Civilinė byla Nr. 2A-595/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 44.5.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danutės
Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jūratei
Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovo
atstovei advokatei Jurgitai Bieliūnienei,
atsakovo atstovui
advokatui Arūnui Koskui,
viešame teismo
posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
UAB „Degarda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
sausio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010 pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „Scanbalt trailer“ ieškinį atsakovui uždarajai
akcinei bendrovei „Degarda“ dėl piniginio reikalavimo priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Scanbalt
trailer“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Degarda“ 197196 Lt dydžio skolą,
7322,17 Lt sutartinių palūkanų už pradelstą mokėjimo terminą nuo 2008 m. liepos
7 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d., įpareigoti atsakovą priimti dvi puspriekabes
Krone SDP 27, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), 6% dydžio metines
palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad
atsakovas 2008 m. sausio 23 d. jam pateikė užsakymą Nr. RP-080123 dėl trijų
puspriekabių Krone SDP 27 pirkimo. 2008 m. birželio 28 d. ieškovas raštu
pranešė atsakovui, kad yra pagamintos 3 puspriekabės. 2008 m. rugpjūčio 7 d.
tarp ieškovo ir UAB „SEB lizingas“ atsakovo naudai buvo sudaryta vienos
puspriekabės Krone SDP 27 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP S2008-02-0004-03,
atsakovas ją perėmė ir atsiskaitė. 2008 m. lapkričio 5 d. jis nurodė ieškovui,
kad nebevykdys savo sutartinių įsipareigojimų likusių dviejų puspriekabių atžvilgiu,
apie tai ieškovas turėjęs suprasti negavęs iš atsakovo avanso. Užsakymo Nr.
RP-080123 Bendrųjų sąlygų (toliau-
Bendrosios sąlygos) 3.3 punktas nustato, kad nesumokėjus avanso, užsakymas
nepradedamas vykdyti, tačiau 3.2. punktas, reglamentuojantis avanso dydį ir
sumokėjimo sąlygas, suteikia teisę šalims susitarti ką kitą. Sutartys turi būti
aiškinamos vadovaujantis ne vien pažodiniu teksto interpretavimu, o
atsižvelgiant į sutartyje išreikštą šalių valią ir tikruosius ketinimus ir
šalių bendradarbiavimo praktiką. Nuo 2007 m. atsakovas užsakė, o ieškovas
pardavė 13 puspriekabių. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį užsakymo
patvirtinimui atsakovas avanso niekada nemokėjo. Taigi, pagal šalių
bendradarbiavimo praktiką ieškovo ir atsakovo valia buvo netaikyti Bendrųjų
sąlygų 3.3 punkto ir už prekes atsiskaityti vienkartine įmoka sumokant visą
sutarties kainą. Pagal Bendrųjų sąlygų 2.1 punktą užsakymas yra akceptuojamas
ieškovui ir atsakovui pasirašant ir patvirtinant jį savo antspaudais.
Bendrosios sąlygos nenumato ieškovo pareigos informuoti atsakovą apie užsakymo
akceptavimą. Užsakymo akceptavimo momentu atsakovas įgijo visas pareigas
nustatytas Bendrosiose sąlygose. Kadangi ieškovas neinformavo atsakovo apie
sutarties nutraukimą, ji tapo vykdytina. Ieškovui pranešus apie pagamintas
prekes, atsakovas įgijo pareigą perimti prekes ir sumokėti jų kainą. Atsakovas,
sumokėdamas ir perimdamas vieną puspriekabę, patvirtino visą sandorį ir prarado
įstatymo nustatytą teisę ginčyti sandorio pagrįstumą ir teisėtumą. Tuo pačiu
atsakovas patvirtino ir tai, kad sandoris yra sudarytas ir vykdytinas netaikant
avanso apmokėjimo sąlygos. Taigi, atsakovo argumentas, jog jis neketino pirkti
trijų puspriekabių ir nežinojo apie jų pagaminimą, yra nepagrįstas ir nesukuria
teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti sutartį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tarp
šalių sudaryta sutartis turi preliminariosios sutarties požymių, todėl ji
laikytina preliminariąja sutartimi. Šia sutartimi šalys susitarė pirkti ir
parduoti dar neegzistuojančius (nepagamintus) daiktus. Šį teiginį patvirtina ta
aplinkybė, kad dėl vienos puspriekabės buvo sudaryta pagrindinė
pirkimo-pardavimo sutartis. Preliminariojoje sutartyje nenumatytas pagrindinės
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas, todėl laikytina, kad 2008 m.
