Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-75-951/2023

Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00019-2022-8                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 11.1; 16.9.6; 21.1.5; 21.1.7; 21.2.13; 21.9.1; 21.11.10

 (S)

Šiaulių

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-12529-2022 A. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 227 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. 17.31 val. Kelmės r., Verpenos k. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas girtumas – 0,44 promilės, su savimi turėjo graižtvinį šautuvą „Verney Carron SPEEDLINE 300 Winchester Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini). Institucija pripažino, kad A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą bei, kaip nurodyta Institucijos nutarimo motyvuojamojoje dalyje, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą. A. Z. Institucijos nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vienerius metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pagal 227 straipsnio 1 dalį – 60 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. Z. paskirta galutinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vienerius metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartimi Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. bei jo įgalioto atstovo advokato Edmundo Kisieliaus skundas netenkintas.

3. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perdavė nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje policijos pareigūnų tikrinimo ir sveikatos priežiūros įstaigoje atliktos medicininės apžiūros, tikrinimo alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Įvertinti, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis, turėtų specialių žinių turintis asmuo. Kai pareigūnų  metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio nusižengimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė arba pasitelkiamas teismo medicinos specialistas, kad būtų nustatyta, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų byloje reikšmingų aplinkybių, nepašalino prieštaravimų dėl A. Z. neblaivumo laipsnio ir taip pažeidė ANK 563, 567 straipsnių nuostatas.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta iš naujo išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, Institucijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. bei jo įgalioto atstovo advokato Edmundo Kisieliaus skundas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. ir jo įgaliotas atstovas advokatas Edmundas Kisielius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.1. A. Z. ir jo įgaliotas atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios  instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, vėl objektyviai ir visapusiškai neįvertino bylos duomenų, netinkamai aiškino ir taikė proceso normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl pakartotinai padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas dėl A. Z. kaltės.

5.2. Teismas galėjo būti šališkas A. Z. atžvilgiu. Neatmestina tikimybė, kad bylą nagrinėjusi teisėja siekė pateisinti beveik trisdešimt metų kartu dirbančio, bendramokslio ir anksčiau šią bylą nagrinėjusio teisėjo priimtą ir apeliacinės instancijos teismo panaikintą 2023 m. vasario 2 d. nutartį.   

5.3. Siekiant nustatyti, ar nuo A. Z. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu įvykio vietoje iki kraujo ligoninėje paėmimo iš jo organizmo galėjo pasišalinti visas alkoholis, buvo reikalinga atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi pripažino ekspertinės išvados byloje būtinumą bei nurodė dar vieną svarbią aplinkybę – būtinumą pateikti į bylą policijos pareigūnų naudoto alkotesterio metrologinės patikros sertifikatą. 

5.4. Pakartotinio bylos nagrinėjimo metu Institucija pirmiau nurodyto alkotesterio metrologinės patikros sertifikato teismui taip ir nepateikė. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad, nors byloje ir nėra šio sertifikato, abejoti pareigūnų atliktu alkoholio kiekio matavimu nėra pagrindo. A. Z. ir jo įgalioto atstovo teigimu, ši teismo išvada tėra tik prielaida. Įvykio vietoje pareigūnai nepatikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bendros būklės pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą metodiką, nors tą padaryti yra privaloma. A. Z. visą laiką buvo pareigūnų akivaizdoje, jokių vaistų ar skysčių, kurie mažintų alkoholio koncentraciją, nevartojo.

5.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles medicininis patikrinimas privalo būti atliktas ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo pateikimo vairuotojui ar kitam asmeniui. Daiktų ir dokumentų paėmimo bei nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo protokolai byloje surašyti 2022 m. lapkričio 10 d. 19.22 val., A. Z. kraujas ligoninėje paimtas tą pačią dieną 20.00 val. A. Z. policijos pareigūnai paaiškino, kad, nesutikdamas su patikrinimo alkotesteriu rezultatais, jis gali nuvykti pasitikrinti blaivumą į sveikatos priežiūros įstaigą per vieną valandą nuo procesinių dokumentų pildymo pabaigos. 

