Civilinė byla Nr. e2-4374-470/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01515-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 19 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Gitanai Baležentienei, Rasai Marcinkonei, 

dalyvaujant ieškovui M. B., jo atstovei advokatei Daivai Dumčiuvienei,

atsakovės Valstybės įmonės Registrų centro atstovei Kristinai Tamošaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Registrų centras dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas M. B. ieškiniu prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovo Valstybės Įmonės Registrų centro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Ieškovas paaiškino, kad nuo 1997 m. rugsėjo 29 d. darbo sutarties pagrindu dirbo atsakovo įmonėje, ėjo šios įmonės Alytaus filialo direktoriaus pareigas. Jam darbdavys 2018 m. lapkričio 8 d. įteikė įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Įspėjime nurodė, jog įsigaliojus naujai Įmonės struktūrai, nebelieka struktūrinio padalinio, kuriame ieškovas ėjo pareigas ir pastarojo „darbo funkcija/pareigybė tampa nebereikalinga bei įmonės direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. p-944 tokia pareigybė nėra patvirtinta“. Atsakovas nurodė, kad pagal atliktas jo darbo funkcijas nebėra laisvų darbo vietų, į kurias jis pagal savo kvalifikaciją galėtų būti perkeltas. Atsakovas įspėjime taip pat nurodė, jog vidiniame intraneto puslapyje nuo 2018 m. lapkričio 5 d. bus skelbiami konkursai į naujas darbo vietas, kuriuose nėra apribojama jo galimybė dalyvauti, nors prieš tai įspėjime nurodė, jog pagal jo eitas darbo funkcijas, pareigybę bei kvalifikaciją laisvų darbo vietų nėra. Atsakovo įspėjimo dėl atleidimo dieną galiojo Kolektyvinė sutartis, kurios 15.1 punkte numatė, kad darbdavys gali atleisti darbuotoją nesant darbuotojo kaltės tik dėl svarbių priežasčių. Svarbia priežastimi pagal minėtą sutartį gali būti pripažintas ekonomiškai ir struktūriškai pagrįstas darbuotojų skaičiaus mažinimas. Atsakovas nei įspėjime, nei jokiame kitame dokumente ekonomiškai nepagrindė struktūrinių pertvarkymų ir nenurodė jam atleidimo priežasties svarbos. Tos pačios Kolektyvinės sutartis 17 punktas numato, kad kai mažinamas darbuotojų skaičius, darbdavys privalo pasiūlyti kitą esamą panašaus pobūdžio darbą, atitinkantį jo kvalifikaciją. Pirmenybė teikiama turintiems aukštesnę kvalifikaciją ir neturintiems galiojančių drausminių nuobaudų. Jam einant pareigas Valstybės įmonės Registrų centre jo vadovaujamas Alytaus filialas pasiekdavo geriausius pelningumo rodiklius atsakovo įmonėje, negana to, Teisingumo ministerijoje filialas buvo vertinamas kaip vienas iš geriausiai veikiančių atsakovo įmonės struktūrinių padalinių. Nurodė, kad atsakovas 2019 m. vasario 28 d. su juo nutraukė darbo sutartį, nesuteikdamas galimybės darbo sutartį pratęsti, nors viso įspėjimo metu (nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. vasario 28 d.) atsakovas neteikė jam jokio pasiūlymo dėl laisvos darbo vietos ir todėl neperkėlė jo į patvirtintas naujas darbo vietas. 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja Valstybės įmonės Registrų centro struktūra, kurioje buvo panaikinti filialai, tačiau įsteigti kiti vidiniai įmonės struktūriniai padaliniai. Įmonė pradėjo aktyviai ieškoti naujų vadovų skelbdama viešus konkursus. Skelbimuose buvo paskelbtos ir laisvos darbo vietos, kuriose jis galėjo eiti pareigas ir į kurias būtų sutikęs būti perkeliamas. Kitiems įmonės darbuotojams (Alytaus, Telšių ir Utenos direktorių pavaduotojams) buvo individualiai pasiūlytos naujai įsteigtos laisvos darbo vietos ir jie buvo perkelti į jas. Ieškovo nuomone, Registrų centro patvirtintoje naujoje struktūroje buvo laisvų darbo vietų, į kurias jis pagal jo kvalifikaciją ir vykdytas funkcijas galėjo būti perkeltas jo sutikimu, todėl atleisdamas jį iš darbo darbdavys pažeidė DK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, kadangi atsakovas pateikė DK neatitinkantį įspėjimą nutraukti darbo sutartį, darbo sutarties nutraukimo priežastis nebuvo svarbi, kaip svarbi priežastis apibrėžiama DK, teismų praktikoje ir pagal Kolektyvinės sutarties 15.1 punktą, be to, jis galėjo būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, jei tik toks jam būtų buvęs pasiūlytas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė paaiškino, kad 1997 m. rugsėjo 29 d. darbo sutarties Nr. 25, keistos vėlesniais susitarimais, pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti į Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus pareigas, kas lėmė tai, kad jam, kaip vadovaujamą darbą dirbusiam darbuotojui, keliami gerokai didesni tiek atsakomybės, tiek kompetencijos reikalavimai. Dirbdamas vadovaujantį darbą ir būdamas atsakingas už kitų Alytaus filiale dirbusių asmenų darbo organizavimą bei tinkamą informavimą, ieškovas ne tik galėjo, bet privalėjo domėtis planuojamų Registrų centro pertvarkymų priežastimis ir jų svarba, kaip ir pasirūpinti tinkamu tokios informacijos perteikimu jo vadovaujamo padalinio darbuotojams. Ieškovui buvo pateikta, prieinama bei žinoma visa informacija, patvirtinanti ekonominį bei struktūrinį darbuotojų skaičiaus mažinimo pagrįstumą. Be to, ši informacija buvo ir viešojoje erdvėje, kuria užfiksuota tiek tuo metu buvusio Registrų centro laikinojo vadovo, tiek Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko išsakyta pozicija apie tai, kad buvo patvirtinta nauja įmonės struktūra, kad bus mažinamas administracinis aparatas, kad darbuotojų sumažės apie 20-30 %, kad Registrų centro pertvarkos imtasi siekiant efektyvinti bei skaidrinti įmonės veiklą. Tačiau net jeigu ieškovas, būdamas Alytaus filialo direktoriumi, šiomis viešai skelbiamomis ir su Registrų centro veikla tiesiogiai susijusiomis naujienomis nesidomėjo, naujas atsakovo struktūros projektas dar iki 2018 m. rugsėjo 27 d. vykusio darbo tarybos posėdžio buvo atskirai pristatytas ir aptartas su filialų administracijomis, aiškiai nurodant, kad filialai bus naikinami. Tai užfiksuota ir Registrų centro 2018 m. rugsėjo 27 d. darbo tarybos posėdžio protokole Nr. dt-3. 2018 m. spalio 17 d. buvo surengta tiesioginė transliacija, kurios metu darbuotojams buvo dar kartą pristatyta Registrų centro organizacinė struktūra bei struktūrinių pertvarkymų priežastys ir svarba. Darbuotojų skaičiaus mažinimas Registrų centre buvo struktūriškai bei ekonomiškai pagrįstas.