sausio 22 d. sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui. Taigi, ši sutartis
pasibaigė 2009 m. sausio 22 d., kartu su ja pasibaigė ir atsakovo prievolė
sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyta
pirkėjo pareiga sumokėti konkrečiu laiku, t.y. sutartyje nebuvo nurodyta
konkreti kainos sumokėjimo data. Todėl pirkėjas neturi pareigos sumokėti daiktų
kainą, kol jie neperduoti, o pardavėjas - reikalauti, kad kaina būtų sumokėta.
Kita vertus, pagal Bendrųjų sąlygų 3.4 punktą UAB „Degarda“ pareiga mokėti
prekių kainą atsiranda tik gavus pardavėjo pranešimą apie prekių paruošimą
pardavimui. Tokio pranešimo atsakovas nėra gavęs, tai nurodyta atsakovo 2008 m.
lapkričio 5 d. dienos rašte ieškovui. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų,
kad atsakovas tokį pranešimą gavo. Atsakovui nepasiėmus prekių nustatytais
terminais, ieškovas pagal Bendrųjų sąlygų 3.7, 4.5 punktus ir CK 6.346
straipsnio 3 dalį turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo
iš atsakovo. Tačiau šia teise ieškovas nepasinaudojo. Atsakovas apie tai, kad
užsakymas dėl dviejų puspriekabių pagaminimo pradėtas vykdyti, negavus
avansinio apmokėjimo, sužinojo gavęs 2008 m. spalio 6 d. ieškovo pretenziją,
tada pasinaudodamas Bendrųjų sąlygų 2.2 punkte numatyta teise informavo ieškovą
apie užsakymo atsisakymą. Be to, nesumokėdamas avanso, kaip tai numatyta
Bendrųjų sąlygų 3.2 punkte, atsakovas neakceptavo savo ketinimų, išreikštų
užsakyme dėl dviejų puspriekabių gamybos, todėl laikytina, kad sutarties toje
dalyje nesudarė. Kadangi avansas pagal Bendrųjų sąlygų 3.2 punktą už dvi
puspriekabes nebuvo sumokėtas, tai pagal Bendrųjų sąlygų 3.3 punktą atsakovas
turėjo teisėtą pagrindą manyti, kad užsakymas nebus pradėtas vykdyti. Aiškinant
tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties
sąlygos turi būti aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir sutartį
prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Sutarties sąlygos buvo pasiūlytos
ieškovo, o atsakovas šią sutartį sudarė prisijungimo būdu. Ši sutarčių sąlygų
aiškinimo taisyklė yra teisiškai reikšmingesnė negu taisyklė apie šalių
tarpusavio santykių praktiką, kuriai įstatymų leidėjas suteikė fakultatyvinę
reikšmę.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko ir
pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Tačiau Vilniaus apygardos
teismas prašymo netenkino ir nurodė, kad
liga paprastai nėra laikoma pakankamai svarbia priežastimi bylos
atidėjimui. Teismas nurodė, kad keletą kartų byla buvo atidėliojama dėl
atsakovo atstovo veiksmų, atsakovo atstovas galėjo ir turėjo dėti maksimalias
pastangas pasirūpinti atstovavimu byloje. Todėl teismas nusprendė bylą
išnagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. sprendimu
ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovui
iš atsakovo 197196 Lt puspriekabių kainą, 5957,79 Lt palūkanų, 6% dydžio
metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009 m. sausio 6 d. iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo ir įpareigojo atsakovą priimti iš ieškovo dvi
puspriekabes Krone SDP 27, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), kitą ieškinio
dalį atmetė. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog šalys susitarė
dėl visų esminių pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, todėl tokia sutartis galioja.
