Pirmosios instancijos teismo                                             Civilinė byla Nr. e2A-140-544/2022

teisėjas Nikolaj Semionov                                              Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00058-2021-5

                        Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

2.1.6.3.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovas A. T. (A. T.), dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-786-1147/2021 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. D., A. T., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. L. dėl iškeldinimo iš negyvenamosios (rūsio) patalpos ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) prašė iškeldinti atsakovus A. D. ir A. T. su visais daiktais iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės bendro naudojimo rūsio patalpoje įrengtos ūkinės patalpos (sandėlio), esančios tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais R-4 ir R-5, o A. D. pateiktoje (duomenys neskelbtini), laiptinė 1 sandėliukų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksu 27, arba įpareigoti atsakovus perduoti Bendrijai, veikiančiai per jos pirmininką, pirmosios laiptinės bendro naudojimo rūsio patalpoje įrengtą atlaisvintą ūkinę patalpą (sandėlį), esančią tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais R-4 ir R-5, o A. D. pateiktoje (duomenys neskelbtini), laiptinė 1 sandėliukų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksu 27, ir šios patalpos raktus per septynias dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bei nustatyti 15 Eur dydžio baudą, išieškomą iš atsakovų už kiekvieną teismo sprendimo dėl ūkinės patalpos perdavimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo arba kitą teismo nustatytą terminą.

2. Nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija yra įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindu. Šio namo cokoliniame aukšte yra bendrojo naudojimo rūsio patalpa, kurioje faktiškai yra įrengtos 34 ūkinės patalpos (sandėliai), kuriomis naudojasi dalis daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų. Kadangi daugiabučiame gyvenamajame name yra 72 butai, tai dalis gyventojų neturi galimybės naudotis rūsio patalpomis. Be to, paaiškėjo, jog du gyventojai užima po dvi ūkines patalpas (sandėlius).

3. Ieškovės teigimu, 2020 m. spalio 6 d. vykusiame visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime buvo nepritarta tam, kad vienas buto savininkas naudotųsi 2 ūkinėmis patalpomis (sandėliais), ir nuspręsta, jog toks savininkas privalo atlaisvinti vieną iš užimamų sandėliavimo patalpų ir perduoti ją bendrijos pirmininkui. Šiuo atveju atsakovas A. D. yra trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir naudojasi dviem ūkinėmis patalpomis (sandėliais), A. D. pateiktoje schemoje pažymėtomis indeksais 27 ir 28. Atsakovas neįvykdė šio 2020 m. spalio 6 d. visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimo. Tuo tarpu atsakovas A. T. nuosavybės teise nevaldo nei buto, nei jokių kitų patalpų, esančių šiame daugiabučiame gyvenamajame name, tačiau savavališkai disponuoja jam nepriklausančia rūsio patalpa, A. D. pateiktoje schemoje pažymėta indeksu 27. Ginčo patalpos tariamas perdavimas 2020 m. lapkričio 2 d. aktu atsakovui A. T. ir trečiajam asmeniui E. L., atsakovui A. D. nebūnant ginčo patalpos savininku, nėra tinkamas 2020 m. spalio 6 d. visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimo vykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Iškeldino atsakovus A. D. ir A. T. su visais daiktais iš daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės rūsio aukšte bendro naudojimo rūsio patalpoje įrengtos ūkinės patalpos (sandėlio), esančios tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais „R-4“ ir „R-5“, o A. D. pateiktoje (duomenys neskelbtini), laiptinė 1 sandėliukų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksu „27“.

5. Teismas nustatė, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 23 d. yra įsteigta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrijos pirmininkė yra V. N.. Name yra 72 gyvenamieji butai (patalpos), namo bendras plotas 6114,46 kv. metrų, naudingas plotas 4722,84 kv. metrų, gyvenamasis plotas 2619,36 kv. metrų. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso A. D.. Buto bendras ir naudingas plotas yra 76,58 kv. metrų. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso E. L. (13/16 dalių) ir E. T. (3/16 dalys).

