Civilinė byla Nr. e2-1467-435/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18156-2019-3

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

       (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovo S. V. atstovui advokatui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanex invest“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas S. V. (toliau – ieškovas) prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sanex invest“ (toliau – atsakovė) 2 300,76 Eur skolą; priteisti iš atsakovės ieškovui 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovas ieškinyje, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovei pardavė sutartyje nurodytą žemės sklypą su visais priklausiniais (sutarties 2.1.1–2.1.8 punktai), o atsakovė įsipareigojo už šiuos objektus sumokėti sutartyje sutartą kainą sutartyje nustatyta tvarka. Po sutarties sudarymo, ieškovui davus sutikimą vykdyti veiklą, atsakovė faktiškai pradėjo naudotis sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose numatytais objektais. Atsakovė 2016 m. spalio 7 d. sudarė sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius”, kuri atsakovei teikė elektros persiuntimo paslaugą sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose numatytiems objektams. Atsakovė šią sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukė nuo 2019 m. balandžio 30 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovei 2019 m. kovo 31 d. už elektros persiuntimo paslaugas sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose numatytiems objektams išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1 390,15 Eur sumai. Atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo. Ieškovui bandant sudaryti naują sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros persiuntimo paslaugos Sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose numatytiems objektams, ji nebuvo sudaroma, motyvuojant, kad 2019 m. kovo 31 d. sąskaita yra neapmokėta. Dėl to ieškovas, siekdamas sudaryti naują elektros persiuntimo paslaugų sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“, apmokėjo 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurią turėjo apmokėti atsakovė. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės skola ieškovui sudaro 1 390,15 Eur.

1.2.                      Be kita ko, 2019 m. gegužės 16 d. ieškovas ir atsakovė Kauno m. 15-ajame notarų biure sudarė susitarimą pakeisti sutartį (toliau – susitarimas), susitarimo sudarymui taikyti šie mokesčiai: notarės L. V. atlyginimas už susitarimo sudarymą (900,00 Eur), notarės L. V. atlyginimas už susitarimo perdavimą Nekilnojamojo turto registrui (8,00 Eur), notarės L. V. atlyginimas už susitarimo spausdinimą (1,74 Eur), valstybės registrų darbų kainos dydis (0,87 Eur). Viso sudaryti susitarimą kainavo 910,61 Eur. Susitarimo sudarymo apmokėjimui Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė L. V. 2019 m. liepos 9 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 910,61 Eur sumai. Susitarimo 2.2 punktas numato, jog „Susitarimo sudarymo išlaidas apmoka Pirkėjas [atsakovė]“. Atsakovė vengė apmokėti šią notarės išrašytą sąskaitą. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo suinteresuoti susitarimo sudarymu, atsakovei vengiant apmokėti notarės sąskaitą, ją apmokėjo ieškovas. Dėl to atsakovė ieškovui yra skolinga dar 910,61 Eur.

1.3.                      Visas atsakovės įsiskolinimas ieškovui sudaro 2 300,76 Eur.

1.4.                      Ieškovas, siekdamas susidariusią situaciją išspręsti geranoriškai, su 2019 m. spalio 21 d. rašytine pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydamas apmokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas įvykdė prievolę už trečiąjį asmenį – atsakovę, ir prašo teismo priteisti apmokėtų sumų kompensaciją. Sudarius nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį iki turto priėmimo – perdavimo akto sudarymo atsakovei buvo leista naudotis perkamu nekilnojamuoju turtu. Atsakovė sudarė sutartį su ESO, buvo tiekiama elektra, buvo išrašomos sąskaitos. Atsakovė už gautas paslaugas neatsiskaitė, todėl elektra buvo atjungta. Kai objekto valdymą vėl perėmė ieškovas, jam buvo reikalinga elektros energija, kad elektros tiekimas būtų atkurtas, ESO paprašė apmokėti sąskaitą. Todėl ieškovas apmokėjo atsakovės sąskaitą už elektros energiją.

II.       Atsakovės atsikirtimai

3.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti.