Teismo teigimu, atmestinas atsakovo aiškinimas, kad šiuo atveju buvo sudaryta
preliminarioji sutartis. Preliminarios sutarties objektas yra būsima pagrindinė
sutartis, tuo tarpu pateikiant užsakymą ir pagal Bendrąsias sąlygas nebuvo
tariamasi dėl kitos sutarties - pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties -
sudarymo. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad šalims kyla
įstatyme bei sutartyje numatytos pirkėjo ir pardavėjo teisės ir pareigos.
Teismas nurodė, kad pagal Bendrųjų sąlygų 3.4, 4.4 punktus atsakovas privalo
atsiimti puspriekabes ir sumokėti už jas per 8 dienas nuo pranešimo apie jų
paruošimą perdavimui gavimo dienos. Šiuo atveju neabejotina, kad atsakovas tokį
pranešimą yra gavęs, jau vien dėl to, kad vieną puspriekabę pagal šį pranešimą
jis ir perėmė. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje nustatytus
terminus. Pirkėjas taip pat privalo priimti jam perduotus daiktus, išskyrus
atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutartį, o
pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus, arba atsisakyti
vykdyti sutartį. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas, gal būt,
turėtų teisę reikalauti tik nuostolių atlyginimo, bet ne kainos už neatsiimtas
puspriekabes sumokėjimo. Tokia išvada neišplaukia ir iš atsakovo nurodomų
Bendrųjų sąlygų 3.7, 4.5 punktų nuostatų - pagal šias nuostatas ieškovas turi
teisę, bet ne pareigą nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo.
Teismas atmetė atsakovo aiškinimą, kad, atsakovui nemokėjus avanso pagal
Bendrųjų sąlygų 3.3 punktą, jis turėjo pagrindą manyti, kad sutartis nebus
vykdoma. Šis punktas yra skirtas ieškovo interesų apsaugai ir neįpareigoja jo
nevykdyti užsakymo, be to, Bendrųjų sąlygų 3.2 punktas dėl avanso sumokėjimo
termino nedraudžia šalims susitarti kitaip. Šiame kontekste pažymėtina, kad
tokiam teiginiui prieštarauja ir šalių pakankamai ilgo bendradarbiavimo
praktika, kurios metu atsakovas avanso pagal užsakymus niekada nemokėdavo.
Todėl galima daryti išvadą, jog jau vien dėl šios aplinkybės ieškovui nebuvo
pakankamo pagrindo manyti, kad avanso iš atsakovo negavimas reiškė atsakovo
atsisakymą nuo savo užsakymo, o atsakovui nebuvo pagrindo manyti, kad avanso
nesumokėjimas suponuos užsakymo nevykdymą. Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė
atsakovo argumentą, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu ir prioritetiškai
aiškintina jo naudai. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra privatūs verslą
vykdantys juridiniai asmenys, pagal tas pačias sutartines nuostatas savo
įsipareigojimus vykdė jau ne pirmus metus, todėl nėra jokio pagrindo laikyti
atsakovą silpnesniąja sutarties šalimi ar, juolab, vartotoju. Todėl teismas
ieškinio dalį dėl puspriekabių kainos priteisimo ir įpareigojimo jas priimti
tenkino visiškai. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas taip pat prašo
priteisti palūkanas pagal Bendrųjų sąlygų 3.6 punktą nuo 2008 m. liepos 7 d.
Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad 2008 m. birželio 28 d. pranešimas buvo
įteiktas atsakovui tą pačią dieną. Neabejotina, kad apie pranešimą atsakovui
buvo žinoma prieš 2008 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo sudaryta vienos iš pranešime
nurodytų puspriekabių pirkimo pardavimo sutartis. Todėl palūkanos priteisiamos
už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d., t.y. už
131, o ne už 161 dieną.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą
nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą atsakovas
grindžia šiais motyvais:
1. Sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas,
pažeidžiant CPK 329 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes teismas išnagrinėjo
bylą nedalyvaujant atsakovui, jam tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimą,
jo atstovo ligos metu. Dėl šių priežasčių buvo neteisingai ir šališkai
išspręsta byla. Be to, apeliantas faksu sprendimo priėmimo dieną išsiuntė
pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, tačiau teisėjas vis tiek priėmė skundžiam
sprendimą.
2. Teismas nepagrįstai nepriėmė atsakovo
priešieškinio į ieškovo patikslintą tos pačios dienos ieškinį, nors priešieškinys
atitiko visus CPK keliamus reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad tai užvilkins
bylos nagrinėjimą, t.y. pažeidė CPK 143 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas.
3. Atsakovas mano, jog sprendimas nebuvo
paskelbtas 2010 m. sausio 4 d., nes jokios informacijos apie sprendimą raštinė
nesuteikė.Viešame tinklalapyje sprendimas tą dieną nebuvo paskelbtas, todėl
manytina, kad teismas sprendimą priėmė sausio 6, o ne 4 dieną.
4. Teismas pažeidė CK 6.305 straipsnio 1 dalies
nuostatas, nustatančias pirkimo-pardavimo sutarties šalis – pirkėją ir
pardavėją bei nuosavybės teisių perdavimą, kaip būtiną tokios sutarties požymį.
Pagal sutartį atsakovas šioje byloje yra užsakovas, o pardavėjas ScanBalt
Trailer A/S, registruota Danijoje, ieškovas šioje byloje įvardintas tiekėju,
kitaip tariant transportuotoju. Todėl akivaizdu, kad ieškovas apskritai neturi
reikalavimo teisės pagal šią sutartį,
nes nėra pardavėjas, o sutartis nėra pirkimo-pardavimo.
5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nėra
silpnesnioji pusė ir yra lygiavertis partneris, todėl sutartis neturi būti
aiškinama jo naudai, tačiau nepaneigė fakto, kad sutartis sudaryta prisijungimo
būdu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą
į apeliacinį skundą jis grindžia šiais motyvais:
1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teisėjas
gavęs faksu atsakovo pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo negalėjo paskelbti
sprendimo. Nušalinimo teise atsakovas galėjo pasinaudoti tik bylos nagrinėjimo
metu. Be to, nušalinimo pagrįstumas ir teisėtumas jau yra išspręstas 2010 m.
sausio 6 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės
nutartimi.
2. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuolat
piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis sąmoningai vilkindamas bylios nagrinėjimą,
todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atstovo neatvykimą dėl ligos
laikė nesvarbia priežastimi.
3. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį
atskiruoju skundu neskundžiama, nes toks atsisakymas neužkerta kelio šaliai
kreiptis į teismą, tačiau apeliantas iki šios dienos tokia teise nepasinaudojo.
Be to, priešieškinį teismas kaip procesinį dokumentą prijungė prie bylos,
kuriame išdėstyti apelianto atsikirtimai.
4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai
konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuri
negali būti laikoma preliminariąja, nes šalys nebuvo susitarę dėl pagrindinės
sutarties sudarymo ateityje. Be to, sutartis atitinka CK 6.305 straipsnio
nuostatas – ieškovas įsipareigojo perduoti prekes, o apeliantas už jas
sumokėti.
5. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nėra
silpnesnioji pusė ir yra lygiavertis partneris, nes abi šalys yra verslininkai,
abu turintys derybinės galios ir patirties ir bendradarbiauja daugiau nei
metus.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia tiek
absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais tiek ir kitais procesinės bei
materialinės teisės normų pažeidimais.