6. Pasisakydamas dėl namo techninės apskaitos bylos teismas nurodė, kad namo techninės apskaitos byloje gyvenamojo namo techniniame pase nurodyti duomenys apie namo bendrą plotą, gyvenamąjį plotą, butų skaičių, aukštų skaičių, kambarių skaičių sutampa su 2021 m. vasario 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytais duomenimis. Kitokios namo techninės apskaitos ar kadastrinės bylos atsakovai nepateikė. Taip pat nepateikta įrodymų, jog pateikta namo techninės apskaitos byla yra kokio nors kito namo. Todėl teismas darė išvadą, kad pateikta namo techninės apskaitos byla Nr. 1422 yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini).

7. Dėl ginčo rūsio patalpos tapatybės teismas pažymėjo, jog iš VĮ „Registrų centras“ gauta rūsio aukšto schema patvirtina, kad tarp patalpų, pažymėtų numeriais „R-4“ ir „R-5“, yra kampinės formos patalpa, kurios plotis yra 3,84 metro, ilgis 4,02 metro ir yra 1,84 metrų pločio ir ilgio kampas (toliau – kampinės formos patalpa). Iš šios schemos matyti, kad minėta patalpa yra 73,57 kv. metrų ploto koridoriaus, pažymėto numeriu „R-1“, dalis. Su ieškiniu pateikta sandėliukų išdėstymo schema, atsakovo A. D. pateikta sandėliukų išdėstymo schema ir nuotraukos, teismo posėdyje duoti atsakovų, bendrijos pirmininkės V. N. paaiškinimai patvirtina, jog faktiškai yra atskirta sienomis ir durimis 4 metrų ilgio ir 2 metrų pločio 8 kv. metrų stačiakampio formos rūsio koridoriaus patalpos, pažymėtos numeriu „R-1“, dalis, ši patalpa ir yra šioje byloje ginčo objektas.

8. Teismas kritiškai vertino atsakovo A. D. pateiktą 2020 m. lapkričio 2 d. namo pastato (duomenys neskelbtini) negyvenamosios ūkinės patalpos rūsyje priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo įrodinėta, kad atsakovas ginčo patalpą perdavė A. T. ir E. L.. Teismo nuomone, šiame priėmimo – perdavimo akte nurodyta išlyga, kad raktas nuo durų į ginčo patalpą lieka pas A. D., patvirtina, jog faktiškai jokios patalpos perdavimas neįvyko, sutartis nebuvo sudaryta. Be to, jame nenurodyta jokia konkreti rūsio patalpa, o E. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jai jokia rūsio patalpa perduota nebuvo. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai, šalių, bendrijos pirmininkės paaiškinimai patvirtina, jog faktiškai ginčo patalpa naudojasi atsakovai A. D. ir A. T., jie abu laiko ginčo patalpoje savo daiktus ir atsisako iš jos savo daiktus išnešti, patalpą perduodant bendrijai, raktas nuo durų į ginčo patalpą yra pas atsakovą A. D..

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. T. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių patalpų neturi, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo leisti naudotis ginčo patalpa jam nėra, todėl jis naudojasi ginčo patalpa be teisinio pagrindo, tuo pažeidžiama bendrijos narių – daugiabučio namo gyventojų, kuriems atstovauja bendrija, teisė naudotis bendro naudojimo patalpomis. Nurodė, kad atsakovo A. D. nuosavybėje turimo buto adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas yra 76,58 kv. metrų, tačiau jokio ploto rūsio plotas šiam butui nepriskirti. Tuo tarpu atsakovas naudojasi dvejomis 11,42 kv. metrų ploto rūsio patalpomis, pažymėtomis sandėliukų išdėstymo schemoje numeriu „28“ ir „26“, kurios iš VĮ „Registrų centras“ gautoje rūsio aukšto schemoje pažymėtos numeriais „R-3“ ir „R-4“, kurių bendras plotas yra 22,84 kv. metrų. Paskaičiavęs atsakovui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį rūsio sandėlių dalyje, teismas sprendė, jog papildomai atsakovo A. D. užimtas dar ginčo patalpos 8 kv. metrų plotas aiškiai viršija atsakovui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, o daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo leisti naudotis ginčo patalpa atsakovui nėra, todėl jis naudojasi ginčo patalpa be teisinio pagrindo, tuo pažeidžiama kitų bendrijos narių – daugiabučio namo gyventojų, kuriems atstovauja bendrija, teisė naudotis bendro naudojimo patalpomis.

10. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. spalio 6 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolų, 2020 m. lapkričio 26 d. bendrijos rašto Nr. 37, 2021 m. sausio 22 d. valdybos posėdžio protokolo nustatė, kad bendrijos nariai balsų dauguma reikalauja iš bendrijos valdymo organų, jog namo bendraturčiai, užėmę daugiau kaip vieną rūsio sandėliuką, išsikeltų iš nepagrįstai užimamų patalpų, atsakovui A. D. reikalavimas atlaisvinti vieną iš dviejų rūsio sandėliukų buvo pareikštas ir jis jo nevykdo. Byloje pareikšti reikalavimai dėl bendrijos valdymo organo (visuotinio narių susirinkimo) sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo nevykdymo yra tiesiogiai susiję su bendrijos veikla, todėl teismas darė išvadą, kad bendrija turi teisę kreiptis į teismą su šioje byloje pareikštais reikalavimais dėl atsakovų iškeldinimo iš savavališkai užimtų bendro naudojimo patalpų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. ir pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovas A. T. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

12. Atsakovas A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustatė tinkamų proceso dalyvių, nepraplėtė trečiųjų asmenų rato, kadangi į procesą neįtraukė vieno iš buto bendraturčių, t. y. E. L. buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, o E. T. – ne, nors sprendime konstatuota, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. L. (13/16 dalių) ir E. T. (3/16 dalys).

13. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovo A. T., neturinčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės, naudojimasis ginčo patalpa be kitų ginčo patalpos bendraturčių sutikimo savaime suponuoja kitų bendraturčių teisių į šią nuosavybę pažeidimą bei trukdymą jiems ja pasinaudoti. Tokia teismo išvada pažeidžia trečiojo asmens E. L. ir kito buto bendraturčio E. T. (atsakovo A. T. vaikų) teises naudotis ginčo sandėliuku, kurį įrengė buvęs (duomenys neskelbtini) buto savininkas atsakovas A. T..

14. Teigia, jog sprendimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog ieškovės pateiktame sąraše rūsio sandėliukais naudojasi būtent tie, o ne kiti (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai/naudotojai. Į bylą nepateikta (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų prašymų/pareiškimų dėl patalpų, esančių šio namo rūsyje, naudojimo ir Nekilnojamojo turto registro duomenų apie tai, kad namo butų savininkai yra ir rūsio patalpų (sandėliukų) savininkai.

15. Mano, jog priimant sprendimą iškeldinti atsakovus iš ginčo sandėliuko neatsižvelgta ir nepasisakyta apie tai, kad atsakovai patys iš savo asmeninių lėšų įrengė šį sandėliuką savo poreikiams. Sprendime nebuvo įvertinta tai, jog pati ieškovės atstovė (pirmininkė), nebūdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkė, kartu su kitais butų savininkais naudojasi sandėliuku Nr. 35. Tuo tarpu atsakovo naudojimasis sandėliuku Nr. 27 buvo nagrinėjamas kaip ieškinio dalykas. Tai rodo, kad teismas neužtikrino šalių procesinio lygiateisiškumo.