1.1.                      Atsiliepime paaiškino, jog nesutinka su ieškovo teiginiais, kad po sutarties sudarymo atsakovė faktiškai pradėjo naudotis sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose numatytais objektais. Atsakovė sudarė sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius”, kuri teikė elektros persiuntimo paslaugą ir AB „Energijos skirstymo operatorius” atsakovei 2019 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1 390,15 Eur sumai. Tačiau ieškovas nutylėjo, kad šios PVM sąskaitos faktūros atsakovė neapmokėjo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas neperdavė sutarties dalyko. Kadangi sutarties dalykas neperduotas dėl ieškovo kaltės, tai jis ir susimokėjo už elektros persiuntimo paslaugą. Elektros energija buvo panaudota neperduoto sutarties dalyko šildymui žiemos metu, o ieškovas parduotą daiktą naudoja komercinei veiklai iki šiol. Atsakovė negali būti atsakinga už ieškovo komercinei veiklai naudojamo daikto išlaidas. Atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai su ieškovu dėl jo naudojamo daikto šildymo. Jokių sutarčių, iš kurių galėjo atsirasti piniginis reikalavimas, ieškovas teismui nepateikė.

1.2.                      Ieškovas skolos atsiradimą kildina iš pirkimo – pardavimo sutarties, todėl pažymėtina ir tai, kad parduodamas daiktą ieškovas įsipareigojo (sutarties 9.6 punktas), kad jei pažeis 9.1–9.4 p. numatytas sutarties nutraukimo sąlygas, t. y., jeigu nenutraukus sutarties suvaržys savo teises į turtą, tai nedelsiant grąžins atsakovei visas jos sumokėtas pinigines sumas (šiai dienai atsakovės įmokėta suma – 480 000 Eur; papildomai hipoteka garantuota suma – 331 400 Eur); ieškovas garantavo (sutarties 6.1 ir 8.1 punktai), kad suvaržymų dėl naudojimosi turtu bei trečiųjų asmenų teisių į jį nėra, turtas pilnai atlaisvintas. Ieškovas šiurkščiai pažeidė pirkimo – pardavimo sutartį ir tyčia išnuomojo atsakovei parduotą daiktą trečiajam asmeniui UAB „Vista ceramic”, aiškiai suprasdamas, kad pirkimo – pardavimo sutarties neįvykdys, nes jos įvykdymo terminas sueis anksčiau už nuomos sutarties terminą. Kadangi teisėtai sudaryta sutartis turi įstatymo galią, tai po pirkimo – pardavimo sutarties 9.6, 9.1–9.4, 9.5, 6.1 ir 8.1 punktų pažeidimų ieškovas prarado reikalavimo teisę atsakovei dėl pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymo iki parduoto daikto atlaisvinimo ir jo nuomininko padarytų trūkumų ištaisymo.

1.3.                      Negana to, ieškovas savavališkai perleido nuomininkui atsakovės baldus, meno kūrinius, įrankius, valtį, kubilą, statybines medžiagas ir kitus daiktus prieš jos valią, kurių dalį nuomininkas pagrobė iš svetimo sandėlio; šį faktą nuomininko UAB „Vista ceramic” atstovas V. M. pripažino policijai.

1.4.                      Įvertinus tai, kad ieškovui reikės su atsakove atsiskaityti už nudėvėtus brangius Premium klasės baldus ir kitus daiktus, atstatyti turizmo centrą iš nudėvėto į naują, padengti nusidėvėjimo praradimus, atlyginti žalą – ekonominiu požiūriu tokia ieškovo nuomos veikla neatitinka jokių protingumo kriterijų ir aiškiai parodo jo nesąžiningumą bei norą neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita, tyčia jai kenkiant. Kadangi parduotas daiktas yra labai brangus, tai akivaizdu, kad visos ieškovo nuomininko nuomos įmokos (40 000 Eur) nepadengs net pusės nusidėvėjimo praradimų. Pagal VMI ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus apgyvendinimo veiklai naudojamas turtas nusidėvi per 8 metus. Šios visuotinai žinomos aplinkybės įrodinėti nereikia.

1.5.                      Ieškovas yra verslininkas, profesionaliai užsiimantis nekilnojamojo turto vystymo ir pardavimo veikla, todėl jam yra taikomi padidinti rūpestingumo ir atsakomybės kriterijai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Pagal Statybos įstatymą, naudojant statinius komercinei veiklai, kuriems neatlikta statybos užbaigimo procedūra, taikoma administracinė atsakomybė. Šalys negali susitarti dėl viešosios teisės normų nepaisymo.