5.6. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas ir turi būti nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida privalo būti nurodyta jo metrologinės patikros sertifikate (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-15-387/2022). Policijos pareigūnai į bylą alkotesterio metrologinės patikros sertifikato nepateikė, todėl nepaneigta, kad alkotesterio paklaida buvo ne ± 0,02, o ± 0,03 ar net ± 0,04 promilės. Be to, nėra duomenų, kiek laiko praėjo nuo paskutinio šio prietaiso panaudojimo iki A. Z. neblaivumo patikrinimo. Nepaneigta, kad šiuo alkotesteriu anksčiau, t. y. iki A. Z. neblaivumo patikrinimo, galimai buvo tikrinamas labai girtas asmuo, ir prietaise galėjo likti alkoholio garų.

5.7. A. Z. ir jo įgaliotas atstovas pažymi, kad apylinkės teismui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) medicinos mokslų daktaro R. B. 2023 m. balandžio 24 d. specialisto išvada.  Joje atlikto tyrimo rezultatai siejami su Vidmarko formule, pagal kurią suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,20 promilės/val. Išvadoje nurodyti šaltiniai, kuriuose tai aprašyta.

5.8. Institucijos prašymu pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi skyrė byloje specialisto tyrimą, pavesdamas jį atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Ši tarnyba jau kitą dieną (2023 m. birželio 6-ąją) pateikė teismui atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šio atsakymo negalima vadinti specialisto išvada dėl formos ir turinio trūkumų. Atsakymą pateikęs specialistas/ekspertas R. L. toksikologiniuose tyrimuose neturi reikiamos kvalifikacijos. Viešai skelbiamame teismo ekspertų sąraše šio eksperto tyrimų sritys yra mirusiųjų žmonių kūnų ir jų dalių ekspertizės, gyvų asmenų ekspertizės (sužalojimų abdukcijos) ir deontologinės ekspertizės (medicininė, profesinė etika). R. L. nebuvo pateikta bylos medžiaga, jis itin skubiai, laisvai ir savaip interpretavo teismo nutartyje nurodytus duomenis, be to, neaišku, ar jo išvados yra pagrįstos akredituota tyrimo metodika. Teiginys, kad per 1 valandą iš suaugusio žmogaus organizmo pasišalina 0,1–0,25 promilės etilo alkoholio, išplečia vidutinio metabolizmo ribas, o teismui pateiktame rašte nenurodyta, kokiu pagrindu nustatyta būtent tokia amplitudė, kur, kada ir kieno akredituota metodika leidžia daryti tokias išvadas.

5.9. Pirmosios instancijos teismas ignoravo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgalioto atstovo pateiktą 2023 m. balandžio 24 d. specialisto išvadą ir taip iš esmės pažeidė privalomą procese rungimosi principą. Jeigu teismui dėl šios išvados kilo abejonių, jos galėjo būti pašalintos, apklausiant specialistus ar skiriant naują ekspertinį tyrimą. Tokiu būdu lieka nepaneigtas prieštaravimas tarp policijos pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų ir kraujo tyrimo rezultatų (daugiau nei 0,2 promilės). Teismas neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo įgalioto atstovo paaiškinimą dėl alkoholio kiekio A. Z. iškvepiamame ore padidėjimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gana ilgą laiką vairavo automobilį su keleivio vietoje sėdinčiu neblaiviu asmeniu (jo girtumas viršijo 2 promiles), kuris ir kelionės metu vartojo alkoholį. Tai galėjo sąlygoti tam tikrą alkoholio garų koncentraciją iškvepiamame ore (bet ne kraujyje) padidėjimą.

5.10. Skundžiamoje nutartyje nėra tinkamai įvertinta įrodymų visuma, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti A. Z. siekį ar/ir poreikį tyčia, sąmoningai įvykdyti inkriminuojamą nusižengimą. Nutartyje neatskleistas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinys ir nepagrįstai konstatuota ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. Z. savo būsena kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia administracinio nusižengimo padarymas.

6. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. ir jo įgalioto atstovo advokato Edmundo Kisieliaus apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

6.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. Z. ir jo įgalioto atstovo skundą, nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes. Byloje surinkta pakankamai A. Z. kaltės įrodymų dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 227 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, bei KET 14 punkto, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimų. Administracinio nusižengimo byloje teisingai nustatyta, kad A. Z. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 17.31 val. Kelmės r., Verpenos k. transporto priemonę vairavo neblaivus, su savimi turėjo graižtvinį šautuvą.

6.2. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Nėra duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas A. Z. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis.

6.3. Pareigūnai paprastai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo, A. Z. neneigė vartojęs alkoholį, o jo pasišalinimas iš organizmo paaiškinamas moksliškai patvirtinta metodika. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

6.4. Vadovaujantis moksliškai patvirtinta formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2013, Nr. 2AT-51-746/2016). Policijos pareigūnai sertifikuotu alkotesteriu A. Z. neblaivumo (girtumo) laipsnį (0,42 promilės, pritaikius paklaidą) nustatė 2022 m. lapkričio 10 d. 18.02 val.; medicinos įstaigoje kraujo mėginyje, paimtame 2022 m. lapkričio 10 d. 20.00 val., nustatytas 0,00 promilių girtumas, kaip ir iškvėptame ore (20.11 val.). Tarp A. Z. policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir jo kraujo mėginio paėmimo praėjo 1 valanda 58 minutės. Per šį laiką alkoholio koncentracija kraujyje neabejotinai sumažėjo ir aukščiau minėtos formulės pagrindu atlikti skaičiavimai parodo, kad prieš dvi valandas iki kraujo mėginio paėmimo A. Z. kraujyje galėjo būti daugiau nei 0,41 promilės etilo alkoholio. Vadinasi, pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams, abejoti įrodymų patikimumu pagrindo nėra.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. ir jo įgalioto atstovo advokato Edmundo Kisieliaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliaciniame skunde, kurį A. Z. ir jo įgaliotas atstovas prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas galimai buvo šališkas, nepaisė Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartyje išdėstytų išaiškinimų, nepašalino prieštaravimų dėl A. Z. neblaivumo laipsnio ir todėl neteisingai nusprendė, kad jis padarė ANK 227 straipsnio 1 dalyje bei 422 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. 

10. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais iš dalies sutinka.

10.1. Prieš pateikdamas savo išvadas byloje dėl apeliacinio skundo, teismas pirmiausia pasisako dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgalioto atstovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

10.1.1. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y., kai bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas, taip pat paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms ar vertinant naujus įrodymus (šiuo atveju byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka), arba, kai yra pateiktas motyvuotas ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Šis prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kaip nurodyta ANK 651 straipsnio 4 dalyje, teismui nėra privalomas.

10.1.2. Bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių A. Z. ir jo įgalioto atstovo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nenurodyta, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje nėra naujų įrodymų ir nepaaiškėjo jokių naujų bylos aplinkybių, kurios nebūtų žinomos skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) biomedicinos mokslų daktaro R. B. 2023 m. balandžio 24 d. išvada (b. l. 59) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. birželio 6 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 80) nagrinėjamu atveju nelemia būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (tai nėra nauji įrodymai ar naujai paaiškėjusios aplinkybės), todėl byla dėl apeliacinio skundo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

11. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (2008 m. gegužės 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

12. ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius klausimus teismas išsprendžia rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Pagal šį straipsnį, be kita ko, teismas turi nuspręsti, ar nėra šio kodekso 5651 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima (2 punktas); ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus (3 punktas); šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (6 punktas). Visų reikšmingų bylos nagrinėjimui įrodymų surinkimas ir jų įvertinimas turi esminę reikšmę, siekiant teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė iš naujo nagrinėdamas jam Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi perduotą administracinio nusižengimo bylą. Minėta, jog Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartyje nurodė, jog turinčią reikšmės bylai aplinkybę – ar per tam tikrą laiką iš A. Z. organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis, ar pirmosios patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu (ne)prieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams – turi nustatyti specialiųjų žinių turintis asmuo, t. y. ekspertas (specialistas).

14. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. įgaliotas atstovas 2023 m. balandžio 26 d. apylinkės teismo posėdyje pateikė (duomenys neskelbtini) biomedicinos mokslų daktaro R. B. 2023 m. balandžio 24 d. išvadą. Joje nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. 20.00 val. paimtame kraujo mėginyje etanolio koncentracija galėjo svyruoti tarp 0,08 ir 0,17 promilių, nes per 1 val. 58 min. (1.97 val.) etanolio koncentracija, remiantis Vidmarko formule, turėjo sumažėti per 0,296–0,394 (0,3–0,39) promilės. Alkoholio koncentracija 20.00 val. kraujo tyrime turėjo varijuoti tarp 0,08 ir 0,17 promilių, tuo tarpu alkoholio kraujyje nerasta. Abiem alkotesterio tyrimais nustatyta alkoholio koncentracija per nurodytą laiką negalėjo sumažėti iki nulinės, išskyrus retai pasitaikančius itin greito alkoholio metabolizmo atvejus. Vertinant alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore didėjimą antrame (pakartotiniame) alkotesterio tyrime, buvo galima tikėtis, kad numanoma alkoholio koncentracija kraujo tyrimo paėmimo metu 20.00 val. turėjo būti dar didesnė, nei apskaičiuota remiantis Vidmarko formule, kas dar labiau verčia abejoti alkotesterio tyrimų tikslumu.

15. Institucija 2023 m. gegužės 4 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydama skirti byloje teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 64–66). Institucijos prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo apsvarstytas 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje. 2023 m. birželio 5 d. teismas priėmė nutartį skirti byloje specialisto tyrimą A. Z. (ne)blaivumui nustatyti, tyrimą pavedė atlikti (atsakyti į nutartyje suformuluotus klausimus) Valstybinei teismo medicinos tarnybai ir pateikė jai (Valstybinei teismo medicinos tarnybai) 2023 m. birželio 5 d. nutartį (b. l. 73–75).

16. Valstybinė teismo medicinos tarnyba Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams atsiuntė 2023 m. birželio 6 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 80), kurį pasirašė (duomenys neskelbtini) R. L. Šiame rašte nurodyta, kad nuo A. Z. pirmojo tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu 2022 m. lapkričio 10 d. 17.44 val. (rezultatas – 0,44 ‰) iki kraujo paėmimo 20.00 val. (rezultatas – etilo alkoholio nerasta) praėjo 2 val. 16 min; nuo antrojo tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu 2022 m. lapkričio 10 d. 18.02 val. (rezultatas – 0,47 ‰) iki kraujo paėmimo 20.00 val. (rezultatas – etilo alkoholio nerasta) praėjo 1 val. 58 min. Per 2 val. 16 min. laikotarpį galėjo būti pašalinta 0,23–0,57 ‰ alkoholio, o per 1 val. 58 min. laikotarpį galėjo būti pašalinta 0,20–0,49 ‰ alkoholio, todėl medicininiu požiūriu prieštaravimų tarp alkoholio kiekio matuokliu nustatytų koncentracijų ir kraujo tyrimo metu nerasto etilo alkoholio nėra, nes alkoholio kiekio matuokliu nustatytas alkoholio kiekis 0,47 ‰ galėjo būti pašalintas ir per 1 val. 53 min.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kuria Institucijos nutarimas dėl A. Z. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 227 straipsnio 1 dalį paliktas nepakeistas, nurodė, jog nėra pagrindo abejoti, kad Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2023 m. birželio 5 d. teismo nutartį perdavė vykdyti kompetentingam specialistui R. L. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą pateikti R. B. ir R. L. vertinimai šiek tiek skiriasi dėl įprasto alkoholio pasišalinimo iš organizmo greičio, tačiau šie vertinimai yra bendri, vidutiniški, taikomi visiems asmenims, jų pateiktos išvados skiriasi nežymiai. Nėra galimybės atlikti tyrimą, koks konkrečiai alkoholio kiekis pasišalina per valandą iš A. Z. organizmo, be to, alkoholio pasišalinimui turi reikšmės konkrečios aplinkybės (pvz., pavalgymas, fizinė veikla, asmeninės savybės ir kita). Teismas pažymėjo, kad nors R. B. pateikta išvada ir nurodo, jog A. Z. kraujyje 20.00 val. turėjo likti alkoholio pagal pirminius alkoholio kiekio nustatymus, tačiau iš šios išvados galima spręsti, kad jis neatmeta tikimybės, jog per apytiksliai 2 valandas A. Z. galėjo išblaivėti, nes, nors ir retai, tačiau yra galimi itin greito alkoholio metabolizmo atvejai.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 587 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. Atsižvelgus į ANK 569 straipsnio 1 dalies ir 587 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog ANK numatytos dvi pagrindinės specialių žinių taikymo formos – ekspertizė ir specialisto išvada bei du specialių žinių subjektai – ekspertas ir specialistas.  Ekspertizės aktas ir specialisto išvada, kaip įrodymų šaltinis, neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai, jie vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste, atsižvelgiant į ANK 569 straipsnio 5 dalies taisykles, t. y. teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, Nr. 2AT-9-2014).

19. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutartimi Valstybinei teismo medicinos tarnybai buvo pavesta atlikti specialisto tyrimą A. Z. (ne)blaivumui nustatyti. Specialisto funkcijas procese gali atlikti į ekspertų sąrašą įtraukti ekspertai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių specialių žinių panaudojimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga (toliau – ir Apžvalga). Teismų praktika, Nr. 50), kurie (ekspertai) tokiais atvejais atlieka ekspertinį tyrimą. Pagal teismo ekspertizių darymo Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-73 „Dėl teismo ekspertizių darymo Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nuostatų patvirtinimo“, 20 punktą ekspertinis tyrimas įforminamas specialisto išvada, kuriai taikomi šiuose nuostatuose nurodyti ekspertizės akto ir dalių turinio reikalavimai, jeigu kitaip nenustato proceso įstatymai. Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 29 d. teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-07-01) (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo ekspertizės rezultatus teismo ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui teismo ekspertizės aktą, kurį sudaro įžanginė dalis, tiriamoji dalis ir išvados. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: teismo ekspertizės akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti teismo ekspertizę; teismo ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo teismo ekspertu stažas); teismo ekspertizės pradžios ir pabaigos datos; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; atliekant teismo ekspertizę dalyvavę asmenys (Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodomi: teismo ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas (Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 3 dalis). Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 4 dalis).

20. Aptartas teisinis reglamentavimas rodo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. birželio 6 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ negali būti laikomas įrodymu – specialisto išvada ANK 569 straipsnio 1 dalies ir 587 straipsnio 1 dalies prasme, nes šio dokumento forma ir turinys neatitinka pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės, numatytos ANK, rūšį – dokumentą, aktą (rašytinį įrodymą), kuriame yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Įvertinus tai, kad šis rašytinis aktas pagal savo prigimtį yra mokslinio – tiriamojo pobūdžio, nes gautas, pritaikius specialiąsias žinias, svarbią reikšmę įgyja aplinkybė, kas būtent šias specialiąsias žinias, užfiksuotas tokiame akte, pritaikė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. birželio 6 d. raštą pasirašė R. L. Viena vertus, viešai skelbiamame Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše (nuoroda internete: https://tm.lrv.lt/uploads/tm/documents/files/TES_2023_07%2031%20PASKELBIMUI.pdf) yra nurodyta, kad teismo ekspertas R. L. atlieka mirusių žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų ir deontologines ekspertizes. Duomenų, kad jis turi kompetencijos atlikti toksikologinius tyrimus, nėra. Kita vertus, R. L. yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini), todėl pirmiau nurodytą 2023 m. birželio 6 d. raštą jis galėjo pasirašyti kaip Valstybinės teismo medicinos tarnybos atstovas (administracijos pareigūnas), o ne kaip teismo ekspertas (specialistas), atlikęs atitinkamą tiriamojo pobūdžio užduotį. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, šių aplinkybių neišsiaiškino.  

21. Aukštesnysis teismas pažymi, jog A. Z. įgalioto atstovo pateikta biomedicinos mokslų daktaro R. B. 2023 m. balandžio 24 d. surašyta išvada nelaikoma ekspertizės aktu ar specialisto išvada. Toks dokumentas, vadovaujantis teismų praktika, yra tiriamas ir vertinamas kaip konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (Apžvalgos 3.2 punktas. Teismų praktika, Nr. 50). Kai konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiam ekspertizės aktui (specialisto išvadai), prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį paprastai kviečiami ekspertizės aktą (specialisto išvadą) ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-337/2014, Nr. 2K-211-895/2018).

22. Nagrinėjamu atveju biomedicinos mokslų daktaro R. B. 2023 m. balandžio 24 d. išvados ir tiriamojo pobūdžio dokumento (rašytinio įrodymo) – Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. birželio 6 d. rašto turinys dėl alkoholio pasišalinimo iš organizmo greičio skiriasi, išvados dėl A. Z. galimo išblaivėjimo laiko yra skirtingos, todėl šiems prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį turėjo būti kviečiami 2023 m. balandžio 24 d. specialisto išvadą pateikęs R. B. ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. birželio 6 d. rašte nurodytą tiriamojo pobūdžio informaciją pateikęs subjektas. Atkreipiamas dėmesys, kad specialisto paaiškinimai pagal ANK 587 straipsnio 1 dalį yra savarankiškas įrodymų šaltinis, kurio pagrindu taip pat yra nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su specialiųjų žinių panaudojimu, nagrinėjamu atveju – aplinkybės, ar per tam tikrą laiką iš A. Z. organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis, ar pirmosios patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu (ne)prieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neapklausdamas 2023 m. balandžio 24 d. išvadą pateikusio biomedicinos mokslų daktaro R. B., nenustatęs, kas rengė specialiųjų žinių reikalaujantį Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. birželio 6 d. raštą (ar jį pasirašęs R. L., ar kitas specialiųjų žinių turintis subjektas), neapklausęs šį raštą rengusio (specialiųjų žinių reikalaujantį tyrimą atlikusio) asmens teismo posėdyje, neišsiaiškinęs aplinkybių, susijusių su jo kvalifikacija, naudotais tyrimo metodais, teismo pateikta tyrimui atlikti medžiaga (atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinei teismo medicinos tarnybai teismas pateikė tik 2023 m. birželio 5 d. nutartį skirti specialisto tyrimą), pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl A. Z. neblaivumo laipsnio ir taip pažeidė įstatyme numatytą pareigą visapusiškai bei objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes (ANK 563, 567 straipsniai).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, nepašalino prieštaravimų dėl bylai reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama nutartis naikinama, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes padaryti pažeidimai gali būti pašalinti. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, išskyrus skundo argumentus dėl galimo teismo šališkumo, nepasisakoma.

24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo (teisėjo) nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu.

25. A. Z. ir jo įgaliotas atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog, tikėtina, kad bylą nagrinėjusi teisėja siekė pateisinti beveik trisdešimt metų kartu dirbančio, bendramokslio ir anksčiau šią bylą nagrinėjusio teisėjo priimtą ir apeliacinės instancijos teismo panaikintą 2023 m. vasario 2 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl galimo teismo šališkumo ji neįrodo. Jokių kitų argumentų teiginiui dėl teismo šališkumo pagrįsti apeliaciniame skunde nenurodoma. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl konstatuotų įstatymo (ANK nuostatų) pažeidimų, nėra aplinkybė, liudijanti pirmosios instancijos teismo šališkumą. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, Nr. 2K-62-628/2019). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą. Šiuo konkrečiu atveju tokių faktinių duomenų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl konstatuotina, kad nagrinėjant šią bylą administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                 Ilona Jakubėnienė