Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-218-2014].doc
Bylos nr.: 2A-218/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"PZU Lietuva" 110057869 atsakovas
"Inkomsta" 141774897 atsakovas
BALTIC CONSTRUCTION DEVELOPMENT GROUP 300039458 atsakovas
Akmenės rajono savivaldybės administracija 188719391 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala
Civilinės atsakomybės rūšys:
Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-218/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04434-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1; 44.2.4.1

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. sausio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7175-300/2011 (prijungtoje prie civilinės bylos Nr. B2-3382-302/2012) pagal ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai ,,PZU Lietuva“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Construction Development Group“ ir uždarajai akcinei bendrovei  ,,Inkomsta“ dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš visų atsakovų 287 165,23 Lt bei solidariai iš atsakovų BUAB ,,Baltic Construction Development Group“ ir UAB ,,Inkomsta“ 125 314,28 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad 2010 m. sausio 8 d. su BUAB „Baltic Construction Development Group“ buvo pasirašyta Projektavimo ir rekonstrukcijos sutartis Nr. SS – 1 (toliau - Projektavimo sutartis). Atsakovas (rangovas) BUAB „Baltic Construction Development Group“ veikė kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Inkomsta“, jų atsakomybė pagal jungtinės veiklos sutartį yra solidari. BUAB „Baltic Construction Development Group“ ieškovui taip pat pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ 2010 m. sausio 28 d. atlikimo laidavimo raštą Nr. 287165, kuriuo laidavo už darbų atlikimą 287 165,23 Lt sumai. Sutarties įvykdymo terminas buvo numatytas iki 2010 m. gruodžio 15 d. BUAB „Baltic Construction Development Group“ vengė vykdyti darbus, yra pateikti tik 5 iš 35 gyvenamųjų namų suderinti techniniai projektai, pradėta šių penkių namų rekonstrukcija. Akmenės rajono savivaldybė Projektavimo sutartį nutraukė 2010 m. lapkričio 17 d. dėl tokių priežasčių: pagal minėtos sutarties 2.5 punktą techniniai projektai parengiami ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 1 d. ir darbai pagal juos atliekami iki 2010 m. gruodžio 15 d. Rangovas 2010 m. kovo 26 d. informavo, jog techninius projektus vėluojama pateikti todėl, kad savivaldybė pavėlavo pateikti projektavimo sąlygų sąvadus ir toponuotrauką, o tai turėjo įtakos techninio projekto parengimo terminams, ir nurodė, kad techniniai projektai bus pateikti iki 2010 m. balandžio 15 d. Buvo sutarta, kad 2010 m. balandžio 16 d. rangovas atvyks į savivaldybę, pateiks projektus. 2010 balandžio 16 d. buvo pateikti penkių gyvenamųjų namų iš 35 techniniai projektai, kurie buvo nepilnos apimties ir neatitiko STR. Tarp ieškovo ir rangovo nuolat vyko pasitarimai, kurių metu rangovas vis žadėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. 2010 m. spalio 7 d. savivaldybė atsitiktinai sužinojo, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. iškėlė UAB „Baltic Construction Development Group“ restruktūrizavimo bylą. Darbai buvo nevykdomi ar vykdomi vangiai. 2010 m. spalio 8 d. ieškovas raštu informavo rangovą, kad sutartį po 20 dienų nutrauks. Tačiau, atsižvelgus į eilę aplinkybių: dalyje namų darbai buvo pradėti, artinosi šaltasis metų periodas, buvo būtina baigti šiltinimo ir stogų dengimo darbus, į rangovo pažadus vykdyti darbus, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, savivaldybės ir gyventojų pinigus ieškovė 2010 m. spalio 27 d. atšaukė sutarties nutraukimo raštą. Tačiau ir toliau rangovas tik žadėjo atlikti darbus, todėl ieškovas 2010 m. lapkričio 17 d. atšaukė 2010 m. spalio 27 d. raštą ir visiems atsakovams pranešė apie sutarties nutraukimą. Jungtinės veiklos sutarties 9.1 punktas nustato, kad atsakovai BUAB „Baltic Construction Development Group“ ir UAB „Inkomsta“ pagal šią sutartį atsako solidariai. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė yra ribojama ir jis atsako tik 287 165,23 Lt ribose. Ieškovas pripažįsta, kad viso atlikta darbų už 88 716,23 Lt, iš kurių jis yra užaktavęs ir atlikęs darbų už 72 459,39 Lt, o faktiškai padarytų, bet neužaktuotų darbų yra už 16 257,24 Lt. Neatlikta darbų už 6 860 681,98 Lt. Iš atsakovų priteistini Projektavimo sutarties 5.1 punkte numatyti 0,02% dydžio delspinigiai nuo neatliktų darbų kainos, kurie sudaro 403 409,16 Lt (6 860 681,98 x 294 (nuo 2010 m. sausio 28 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d.) ). Taip pat rangovas yra netinkamai padaręs darbų 9 070,35 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad jo patirti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovai, bendroje sumoje sudaro 412 479,51 Lt.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius ne tik nuo ieškovo nurodytos dienos, t.y. 2010 m .sausio 8 d., bet ir nuo 2010 m. kovo 1 d., t.y. nuo dienos, kai rangovas turėjo baigti projektavimo darbus, dėl šių terminų pratęsimo. Nurodė, kad pagal Projektavimo sutarties 5.2 punktą šalys sutarė, kad delspinigiai skaičiuojami nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną atitinkamo darbų etapo uždelstą dieną. Ieškovas ieškinyje pateikė visai kitą delspinigių skaičiavimo metodą, t.y. jis iš visų sutartų darbų kainos, atėmė padarytų darbų kainą ir nuo likusios sumos suskaičiavo delspinigius po 0,02 proc. už kiekvieną dieną nuo sutarties sudarymo dienos iki jos nutraukimo dienos. Tokios delspinigių skaičiavimo tvarkos šalys nebuvo sutarusios. Ieškovas neteikė į bylą jokių duomenų, kad atsakovas UAB ,,Baltic Construction Development Group“ rangos darbus ieškinyje nurodytai sumai - 6 860 681,98 Lt vėlavo atlikti nuo pat pirmos Projektavimo sutarties sudarymo dienos. Ieškovas ne kartą projektavimo darbų terminus rangovo prašymu pratęsdavo, t.y. sutikdavo, jog rangovas techninius projektus pateiktų žymiai vėliau negu numatyta sutartyje. Šie projektai, darbų atlikimo grafikai bei kiti projektavimo dokumentai ieškovui buvo teikiami iki 2010 m. spalio 4 d. Ieškovui 2010 m. spalio 7 d. sužinojus, kad atsakovui UAB ,,Baltic Construction Development Group“ iškelta restruktūrizavimo byla, atsirado pagrindas nutraukti rangos sutartį, nes ieškovui yra reikšmingas juridinio asmens statusas. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 31 d. iškėlus rangovui restruktūrizavimo bylą (nutartis įsiteisėjo 2010 m. birželio 11 d.) ir savanoriškai neprisiėmus įsipareigojimų, nuo 2010 m. birželio 11 d. netesybų skaičiavimas negalimas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 2 p.). Teismas netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo UAB „Inkomsta“, nes pagal jungtinės veiklos sutartį šalys susitarė (sutarties 9.7 p.), kad delspinigius perkančiajai organizacijai atlygina nevykdęs savo įsipareigojimų pagal Projektavimo sutartį partneris. Neįrodyta, kad atsakovas UAB „Inkomsta“ netinkamai vykdė Projektavimo sutartį. Teismas taip pat netenkino reikalavimo dėl 9 070,35 Lt dydžio nuostolių atlyginimo už netinkamai atliktus darbus, nes ieškovo pateiktoje ataskaitoje nuostoliai minimi kaip galimi, o ne esantys ir realūs, nors reikalavimas pareikštas nuostoliai už netinkamai atliktus darbus kaip realių nuostolių reikalavimas. Sprendė, kad vadovaujantis vien šia ataskaita, iš kurios nėra galimybės nustatyti, ar neva netinkamai atlikti darbai ieškovo buvo priimti darbų perdavimo-priėmimo aktais, ar darbai priimti be pastabų ar su pastabomis dėl jų nekokybiškumo, kuo vadovaujantis ieškovas nustatė, jog netinkamų darbų ištaisymo kaštai yra būtent tos vertės kaip nurodyta ataskaitoje, nėra pagrindo spręsti dėl šios ieškovui padarytos žalos ir jos dydžio. Nustatė, kad atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ su atsakovu  UAB ,,Baltic Construction Development Group“ jokie draudimo santykiai nesieja, draudimo kompanija nėra draudusi šio atsakovo sutartinių prievolinių santykių ieškovui, todėl draudimo kompanija neturi pareigos atlyginti nuostolių kildinamų iš sutarties nevykdymo.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracija (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovų UAB „Baltic Construction Development Group“ ir UAB „Inkomsta“ 412 479,16 Lt (t. 3, b. l. 41-46). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. UAB „Baltic Construkction Development Group“ ginčo Projektavimo sutarties nutraukimo neginčijo, tokiu būdu pripažindamas sutarties nutraukimo dėl jo kaltės faktą. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.