1.6.                      Parduotame sklype yra restorano pastatas, kuris pastatytas nesilaikant 3 metrų atstumo iki gretimo sklypo, tačiau įeina į parduoto žemės sklypo kainą. Pirkdama daiktą atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad galės juo naudotis, nes pastato įteisinimui jau buvo gauti specialieji architektūros reikalavimai (duomenys neskelbtini). Teikiant prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus pradėtam statyti pastatui, privaloma apie tai informuoti savivaldybės administraciją ir sumokėti įmoką už savavališko pastato įteisinimą. Ieškovas nuslėpė šią aplinkybę ir pateikė Alytaus rajono savivaldybės administracijai sklypo planą su klaidingai nurodyta neva būsimo pastato vieta.

1.7.                      Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas parduotame turizmo centre sunaikino baseiną, kuriame užkasė šiukšles; pakeitė universalių sporto aikštelių įrangą ir jų dangą į tokią, kuri neatitinka atsakovės poreikių; gretimo sklypo teritorijoje savavališkai įrengė įvažiavimą ir automobilių parkavimo aikštelę; bei padarė kitus viešosios teisės pažeidimus. Ieškovas privalo pašalinti nurodytus pažeidimus, nes atsakovė negali perimti nupirkto daikto su priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo sutarties sudarymo metu. Šie daikto trūkumai ieškovo buvo padaryti tyčia.

1.8.                      Ieškovas pavogė atsakovei priklausantį ((duomenys neskelbtini)) profilį. Žinodamas, kad privalės vogtą profilį grąžinti, ieškovas sukūrė www.facebook.com/azuolasresort profilį, o vogtame profilyje paskelbė, kad keičiasi šiame puslapyje reklamuojamo turizmo centro prekinis ženklas iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)”. Tokiu būdu, ieškovas pavogė bent tūkstančio vartotojų asmeninius duomenis, savininko bankinius duomenis ir galiausiai profilį sunaikino. Atsakovė 4 metus intensyviai investavo į šio profilio vystymą su tikslu eksploatuoti jį kaip turizmo centro prekės ženklą bei pardavimų ir reklamos kanalą. Profilio vagystė įrodo ieškovo nesąžiningumą.

1.9.                      Gretimo sklypo savininkė ieškovui pareiškė pretenziją dėl buvusio privažiavimo į jos sklypą atstatymo bei dėl nukasto ir pavogto iš jos sklypo itin didelio kiekio grunto, panaudoto parduoto sklypo formavimui. Preliminariais skaičiavimais, savavališkai išvežta ir supilta ieškovo sklype apie 3 000 kubinių metrų grunto. Atsakovė prašė ieškovo pašalinti nurodytas gretimo sklypo savininkės pretenzijas ir jos teisę kreiptis į policiją dėl vagystės, nes ieškovas savo neteisėtu elgesiu parduotą turtą apribojo viešosios teisės pažeidimais bei asmenų pretenzijomis. Kol ieškovas nepašalins šių trūkumų bei apribojimų, tol neturi jokios sutartinės reikalavimo teisės.

1.10.                      Atsakovė sutinka, kad 2019 m. gegužės 16 d. ieškovas ir atsakovės atstovas Kauno m. 15-ajame notarų biure sudarė susitarimą pakeisti sutartį. Tačiau ieškovas nutylėjo, kad susitarimas buvo kondicinis – susitarimo sudarymo metu ieškovas, jo pažįstama notarė, tvirtinusi susitarimą, ir atsakovės atstovas susitarė, kad notarines paslaugas apmokės UAB „Sanex invest“ ir kad apmokėjimas atidedamas, o susitarimas įsigalios tik apmokėjus už paslaugas, t. y., jeigu įmonė UAB „Sanex invest“ nesumokės, tai susitarimas negalios. Toks susitarimas notarei, ieškovui ir atsakovei buvo reikalingas inter alia suderinimui su atsakovės akcininku L. B.. Anksčiau nurodytą susitarimo buvimą įrodo notarės L. V. siųstas elektroninis laiškas. Laiškas buvo persiųstas ir ieškovui. Po notarės laiško ieškovas pretenzijų nereiškė, nereikalavo atsakovės apmokėti už notarines paslaugas. Notarė naujos sąskaitos atsakovei nepateikė iki šiol. Ieškovas pats pripažįsta, kad praėjus trims savaitėms po sandorio panaikinimo, pats, savo iniciatyva, sumokėjo savo pažįstamai notarei pinigų sumą, už kurią notarė, be atsakovės sutikimo ir įgaliojimo, įregistravo sandorį, kurio atsakovė atsisakė.