Dėl absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų
Apeliantas kaip absoliučius sprendimo negaliojimo
pagrindus nurodo, kad sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas (CPK 329
str. 2 d. 1 p.) ir kad bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui ir jam tinkamai
nepranešus apie bylos nagrinėjimą, atsakovo atstovo ligos metu (CPK 329 str. 3
d. 1 p.).
Apelianto teigimu, jis buvo pareiškęs nagrinėjančiam
bylą teisėjui nušalinimą, todėl teisėjas negalėjo priimti sprendimo byloje,
tačiau priėmė, nors nušalinimo klausimas nebuvo išspręstas. Taip pat nurodo,
kad apeliantas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo ligos, teismas bylos
nagrinėjimo neatidėjo ir tinkamai apie bylos nagrinėjimą nepranešęs apeliantui,
jam nedalyvaujant išnagrinėjo bylą.
Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti apelianto
argumentai nėra pagrįsti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. rugsėjo 2
d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Arūnas Koskus
pareiškė nagrinėjančiam bylą teisėjui nušalinimą (t. 1, b. l. 152). Nušalinimo
pagrindu nurodė teisėjo nešališkumą, nes teisėjas netenkino nė vieno atsakovo
prašymo (nepriėmė priešieškinio, neatidėjo bylos nagrinėjimo, nors atsakovas
prašė suteikti laiko pasiruošti pagal priimtą ieškovo patikslintą ieškinį).
Teisėjas atidėjo bylos nagrinėjimą kol bus išspręstas nušalinimo klausimas (t.
1, b. l. 153).
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus
pirmininkė 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi išsprendė atsakovo atstovo pareikštą
teisėjo nušalinimo pareiškimą ir jo netenkino (t. 1, b. l. 155-156). Apie sekančio teismo posėdžio vietą ir laiką
(2009 m. spalio 21 d. 9 val.) atsakovo atstovui advokatui Arūnui Koskui buvo
išsiųstas teismo šaukimas, kurį 2005 m. rugsėjo 9 d. priėmė advokatė Kristina
Pugačienė, turinti kontorą tuo pačiu adresu kaip ir advokatas A. Koskus (Tilžės
g. 154 Šiauliai) (t. 1, b. l. 160). Taip pat apie teismo posėdį, vyksiantį 2009
m. spalio 21 d. 9 val. buvo pranešta ir
advokato A. Koskaus atstovaujamai UAB ,,Degarda“ (t. 1, b. l. 161). 2009 m.
spalio 21 d. atsakovo atstovas advokatas A. Koskus teismui pateikė prašymą dėl
bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes tuo pačiu laiku turi dalyvauti baudžiamojoje
byloje (t. 1, b. l. 163).
Teismas tenkino advokato prašymą ir atidėjo bylos
nagrinėjimą 2009 m. gruodžio 21 d. 9 val. Apie nurodytą teismo posėdį advokatui
buvo išsiųstas šaukimas, kurį jis pats priėmė (t. 1, b. l. 187). 2009 m. gruodžio 18 d. advokatas pateikė teismui
prašymą dėl bylos, paskirtos nagrinėti 2009 m. gruodžio 21 d., atidėjimo dėl jo
ligos (t. 1, b. l. 189-190). Teismas netenkino advokato A. Koskaus prašymo dėl
bylos nagrinėjimo atidėjimo ir byla buvo išnagrinėta 2009 m. gruodžio 21 d.
atidedant sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2010 m. sausio 4 d. (t. 1, b. l.
198). Iki bylos išnagrinėjimo teisme nebuvo gautas joks atsakovo prašymas.
Sprendimas buvo paskelbtas 2010 m. sausio 14 d.
13-13.05 val. (t. 1, b. l. 201).
2010 m. sausio 4 d. teismas faksu gavo advokato A. Koskaus prašymą,
adresuotą Vilniaus apygardos teismo pirmininkui ir išnagrinėjusiam bylą
teisėjui A. Poškui dėl teisėjo A. Poškaus nušalinimo (t. 1, b. l. 208).