Ieškovui 2018 m. lapkričio 8 d. pasirašytinai įteiktame įspėjime (surašytas 2018 m. spalio 31 d.) aiškiai nurodyta, dėl kokios faktinės priežasties su ieškovu ketinama nutraukti darbo sutartį, o konkrečiau dėl to, kad Registrų centre nelieka struktūrinio padalinio, kuriame jis dirbo, t. y. Alytaus filialo, kaip ir nelieka tokio filialo direktoriaus pareigybių. Taip atsakovas išlaikė DK 64 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo normą, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Ieškovas iki to momento, kuomet su prašymu kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisija (toliau Alytaus DGK), reikalaudamas priteisti jo naudai atitinkamą pinigų sumą, atsakovui jokių pretenzijų dėl įspėjimo nereiškė, nesidomėjo nei struktūrinių pertvarkymų reikalingumu, nei tuo, kokį kiekį asmenų tai apims. Ieškovas, būdamas Alytaus filialo vadovu, galėjo ir privalėjo tuo domėtis. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tiek įspėjime, tiek įsakyme nurodyta, kad Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta būtent dėl to, kad Registrų centre buvo įgyvendinti struktūriniai pertvarkymai, kurie ir lėmė jo atleidimą. Įspėjant ieškovą dėl darbo sutarties nutraukimo, jam buvo nurodyta ne tik tai, kad įspėjimo įteikimo metu nėra laisvos darbo vietos, į kurią jis tuo metu galėtų būti perkeltas, tačiau papildomai nurodoma, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktūroje sukurtas darbo vietas, į kurias jis turi teisę kandidatuoti. Tokiu būdu ieškovui buvo pranešta apie laisvas darbo vietas, į kurias, radęs jo poreikius bei kompetenciją labiausiai atitinkančią vietą jis galėjo kandidatuoti. Atitinkamai, atsakovas tokią ieškovo kandidatūrą būtų svarstęs, ką labai aiškiai rodo ir įspėjime pateikta informacija apie tai, jog konkurse dalyvavusiam ir jį laimėjusiam darbuotojui bus siūloma keisti darbo sutarties sąlygas bei laikoma, kad priežastys, lėmusios įspėjimo įteikimą, išnyko.