2. Sutartiniai įsipareigojimai nuo pat Projektavimo sutarties sudarymo buvo nevykdomi arba vykdomi netinkamai. Darbų atlikimo grafiko pagal sutartimi prisiimtus įsipareigojimus UAB „Baltic Construction Development Group“ nepateikė iki pat sutarties nutraukimo.

3. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas visiškai įrodo, kad UAB „Baltic Construction Development Group“ viešųjų pirkimų konkurse dalyvavo nepasirengusi įvykdyti sutarties, kreipėsi į apeliantą dėl papildomų darbų už 2 milijonus litų patvirtinimo, vilkino laidavimo dokumento pateikimą ir pan.

4. Fakto dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo panaudojimas, kaip pagrindas atmesti prašomus priteisti delspinigius, ginčo atveju negalimas, nes jis pagrįstas nuosekliai nesąžiningu, sistemingu, pažeidžiančiu sutarčių vykdymo principus, rangovo elgesiu.

5. Teismas neobjektyviai įvertino jungtinės veiklos su UAB „Inkomsta“ 9.7 punkto nuostatą, nes ši nuostata taikytina, jei joje aptartos sąlygos būtų realizuotos, t.y. UAB „Inkomsta“ realiai būtų pradėjusi vykdyti Projektavimo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus ir negalėtų jų įvykdyti dėl UAB „Baltic Construction Development Group“ netinkamo sutarties vykdymo. Jungtinės veiklos sutartis nutraukta 2010 m. gruodžio 23 d., t.y. po Projektavimo sutarties nutraukimo.

6. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl prašomų priteisti nuostolių atlyginimo, nesivadovavo CK 6.73 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes tuo atveju, kai kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą.

Atsakovas BUAB „Baltic Construction Development Group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 50-56). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais.

1. Apeliantas pats netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas negalėjo vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl paties apelianto neveikimo, t.y. apeliantas savalaikiai nepateikė atsakovui visų reikalingų dokumentų, todėl nebuvo galimybės tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

2. Iškėlus UAB „Baltic Construction Development Group“ restruktūrizavimo bylą nėra pagrindo jam skaičiuoti delspinigius nuo 2010 m. birželio 11 d., t.y. nuo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos.

3. Nėra pagrindo manyti, kad ieškinys UAB „Inkomsta“ atžvilgiu atmestinas dėl jungtinės veiklos sutartyje numatytų atsakomybės sąlygų. UAB „Inkomsta“ jokių veiksmų, tikslu vykdyti prisiimtus sutartimi įsipareigojimus, neatliko, nesidomėjo sutarties vykdymo eiga, o jungtinės veiklos sutartį nutraukė po to, kai pats apeliantas nutraukė sutartį su atsakovu UAB „Baltic Construction Development Group“.

4. Apeliantas neįrodė, kad 9 070,35 Lt suma yra realiai patirti nuostoliai.

5. Apeliantas keičia ieškinį dalyką ir prašo priteisti 412 479,16 Lt jau tik iš atsakovų UAB „Baltic Construction Development Group“ ir UAB „Inkomsta“. Todėl yra pagrindas svarstyti pagrįstumo klausimą tik dėl antrojo reikalavimo, kuriame prašoma solidariai priteisti iš šių atsakovų 125 314,28 Lt.

6. Mano, kad yra pagrindas svarstyti galimybę ginčo bylą sustabdyti, kol vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastoto 2010 m. sausio 28 d. laidavimo rašto. Nustačius kaltus asmenis, būtų išspręstas tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas.

Atsakovas UAB „Inkomsta“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą (3 t., b. l. 64-65). Nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytas išvadas, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija taip pat tokių pagrindų neįžvelgia, todėl spręstina dėl apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo.

Nustatyta, kad atsakovai UAB „Inkomsta“ ir UAB ,,Baltic Construction Development Group“ 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria įkūrė konsorciumą tikslu dalyvauti apelianto skelbtame supaprastintame viešajame pirkime. 2010 m. sausio 8 d. apeliantas ir atsakovas UAB ,,Baltic Construction Development Group“ pasirašė Projektavimo sutartį dėl 35 gyvenamųjų namų atnaujinimo techninių projektų parengimo iki 2010 m. kovo 1 d. ir rekonstravimo darbų atlikimo iki 2010 m. gruodžio 15 d. Apeliantas 2010 m. lapkričio 16 d. raštu šią Projektavimo sutartį nutraukė nuo 2010 m. lapkričio 17 d. ir Projektavimo sutarties 5.2 punkto pagrindu pareiškė atsakovams ieškinį dėl delspinigių bei nuostolių atlyginimo už netinkamai atliktus darbus. Apeliaciniu skundu kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas atsakovams UAB ,,Baltic Construction Development Group“ ir UAB „Inkomsta“.

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

 

              Dėl netesybų (delspinigių)

              Apeliantas tvirtina turįs teisę į netesybas, nes Projektavimo sutarties 5.2 punktu atsakovai prisiėmė įsipareigojimą uždelsus pabaigti darbus iki sutartyje nustatytų terminų pabaigos arba vėluojant ištaisyti defektus, mokėti apeliantui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną atitinkamo darbų etapo uždelstą dieną.

              Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys nebuvo sutarusios dėl tokios delspinigių skaičiavimo tvarkos, kuria remdamasis apeliantas prašo juos solidariai priteisti iš atsakovų. Kaip matyti iš apelianto procesinių dokumentų turinio, apelianto reikalaujami delspinigiai apskaičiuoti nuo bendros neatliktų iki sutarties nutraukimo darbų kainos faktiškai už visą sutarties vykdymo laikotarpį, t.y. nuo 2010 m. sausio 28 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d. atlikto sutarties nutraukimo. Tuo tarpu iš minėto Projektavimo sutarties 5.2 punkto formulavimo matyti, kad jame susitarti delspinigiai - 1) už darbų pabaigimo termino pažeidimus, 2) už vėlavimą ištaisyti defektus - yra skirti prievolių užtikrinimui stimuliuojant tinkamą ir savalaikį Projektavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą sutarties vykdymo laikotarpiu už kiekvieną atitinkamo darbų etapo uždelstą dieną. Pastebėtina, kad ieškiniu nekeliamas netesybų dėl vėlavimo ištaisyti defektus klausimas. Taigi, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes  remiantis Projektavimo sutarties 5.2 punktu delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik įrodžius atitinkamų darbų etapų pabaigos terminų pažeidimą nuo tos dienos, nes ieškinys iš esmės grindžiamas nesavalaikiu darbų atlikimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartinio pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą priteisti delspinigius jo pateikta skaičiavimo (iš esmės už visą sutarties vykdymo laikotarpį) tvarka nėra. Apeliantas teisus teigdamas, jog apskritai jis turi teisę į nuostolių inter alia netesybų atlyginimą nutraukus Projektavimo sutartį dėl jos neįvykdymo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Tokia apelianto teisė yra numatyta ir Projektavimo sutarties 14.1 punkte, jame yra išvardinti ir konkretūs atvejai, kurių konstatavimas yra pagrindas sutarčiai nutraukti vienašališkai ir reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Tačiau tokių nuostolių  (išskyrus žemiau aptariamus 9 070,35 Lt) apeliantas neprašė priteisti ir neįrodinėjo, tuo tarpu kokie konkrečiai darbai ir kokiu konkrečiu etapu buvo pradelsti, kokia apimtimi darbai (vertine forma) tuo metu neatlikti, siekiant tiksliai pagal Projektavimo sutarties 5.2 punkto nuostatas apskaičiuoti delspinigių dydį, byloje nėra įrodyta ir net nebuvo įrodinėjama, apeliantas ir savo apeliaciniame skunde nurodo tik bendro pobūdžio teiginius apie atsakovų netinkamą sutarties sąlygų vykdymą iki jos nutraukimo, nesavalaikį dokumentų pateikimą, nepasiruošimą bei nepajėgumą vykdyti sutartį apskritai ir pan.

              Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir neakcentuojant netinkamo delspinigių apskaičiavimo būdo (teismas, konstatavus teisę į netesybas, galėtų taikyti ir kitokį jų apskaičiavimą) bei atskirų darbų atlikimo etapų terminų pažeidimo įrodytumo klausimo, faktinių bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo pripažinti apelianto teisę reikalauti netesybų apskritai.

              Pagal Projektavimo sutarties 2.5 punktą techniniai projektai turėjo būti parengti ne vėliau kaip 2010 m. kovo 1 d., o pagal parengtus techninius projektus darbai atlikti iki 2010 m. gruodžio 15 d. Tačiau pažymėtina, kad šiame punkte numatyta ir galimybė, esant nenumatytoms aplinkybėms, vieneriems metams pratęsti sutarties vykdymo terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad pats apeliantas projektavimo darbų terminus rangovo prašymu pratęsinėjo ne vieną kartą, taigi, pats sutiko, jog techniniai projektai būtų pateikti vėliau negu numatyta Projektavimo sutartyje. 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais vyko techninio projekto derinimo darbai (t. 1, b. l. 30- 59). Pateiktas techninis projektas 2010 m. spalio 5 d. apelianto buvo grąžintas atsakovui UAB ,,Baltic Construction Development Group“, nes neatitiko privalomųjų projektų rengimo dokumentų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Pirmojo etapo kalendorinis darbų vykdymo grafikas pateiktas 2010 m. spalio mėnesį (t. 1, b. l. 76-79), iš jo matyti, kad darbų vykdymo pradžia 2010 m. rugsėjo mėnesį. Tai, kad apeliantas sutarties vykdymo laikotarpiu sutiko su darbų atlikimo terminų pratęsimu bei atsakovo pateiktu grafiku, be kitų šalių susirašinėjimą patvirtinančių įrodymų patvirtina ir 2010 m. spalio 27 d. raštas „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo buvo atšauktas ankstesnis - 2010 m. spalio 8 d. - pranešimas Nr. S-2109 apie sutarties nutraukimą nuo 2010 spalio 29 d. ir toliau paliekama galioti sutartis pilna apimtimi iki  jos pabaigos, t.y. iki 2010 m. gruodžio 15 d. (t. 1, b. l. 83). Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pačiam apeliantui pratęsiant darbų atlikimo terminus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus bei skaičiuoti delspinigius ne tik nuo apelianto nurodomos dienos (t.y. 2010 m. sausio 28 d.), bet ir nuo 2010 m. kovo 1 d. ar kurios nors kitos datos dėl šių terminų pratęsimo. Dėl šios priežasties nėra itin reikšmingi apeliacinio skundo argumentai, susiję su delspinigių skaičiavimu restruktūrizuojamai įmonei, tik pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. Padarius minėtą išvadą, kad dėl terminų pratęsimo skaičiuoti delspinigius nėra pagrindo, nėra teisiškai reikšmingi ir apeliacinio skundo argumentai dėl jų priteisimo iš jungtinės veiklos partnerio UAB „Inkomsta“.

 

             

 

              Dėl nuostolių

              Pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltic Construction Development Group“ ir UAB „Inkomsta“ 9 070,35 Lt nuostolių atlyginimo už netinkamai atliktus darbus, nes šių nuostolių dydis buvo grindžiamas dėl nebaigtų darbų galimomis išlaidomis, kurios gali atsirasti esant tam tikroms oro sąlygoms (t.y. lietui, drėgmei ir pan.), tačiau nebuvo įrodyti realiai patirti nuostoliai. Šių teismo argumentų apeliantas savo skundu iš esmės neneigė, pabrėždamas, kad jo patirtų nuostolių reali suma yra ženkliai didesnė, o prašomą priteisti sumą, negalėdamas įrodyti nuostolių dydžio, kildino iš 2010 m. lapkričio 18 d. ataskaitos (t. 1, b.l. 104-106) 2.5 punktu fiksuotų nuostolių. Jo nuomone, ši ataskaita yra pakankamas įrodymas prašomų priteisti nuostolių  dydžiui pagrįsti.

              CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju iš apelianto pateiktos 2010 m. lapkričio 18 d. ataskaitos 2.5 punkto matyti, jog jame išvardijami atlikti darbai, dėl kurių neužbaigtumo (o ne, kaip teigiama ieškinyje, dėl įvykdytų darbų netinkamo atlikimo) ateityje galimi ataskaitoje nurodyto dydžio nuostoliai. Iš šiame punkte išvardintų darbų pobūdžio galima spręsti, kad jame nurodyti kai kurie darbai iš tikrųjų yra neužbaigti (neužskardintos palangės, nenutinkuotos plokštės ir pan.).  Tačiau nutraukus sutartinius santykius anksčiau numatytų sutartyje terminų,  dalis darbų paprastai lieka neužbaigti, todėl jų neužbaigtumas pats savaime nelemia žalos atsiradimo. Tuo tarpu apeliantas nepateikė įrodymų, kad sutarties nutraukimo dienai paminėti ataskaitoje neužbaigti darbai turėjo būti atlikti ir už juos buvo apmokėta. Kita vertus, ataskaitoje  nurodyti kai kurie darbai vis tik galėtų būti vertinami kaip atlikti su trūkumais (pavyzdžiui, pažeistas stogo darbų dengimo eiliškumas, neįrengti lietlovių laikikliai ir pan.). Tačiau nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas būtų jau patyręs išlaidų dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo arba patvirtinančių būsimų reikalingų išlaidų trūkumams šalinti dydį (jei darbai buvo atlikti netinkamai). Iš aptariamos ataskaitos, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas,  negalima nustatyti, ar darbai buvo perduoti/priimti, ar priėmimo metu fiksuoti atliktų darbų trūkumai, jų (ne)akivaizdumas, jei ne – tai dėl kokių priežasčių ir pan. (CK 6.662, 6.694 straipsniai), t.y. aplinkybių, reikšmingų sprendžiant užsakovo ir rangovo atsakomybės, priimant darbus, paskirstymo klausimus. Pastebėtina, kad nėra pateikti ir įrodymai, patvirtinantys ataskaitoje nurodyto apskaičiavimo pagrįstumą, jis faktiškai grindžiamas tik hipotetiniais teiginiais („iki 20 proc.“, „iki 50 proc“, „apie“). Bylos nagrinėjimas buvo daugelį kartų atidedamas, taigi, apeliantas turėjo galimybę teikti visus turėtus ar netgi jau ir bylos nagrinėjimo metu atsiradusius įrodymus. Nuo ataskaitos sudarymo iki paskutinio pirmosios instancijos teismo posėdžio praėjo dveji metai, tačiau jokių įrodymų dėl trūkumus šalinančių darbų atlikimo (o yra pagrindas manyti, jog trūkumai, jeigu buvo, per tokį laikotarpį turėjo būti šalinami), šių darbų kainos apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o apeliaciniame skunde nurodo, jog tik šiuo metu (apeliacinio skundo surašymo metu) vyksta darbų priėmimas ir apeliantas negali nustatyti bei įrodyti nuostolių dydžio. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pripažinti įrodyta prašomą priteisti sumą kaip egzistuojančios žalos atlyginimą.              

              Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Atsakovas BUAB ,,Baltic Construction Development Group“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis turėjo 1 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

              CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro  kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Taigi, jose yra nustatyti iš esmės maksimalūs užmokesčio dydžiai, kas reiškia, kad jie nebūtinai taikytini kiekvienoje byloje, nes bylos yra skirtingos pagal sudėtingumą, trukmę, apimtį ir pan. Šiuo atveju minėta suma viršija minėtų rekomendacijų nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą  (8.11 punktas numato 1,5 MMA). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamai bylai pagal jos sudėtingumą, joje sprendžiamų klausimų pobūdį, apimtį, taikytini maksimalūs rekomenduojami atlyginimo dydžiai. Todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais atsakovui priteistina 900 Lt už advokato pagalbą (CPK 3 straipsnio 1 dalis). 

                

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

 

              n u t a r ė:

 

              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos 900 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Baltic Construction Development Group“.

 

 

              Teisėjai                                                        Marytė Mitkuvienė

 

 

Alvydas Poškus

 

 

Egidijus Žironas

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • CK
  • CK6 6.73 str. Netesybos ir realus prievolės įvykdymas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CK6 6.221 str. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę