Administracinė byla Nr. I-3493-281/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01792-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. (I. B.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas I. B. 2014-03-20 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) priteisti neteisėtai pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. išskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 464,80 Lt; 2) solidariai priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neturtinę žalą – 5 000 Lt (b. l. -4). 

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu, kuris buvo atliekamas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu. Remiasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriame pripažinta, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos prieštarauja Konstitucijai, todėl mano, kad atsakovai privalo išmokėti nepagrįstai sumažintos pensijos dalį.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.

Atsakovai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 13).

Paaiškino, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą, o termino praleidimo pasekmės – bylos nutraukimas.

Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.    

Skundas tenkintinas dalyje.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuri jam nebuvo išmokėta laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-01 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo.

Teismas 2014-03-24 nutartimi atnaujino I. B. terminą skundui paduoti (b. l. 10-11).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui buvo paskirta ir nuo 1994-10-01 mokama valstybinė pareigūnų ir karių pensija, tačiau ji, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis, nuo 2010-01-01 buvo mokama perskaičiuota (b. l. 20-21).

2012-02-06 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012-09-21.

2013-11-19 pareiškėjas kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką (b. l. 18).

Vidaus reikalų ministerija 2013-12--09 rašte Nr. 1D-10972 (11) paaiškino, kad sumažinta pensija buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, teisės aktai nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemokos (b. l. 22-23).

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Valstybės saugumo departamentas <...>.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

              Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.             

Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012-09-01.

              Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d.

              Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).

Pareiškėjui paskirtos ir indeksuotos pensijos dydis 430,00 Lt, perskaičiuotas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. Pagal pažymos duomenis apie pensijos dydį, pareiškėjo prašoma priteisti suma susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo perskaičiuojant pensijos dydį ir ji apima laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki  2010 m. lapkričio mėn. ( (b. l. 20-21). Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo turinį, byloje nagrinėjamas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki  2010 m. lapkričio mėn., neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagrįstumo klausimas. Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydžius nuo 2010-01-01 iki 2010-11-01, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., pensija šiuo laikotarpiu pareiškėjui perskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo, pareiškėjui minėtu laikotarpiu susidarė 2 464,80 Lt nepriemoka (b. l. 20-21). Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistina suma yra 2 464,80 Lt, kas sudaro 713,86 €.

Neišmokėta valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai sureglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).

Pareiškėjas skunde neprašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-12-09 sprendimą Nr. 1D-10972 (11). Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, VRM, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Tačiau, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris iš esmės yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, prieštarautų teisėtumo principui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-519/2013). Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti VRM 2013-12-09 sprendimo Nr. 1D-10972 (11) dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjui pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų.

Dėl žalos

Pareiškėjas skunde prašė solidariai priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neturtinę žalą – 5 000 Lt, tačiau jokių tokio reikalavimo motyvų nenurodė.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

              Civilinei atsakomybei atsirasti, be kita ko ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

              Teismas nenustatė neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 str. negalima.

Dėl nurodytų motyvų, nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo priteisti žalą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2, 4 p., 127 str.,                                   

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo I. B. (I. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti I. B. (I. B.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-11-01 – 713,86 € (septynis šimtus trylika eurų 86 euro centus).

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 1D-10972 (11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti I. B. (I. B.) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                 Rytis Krasauskas                                                                                                        

                                                                                                                       Mefodija Povilaitienė

Jūra Marija Strumskienė