Be to, ieškovas, dar nepasibaigus jo ir atsakovo darbo santykiams, netikrindamas vidiniame intranete darbdavio skelbiamos informacijos, nebuvo suinteresuotas sąžiningai ir iniciatyviai atlikti savo darbo funkcijų, bendradarbiauti, o taip pat ir darbo pozicijos pakeitimu, nors vadovaujamos pareigos savo esme yra susijusios su savarankiškumu, diskrecija bei iniciatyviu sprendimų priėmimu ir atsakomybe. Svarbu ir tai, kad darbuotojams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo, buvo sudarytos palankesnės sąlygos sužinoti apie naujai sukurtas ir skelbiamas darbo vietas, lyginant su asmenimis, kurie apie tai sužinodavo tik iš darbo skelbimų. Prieigą prie vidinio intraneto ieškovas turėjo visą įspėjimo laiką, todėl jo pasiteisinimai apie tai, kad neva nežinojo apie paskelbtus konkursus, aiškiai neteisingi ir atmestini, ypač žinant, kad jis buvo Alytaus filialo direktorius. Pagal DK 24 straipsnį darbuotojas turi sąžiningai naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas. Šiuo atveju tai reiškia, kad ieškovas ir turėdamas informacijos apie laisvas darbo vietas per įspėjimo laikotarpį, sąžiningai naudodamasis savo teise dėl perkėlimo į kitą darbą, turėjo pats informuoti darbdavį apie savo norą bei sutikimą būti perkeltam į kitą konkretų darbą. Tokiu atveju atsakovas privalėtų ir būtų svarstęs tokią kandidatūrą.

Vertinant ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, be kita ko, būtina atsižvelgti ir į tai, kad buvo atleidžiama kone du šimtai darbuotojų, kas reiškia, kad buvo pasirinktas ir su darbo taryba suderintas optimaliausias darbuotojų atrankos bei atleidimo būdas, tuo pačiu laikantis DK reikalavimų. Be to, ieškovui buvo išmokėtos visos jam priklausančios pinigų sumos, numatytos DK.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pagal 1997 m. rugsėjo 29 d. darbo sutartį Nr. 25 pradėjo dirbti Valstybės įmonėje Registrų centre (tuo metu Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė) ir ėjo Alytaus filialo direktoriaus pareigas, numatytas Alytaus filialo direktoriaus pareiginiuose nuostatuose. Atsakovas 2018 m. lapkričio 8. ieškovui įteikė įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jame nurodydamas, kad įsigaliojus naujai įmonės struktūrai nebeliks struktūrinio padalinio, kuriame ieškovas ėjo pareigas ir jo darbo funkcija (pareigybė) tampa nebereikalinga ( I t. b. l. 73). Ši pareigybė naujoje įmonės struktūroje VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. p-944 nėra patvirtinta. Įspėjime dėl numatomo atleidimo iš darbo darbdavys taip pat nurodė, kad kadangi laisvos darbo vietos, į kurią ieškovas galėtų būti perkeltas, negali pasiūlyti, 2019 m. vasario 28 d. darbo sutartis bus nutraukta. Tuo pačiu įspėjimu atsakovas pažymėjo, kad nuo 2018m. lapkričio 5 d. įmonės vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktūroje nustatytas darbo vietas, į kurias ieškovui neribojama teisė dalyvauti konkurso būdu. 2019 m. vasario 28 d. Valstybės įmonės Registrų centro direktorius priėmė įsakymą, kuriuo ieškovą atleido iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (I t., b. l. 51). Ieškovas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į Alytaus DGK, kuri 2019-05-14 priėmė sprendimą Nr. DGKS – 2710 jo prašymą dėl pripažinimo atleidimą iš darbo neteisėtu atmesti kaip nepagrįstą.

Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą; darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas jo sutikimu; pagal DK 57 straipsnio 3 dalį, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga; tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys; nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti <...>; pagal DK 57 straipsnio 7 dalį, darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites; šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Pažymėtina, kad DK 57 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, jog darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, kuomet darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline; struktūriniai (organizaciniai) darbovietės pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl įvykdytų pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai turi būti realiai vykdomi. Struktūrinių (organizacinių) pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Dėl struktūrinių pertvarkymų

Ieškovo vertinimu atsakovo įmonėje atlikti struktūriniai pertvarkymai negali būti laikomi realiais, atsakovas jų nei jam įteiktame įspėjime apie numatomą atleidimą iš darbo, nei kitame dokumente ekonomiškai nepagrindė ir jam nenurodė, kodėl jo atleidimo iš darbo priežastis yra svarbi. Ieškovas laiko, kad VĮ Registrų centro struktūros pakeitimais buvo panaikinti anksčiau veikę įmonės filialai, tačiau jų vietoje įsteigti panašias funkcijas vykdantys įmonės struktūriniai vidiniai padaliniai, pvz. Rytų Lietuvos aptarnavimo centras, Vakarų Lietuvos aptarnavimo centras, Vidurio Lietuvos aptarnavimo centras, į kuriuos įmonė pradėjo aktyviai ieškoti naujų darbuotojų, kur ieškovas nurodo tokiuose centruose galėjęs eiti pareigas, jei tik jos jam būtų buvę pasiūlytos. Ieškovas sprendžia esą struktūriniai pokyčiai įmonėje nebuvo esminiai.

Tokią ieškovo poziciją paneigia atsakovo atstovės paaiškinimas ir kita civilinės bylos medžiaga. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikti ir tebevykdomi VĮ Registrų centro struktūriniai pertvarkymai vyko iš esmės keičiant sistemą, atitinkamus struktūrinius padalinius formuojant kitais pagrindais bei principais, t. y. įmonės filialai, anksčiau turėję juridinio asmens statusą, tokio statuso nuo 2019 m. kovo 1 d. neteko, jie buvo įjungti į įmonės vidinę struktūrą bei išregistruoti iš juridinių asmenų registro, visos įmonės veikla tapo centralizuota, funkcijų atskyrimo pagrindu įkurti nauji skyriai, t. y. naujoji įmonės struktūra paremta funkciniu darbų paskirstymu – darbuotojų atliekamos funkcijos išgrynintos, įkurti teisės, komunikacijų, informacinių technologijų ir kiti skyriai, vadovavimas įmonei vykdomas tik iš centro.

Atsakovo atstovės poziciją pagrindžia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro (ministerija yra VĮ Registrų centro steigėjas) 2018m. birželio 27 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 3-60 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro 2018-2021 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo VĮ Registrų centrui buvo pavesta peržiūrėti įmonės 2018 - 2021 metų strateginį veiklos planą, įvertinti vykdomas veiklas, suplanuotas išlaidas ir pateikti siūlymus dėl įmonės veiklos optimizavimo, maksimalaus sąnaudų valdymo bei didesnės grąžos visuomenei. Vykdydama veiklos strateginį planą, siekdama optimizuoti įmonės veiklą bei darbo resursus, VĮ Registrų centro valdyba 2018 m. spalio 16 d. sprendimu, patvirtintu 2018 m. spalio 19 d. protokolu Nr. VPP-28, nusprendė VĮ Registrų centre atlikti struktūrinius pokyčius ir tuo reikalu nustatė naują VĮ Registrų centro struktūrą, įsigaliojusią nuo 2019 m. kovo 1 d. (Darbo bylos lapas 108). Į bylą pateiktų VĮ Registrų centro ankstesniosios struktūros schemos ir naujosios struktūros, įsigaliojusios po 2019-03-01, schemos (e. b. l. 72) sulyginimas akivaizdžiai iliustruoja, kad įmonėje buvo padaryti esminiai struktūriniai pokyčiai.

Laisvę pasirinkti veikos organizavimo tvarką ir būdus turi pati įmonė. Sprendimą dėl atsakovo struktūrinių pertvarkymų priėmė tam įgalinimus turintis atsakovo valdymo organas – VĮ registrų centro valdyba, jos sprendimu sukurti nauji padaliniai ir pareigybės. VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. p-944 „Dėl pareigybių sąrašo nuo 2019-03-01 patvirtinimo“ patvirtintos naujos pareigybės. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų po pertvarkos nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojus naujai VĮ Registrų centras struktūrai ieškovo atliekama darbo funkcija išnyko, t. y. Alytaus teritorinio padalinio nebeliko, ir nors kitų darbuotojų funkcijos, susijusios su registrų tvarkymu, išliko ir jie toliau atlieka iki pertvarkos vykdytas darbines su registrų tvarkymu susijusias funkcijas, tačiau jų funkcijos bei pavaldumas perskirstytos per naujus struktūrinius padalinius, o direktoriaus pareigybė, įvedus centrinį vadovavimą, tapo pertekline. Pastebėtina, kad perteklinėmis tapo ne vien ieškovo darbo funkcijos, bet ir daugelio kitų darbuotojų, t. y. reformos išdavoje vyko grupės darbuotojų atleidimas, atsakovo atstovės teigimu bei pateiktais rašytiniais įrodymais iš viso buvo atleisti 205 darbuotojai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos bei Darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-112-5944/2019 medžiagos nustatyta, kad VĮ Registrų centre 2018 -2019 metais vyko realūs struktūriniai pertvarkymai Teismas sprendžia, kad įmonėje darbdavio buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, kurių išdavoje reikšmingai pakito įmonės vidinė sandara, ir tai pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su ieškovu tiek DK, tiek kolektyvinės sutarties prasme. Dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų ieškovas nebeteko galimybės atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, kadangi tokios funkcijos darbovietėje iš viso nebeatliekamos. Taigi, apibendrinant konstatuojama, kad Valstybės įmonės Registrų centro realūs darbo organizavimo (struktūriniai) pakeitimai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieškovu darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Tačiau teismas pabrėžia, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Darbdavys, darbo santykius su darbuotoju nutraukdamas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, privalo laikytis aukščiau aptartos DK 57 straipsnio 2–4, 7 dalyse nustatytos procedūrinės tvarkos.

Dėl atleidimo iš darbo procedūros

Minėta, kad pagal DK 57 straipsnio 2 dalį darbo sutartis DK 57 straipsnio 1 dalies 1punkto pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

Ieškovas nurodo, kad jo darbdavys, vykdydamas struktūrinius pakeitimus bei sukūręs naujas pareigybes, jam nenumatė galimybės persikelti į alternatyvias pareigas anksčiau jo užimtoms pareigoms, nepasiūlė jokių konkrečių pareigų naujoje struktūroje, nepateikė jokio individualaus darbo pasiūlymo ir nors apie numatomas laisvas darbo vietas skelbė VĮ Registrų centro intraneto svetainėje bei viešai, į jas buvo siūloma dalyvauti konkurso būdu. Ieškovas sprendžia, kad taip atsakovas pažeidė DK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Atsakovo atstovė nurodė, kad įteikdamas įspėjimą ieškovui apie numatomą jo atleidimą iš darbo, darbdavys tuo pačiu įspėjimu informavo ieškovą ne tik apie tai, kad įspėjimo įteikimo metu nėra laisvos darbo vietos, į kurią ieškovas tuo metu galėtų būti perkeltas, bet ir aiškiai nurodė, jog nuo 2018 m. lapkričio 5 d. vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktūroje sukurtas darbo vietas, į kurias jis turi teisę kandidatuoti. Tokios darbo vietos nuolatos buvo skelbiamos vidiniame intraneto puslapyje, kartu atskiru failu prisegtuke patalpinant pareigybės aprašymą. Atsakovas sprendžia, kad jis tokiu būdu ieškovui pranešė apie numatomas laisvas darbo vietas, suteikdamas jam teisę laisva valia kandidatuoti į pasirinktą ir jo poreikius bei kompetenciją labiausiai atitinkančią būsimą darbo vietą.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekyla ginčo, kad ieškovas apie numatomą jo atleidimą iš darbo darbdavio buvo įspėtas įteikiant įspėjimą 2018 m. lapkričio 8 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta 2018 m. spalio 31 d.). Reikalingas po pertvarkymo darbuotojų skaičius, jų pareigybės darbdaviui jau buvo žinomas 2018 m. spalio 22 d., kas įrodyta rašytiniu įrodymu - VĮ Registrų centro direktoriaus S. U. 2018 m. spalio 22 d. priimtu įsakymu Nr. p-944 „Dėl pareigybių sąrašo nuo 2019-03-01 patvirtinimo“, kuriuo jis patvirtino įmonės naujas pareigybes. Taigi, įspėdamas ieškovą apie numatomą atleidimą iš darbo, darbdavys jau žinojo numatomą atitinkamos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojų poreikį bei kitas svarbias aplinkybes, susijusias su pareigybių perskirstymu ir darbo organizavimo pertvarkymu, taip pat jau tapo aišku, kad ieškovo pareigybė neišliks. Tai reiškia, kad įspėdamas ieškovą apie numatomą jo atleidimą, atsakovas jau turėjo pareigą informuoti darbuotoją, kokios pareigybės jam yra siūlomos naujoje struktūroje. Pastebėtina, kad skirtingai nei nurodo ieškovas, darbdavys neprivalo teikti atleidžiamam darbuotojui būtinai tik individualių pasiūlymų. Kito darbo pasiūlymo formos įstatymas nedetalizuoja, todėl šiuo atveju atsakovo pasirinktas laisvų darbo vietų nurodymo būdas skelbiant vidiniame intranete visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (pvz. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009). 

Tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovo siūlymas ieškovui kandidatuoti į laisvas konkursines darbo vietas atitinka DK numatytas garantijas tęsti darbo santykius su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, kai nėra jo kaltės. Kaip matyti iš įspėjimo dėl atleidimo iš darbo atsakovas informavo ieškovą sekančiu turiniu: „Pažymėtina, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. įmonės vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktūroje numatytas darbo vietas, į kurias Jums neapribojama teisė dalyvauti“. Teismas sprendžia, kad atsakovo siūlymas ieškovui dalyvauti konkurse į pasirinktą naujai kuriamą darbo vietą niekaip negali būti prilyginamas laisvos darbo vietos pasiūlymui, nes savo esme tai yra visiškai skirtingi dalykai. Kaip reglamentuoja DK 41 straipsnio 3 dalis, konkursas gali būti rengiamas darbuotojui parinkti į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai. Specialią teisę sudaryti darbo sutartį su darbdaviu dėl konkursinės pareigybės įgyja ne bet kuris pretendentas, bet tik konkurso laimėtojas. Tuo tarpu DK normos, reglamentuojančios darbuotojo atleidimą iš darbo be jo kaltės, įsakmiai reikalauja pasiūlyti darbuotojui galimybę būti perkeltam į kitas pareigas, kas reiškia, kad jam nekeliamas reikalavimas dalyvauti konkurse lygiais pagrindais su kitais į tą pačią pareigybę pretenduojančiais konkurso dalyviais, kurie apsisprendė dėl tokio dalyvavimo, bet kaip garantija dirbančiam darbuotojui tęsti darbo santykius tokia pareigybė suteikiama individualiai perkėlimo būdu ir kliūtis užimti asmeniui laisvą pareigybę šiuo atveju galėtų būti tik pirmumo teisės tarp kelių pretendentų nebuvimas, kompetencijos trūkumas ir kitos panašios aplinkybės. Taip pat svarbu pažymėti, kad darbdavys atleidžiamam darbuotojui neprivalo siūlyti tik tokios laisvos darbo vietos, kurią užimti darbuotojo specialybė, profesija, kvalifikacija, atitinkamais atvejais – sveikatos būklė, yra netinkami. Taigi, atsakovo argumentas dėl ieškovui esą pateikto pasiūlymo užimti kurią nors naują pareigybę šiuo atveju negali būti pripažįstamas tinkamu pasiūlymu užimti laisvas pareigybes, nes darbuotojui buvo pasiūlyta dalyvauti konkursuose, kas savaime suprantama nesuteikė ieškovui jokios pirmumo teisės kitų pretendentų atžvilgiu.