1.11.                      Pažymėtina, kad neįvykusio kondicinio sandorio metu atsakovės vardu išrašyta PVM sąskaita – faktūra įvardyta Nr. 083, o ieškovas apmokėjo, teismui pateikė ir kelia reikalavimą pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 120. Atsakovė negali būti įpareigota apmokėti jos vardu trečiųjų asmenų išrašytų ir tretiesiems asmenims pateiktų sąskaitų, o ieškovas, apmokėdamas tokią sąskaitą veikė savo rizika, nes su atsakove tokio rašytinio susitarimo neturėjo.

4.       Atsakovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. buvo sudaryta sutartis, atsakovė pradėjo įrenginėti objektą, naudojo elektrą ir už ją mokėjo. Bet jokio sutikimo veiklos vykdymui atsakovė negavo, nes objektas nebuvo įrengtas. Patvirtino, kad ilgą laiką mokėjo už elektrą, nes tą objektą įrenginėjo. Už tą laiką, kai atsakovė įrenginėjo objektą, visi mokesčiai buvo sumokėti (iki 2018 m. rudens). Tada ieškovas pradėjo ieškoti nuomininko, žiemą veikla nevykdoma, tai ieškovas, sulaukęs pavasario, objektą išnuomojo. Žiemą objektas buvo šildomas, už tai ir išrašyta sąskaita. Sutartį su ESO nutraukė ieškovas 2019 m balandžio 30 d. ir objektas išnuomotas. Dėl notarės išrašytos sąskaitos atsakovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad sąskaita, kurią ieškovas apmokėjo, atsakovei nebuvo pateikta, atsakovė jos negavo, todėl jai nekilo pareiga tos sąskaitos apmokėti.

5.       Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovė informuota tinkamai. Byloje gautas atsakovės atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodoma, kad atsakovės atstovas jaučia peršalimo simptomus. Atsakovės atstovo ligą patvirtinančių rašytinių įrydomų atsakovė teismui nepateikė. Be kita ko, atsakovei dar 2020 m. birželio 30 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė buvo pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes advokatas nespėjo susipažinti su byla, o vėliau atsisakė atstovauti atsakovę, todėl atsakovė nespėjo susirasti kito advokato iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsakovė teismui nepateikė duomenų, jog sudarė atstovavimo sutartį su teisininku. Nurodytos aplinkybės sudaro teismu pagrindą spręsti, kad atsakovė galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, įvairiais būdais siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovės atstovui nedalyvaujant, jam į teismo posėdį neatvykus ir nepateikus jo neatvykimo priežasčių svarbumą pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovas ir atsakovė sudarė žemės sklypo su jame esančiais: individualiu gyvenamuoju namu, svečių namais, administraciniu pastatu, turizmo centru, poilsio namais, pirkimo – pardavimo sutartį (el. b. l. 3–10). 2019 m. kovo 31 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 1 390,15 Eur sumai (el. b. l. 11). 2019 m. balandžio 29 d. šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo ieškovas (b. l. 12). 2019 m. gegužės 16 d. ieškovas ir atsakovė sudarė susitarimą pakeisti sutartį (el. b. l. 13–15). 2019 m. liepos 9 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarė L. V. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 910,61 Eur sumai (el. b. l. 16). 2019 m. liepos 9 d. sąskaitą apmokėjo ieškovas (el. b. l. 17). 2019 m. spalio 21 d. ieškovas atsakovei pateikė pretenziją dėl skolos (už apmokėtas atsakovės sąskaitas) (el. b. l. 18–19).

7.       2019 m. birželio 17 d. el. laišku notarė ieškovą ir atsakovę informavo, kad atsakovei neapmokėjus sąskaitos Nr. 083 jų susitarimas nebus patvirtintas (el. b. l. 34).