16. Pažymi, jog Namų valdos techninės apskaitos bylos II skyriuje „Pagrindinių ir pagalbinių statinių, šaltų priestatų, rūsių, kiemo įrenginių paskirtis ir charakteristika“ nurodytas namo rūsio plotas 753,24 kv. m., ir būtent jis buvo panaudotas priimant sprendimą. Tame pačiame dokumente IV skyriuje „Patalpų paskirstymas“ ir Formoje Nr. 3 „Pastatų vidaus plotų eksplikacija“ nurodytas jau kitas namo rūsio plotas – 622,28 kv. m., kurio duomenys sprendime atrinktinai panaudoti nebuvo. Esant tokiam neatitikimui, teismas neturėtų naudoti šio dokumento duomenų ir jo pagrindu konstatuoti tam tikrų aplinkybių buvimą/nebuvimą. Namų valdos techninės apskaitos byloje esančioje Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje ir pateiktame Kadastrinių matavimų bylos rūsio plane nurodyta, kad rūsio aukšte yra du 73,57 kv. metrų ploto koridoriai, pažymėti indeksais R-1 ir R-17, dvi elektros skydinės, du šildymo mazgai, ir 26 rūsio sandėliai, kas neatitinka tikrovės. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo ir nėra nei antro šilumos mazgo, nei antros elektros skydinės. Tai nėra numatyta pagal pastato projektą. Antros laiptinės rūsyje patalpos, pažymėtos R-31 ir R-32, neegzistuoja. Jų vietoje įrengti sandėliukai, kurių konfigūracija ir plotai skiriasi nuo šių patalpų duomenų. Be to, patalpos, pažymėtos R-17, dalyje įrengtas šalto vandens įvadas į namą. Dėl to tikrasis koridoriaus, pažymėto indeksu R-17, plotas ir bendras sandėliukų plotas skiriasi ir yra mažesnis nei plotas, nurodytas Namų valdos techninės apskaitos byloje ir Kadastrinių matavimų bylos rūsio plane, patvirtintų VĮ „Registrų centras“ darbuotojų ir kurių duomenys buvo panaudoti skaičiuojant nuosavybės dalis. Taigi, teismas, spręsdamas dėl VĮ „Registro centras“ pateiktų dokumentų didesnės įrodomosios galios, neatkreipė dėmesio į tai, kad sprendime paminėtame inventorizacijos bylos 2-jame lape faktinis patalpų išdėstymas visiškai neatitinka realai naujai įrengtų patalpų (sandėliukų) konfigūraciją.

17. Nurodo, kad ne visi (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai yra bendrijos nariai, todėl nagrinėjamu atveju buvo svarbu tiksliai nustatyti, kas turėjo teisę spręsti dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) namo I-oje laiptinėje esančiomis rūsio patalpomis ir kas turėjo teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį, tačiau teismas to nepadarė. Taip pat teismas neįpareigojo ieškovės pateikti į bylą (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų aprašo, juo nesivadovavo, todėl negalėjo daryti tinkamų išvadų.

18. Mano, jog teismas neatskleidė ginčo esmės. Faktiškai byloje ginčas vyksta dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe pažeidimo, bet ne dėl ieškovės sprendimų nevykdymo. Nuo (duomenys neskelbtini) namo pridavimo eksploatacijon iki šiol nei vienas šio daugiabučio namo butų savininkų nereiškė kitiems savininkams pretenzijų dėl rūsio patalpų užėmimo. Todėl laikytina, kad tokiais konkliudentiniais veiksmais (neveikimu) savininkai faktiškai nusprendė dėl bendros dalinės nuosavybės – (duomenys neskelbtini) namo I-os laiptinės rūsio patalpos valdymo ir naudojimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos aiškiai nustato, jog dėl bendrosios nuosavybės sprendžia tik savininkai. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas atsižvelgiant ir į 2020 m. vasario 25 d. visuotinio ieškovės narių susirinkimo sprendimu patvirtintas Ūkinių patalpų (sandėliukų), esančių techniniame aukšte, naudojimo taisykles. Šiose taisyklėse pateikiami ūkinių patalpų naudojimo ribojimai ir draudimai, tačiau taisyklės nesuteikia Bendrijos valdymo organams ir narių susirinkimui teisės skirstyti bendrosios dalinės nuosavybės objektų be (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų sprendimo, iškeldinti iš ūkinės patalpos vieną iš savininkų bei perdavinėti šias patalpas kitiems savininkams.

19. Nurodo, kad, atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 12 straipsnyje pateikiama daugiabučio namo visų butų savininkų susirinkimo kompetencija ir sprendimų priėmimo tvarka. Sistemiškai taikant šių teisės aktų nuostatas, būtent bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai, t. y. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai, bet ne visuotinis Bendrijos narių susirinkimas turėjo priimti sprendimą namo buto savininkų naudojimosi rūsio patalpomis/sandėliukais. Taigi 2020 m. spalio 6 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimas dėl sandėliukų skirstymo priimtas pažeidžiant CK 4.75 straipsnio 1 dalį, Bendrijų įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje egzistuoja viešasis interesas, šių sprendimų teisėtumo nepatikrino.

20. Pasisakydamas dėl 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. spalio 6 d. visuotinių ieškovės narių susirinkimo protokolų apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog į šių susirinkimų darbotvarkę tiesiogiai nebuvo įtraukti klausimai dėl rūsio patalpų skirstymo tarp butų savininkų, o šis klausimas svarstytas sprendžiant darbotvarkės klausimus „Kiti klausimai“ ir „Įvairus klausimai“. Ieškovė nepateikė įrodymų apie darbotvarkės klausimus pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką, kokie buvo siūlomi sprendimų projektų, nepateikė susirinkimų dalyvių sąrašų, duomenų apie tai, kiek Bendrijoje yra narių ir kiek butų savininkų. Butų savininkų susirinkimų sušaukimui, darbotvarkės ir sprendimų paskelbimui yra nustatyta atskira tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 dėl Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Teismas  šiuo teisės aktu be pagrindo nesivadovavo, nors sprendime pripažino ir pasisakė dėl visų bendraturčių teisių.

21. Nesutinka su teismo išvada dėl ieškovės patirtų 1 480 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų, nes didžioji ieškovės procesinių dokumentų dalis buvo pateikta vykdant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nagrinėjamu atveju iš atsakovų priteistos piniginės sumos nerodo tikro darbo įdėjimo, todėl keletą kartų mažintinos.

22. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas, iš esmės nenurodė. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojamas ginčo šalių procesinių dokumentų turinys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikti šalių argumentai, nenurodoma visiškai jokių teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Atsakovas A. D. tik abstrakčiai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nenustatė bylai svarbių aplinkybių, tačiau nenurodo, kokios būtent aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, šiuo atveju nebuvo nustatytos (išsiaiškintos). Apeliantas selektyviai atrenka tik jam naudingus faktus, ignoruodamas savo pozicijos ginčo klausimu nevisišką nuoseklumą bei atsakovų bylos svarstymui teiktus įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus. Nors apeliaciniame skunde teigia, kad šioje byloje besąlygiškai egzistuoja viešasis interesas, tačiau niekaip šio teiginio neargumentavo. Toks apelianto įsitikinimas neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisingai. Apeliantas pamiršta, jog jis nebuvo ir nėra ginčo rūsio patalpos savininkas, todėl iš jo jokia nuosavybė ginčijamu teismo sprendimu nebuvo paimta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinis skundas atmetamas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

26. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinys atsakovams A. D. ir A. T. dėl jų iškeldinimo iš negyvenamosios (rūsio) patalpos, esančios tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais „R-4“ ir „R-5“, o A. D. pateiktoje (duomenys neskelbtini), laiptinė 1 sandėliukų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksu „27“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo, prie kurio prisidėjo ir atsakovas A. T., argumentais, kurių pagrindu jis skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovams tenkintas visiškai, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 187 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovas A. D. iš esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovų atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų nekartoja. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius),  numatytas CPK 176-185 straipsniuose, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais įrodymais.

29. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis yra šalys ir tretieji asmenys (CPK 46, 47 straipsniai). Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva.