Pažymėtina, kad ieškovas nuo priėmimo į darbą 1977 metais iki pat jo atleidimo nepertraukiamai dirbo pas atsakovą vadovaujamą darbą. Tai patvirtina ieškovo aukštą kvalifikaciją, nes dėl vadovaujamų pareigų jam buvo keliami didesni tiek atsakomybės, tiek kompetencijos reikalavimai, jo kvalifikacija be to patvirtinama į bylą pateikta nepriklausomo tiekėjo OVC Consuling 2018 m. liepos 18 d. Vertinimo ataskaita. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 8d. (įspėjimo ieškovui įteikimo diena) iki penkių dienų iki įspėjimo pabaigos atsakovo įmonėje buvo 45 laisvos darbo vietos, tai patvirtinama VĮ Registrų centras pažyma apie laisvas darbo vietas (Darbo bylos 124 -126 lapai). Duomenų, kad ieškovo kvalifikacija neatitiko keliamų reikalavimų nė vienai naujai kuriamai pareigybei, nepateikta. Kita vertus, įstatymas net nenumato pareigos darbdaviui siūlyti atleidžiamam darbuotojui būtent tik darbuotojo kvalifikaciją atitinkantį, bet ne žemesnės kvalifikacijos darbą. Vadinasi, darbdavys pagal DK 57 straipsnio 2 d. reglamentavimą turėjo pareigą pasiūlyti ieškovui bet kurią, net ir žemesnės kvalifikacijos reikalaujančią, naujai kuriamą darbo vietą ir laukti darbuotojo sutikimo ją užimti, o teisę atleisti darbuotoją būtų įgijęs tik tuo atveju, jei darbuotojas tokio pasiūlymo nebūtų priėmęs.

Konstatuojama, kad darbdavys, siūlydamas darbuotojui užimti laisvas pareigybes konkurso būdu, ieškovui nepateikė darbo pasiūlymo dėl laisvų darbo vietų ir darbo santykius su darbuotoju DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė nesilaikydamas aukščiau aptartos DK 57 straipsnio 2–4, 7 dalyse nustatytos tvarkos, t. y. įmonei vykdant struktūrinius pakeitimus bei sukūrus naujas pareigybes, nenumatė galimybės perkelti ieškovą į alternatyvias ar kitas jo kvalifikaciją atitinkančias ar žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias pareigas, kas sudaro pagrindą darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytos išvados dėl atsakovo grubaus procedūrinio pažeidimo atleidžiant darbuotoją iš darbo be darbuotojo kaltės.

Pažymėtina, kad pagal DK 231 straipsnio 4 dalį Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 str. 3, 4, 7 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas vadovaujantis ieškovo nurodytu motyvu dėl procedūros atleidžiant iš darbo darbuotoją nesant jo kaltės grubaus pažeidimo. 

Dėl priverstinės pravaikštos apmokėjimo ir kompensacijos

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2019 m vasario 28 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtu negrąžinant ieškovo į darbą, vadovaujamasi DK 218 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir konstatuojama, kad ieškovo darbo sutartis su darbdaviu nutraukiama šio sprendimo įsiteisėjimo dieną. Kadangi su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną 2019 m. vasario 28 d. buvo visiškai atsiskaityta ir darbuotojas neprašo būti grąžinamas į pirmesnį darbą, nes sprendžia, kad jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, sutinkamai su DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatomis priteistinas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (DK 218 st. 4 d.). Kadangi sprendimo priėmimo dieną teismui nėra žinoma jo įvykdymo diena, todėl ši išmoka ieškovui priteistina ne konkrečia suma, bet vidutiniu darbo užmokesčiu už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, turint omenyje, kad ieškovo M. B. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudarė 3354,24 Eur, o vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 160,49 Eur (Darbo bylos 122 lapas). Taip pat priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 str. 4 d.). Ši kompensacija sudaro 3354,24 x 6 = 20125,44 (Eur).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau prašymo jas priteisti ieškovas neteikė, dėl ko išlaidos nepriteisiamos.

Civilinė byla užvesta elektroniniu būdu, todėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta, ir jos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo M. B. ieškinį tenkinti pilnai.

Pripažinti ieškovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo atsakovo valstybės įmonės Registrų centre, j. a. k. 124110246, nuo 2019 m. vasario 28 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtu.

Priteisti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės įmonės Registrų centras, j. a. k. 124110246, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo 2019 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, ir 20 125,44 Eur (dvidešimties tūkstančių šimto dvidešimt penkių eurų 44 ct) kompensaciją.

Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, sudarančio 3354,24 Eur, priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                        Snaigė Juknevičienė