8.       2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakymu ieškovas nurodė atsakovei, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereina tik daikto perdavimo momentu (el. b. l. 35–36). Iš notarės L. V. atsiliepimo, pateikto civilinėje byloje Nr. e2-1120-920/2020, nustatyta, kad į notarę kreipėsi ieškovas su prašymu apmokėti notarines išlaidas ir jas apmokėjo, nes atsakovė prašė mokėjimo terminus atidėti dėl to, kad įmonė neturi lėšų (dokumento DOK-78738 priedas Nr. 1). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atmetė ieškovo L. B. ieškinį dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu (dokumento DOK-116679 priedas). Byloje yra gautas apeliacinis skundas, todėl sprendimas dar neįsiteisėjęs (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2020 m. vasario 27 d. buvo paskirtas laikas nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo akto pasirašymui, tačiau aktas nebuvo pasirašytas, nes pirkėjas nesumokėjo likusios daikto kainos (dokumento DOK-78738 priedas Nr. 2). 2020 m. kovo 23 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo (dokumento DOK-78738 priedas Nr. 3).

9.       Atsakovė į bylą pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad atsakovė šias sąskaitas apmokėdavo nereguliariai (dokumento DOK-94602 priedas Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3). Atsakovės sutartis su AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri buvo sudaryta 2016 m. spalio 7 d., buvo nutraukta 2019 balandžio 30 d. pagal naujų nuomininkų kreipimąsi sudaryti sutartį (dokumento DOK-102486 priedas, dokumento DOK-108415 priedas).

10.       CK 6.101 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais: 1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas; 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką; 4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Vienas tokių atvejų yra nustatytas CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).

11.       Pagal CK 6.50 straipsnio 2 dalį kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, tai reikalavimo teisė pereina šiam asmeniui įstatymų pagrindu, tam sudaryti sutarties nereikia. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, pagal bendrąją taisyklę skolininko sutikimas dėl reikalavimo teisės perleidimo nėra reikalingas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018). Nagrinėjamu atveju galioja bendrosios taisyklės, kad skolininko sutikimas, jog už jį prievolę įvykdys trečiasis asmuo, nėra būtinas.

12.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.50 straipsnyje reglamentuojama trečiojo asmens teisė įvykdyti kito asmens prievolę nustatyta kreditoriaus ir apskritai civilinės apyvartos interesais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kreditoriaus teisių ribojimas, kuris taikomas tik esant bet kokia forma aiškiai išreikštam skolininko prieštaravimui, jog už jį prievolę įvykdytų trečiasis asmuo. Minėta teisės norma prieštaravimo pareiškimo tvarkos bei formos nereglamentuoja, todėl toks prieštaravimas gali būti įtvirtintas tiek šalių sutartyje, tiek gali būti išreikštas ir vėliau. Taigi, CK 6.50 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji prievolių vykdymą reglamentuojanti nuostata, kad prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo, todėl prievolinių teisinių santykių dalyvis, nepageidaujantis, jog prievolę už jį įvykdytų kitas asmuo, gali iš anksto apie tai pareikšti kreditoriui.