30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Todėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

31. Esant nutarties 29-30 punktuose nurodytam reglamentavimui ir teismų praktikai, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo trečiuoju asmeniu į bylą neįtraukė E. T.. Kaip matyti, skundžiamu sprendimu nuspręsta dėl teisės naudotis ginčo rūsio patalpa tik atsakovams A. D. ir A. T.. Skundžiamu teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl E. T. materialiųjų teisių ir pareigų, jam nenustatytos, nepripažintos, nepanaikintos ir nepakeistos jokios teisės ar pareigos. Apeliantas nepagrindė, kokią įtaką teismo sprendimas turės E. T. materialiosioms teisėms ir pareigoms, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė prašymo įtraukti minėtą į asmenį į bylą trečiuoju asmeniu. Pagal bylos duomenis, ginčo rūsio patalpa nėra priskirta naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams, E. T. niekada nesinaudojo ginčo patalpa ir neketina ja naudotis, o sandėlio patalpą nuomojasi iš 35 buto savininko S. K..

32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad priimtas teismo sprendimas pažeidžia trečiojo asmens E. L. interesus, nes ji nustatyta tvarka teismo sprendimo neapskundė ir nesutikimo su juo neišreiškė. Civilinio proceso dispozityviškumas neleidžia asmenims ginti kitų asmenų teises ir saugomus interesus be įgaliojimo, o asmens, kuris kreipėsi, teisės ginamos tiek, kiek jos yra pažeistos (CPK 2, 5 straipsniai, CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Nei apeliantas A. D., nei prie apeliacinio skundo prisidėjęs atsakovas A. T. nėra įgalioti veikti E. L. vardu ir interesais bei spręsti apie galimai pažeistas jos teises. Pažymėtina, kad atsakovas A. T. (trečiojo asmens E. L. tėvas), nors ir pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo A. D. apeliacinio skundo, tačiau pats savarankiško apeliacinio skundo, kuriuo būtų išreiškęs savo nesutikimą dėl iškeldinimo iš ginčo rūsio patalpos, nepateikė. Byloje pagrįstai konstatuota, kad atsakovas A. T. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių patalpų neturi, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo leisti jam naudotis ginčo patalpa nėra.

33. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo įrodymų, jog ieškovės pateiktame sąraše rūsio sandėliukais naudojasi būtent tie, o ne kiti (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai/naudotojai. Pirmiausia, atsakovai A. D. ir A. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. D. naudojasi ginčo rūsio patalpa ir laiko šioje patalpoje vantas ir vežimėlį, o A. T. naudojasi ginčo rūsio patalpa ir laiko joje statybines medžiagas, į ginčo patalpą patenka atsakovui A. D. jam davus raktus. Taigi, pačių atsakovų patvirtinimas ir pripažinimas naudojantis ginčo patalpa sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti egzistuojant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (CPK 187 straipsnis).

34. Apeliantas skunde nurodo, jog į bylą pateiktoje Namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytos rūsio patalpos neatitinka daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinės rūsio patalpų padėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas byloje kilo dėl vienintelės ūkinės patalpos (sandėlio), esančios tarp gyvenamojo namo patalpų, techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais „R-4“ ir „R-5“, o atsakovo A. D. pateiktoje (duomenys neskelbtini), laiptinė 1 sandėliukų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksu „27“. Apeliantas neginčija nei tokios patalpos egzistavimo fakto, nei aplinkybės, kad jo paties pateiktoje minėtoje schemoje ši patalpa pažymėta indeksu „27“, taip pat ir fakto, kad naudojasi šia patalpa savo reikmėms.

35. Apelianto teigimu, ne visi (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai yra bendrijos nariai, todėl  pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, bet tinkamai nenustatė, kas turėjo teisę spręsti dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) namo I-oje laiptinėje esančiomis bendro naudojimo rūsio patalpomis ir kas turėjo teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas.

