Baudžiamoji byla Nr. 1S-431-954/2023

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00015-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. gynėjo advokato O. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2023 m. birželio 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. G..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       G. G. Canterbury karūnos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už narkotikų medžiagų įvežimą, importo draudimų nepaisymą, numatytą 1971 m. piktnaudžiavimo narkotikais įstatymo 3 (1) dalyje, pažeidžiant 1989 m. muitų ir akcizų valdymo įstatymo 170 (2) dalį, 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

1.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarta pripažinti 2019 m. gruodžio 9 d. Jungtinės Karalystės Canterbury karūnos teismo nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. G. G. 2019 m. gruodžio 9 d. Canterbury karūnos teismo nuosprendžiu paskirta 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalimi, ir nuteistajam skirta 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d. ir visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. sausio 26 d., bei išbūtas laikas Vilniaus pataisos namuose nuo 2022 m. sausio 26 d. iki nutarties paskelbimo dienos.

2.       Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 5 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 5 d. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai – 4 metai 7 mėnesiai ir 21 diena.

3.       Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Nutarime nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, nusikalstamo elgesio rizika žema, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, turi profesines kvalifikacijas, požiūris į darbą teigiamas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.

4.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2023 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2023 m. birželio 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. G.. Įvertinęs visas aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama.

5.       Skunde apygardos teismui nuteistojo G. G. gynėjas advokatas O. Š. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį - patvirtinti Komisijos sprendimą taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

1.1.       Skunde teigiama, kad su Marijampolės apylinkės teismo nutartimi nuteistasis nesutinka, ji yra formalizuota, nemotyvuota ir nepagrįsta, nes šiuo metu egzistuoja ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Iš nutarties matyti, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo buvo vertinamas tik formaliai, neteisingai ir neišsamiai, neteisingai įvertinant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus. Teismas iš esmės rėmėsi tik vienu bausmės tikslu - nubaudimu, nepaisant kitų bausmės tikslų ir visiškai nepaisė lygtinio paleidimo instituto tikslų. Nutartis yra deklaratyvi, pagrįsta tik formaliais teiginiais ir neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties.

1.2.       Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti formalieji kriterijai, kuriuos atitinkantis nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, - likusi neatlikta bausmės dalis yra 4 metai 7 mėnesiai 21 diena, kas atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsižvelgiant į BVK 82 straipsnio 4 dalį.

1.3.       Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje teigiamas nuteistojo vertinimas paminėtas tik formaliai. Nutartis prieštarauja pačiai lygtinio paleidimo instituto paskirčiai, kadangi teismas iš esmės atmetė visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei visas nuteistojo pastangas keistis teigiama linkme, bei atsižvelgė tik į vieną bausmės tikslą - nubaudimą, bei į likusią atliktą bausmės dalį. Tačiau tokio pobūdžio bylose pirmiausiai vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Todėl itin svarbu yra atsižvelgti būtent į teigiamą G. G. įvertinimą, jo pavyzdingą elgesį, žemą pakartotino nusikalstamumo riziką bei akivaizdžią pažangą.

1.4.       Gynėjo teigimu, teismas šiuo atveju akivaizdžiai vertino tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, neatsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę. G. G. anksčiau teistas nebuvo, dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis visą gyvenimą visų savo tikslų siekė teisėtais būdais, dirbo, turi apie 30 metų darbinio stažo, ir nusikalsto tik vieną kartą. Bausmės atlikimo metu jis laikėsi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, baustas nebuvo, buvo vieną kartą skatintas, t. y. sugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, kas leidžia spręsti apie teigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą ir nustatytas taisykles. Komisijos vertinimu G. G. patyrė jau pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kas svarbu, nėra pavojingas visuomenei, kad ir toliau būtų laikomas izoliuotas nuo visuomenės, taigi, egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas.

1.5.       Pažymima, kad teismas sureikšmina tik vieną iš visų vertintinų aplinkybių - nusikalstamos veikos pavojingumą, tinkamai nevertindamas visų kitų svarbių aplinkybių, kas prieštarauja baudžiamojo įstatymo normoms bei lygtinio paleidimo instituto paskirčiai. Tokiu būdu teismas tarsi baudžia nuteistąjį už padarytą nusikalstamą veiką antrą kartą.

1.6.       Priešingai nei vertina teismas, iš Komisijos pateiktos medžiagos nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. G. lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui. Nuteistasis laikosi visų laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, per visą bausmės atlikimo laiką, įskaitant ir įkalinimą Jungtinėje Karalystėje, nebuvo nei karto baustas, bet buvo skatintas, nekelia aplinkiniams nepatogumų, yra nekonfliktiškas, pagarbus ir ramus, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių. Taikius lygtinį paleidimą G. turės pastovią gyvenamąją vietą, kurioje yra patvirtinta galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Akivaizdu, kad teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus elgesio ir ateityje.