13.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims sudarius nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, 2016 m. spalio 7 d. buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis, kurią su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė atsakovė. Nors byloje šios sutarties originalo nėra, nes, pasak atsakovės atstovo, sutarties originalą atsakovė prarado, tačiau sutarties sudarymo faktą patvirtina AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakymas į atsakovės užklausą, kuriame nurodoma, kad pasirašyto sutarties originalo atsakovė paslaugų tiekėjui negrąžino, tačiau sutartį atsakovė patvirtino atlikdama pirmą mokėjimą už suvartotą elektros energiją (dokumento DOK-108415 priedas). Kad atsakovė sudarė elektros persiuntimo sutartį jos atstovas neginčijo, parengiamojo posėdžio metu paaiškino, kad elektros energiją vartojo, nes po nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo įsigytą turtą įrenginėjo, ruošė veiklos vykdymui. Atsakovė į bylą pateikė jai išrašytas sąskaitas už elektros energijos tiekimo paslaugas, taip pat pateikė šių sąskaitų apmokėjimus patvirtinančius rašytinius įrodymus (dokumento DOK-94602 priedai). Atmestini, kaip nepagrįsti, atsakovės atstovo parengiamojo teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai, kad 2018–2019 m. žiemą elektros energijos paslaugomis atsakovė nesinaudojo, todėl nemokėjo jai adresuotų sąskaitų. Pačios atsakovės į bylą pateikti mokėjimo grynaisiais pinigais kvitai patvirtina, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ mokėjo dar ir 2019 m. sausio 4 d. (dokumento DOK-94602 priedas Nr. 3). Be kita ko, atsakovė nesikreipė į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sutarties nutraukimo ar sutarties šalies pakeitimo, atsakovė jai išrašytų sąskaitų neginčijo. Atsakovė nei AB „Energijos skirstymo operatorius“, nei ieškovui neišreiškė jokių prieštaravimų, kad už ją prievolę įvykdytų kitas asmuo, todėl kreditorė (AB „Energijos skirstymo operatorius“) neprivalėjo apie ketinimą tokį įvykdymą priimti pranešti atsakovei, tačiau prisiėmė riziką, kad tokį prievolės įvykdymą atsakovė gali užginčyti – tais atvejais, kai kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą už skolininką iš trečiojo asmens, apie tai skolininko neinformuoja, skolininkas įgyja teisę reikšti prieštaravimus dėl prievolės įvykdymo teisme, o teismas, nagrinėdamas bylą pagal naujojo kreditoriaus reikalavimą skolininkui, turi pareigą patikrinti šių prieštaravimų pagrįstumą, tačiau vien aplinkybė, kad skolininkui apie tokį prievolės įvykdymą nebuvo pranešta, savaime nereiškia, jog trečiasis asmuo, kuris įvykdė prievolę, neturi reikalavimo teisių į skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatytas atsakovės prieštaravimų pagrįstumas.

14.       Sprendžiant dėl notarės atsakovei išrašytos sąskaitos apmokėjimo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. susitarime pakeisti sutartį ieškovas ir atsakovė susitarė, jog susitarimo sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas (atsakovė) (Susitarimo 2.2 punktas). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Nurodytų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo apmokėti jos sudarymo išlaidas, kurias sudaro: 900,00 Eur notaro atlyginimas, 1,74 Eur už spausdinimą, valstybės registrų darbų kaina 0,87 Eur, 8,00 Eur notarinis atlyginimas už duomenų perdavimą ir surinktų lėšų administravimą bei perdavimą registro tvarkytojui, iš viso – 910,61 Eur (el. b. l. 60). Tokio dydžio sąskaitą notarė ir išrašė atsakovei (pirkėjui), tačiau atsakovė sąskaitos nustatytu terminu neapmokėjo. Kaip parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės atstovas, atsakovė prašė atidėti sąskaitos apmokėjimo terminą, o vėliau nusprendė sąskaitos neapmokėti, nes laikė, kad sąskaitos neapmokėjimas daro sutartį negaliojančia. Tokius atsakovės argumentus teismas laiko nepagrįstais. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CP 6.181 straipsnis). Sutarties sudarymo išlaidų apmokėjimas yra šalių aptarta sutarties sąlyga, kurios neįvykdymas reiškia sutarties pažeidimą, tačiau ne lemia sutarties negaliojimą. Kad atsakovė siekė atsisakyti sandorio paneigia notarės civilinėje byloje Nr. e2-1120-920/2020 teiktas atsiliepimas, kuriame ji paaiškino, kad, kai šalys pasirašė minėtą susitarimą, atsakovas L. B. pareiškė, kad notarinę rinkliavą sumokės pavedimu po pietų. Tada notarė informavo šalis, kad Susitarimo tvirtinimą baigs ir patvirtins per NETSVEP sistemą tada, kai bus sumokėta rinkliava. Kai po kelių dienų išrašyta sąskaita dar nebuvo apmokėta, notarė telefonu susisiekė su atsakovu. Jis patikino, kad įmonė viską daranti, kad galėtų sumokėti sąskaitą už notarines paslaugas. Po to pokalbio atsakovas L. B. atsiuntė prašymą kaip direktorius atidėti mokesčio sumokėjimą “...maksimaliai dviem savaitėms, t. y. iki 2019 m. birželio 14 d....” nes “...siekiame kuo greičiau su Jumis atsiskaityti, tačiau mums šiuo metu trūksta grynųjų pinigų ir atliekame veiksmus, kad jų gauti.” Tačiau praėjus šiam terminui sąskaita nebuvo apmokėta, todėl notarė informavo šalis, kad šis veiksmas nebus patvirtintas per NETSVEP sistemą ir panaikino išrašytą sąskaitą. Tada atsakovas L. B. vėl atsiuntė griežto turinio Prašymą ”... atstatyti terminą mūsų susitarimui bei pateikti UAB “Sanex invest” išrašytą sąskaitą apmokėjimui”. 2019 m. liepos 9 d. turto pardavėjas – atsakovas (šioje byloje – ieškovas) S. V. kreipėsi su prašymu apmokėti notarines išlaidas ir jas apmokėjo (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1120-920/2020). Akivaizdu, jog atsakovės atstovas reikalavo suteikti galimybę apmokėti notarines išlaidas vėliau. Notarė, gavusi ieškovo prašymą, išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą, kadangi senoji buvo panaikinta jos nustatytu terminu atsakovei neapmokėjus. Kaip nurodyta šio Sprendimo 13 punkte, atsakovė prieštaravimų dėl to, kad trečiasis asmuo apmokėtų jai išrašytą sąskaitą, neišreiškė, o kreditorė (notarė) neprivalėjo apie ketinimą tokį įvykdymą priimti pranešti atsakovei, tačiau prisiėmė riziką, kad tokį prievolės įvykdymą atsakovė gali užginčyti. Ieškovo prievolės už atsakovę įvykdymo atsakovė neginčijo, o atsiliepime išdėstyti atsakovės argumentai neleidžia teismui spręsti, kad ieškovas atsakovės prievolę įvykdė nepagrįstai. Šioje byloje nenustatytas ir atsakovės prieštaravimų pagrįstumas ieškovui apmokant notarės išrašytą sąskaitą.