36. Iš skundžiamo sprendimo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog 2020 m. vasario 25 d. vykęs Bendrijos narių susirinkimas, patvirtinęs ūkinių patalpų (sandėliukų), esančių rūsyje, naudojimo taisykles, ir 2020 m. spalio 6 d. vykęs Bendrijos narių susirinkimas, priėmęs sprendimą, kad savininkas, turintis du sandėliukus, turi atlaisvinti vieną iš dviejų užimtų sandėliukų ir laisvą sandėliuką perduoti Bendrijos pirmininkui, buvo sušaukti ir vyko kaip aukščiausiojo Bendrijos organo - Bendrijos narių visuotiniai susirinkimai, o ne kaip namo butų  ir kitų patalpų savininkų susirinkimai (Bendrijos įstatų 15 punktas).

37. Apeliantas  pagrįstai tvirtina, kad nuspręsti dėl bendro naudojimo objektų naudojimo turi teisę butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, sušauktas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo aprašo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintą tvarką, nes šis aprašas ir buvo patvirtintas siekiant įgyvendinti CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių reikalavimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. 

38. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria apelianto vertinimui, kad sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo neturėjo teisės priimti ir Bendrijos narių visuotinis susirinkimas (nutarties 36 punktas). Minėta, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausias Bendrijos organas (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Įstatų 15 punktas). Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4, 10 punkte, 10 straipsnio 2 dalyje, Įstatų 16.4 punkte nurodyta, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų  naudojimo organizavimo, tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą, taip pat gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

39. Bylos duomenys rodo, kad į 2020 m. spalio 6 d. Bendrijos narių visuotinį susirinkimą buvo kviesti visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, susirinkimo kvorumas skaičiuotas nuo visų 72 butų skaičiaus, dalyvavo 38 butų atstovai, kas sudaro 53 procentus nuo butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) skaičiaus, protokole susirinkimas vadinamas visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimu. Taigi, faktiškai šiame susirinkime dalyvavo pareiškę norą dalyvauti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie balsų dauguma išreiškė savo valią nepritarti tam, kad vienas buto savininkas naudotųsi dviem ūkinėmis patalpomis (sandėliais) ir nusprendė, kad toks savininkas privalo atlaisvinti vieną iš užimamų sandėliavimo patalpų ir perduoti ją bendrijos pirmininkui. Šiame 2020 m. spalio 6 d. susirinkime buvo išspręstas ir klausimas dėl naudojamų ūkinių patalpų (sandėlių) paskirstymo butų savininkams: paskirtos naudotis faktiškai naudojamos ūkinės patalpos (sandėliai), kurių numeracija atitinka nuosavybės teise valdomo buto numerį. Pagal bylos duomenis, nei vienas namo buto ar kitų patalpų savininkas minėto susirinkimo nutarimų nėra apskundęs dėl to, kad buvo pažeistos jo kaip turto savininko teisės ar teisėti interesai. Todėl ieškovė pagrįstai nurodo, kad, net vertinant 2020 m. spalio 6 d. vykusį susirinkimą tik kaip bendrijos narių susirinkimą, jo priimtų sprendimų dalis dėl naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis nėra negaliojantys, nes neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir nėra nuginčyti teismine tvarka.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai abejoja Bendrijos teise pareikšti šioje byloje išnagrinėtą ieškinį dėl iškeldinimo iš rūsio patalpos. Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir pastato bendrojo naudojimo patalpos bei kitos pastato dalys, įskaitant pastato laiptines, koridorius, sandėlius, rūsius, pusrūsius ir kt., jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Šio įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, o 3 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti bendriją, per kurią įgyvendina bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad Bendrija yra bendraturčių įsteigtas juridinis asmuo bendrai dalinei nuosavybei valdyti, naudoti ir tvarkyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtą teisinį reguliavimą ir remdamasis 2020 m. vasario 25 d, 2020 m. spalio 6 d.  Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimais, 2020 m. lapkričio 26 d. bendrijos raštu, 2021 m. sausio 22 d. Bendrijos valdybos posėdžio nutarimu, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog Bendrija turi teisę kreiptis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš be teisėto pagrindo užimtos bendrojo naudojimo patalpos.

41. Apeliantas tvirtina, kad byloje nepateiktas (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų aprašas, tačiau nepagrindžia, kaip tokio aprašo nebuvimas/buvimas įtakoja skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nors apeliantas mano, jog bendrojo naudojimo objektų aprašas leistų butų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog teisė susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo jau yra realizuota 2020 m. vasario 25 d. visuotiniame susirinkime patvirtinus Ūkinių patalpų (sandėlių) naudojimo taisykles gyvenamojo namo techniniame rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat priėmus 2020 m. spalio 6 d. visuotinio susirinkimo nutarimą dėl antro bendraturčio naudojamo rūsio (sandėlio) atlaisvinimo ir perdavimo valdymo organams.

42. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, kad, jeigu nei vienas buto savininkas nereiškė kitiems savininkams pretenzijų dėl rūsio patalpų užėmimo, reiškia tokiais konkliudentiniais veiksmais (neveikimu) savininkai faktiškai nusprendė dėl namo I-os laiptinės rūsio patalpos valdymo ir naudojimo. Nei Bendrijų įstatyme, nei CK nėra ir nebuvo įtvirtinta tokia bendro naudojimo objektų naudojimo tvarka, pagal kurią tam tikros patalpos užėmimas būtų prilyginamas visų butų ar kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimui konkliudentiniais veiksmais. Į bylą nepateikti duomenys, kad Bendrijos narių susirinkimas ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas kada nors būtų priėmęs nutarimą, kuris įteisintų apelianto nurodytą naudojimosi rūsio patalpomis pagrindą ir tvarką. Kadangi ginčo atveju dalis namo butų savininkų visai neturi galimybės naudotis rūsio (sandėlio) patalpomis, tai bendraturčių iniciatyva 2020 m. vasario 25 d. kaip tik ir buvo patvirtintos Ūkinių patalpų (sandėlių) naudojimo taisyklės, o, nustačius faktą, kad keli namo gyventojai naudojasi net dviem rūsio (sandėlio) patalpomis, 2020 m. spalio 6 d. Bendrijos narių susirinkime butų savininkai tam nepritarė, priešingai, nusprendė, kad toks buto savininkas privalo atlaisvinti vieną iš užimamų patalpų ir perduoti ją bendrijos pirmininkui.

43. Pažymėtina, jog 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. spalio 6 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų teisėtumas ir aplinkybė, kad Bendrijos pirmininkė kartu su kitais asmenimis galimai naudojasi namo bendro naudojimo patalpa (sandėliu) Nr. 35, nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas apeliantui išaiškino jo teisę ginčyti Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų teisėtumą, tačiau pastarasis tokia teise pasinaudoti atsisakė.

44. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad iš apelianto ieškovei priteisti 1480 Eur bylinėjimosi išlaidų turi būti keletą kartų sumažinti. Nors apeliantas nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas didino ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas, tačiau bylos duomenys rodo, kad ieškinio patikslinimą lėmė paties atsakovo A. D. procesinis elgesys ir naujų trečiųjų asmenų, susijusių su ginčo patalpos naudojimu, nurodymas. Gavusi tokią informaciją, ieškovė apsisprendė patikslinti ieškinį, įtraukti į bylą naujus proceso dalyvius, ir toks procesinis elgesys, kolegijos vertinimu, buvo tinkamas. Sutiktina, kad byla nebuvo sudėtinga nei dėl jos apimties, nei teisės taikymo aspektu, tačiau ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už visą procesą pirmosios instancijos teisme yra ženkliai mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyti maksimalūs dydžiai.

45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

46. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė turėjo 550 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo A. D. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (įmonės kodas 305170187) naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija:                                                                                                                Ramunė Čeknienė

                                                                                                         Laimutė Sankauskaitė