1.7.       Gynėjo manymu, būtent užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principų taikymą yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo tikslų. Tačiau, šiuo atveju, teisingumo ir proporcingumo tikslų užtikrinimui, priešingai teismo išvadai, yra būtina būtent taikyti G. G. atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

1.8.       Skunde pažymima, kad pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus lygtinis paleidimas ne gali būti taikomas, kaip Lietuvos Respublikoje, o privalo būti taikomas. Be to, Jungtinės Karalystės Canterbury karūnos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje yra tiesiai nurodoma, kad nuteistasis bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos atlikus pusę bausmės. Pagal 1983 m. Europos Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir jos 1987 m. papildomą protokolą, 10 straipsnio 2 dalį bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Pagal Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies D punktą, bausmės konversijos metu kompetentinga institucija turi nepabloginti nuteistojo teisinės padėties. Taigi, lygtinio paleidimo netaikymas G. G. akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui, nes tokiu būdu yra pasunkinama nuteistojo teisinė padėtis.

2.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo G. G. gynėjo advokato O. Š. skundas atmestinas.

3.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo gynėjo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

4.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

5.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. G. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, šiuo metu nesuteikia.

6.       Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais G. G. asmenybės pokyčiais, kaip ir apylinkės teismui, aukštesniajam teismui nekyla: nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas vieną kartą, palaiko ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų patvirtintą gyvenamąją, pranešė apie įsidarbinimo galimybę. Šių duomenų pagrindu pritartina skundžiamos nutarties argumentams, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra veiksminga. Vis tik, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

7.       Nors skunde teigiama priešingai, nagrinėjamu klausimu privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio, taip pat jos ryšio su šiuo metu išskiriamu nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiu kriminogeniniu rizikos veiksniu – mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nutartyje nurodytiems atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą argumentams, t. y., kad neginčytinai nustatyta, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo (narkotikų (12 kg kokaino hidrochlorido) kontrabandą) padarymą. G. G. nusikalto vienas, tačiau buvo įtakojamas kitų asmenų, be to, nusikalto siekdamas gauti finansinės naudos. Kaip nurodyta 2023 m. birželio 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis žinojo, kad nelegalu, bet nepagalvojęs apie pasekmes sutiko paslėpti paketą savo sunkvežimyje. Teismo vertinimu svarbu tai, kad nuteistasis nurodo, jog pirmenybę teikia planavimui, o ne greitam veikimui, kas duoda pagrindą išvadai, kad įvykdytas nusikaltimas nebuvo spontaniškas nuteistojo veiksmas. Juo labiau, kad kaip nurodo pats nuteistasis, jis apgalvojo tokio savo neteisėto elgesio pasekmes, tačiau ne visas. Šios aplinkybės, itin detaliai nurodytos ir aptartos skundžiamoje nutartyje, jas vertinant visumoje su G. G. polinkiu pasitikėti savo „sveiku protu“ bei tiesioginiu patyrimu, neabejotinai asmenį charakterizuoja labiau neigiamai ir rodo apie būtinybę sugebėti pasirinkti saugaus gyvenimo būdą bei tinkamus draugus.

8.       Gynėjas skunde itin akcentuoja teigiamą nuteistojo elgesį laivės atėmimo bausmės atlikimo metu tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek dabartinėje pataisos įstaigoje, tačiau šiuo aspektu pastebėtina, jog struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad šie poreikiai neturi būti toliau valdomi. Nagrinėjamu atveju nuteistojo elgesys yra stebimas dar pakankamai neilgą laiko tarpą, todėl nėra pagrindo neabejotinai spręsti, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje. Kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, jog tie poreikiai turi būti eliminuojami iki minimumo ir tapti nereikšmingais. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo koreguoti.

9.       Nors nuteistojo gynėjas itin daug dėmesio skiria aplinkybei, kad atlikdamas bausmę Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigoje G. G. būtų paleistas lygtinai praėjus pusei jam paskirtos bausmės laiko, ji nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos, kaip bausmę vykdančios šalies, įstatymais. Vien tai, kad šios sąlygos Jungtinėje Karalystėje yra / buvo palankesnės nuteistajam, nesudaro pagrindo konstatuoti esant teisės aktuose numatytų bausmių vykdymo principų pažeidimų.

10.       Skundo argumentų kontekste reikalinga pastebėtina, kad likusi neatliktos bausmės dalis nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, asmuo ateityje daugiau nenusikals, kadangi tokio pobūdžio bylose yra sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną. Vis tik, sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas. Negali būti sumenkinama tai, kad bausmės paskirtis be asmens nubaudimo yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju manytina, kad šiuo metu paminėti bausmės tikslai nėra pasiekti. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti.

11.       Aukštesniojo teismo vertinimu aukščiau nurodytų rizikų nusverti negali nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai, tokie kaip patvirtinta gyvenamoji bei darbo vietos ir palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais, kadangi šios aplinkybės egzistavo ir ankščiau, tačiau, akivaizdu, nuo sunkaus nusikaltimo padarymo G. G. nesulaikė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos pagrįstai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Vis tik sutiktina, kad tiek nuteistasis, tiek jo artimieji dėl nuteistojo kalinimo patiria išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau tai yra paties nuteistojo neteisėto elgesio pasekmė.

12.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas apylinkės teismo nutartį paliekant nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo G. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                 Algirdas Giedraitis