15.       Papildomai pažymėtina, kad atsakovės argumentas, jog notarės sąskaita nebuvo atsakovei pateikta apmokėjimui, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi atsakovei prievolė sumokėti notarei 910,61 Eur sumą kilo iš sutarties. Notarė apmokėjimui buvo išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą ir pateikusi ją atsakovei, tačiau atsakovei nesilaikant sutarties sąlygų ir neapmokant sąskaitos, notarė ją panaikino. Atsakovės atstovui reikalaujant atstatyti terminą notarės paslaugoms apmokėti ir ieškovui pateikus notarei prašymą leisti įvykdyti šią prievolę už atsakovę, notarė turėjo išrašyti naują sąskaitą, atitinkamai pasikeitė sąskaitos numeris, tačiau sąskaitos išrašymo pagrindas liko nepakitęs – tai susitarimas dėl sutarties pakeitimo, kurio turėjo laikytis abi susitariančios šalys – ieškovas ir atsakovė.

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 35 punktą). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas yra įvykdęs atsakovės pinigines prievoles AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir notarei L. V., šios kreditorės prievolės įvykdymą priėmė, byloje nekilo ginčo dėl ieškovo įvykdytos prievolės kreditorėms priimtinumo, todėl ieškovui perėjo pradinių kreditorių teisės, susijusios su atsakove (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

17.       Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 300,76 Eur skola.

18.       Dėl kitų atsakovės atsiliepime išdėstytų nesutikimo su ieškiniu motyvų teismas nepasisako, nes atsakovės dėstomi argumentai niekaip nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

19.       Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Priteisus ieškovui iš atsakovės skolą, taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Ieškovas už pareiškimo dėl teismo įsakymo paengimą advokatui sumokėjo 181,50 Eur sumą (el. b. l. 24), už ieškinio parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose ieškovas sumokėjo 605,00 Eur (dokumento DOK-136127 priedai). Ieškovas už reikalavimus byloje sumokėjo 52,00 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 21 – 11,00 Eur, el. b. l. 22 – 2,00 Eur, el. b. l. 73 – 39,00 Eur).

21.       Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteisiamos ieškovo byloje turėtos 838,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, nes jos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, ir, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, atsakovės procesinį elgesį, yra pagrįstos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22.       Valstybė šioje byloje turėjo 5,18 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, valstybei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

n u s p r e d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanex Invest“, juridinio asmens kodas 303323168, 2 300,76 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų 76 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 300,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 838,50 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanex Invest“, juridinio asmens kodas 303323168, 5,18 Eur (penkių eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. 

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė