Civilinė byla Nr. 2-442/2011

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 126.5

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Visoda“ kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje Nr. B2-2273-259/2010.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „Visoda“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“.

Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB „Visoda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pagal administratoriaus pateiktą BUAB „Visoda“ kreditorių sąrašą patvirtino 13 562 156,79 Lt kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir įkeitimu bei hipoteka užtikrintą Swedbank, AB 12 832 452,49 Lt reikalavimą, susidedantį iš skolos pagal kredito sutartį su atsakovu ir skolos pagal atsakovo laidavimą BUAB ,,Autolagūna“ prievoles. Teismas taip pat patvirtino pirmąja eile tenkintiną A. G. 5 335,71 Lt reikalavimą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Kreditorius A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti šios teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas Swedbank, AB 12 832 452,49 Lt kreditorinis reikalavimas, išspręsti klausimą iš esmės ir atsisakyti įtraukti šį kreditorių į finansinių reikalavimų sąrašą. Skunde teigiama, kad:

 1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šio kreditorinio reikalavimo patvirtinimas pažeis kitų kreditorių interesus bei kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, nes šis kreditorius įgis lemiamą balsą kreditorių susirinkimuose. Minimas kreditorinis reikalavimas taip pat yra užtikrintas ir laidavimu. Kiti kreditoriai tokios galimybės neturi, jų reikalavimų patenkinimas bus vykdomas tik iš likusio įmonės turto. Net ir pripažinus, kad banko kreditorinis reikalavimas turėtų būti patvirtintas, jis turėtų būti mažinamas įkeisto turto verte.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankas taip pat reiškia reikalavimą atsakovui kaip laiduotojui už             BUAB ,,Autolagūna“ prievoles. Atsižvelgiant į tai, kad bankas galimai taip pat yra pareiškęs reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš pagrindinio skolininko BUAB ,,Autolagūna“, susidaro situacija, kai bankas reikalauja atlyginti skolą dvigubai.

 

Atsakovas BUAB „Visoda“ atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog hipoteka ir laidavimas – savarankiški prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, tačiau įstatymas nenumato draudimo kreditoriui realizuoti savo teises ir reikšti reikalavimų tiek skolininkui, tiek laiduotojui. Apeliantas nepateikė duomenų, jog dalis skolos yra sumokėta ar išieškota iš įkeisto turto, todėl nėra pagrindo  mažinti kreditorinio reikalavimo dydžio ar atsisakyti jį patvirtinti.

 

Kreditorius Swedbank, AB atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog apeliantas nepateikė duomenų, jog kredito bei laidavimo sutartys yra negaliojančios. Nurodo, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek skolininkas, tiek laiduotojas kartu ar atskirai.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pagal administratoriaus pateiktą sąrašą patvirtino BUAB „Visoda“ kreditoriaus įkeitimu bei hipoteka užtikrintą Swedbank, AB 12 832 452,49 Lt finansinį reikalavimą.

Apeliantas, kreditorius A. G., nesutikdamas su šia teismo nutarties dalimi, teigia, kad kreditoriaus Swedbank, AB finansinio reikalavimas negalėjo būti patvirtintas, nes šis reikalavimas jau yra užtikrintas turto įkeitimu, hipoteka, o taip pat laidavimu. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginiai yra nepagrįsti (CPK 178 str.).

Kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas BUAB „Visoda“, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas: netesybos, įkeitimas (hipoteka), laidavimas, garantija, rankpinigiai ar kiti būdai, o sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti ne vieną, bet keletą minėtų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Vienas iš paminėtų būdų – įkeitimas (hipoteka) yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant kilnojamąjį (nekilnojamąjį) daiktą (CK 4.170 str. 1 d., 4.198 str. 1 d.). Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Taigi, jeigu per įkeitimo (hipotekos) lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų jam būtų pirmiau už kitus kreditorius ir visiškai atlyginta, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 6.192 str. 1 d.).  Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, kreditorius turi kreiptis į administratorių dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Kitu prievolių užtikrinimo būdu, laidavimo sutartimi, kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1, 2 d.). Kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, nagrinėjamu atveju atsakovas BUAB „Visoda“, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš paties skolininko,  nagrinėjamu atveju - iš BUAB ,,Autolagūna“. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo BUAB „Visoda“ ar BUAB ,,Autolagūna“ skola, jos dalis kreditoriui Swedbank, AB yra sumokėta ar išieškota iš įkeisto turto, jog kredito, laidavimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis ar kad apeliantas jas ginčytų. Minėtų sutarčių teisėtumo klausimas nekeliamas ir atskirajame skunde. Vien apelianto nurodoma aplinkybė, jog patvirtinus nurodyto dydžio kreditorinį reikalavimą šis kreditorius įgis lemiamą balsą kreditorių susirinkime, nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti kreditorinį reikalavimą ar mažinti jo dydį įkeisto turto verte. Kiti apelianto nurodyti teiginiai taip pat nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 178 str.).

Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d.  nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Virginija Čekanauskaitė       

 

                                                                                                                        Danutė Milašienė

 

                                                                                                                        Vytas Milius