2010 m. sausio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos
teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė atsisakė priimti atsakovo UAB
,,Degarda“ atstovo advokato Arūno Koskaus pareiškimą dėl teisėjo Alvydo Poškaus
nušalinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes pareiškimas buvo gautas
išnagrinėjus bylą, o taip pat ne originalus dokumentas (t. 1, b. l. 209).
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad teismo posėdžio
metu pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjusiam teisėjui buvo tinkamai
išspręstas, o po bylos išnagrinėjimo pareikštą teisėjui nušalinimą pagrįstai
atsisakyta priimti, nes pagal CPK 68 straipsnio 2 dalį nušalinimas pareiškiamas
prieš pradedant nagrinėti bylą, ir tik išimtinais atvejais vėliau, bet ne
išnagrinėjus bylą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos
sudėties teismas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Taip pat iš aukščiau išdėstytų
aplinkybių matyti, kad atsakovas apie visas teismo posėdžių datas buvo laiku ir
tinkamai informuotas, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1
punktą. Apie tai, kad netenkino atsakovo atstovo prašymo ir neatidėjo bylos
nagrinėjimo teismas neprivalėjo informuoti atsakovo. Šalys privalo ir pačios
domėtis proceso eiga, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis
teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.).
Dėl kitų procesinės teisės
normų pažeidimų
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai
nepriėmė jo priešieškinio, t. y. pažeidė CPK 143 straipsnio 2 ir 4 dalių
nuostatas ir dėl šio pažeidimo neteisingai buvo išspręsta byla. Taip pat daro
prielaidą, kad teismo sprendimas nebuvo paskelbtas 2010 m. sausio 4 d., nes
apie teismo sprendimą jokios informacijos teismo raštinė nesuteikė. Apelianto
teigimu, dėl nurodytų pažeidimų nebuvo atskleista bylos esmė bei eliminuota
atsakovo teisė į bešališką teismą.
LR CPK 143 straipsnis numato atsakovui teisę iki
nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui
priešieškinį. Tačiau priešieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas kitaip nei
ieškinio priėmimas. Teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį jeigu:
1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai;
2) priešieškinys pareikštas pažeidžiant CPK 143
straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą;
3) priešieškinys neatitinka CPK 143 straipsnio 2
dalyje nurodytų sąlygų.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pats
atsakovas pareikšdamas priešieškinį, pažeidė CPK 143 straipsnio 1 dalies
nustatytus terminus. Be to priešieškinio nepriėmimas neužkerta kelio tinkamam
bylos išnagrinėjimui, o savo teises atsakovas gali apginti pareikšdamas atskirą
ieškinį. Todėl atsakovo priešieškinio nepriėmimas negali būti laikomas pažeidimu,
dėl kurio nebuvo atskleista bylos esmė ar neteisingai išspręsta byla.
Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo bei
teismo sprendimo argumentų, nagrinėjant bylą buvo aptarti visi esminės reikšmės
bylai turintys klausimai. Niekuo nepagrįsta apelianto nurodyta prielaida dėl
teismo sprendimo nepaskelbimo 2010 m. sausio 4 d. Byloje yra teismo posėdžio
protokolas, kuriame nurodyta apie priimto sprendimo paskelbimą 2010 m. sausio 4
d. 13-13.05 val. (t. 1, b. l. 201).
Dėl materialinės teisės
normų pažeidimų
Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CK 6.305
straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias pirkimo-pardavimo sutarties šalis,
bei nuosavybės teisių perdavimą. Apelianto teigimu ieškovas šioje byloje neturi
reikalavimo teisės, nes jis nėra pardavėjas, o tik transportuotojas. Teismas
pažeidė CK 6.193 straipsnio 5 dalies taisykles neteisingai jas aiškindamas.
Neteisingai aiškino bei taikė CK 6.165 straipsnio nuostatas.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad
teismas pažeidė ar netinkamai taikė tam tikrų CK straipsnių nuostatas, tačiau
nenurodo kaip jos turėjo būti taikomos ar kaip buvo pažeistos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys skirtingai
supranta šalių pasirašytą sutartį (Bendrąsias sąlygas prie užsakymo) (t. 1, b.
l. 9-10). Ieškovas ją laiko pirkimo-pardavimo sutartimi, o atsakovas
preliminariąja sutartimi, ir dėl puspriekabių pirkimo-pardavimo turėjo būti
sudaryta kita sutartis.
Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pagal
užsakymą bei „Bendrąsias sąlygas“ tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo
santykiai ir šalims kilo įstatyme bei sutartyje numatytos pirkėjo ir pardavėjo
teisės ir pareigos.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvadomis.
Iš pateikto į bylą užsakymo Nr. RP-080123 matyti,
kad pirkėjas UAB ,,Degarda“ (atsakovas) užsakė pagaminti tris puspriekabes (t.
1, b. l. 8). Užsakymą šalys įvardino kaip techninę specifikaciją. Užsakymas
pasirašytas abiejų šalių, ir jame nurodyta, kad jis vykdomas pagal ,,Bendrąsias
sąlygas“ (t. 1, b. l. 9-10). ,,Bendrosiose sąlygose“, kurias pasirašė abi
šalys, yra numatyta prekių kaina, mokėjimo tvarka ir terminai (p. 3), prekių
paruošimo ir perdavimo tvarka (p. 4), bei šalių atsakomybė prekių atsitiktinio
žuvimo ar sugedimo atveju (p. 5). Atsižvelgiant į nurodytas sąlygas tai
atitinka pirkimo-pardavimo sutartį, o ne preliminarią sutartį, nes šalys
susitarė dėl visų esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.305 str.,
6.306 str.). Pateikiant užsakymą pagal „Bendrąsias sąlygas“ šalys nesitarė dėl
kitos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kas yra būtina sudarant
preliminarią sutartį (CK 6.165 str.). Be
to, įvertinant šalių bendradarbiavimo praktiką, pagal minėtas ,,Bendrąsias
sąlygas“ šalys vykdė puspriekabių pirkimą-pardavimą pakankamai ilgą laiką. Atskiros
sutartys buvo sudaromos perkant lizingo būdu t. y. įsijungiant trečiąjai šaliai
– lizingo įmonei.
Nėra pagrįstas apelianto argumentas dėl to, kad
ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes jis įvardintas kaip tiekėjas
transportuotojas. Ieškovas reikalavimo teisę įgijo pagal pasirašytą su atsakovu
užsakymą bei „Bendrąsias sąlygas“. Be to ieškovas yra „Bendrosiose sąlygose“
įvardinto pardavėjo - ,,Scanbalt trailer“ dukterinė įmonė veikianti Lietuvoje.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos
teismas neteisingai aiškino CK 6.193 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nurodo,
kad teismo išvada, jog atsakovas yra lygiavertis partneris ir nėra silpnesnioji
šalis nėra pagrįsta, nes sutartį atsakovas sudarė prisijungimo būdu.
CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad
aiškinant sutartį turi būti atsižvelgta į šalių derybas dėl sutarties sudarymo,
šalių tarpusavio santykius, praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir
papročius. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo ir teismo sprendimo, į
nurodytus reikalavimus buvo atsižvelgta aiškinantis sutarties sąlygas. Tai, kad
sutartį atsakovas sudarė prisijungimo būdu, nesudaro pagrindo jį laikyti
silpnesniąja šalimi bei dėl to sutartį laikyti preliminariąja. Abi sutarties
šalys yra verslininkai, turintys praktiką sutarčių sudaryme bei derybinę
patirtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai abi šalis laikė
lygiaverčiais partneriais.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio
skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.
CPK 98 straipsnio pagrindu iš atsakovo
priteistinos ieškovui jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti
apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Degarda“ ieškovui UAB
,,Scanbalt trailer“ 2904 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės
instancijos teisme.
Teisėjai: Kazys
Kailiūnas
Danutė
Milašienė
Marytė
Mitkuvienė