Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-29][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-384-189-2018].docx
Bylos nr.: eI-384-189/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Informatikos ir ryšių departamentas 188774822 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vidaus reikalų ministerijos 188601464 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188774822 atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 188601464 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai

?Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eI-384-189/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02867-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Donato Vansevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovams Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Teismas 2017-10-19, 2018-03-06 ir 2018-10-31 nutartimis (1 t., b. l. 130–132; 2 t., b. l. 165–166, 190–193) priėmė pareiškėjos A. I. skundo ir patikslinto skundo (1 t., b. l. 1, 27–29) reikalavimus, kuriais prašoma: 1) panaikinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidais reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017-07-20 raštą Nr. (6-4)9R-1971 (toliau – 2017-07-20 raštas) ir įpareigoti suteikti prašomą informaciją; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Ministerija) elektroninėmis ryšių priemonėmis išduoti pareiškėjai visų laboratorinių išvadų iš A. B. ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų prieš jos sūnų V. B. kopijas ir vaizdo įrašo kopiją (2010-11-04, tarp 18.40–20.00 val.) iš Kauno „duomenys neskelbtini“ mašinų stovėjimo aikštelės trečiame aukšte; 3) atlyginti dėl atsakovų Ministerijos ir Departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią žalą.

Pareiškėja nurodo, kad 2017-07-07 kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, jos prašymas buvo persiųstas Departamentui. Minėtame prašyme pareiškėja prašė reaguoti į susidariusią situaciją, teigė apie kito asmens keliamą visokeriopą grėsmę jos mažamečio sūnaus gyvybei ir sveikatai ir prašė leidimo susipažinti su informacija (teismo ekspertų išvadomis, laboratorinėmis išvadomis, vaizdo įrašu), kuri patvirtina A. B. padarius labai sunkų nusikaltimą ir kurią turi Kauno policija (prokuratūra). Pareiškėja prašė Vidaus reikalų ministerijos atlyginti jai ir jos mažamečiam sūnui po 999 milijardus neturtinės žalos, nes kompetentingi pedagoginės psichologijos specialistai jos sūnui nustatė emocinę krizę. Pareiškėja į teismą kreipiasi dėl to, kad Departamentas ir Vidaus reikalų ministerija piktnaudžiauja savo teisėmis, ignoruoja vaiko interesus ir viešojo intereso gynimą, daro neatitaisomą žalą. Atsakovai nesuteikia prašomos informacijos, susijusios su ikiteisminių tyrimų iniciavimu ir baudžiamųjų bylų baigtimi A. B. atžvilgiu. Vidaus reikalų ministerija atsisakė vykdyti pareiškėjos prašymus ir atskirti mažametį sūnų nuo pavojingo asmens. Minėtas asmuo kelia realią grėsmę mažamečiui, savo veiksmais kėsinasi į jo sveikatą ir gyvybę, anksčiau pažeidinėjo baudžiamojo proceso metu skirtas kardomąsias priemones ir darė poveikį nukentėjusiesiems.

Atsakovas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime (2 t., b. l. 126–127, 169) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas nurodo, kad pareiškėja 2017-07-07 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama pateikti duomenis apie A. B.. Šis prašymas buvo persiųstas Departamentui. Departamentas 2017-07-20 raštu (skundžiamas raštas) pareiškėją informavo, kad prašomų duomenų teikimas negalimas pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ADTAĮ), išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas duoda sutikimą. Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsniu, duomenys pareiškėjai apie trečiąjį asmenį galėtų būti pateikti tik gavus raštišką duomenų subjekto sutikimą. Papildomai Departamentas atsiliepime nurodė, kad duomenų tvarkymą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (toliau – ir Registras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-04-18 nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai ir Departamento direktoriaus 2015-08-10 įsakymu Nr. 5V-67 patvirtintos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 32 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims teikiamos pažymos, patvirtinančios juridinius faktus, ir išrašai, parengti pagal registro duomenis ir informaciją, pateikus nustatytos formos prašymą. Kreipiantis ne duomenų subjektui, privalo būti pateikiamas notarine ar kita teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas (Taisyklių 39.3.3 ir 39.4.3 punktai). Kartu su pareiškėjos 2017-07-07 prašymu pateikta Jungtinės Karalystės teismo 2013-10-09 nutartis, kuria prašoma Interpolo pateikti informaciją apie pareiškėjos ir A. B. teistumus bei įspėjimus, negali būti laikoma teisėtu pagrindu pareiškėjai iš Departamento gauti prašomus duomenis apie trečiąjį asmenį. Skundžiamame Departamento  2017-07-20 rašte pareiškėjai buvo paaiškinta, kad dėl susipažinimo su prašomais duomenimis ji galėtų kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą kaip bylos šalis. Departamentas nedisponuoja pareiškėjos prašomais pateikti duomenimis (laboratorinėmis išvadomis ir vaizdo įrašu), todėl negalėtų jų pateikti, net jeigu pareiškėja turėtų teisę juos gauti.  

Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime (2 t., b. l. 175; 3 t., b. l. 12) su pareiškėjos skundu nesutinka. Kadangi pareiškėja reikalauja ikiteisminio tyrimo medžiagos, tokio pobūdžio byla neteisminga administraciniam teismui. Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jos kopijų gavimo tvarką nustato baudžiamojo proceso taisyklės. Ikiteisminio tyrimo, apie kurį užsimena pareiškėja, Vidaus reikalų ministerija neturi, nes nutraukti ikiteisminiai tyrimai saugomi ikiteisminio tyrimo įstaigose, vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2004-03-12 įsakymu Nr. 1V-68 patvirtintos Nutrauktų baudžiamųjų bylų ir ikiteisminio tyrimo bylų, kuriose ikiteisminis tyrimas nutrauktas, saugojimo, naudojimo ir naikinimo instrukcijos 4 punktu. Vidaus reikalų ministerija neturi teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes tokią teisę turi tik įtariamasis, jo atstovas, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Todėl atsakovė negalėtų pateikti pareiškėjos prašomų duomenų, net jei ji turėtų teisę juos gauti. Nurodo, kad su pareiškėjos reikalavimu atlyginti žalą nesutinka. Pareiškėja nepagrindė, kad Ministerija veikė ne taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2017-07-20 rašto, kurį Departamentas parengė išnagrinėjęs pareiškėjos 2017-07-07 prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat teismas vertins, ar yra pagrindas įpareigoti Ministeriją ir Departamentą pateikti pareiškėjai prašomą informaciją apie kito asmens duomenis, esančius Registre, ir duomenis, sudarančius ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėja vidaus reikalų ministrui E. M. pateikė 2017-07-07 prašymą (2 t., b. l. 128–130) sureaguoti į susidariusią padėtį ir suteikti informaciją, ar A. B. buvo teisiamas dėl nusikalstamų veikų prieš pareiškėjos mažametį sūnų, susipažinti su nuosprendžio kopija. Pareiškėja teigė, kad yra įrodymai, patvirtinantys A. B. padarytus sunkius nusikaltimus jos mažamečio sūnaus atžvilgiu. Pareiškėja teigė, kad jos mažametis sūnus neteisėtai gyvena su grėsmę keliančiu A. B., prašė jį atskirti. Nors pareiškėja buvo teisėta mažamečio sūnaus atstovė, jai nežinant vyko slapti teismo posėdžiai, jai niekas nepateikė A. B. baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžio, Valstybinės medicinos tarnybos laboratorinių išvadų. Pareiškėja prašė pateikti duomenis apie visus A. B. teistumus ir įspėjimus pagal 2013-10-09 užsienio teismo išduotą leidimą, suteikti informaciją, ar A. B. buvo teisiamas dėl nusikalstamų veikų, padarytų mažamečio V. B. atžvilgiu, leisti susipažinti su nuosprendžio kopija ir su vaizdo įrašu, kurį turi Kauno policija, prašė atskirti mažametį sūnų nuo A. B. ir grąžinti pareiškėjai. Prie prašymo pridėjo V. B. gimimo liudijimą ir užsienio valstybės teismo nurodymą (angl. k. order) (2 t., b. l. 131–132).

Vidaus reikalų ministerija 2017-07-13 raštu Nr. 1D-3777(12) (toliau – Ministerijos                     2017-07-13 raštas) (2 t., b. l. 133), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 8 dalimi, persiuntė pareiškėjos prašymą Departamentui, kad pastarasis pagal kompetenciją jį išnagrinėtų ir atsakytų dėl galimybės pareiškėjai pateikti informaciją apie A. B. teistumą, ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad jis atsakytų pareiškėjai dėl galimybės ją supažindinti su vaizdo įrašu. Ministerija minėtu atsakymu informavo pareiškėją, kad dėl susipažinimo su nuosprendžio nuorašu ji turėtų kreiptis į teismą, kuris priėmė konkretų nuosprendį. Paaiškinta, kad sprendimą dėl vaiko priskyrimo gyventi su vienu iš tėvų priima teismas, todėl šiuo klausimu pasiūlyta kreiptis į teismą.

Departamentas skundžiamu 2017-07-20 raštu (2 t., b. l. 134) informavo pareiškėją, kad Departamentas Registre esančius asmens duomenis teikia vadovaudamasis Asmens duomenų apsaugos įstatymu, jo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui duomenys apie kitą asmenį (šiuo atveju pareiškėjai – apie A. B.) gali būti teikiami tik esant jo sutikimui dėl jo duomenų teikimo, o apie Registro duomenų teikimo tvarką esant asmens sutikimui pareiškėja buvo informuota Departamento 2017-04-11 raštu Nr. (6-1)9R-941 „Dėl prašyme išdėstytos informacijos“ (toliau – Departamento 2017-04-11 raštas). Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad, pagal pateiktą Vilesdeno apygardos teismo dokumentą, ji gali susipažinti su informacija, kurią minėtas teismas įpareigojo pateikti Interpolą, apie byloje dalyvaujančių asmenų teistumą.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Departamento 2017-07-20 raštu, kaltina Departamentą ir Vidaus reikalų ministeriją neveikimu, nes šios institucijos neteikia prašomos informacijos, susijusios su A. B. teistumu, inicijuotais ikiteisminiais tyrimais. Pareiškėjos teigimu, atsakovai piktnaudžiauja savo teisėmis, ignoruoja vaiko interesus ir negina viešojo intereso.  

Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017-03-31), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės).

Viešojo administravimo subjektų, taigi ir atsakovų, pareiga nagrinėti asmenų skundus ir prašymus kyla iš konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis). Ši nuostata įgyvendinama VAĮ 14 straipsnyje, jo 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. 

Prašymų nagrinėjimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2017-11-23) 4.1 punkte nustatyta, kad asmens prašymo nagrinėjimas yra institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Pagal šių taisyklių 8 punktą, asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Reikalavimai institucijos atsakymui išnagrinėjus asmens prašymą nustatyti Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47 punkte, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį – į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (47.2 punktas).

Pareiškėjos 2017-07-07 kreipimosi turinys patvirtina, kad ji siekė iš Vidaus reikalų ministerijos gauti informaciją, todėl šis kreipimasis laikytinas prašymu VAĮ prasme. Atsižvelgiant į VAĮ įtvirtintą taisyklę, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal viešojo administravimo subjekto kompetenciją, ir Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatytą reikalavimą atsakyti asmeniui, atsižvelgiant į prašymo turinį, viešojo administravimo subjektas, kuriam šiuo atveju buvo pavesta pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl duomenų apie A. B. teistumą pateikimo, privalėjo pateikti prašomą informaciją arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.

Asmenų teisės gauti iš valstybės institucijų informaciją apie institucijos veiklą ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką nustato Teisės gauti informaciją įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-04-01 iki 2018-09-01). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, informacija apibrėžiama kaip žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip, o 4 dalyje įtvirtinta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis ADTAĮ. Minėtos Teisės gauti informaciją įstatymo normos yra blanketinės ir reiškia, kad informacijos, kuria disponuoja savo viešojo administravimo veikloje valdžios institucija, teikimo tvarka ir inter alia (lot. k., be kita ko) pagrindai, kai ji neteikiama suinteresuotiems asmenims, gali būti nustatyta ir kituose įstatymuose.

Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjos prašomi duomenys apie kitą asmenį (t. y. jo teistumą) yra Registro duomenys (tai įtvirtinta Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo (toliau – ĮKNRĮ) 4 straipsnio 1 dalyje), o atsakovas Departamentas yra Registro duomenų tvarkytojas (ĮKNRĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Registro duomenys tvarkomi vadovaujantis, be kita ko, ir ADTAĮ. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos 2017-07-07 prašymas pateikti duomenis apie kito asmens teistumą Departamente turėjo būti įvertintas pagal šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Pagal ADTAĮ (akto redakcija, galiojusi iki 2018-07-16), asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (2 straipsnio 1 dalis). Duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys (2 straipsnio 4 dalis). Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą (2 straipsnio 8 dalis). ADTAĮ 5 straipsnyje, kuris nustato duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, nustatyta, kad draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus kai duomenų subjektas duoda sutikimą (2 dalies 1 punktas).

Pareiškėja nesutinka su Departamento 2017-07-20 raštu, kuriuo atsakovas informavo, kad pareiškėjai duomenys apie kito asmens teistumą negali būti teikiami vadovaujantis ADTAĮ 5 straipsniu, nes pareiškėja nepateikė dokumento, patvirtinančio duomenų subjekto sutikimą teikti duomenis kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašomi duomenys laikytini ypatingais duomenimis ADTAĮ prasme, ir tai, kad tokios kategorijos duomenims teikti (t. y. duomenų tvarkymo veiksmui) būtinas duomenų subjekto sutikimas, tačiau pareiškėja nepateikė jokio dokumento, objektyviai galinčio patvirtinti duomenų subjekto valią teikti duomenis apie jo teistumą (t. y. Registro duomenis) kitiems asmenimis, Departamento 2017-07-20 raštas laikytinas teisiškai pagrįstu. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjos 2017-07-07 kreipimosi turinį ir prašomų pateikti duomenų pobūdį, įvertino jos pateiktą užsienio valstybės teismo dokumentą, kuriame akivaizdžiai nėra jokių nurodymų ar patvarkymų atsakovų atžvilgiu, ir, vadovaudamasis aktualu teisiniu reguliavimu, nurodė pareiškėjai duomenų apie A. B. teistumą neteikimo priežastis. Įvertinęs pareiškėjos 2017-07-07 prašymo ir Departamento 2017-07-20 atsakymo turinį ir išsamumą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatytą tvarką rengiant skundžiamą raštą ar neteisėtai apribojo pareiškėjos teisę gauti informaciją iš valdžios institucijos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Departamento ginčijamame atsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nesutrukdė pareiškėjai įgyvendinti teisės kreiptis į teismą dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl aptartas skundžiamo rašto trūkumas nesudaro teisinio pagrindo naikinti Departamento 2017-07-20 raštą.

Pareiškėja prašo įpareigoti Ministeriją jai pateikti 2017-07-07 prašyme nurodytą informaciją – vaizdo įrašą, kurį, jos teigimu, turi Kauno policija, ir leisti susipažinti su A. B. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais. Teismas, įvertinęs reikalaujamos pateikti informacijos pobūdį, nekartoja šiame sprendime jau aptartų argumentų, kad prašymai, įskaitant prašymus pateikti viešojo administravimo subjekto disponuojamą informaciją, privalo būti nagrinėjami pagal valdžios institucijos kompetenciją, ir konstatuoja, kad atsakovė Ministerija neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo imtis veiksmų, t. y. savarankiškai rinkti pareiškėjos prašomą informaciją iš policijos įstaigų ar teismo. Nors pareiškėja skunde nereiškia reikalavimo panaikinti Ministerijos 2017-07-13 raštą, tačiau šio ginčo kontekste pažymėtina, jog atsakovė pareiškėjos prašymą pateikti informaciją (duomenis) persiuntė nagrinėti kitoms institucijoms (Kauno AVPK ir Departamentui), paaiškino pareiškėjai, kaip galima susipažinti su teismo procesiniais dokumentais (nuosprendžiu). Atsakovės Ministerijos veiksmai atitinka VAĮ 14 straipsnio 8 dalies reikalavimus (iš esmės analogiška taisyklė įtvirtinta ir Teisės gauti informaciją įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje), todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę Ministeriją pareiškėjos 2017-07-07 prašymą įvertinti kitaip, nei tai buvo atlikta.

Pažymėtina, kad pareiškėja skundą grindė deklaratyviais, neteisiniais argumentais, kurie, teismo nuomone, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų Departamento ir Ministerijos veiksmų, nagrinėjant pareiškėjos 2017-07-07 prašymą. Taigi, darytina išvada, kad atsakovai (Departamentas ir Ministerija) pareiškėjos 2017-07-07 prašymą išnagrinėjo tinkamai, o šių institucijų parengti atsakymai iš esmės atitinka VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatytus tokiems atsakymams keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas dėl aptartų reikalavimų atmetamas kaip nepagrįstas.

Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš, jos nuomone, neteisėtų Departamento ir Ministerijos veiksmų (neveikimo), paminėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008), o nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavus, kad Departamento 2017-07-20 raštas ir Ministerijos 2017-07-13 raštas yra teisėti ir pagrįsti ir kad nėra pagrindo tenkinti su tuo susijusio pareiškėjos reikalavimo, konstatuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjos prašomai neturtinei žalai atlyginti – Departamento ir Ministerijos neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos A. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                 Bronius Januška

 

 

                                                                                         Jolanta Malijauskienė

 

 

                                                                                         Donatas Vansevičius


Paminėta tekste:
  • CK