Baudžiamoji byla Nr. 1-137-667/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00055-17-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 30 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,

sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei, Enrikai Krištopaitytei, Editai Ugianskienei, Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,

kaltinamajai J. Č., jos gynėjui advokatui Nerijui Strazdui,

specialistei Ž. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista 2017 m. birželio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo, baudžiamojo poveikio priemonę įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (20 MGL) 753,2 eurų sumokėti iki 2018 m. gegužės 30 d. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

J. Č. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pagal sudarytą darbo sutartį, taip pat pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 17 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės (toliau – ĮFA) 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 (redakcija Nr. XII-1696, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d.) 15 straipsnio 9 dalį, kurioje nurodyta, kad „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, ĮFA 16 straipsnio 7 dalį (redakcija Nr. XII-1633, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) kurioje nurodyta, kad „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, ĮFA 15 straipsnio 12 dalį, kurioje nurodyta, kad „Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis“, nes ji tyčia, siekdama Juridinių asmenų registrui teikiamuose balansuose iškraipyti įmonės apskaitos dokumentuose ir registruose užfiksuotus faktus, melagingai sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines ataskaitas (toliau – balansus), nors pateikta informacija balansų sąskaitų apyvartų registruose sutapo su bendrovės pirminiuose dokumentuose nurodytais ūkiniais faktais ir jų pagrindu sudarytais registrais, kuriuose turi būti teisingai ir išsamiai nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, t. y. informacija apie įmonės buhalterinėje apskaitoje prieš tai užregistruotas, įvertintas ir sugrupuotas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, taip pat ji susidariusių skirtumų nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais:

ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Kaltinamoji J. Č. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2008–2015 metais ji dirbo samdoma darbuotoja įmonėje UAB“ (duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė įmonių buhalterines apskaitas, vėliau dirbo direktore, atsakinga buvo už viską įmonėje. Šiuo metu dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, dirba su 150 įmonių, veda apskaitas, tuo metu buvo mažiau aptarnaujamų įmonių. Jos išsilavinimas yra aukštesnysis technologinis, kai pradėjo dirbti Kauno konditerijos fabrike, ją paskyrė apskaitininke, tada ji baigė kursus ir pradėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Aukštojo buhalterinio išsilavinimo neturi, niekada nei viena įmonė nekėlė jokių reikalavimų dėl išsilavinimo, klausdavo kiek laiko dirba apskaitininke. Ji dirbo apskaitininke nuo 1997 metų. UAB“ (duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Žinojo įstatymus, kaip reikia vesti buhalterinę apskaitą ir laikėsi įstatymų. Kai ji pradėjo vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, direktorė pirko įmonę iš kitos moteriškės, kuri buvo įsteigta gal prieš pusmetį. Pradžioje ji pradėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pagal darbo sutartį, o po to įsteigė savo įmonę, kuri tęsė pradėtą šios bendrovės buhalterinę apskaitą VMI pateiktos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ataskaitos yra teisingos, ji rėmėsi kompiuteryje esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis. Ankstesniame bylos teisminio nagrinėjimo metu ji davė paaiškinimus ir pagrindė kur FNTT specialistė jos duotoje išvadoje yra neteisi, šiuos paaiškinimus ji tvirtina. Visų įmonių pirminius įmonių buhalterinius apskaitos dokumentus suvesdavo jos pavaldinės – įmonėje UAB “(duomenys neskelbtini)“, dirbančios merginos, o ji skaičiuodavo tik įmonių galutinius balansus ir juos pateikdavo institucijoms. Buvo techninių problemų jų įmonėje, nes buvo užlūžęs kietasis diskas kompiuteryje, kelintais metais tai buvo, nurodė ankstesniuose parodymuose. Užlūžusio kompiuterio tada neatstatė, visų įmonių suvesti duomenys dingo. Tada pasiėmė pirminius apskaitos dokumentus ir iš naujo viską susivedė. Ji kreipėsi į kompiuteristų įmonę, jos pavadinimo neprisimena, ir jai pasakė, kad duomenis ištraukti gal galima, bet tai buvo nepavyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė viešuoju maitinimu, o po to atsidarė prekybos taškus su kaljanais ir tabaku. Dokumentų dalį atveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai S. G., jo žmona J. G. arba jų darbuotoja L., o kitus susirinkdavo pati. Tvarkydami finansinę įmonės veiklą remiasi pirminiais įmonių apskaitos dokumentais. Nepagrįstų dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, o tai, kad trūksta kai kurių sąskaitų-faktūrų, yra ne vienos įmonės problema yra. Šiai dienai gal 10 procentų klientų atneša visus dokumentus, o kitus pačiai reikia susirankioti. Dabar VMI yra kompiuterinė sistema, kur prisijungi ir matai, kiek kokių sąskaitų yra išrašyta įmonei, tada žinai ir ko tu neturi, o tada nieko tokio nebuvo, todėl gali net nežinoti, kad kažko trūksta. Kai derini skolas metų gale, tada matai ko trūksta. Kasos knygą vesdavo įmonės darbuotoja E. V., problemų būdavo, nes jų būna pas visas, klaidų būna ne vieną padaro, tada ji savo apskaitininkes aprėkia ir tada jos ištaiso klaidas. VMI tikrino įmonę jos įmonę bent tris kartus ir nėra jokių priskaičiuotų baudų, nebuvo nustatyta neatitikimų. Ji žinojo, kad FNTT daro įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, ją kvietė į apklausas. Dokumentus jie pasiėmė iš direktorės J. G. namų, nes dalis buvo pas J. namie, o dalis einamųjų dokumentų buvo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Iš pradžių J. G., kai buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, po to administratorė, ir tuo metu FNTT darė kratą jų įmonėje. J. močiutė buvo pardavusi namą už 1,5 mln. litų. J. vyras atsivežė pinigus iš Kanados, jie yra deklaruoti, buvo parduotas S. namas Libane lyg už 200 000 dolerių, gal daugiau. Todėl kaltinamoji mano, kad negalėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ savininkų į įmonę įnešti „nešvarūs pinigai“, nes jie buvo gauti vykdant sandorius, ji matė tai patvirtinančius dokumentus, deklaracijas dėl namo pardavimo. Surašant įmonei „(duomenys neskelbtini)“ suteikiamų paskolų sutartis,  buvo tvirtinamos įmonės savininkų suteikiamos paskolos, tai buhalteriškai buvo suvedama į kasą ir nusiunčiama į subsąskaitą (duomenys neskelbtini). Nesutapimai prasidėjo dėl to, kad dingus duomenims kompiuteryje, šie duomenys buvo suvesti iš naujo, bet ne per mėnesį, kaip priklauso, bet per ilgesnį laiką, jie buvo vedami tada, kai likdavo laiko suvedus kasmėnesinius einamuosius buhalterinius dokumentus. Kiekviena UAB“ (duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė vedė duomenis atskirai, bet buvo dalis dingusių dokumentų buvusių kompiuteryje, jie nebuvo suvesti, todėl ir gavosi, kad balansas buvo nustatytas neteisingas. Apie kompiuterio sugedimą joks įstatymas nereglamentuoja apskaitą vykdančiai įmonei pranešti VMI, tai yra asmeninis reikalas, kaip ir tai, kaip ta įmonė kompiuterį pasitaisys ir atstatys dingusius kompiuterinius dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ originalūs dokumentai nebuvo dingę ir gal per metus laiko jie buvo suvesti iš naujo. Netikslūs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ balansai atsirado todėl, kad kai ne visi duomenys tuo metu buvo suvesti, tačiau tai ištaisoma, nes jeigu VMI tu pateiki netikslią ataskaitą, susivedus ją galutinai gali patikslinti. Registrų centras patikslinti jiems pateiktų dokumentų neleidžia, nėra tokios galimybės. Pavyzdžiui, jeigu dingo trijų metų duomenys ir juos reikia iš naujo susivesti, tai dirbi einamąjį buhalterijos vedimo darbą, lygiagrečiai tvarkai ir senus, tai padaryti leidžia. Pavyzdžiui, jei nuo 2008 metų nebuvo suvesti duomenys už 2008 metus, tai tada ir 2010 metų balansas neatitiks realybės. Registrų centrui buvo pateikta tai, kas buvo pilnai suvesta kompiuteryje ir tai jiems buvo pateikta. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo didelė, buhalterinių dokumentų buvo daug, sąskaitų per mėnesį būdavo nuo 50 iki 100, tai per metus iš naujo suvesti už 6 metus atkurtą apskaitą yra nerealu. Visi 6 metų duomenys nebuvo suvesti iki galo, todėl galutinis balansas ir nesutapo. Tyrimą atlikusi FNTT specialistė Ž. G. patikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją pasakė, kad pirminiai šios įmonės apskaitos dokumentai ir įmonėje atspausdinti registrai sutinka. Niekas nedingo iš dokumentų, niekas nepamesta. Registrų centrui reikia pateikti ataskaitas pasibaigus metams, todėl buvo pateiktas balansas, kai dar nebuvo suvesta visa atkurta įmonės apskaita, todėl jie ir nebuvo tikslūs. Pats prokuroras kaltinamajame akte rašo, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje atitinka viskas, tik tai, kas pateikta Registrų centrui, neatitinka faktinės įmonės buhalterijos. Ji teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius duomenis Registrų centrui pagal tai, kas buvo šios įmonės suvesta jos kompiuteryje. Ji mano, kad nusikalstamas aplaidumas yra tai, kai tu kažko nepadarai, paslepi, kažkas dingo, o FNTT specialistė pasakė, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai yra, iš suvestų dokumentų viskas buhalterijoje matosi gerai, buhalteriniai dokumentai nei vienas nedingęs, visi yra. VMI teikiamoje pelno – nuostolio deklaracijoje atsispindi įmonės pajamos, įmonės pelnas. Registrų centrui pateikiamas balansas ir ji nežino, kokia prasmė, nes jokios mokestinės prievolės nuo to nekyla. Tai tik pateikimo faktas ir jokios mokestinės prievolės nekyla. Registrų centrui pateikus ataskaitas, nieko pakeisti ir taisyti negali, o VMI deklaraciją gali tikslinti. Ji skaitė FNTT specialistės duotą išvadą Ž. G. ir ją paneigia, visus neatitikimus ji parašė ir rodė praeito bylos nagrinėjimo metu. Mano, kad specialistės nustatyti netikslumai buvo paneigti jos teisme pasakytoje baigiamojoje kalboje (4 t., b.l. 14-15), kiekvienas Ž. G. netikslumas buvo rastas ir paaiškintas. Todėl kaltinamoji prašo ją išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos.

Teisme apklausta specialistė Ž. G. paaiškino, kad ji dirba FNTT Kauno skyriuje vyr. specialiste ūkinės, finansinės veiklos tyrimo skyriuje, darbo stažas 13 metų. Ji darė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Tyrėjas jai pateikė užduotį su 4 klausimais bei ikiteisminio tyrimo medžiagą. Vadovaujantis jai pateiktais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, ji surašė 2018 m. spalio 19 d. Specialisto išvadą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/11-2-2511225 (2 t., b.l. 74-102) atsakė į jai pateiktus klausimus. Atliekant tyrimą pagal pateiktus klausimus iškilo problema, kad jai tyrimui nebuvo pateiktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio nuo 2008 iki 2015 metų, finansinės ataskaitos. Todėl ji kreipėsi į tyrėją V. V. ir pasakė, kad jai nėra pateiktos ataskaitos, taip pat rašė oficialų raštą į Registrų centrą. Taip pat ir kaltinamosios J. Č. paprašė jas pateikti. Šio tyrimo sunkumas pasireiškė, kai tyrėjas pateikė iš Registrų centro 8 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansines ataskaitas, jas pateikė ir kaltinamoji. Tuomet iškilo didžiulis nesutapimas, tai yra 8 metų skirtumas, tarp dokumentų pateiktų VMI ir Registrų centrui. Tiriamuoju laikotarpiu, tai yra 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metais buvo teikiamos finansinės ataskaitos Registrų centrui pagal tų metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinius dokumentus ir registrus, tačiau VMI ir Registrų duomenys skyrėsi. Buvo nustatyta, kad teikiant duomenis Registrų centrui buvo nesivadovauta Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio, 12 straipsnių reikalavimų. Ž. G. atlikus tyrimą ir palyginus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, pagal kuriuos kaltinamoji sudarė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę, ir kas buvo duotaisiais metais pateikta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Registrų centrui, išlindo skirtumai, kurie nepagrįsti. Duomenų skirtumai nuo 2008 iki 2015 metų nėra nei pagrįsti, nei dokumentuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra kitų institucijų (VMI) nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis ji rėmėsi. Todėl ji pateikė tokias išvadas specialisto išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, Nr. 04/11-2-2511225, kad iš dalies tiriamuoju laikotarpiu negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimo, struktūros. Teisingai vedamoje įmonių buhalterinėje apskaitoje negali būti neatitikimų, o jeigu yra, tai turi būti atitaisyti. Kaltinamoji yra buhalterė turinti didelę patirtį ir tai žino, be to pats Buhalterinės apskaitos įstatymas numato, jeigu įvyksta kažkokie apskaitos programų sutrikimai, kaip reikia klaidas pataisyti, bet UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje yra susidarę ilgamečiai skirtumai. Šis atvejis yra išskirtinis. Visa ikiteisminio tyrimo esmė prasidėjo nuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkės J. G. suteiktų paskolų, kur buvo dėl to kitų institucijų, tai yra VMI atlikti patikrinimai, pateikti aktai dėl paskolų suteikimo, taip pat aktai dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos neatitikimų kasoje, likučių neatitikimo. Viso tyrimo esmė, kad ji, kaip specialistė nustatinėjo paskolų patikimumą, o jai pats tyrimas buvo nustatyti, ar tos paskolos įrašytos į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir kaip jos panaudotos. Tą ji ir atliko bei pamatė, kad gautos paskolos yra rodomos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, ir jos buvo panaudotos įmonės apyvartinėms lėšoms. Specialistė nustatė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikti Registrų centrui duomenys nesutampa su jai tyrimui pateiktais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis. Atsakydama į jai tyrėjo pateiktą klausimą „Ar teisingai atvaizduotos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ataskaitos“, ji nustatė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vykdę asmenys tai darydami nesivadovavo teisės aktais. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkai bendrovei suteikė apie milijono dydžio paskolą, tai jai iškilo klausimas dėl tikslinės įmonės ekonominės veiklos motyvų. VMI tokiems atvejams yra griežtai nurodžiusi taisykles, kad jeigu akcininkas skolina įmonei pinigines lėšas, tai jis turi deklaruoti, kad galimai, tai nebūtų neapskaitytos ūkio subjekto pajamos, kurias nori realizuoti. Realiai tokių deklaracijų duotuoju laikotarpiu ūkio subjektas nedeklaravo. Paskolos suformintos kaip paskolos. Tos paskolos įformintos taip, kad jos suteiktos kaip grynieji pinigai į kasą. Pirmoji paskola yra nuo 2005 metų, o ji tyrė nuo 2008 m. sausio 1 d. Tai dideli neatitikimai, kas lėmė surašyti išvadą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, kurią ji tvirtina. Paskolos buvo naudojamos, pavyzdžiui, 8 lentelė, išmokėta atlyginimams, į kasos aparatą, iš kasos į banko sąskaitą, avansinėms apyskaitoms. 2009 metų paskolos panaudojimas 9 lentelė, 2010 metų – 10 lentelė ir t.t. 16 lentelė yra susisteminta, kad daugiausiai piniginių lėšų nurašyta į banko sąskaitą. To nesimato Registrų centrui pateiktuose duomenyse. Neatitikimų kasos knygoje tyrimo metu nenustatyta, nebent mažareikšmiai. Pagrindiniai nesutapimai, tai iš Registrų centro pateikti balanso duomenys ir ką pateikė ūkio subjektas, tai yra išvados 17-18 lentelė, kur yra balanso duomenų skirtumai, kurie prieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymui. Skirtumai yra ir ilgalaikio turto, ir materialaus turto, trumpalaikio turto, pinigų, pinigų ekvivalentų, nuosavo kapitalo, išvis ūkio subjekto veikla prieštarauja pateiktiems dokumentas ir pagal juos surašytiems registrams. Yra būdų atstatyti 1 ar 2 metus padarytas apskaitoje klaidas, visiems gali pasitaikyti, bet čia 8 metai iš eilės neatitikimai Registrų centrui pateiktose atskaitose. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, duomenys visur turi sutapti. Ne jos kompetencija spręsti, ar tai yra apgaulingas apskaitos tvarkymas, tiesiog techniškai jos atlikto dokumentinio tyrimo metu išvesti skirtumai jau rodo padarinius. Per jos darbo patirtį tokio analogiško atvejo nebuvo. Jos tyrimui buvo pateikti visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, jeigu kažko trūkdavo, tai paprašius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo. Dingusių dokumentų nebuvo. Pagal juridinio asmens registro duomenis, tai iki 2010 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją vesti buvo įmonės įgaliota J. Č., o nuo 2010 metų, tai atlieka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje įgaliotas asmuo yra ta pati J. Č.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesiskundė J. Č. atliekamu įmonės apskaitos tvarkymu. Atliekant patikrinimą su J. Č. nekalbėjo, su kaltinamaisiais kontaktuoja tyrėjas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ privalėjo vadovautis verslo standartais. Specialistės vyras prieš 15-17 metų turėjo įmonę, kurios apskaitą irgi tvarkė J. Č., taip pat ji yra turėjusi kontaktų dėl jos rekomendacijų universitetui, kur tyrėja atlikinėjo mokslinius tyrimus. Jokių asmeniškumų, kas įtakotų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktą tyrimą, iš kaltinamosios ir kaltinamajai iš specialistės - nebuvo. Klaidų taisymas yra numatytas pačiame Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, yra teisės aktais, kuriuose numatyta, ką reikia daryti, atsitikus tokiems dalykas, tačiau tokių veiksmų nebuvo tvarkoma. Kaltinamoji nurodė, kad datas maišė, nes buvo sugedęs kompiuteris, bet nesiėmė veiksmų atitaisyti, nes pirminiai įrašai buvo, tik juos reikėjo pervesti, atitaisyti. Pirminiai dokumentai į Registrų centrą pervesti. Iš pirminių dokumentų suvesta informacija į suvestines ir finansinėse ataskaitose duomenys turi sutapti. Specialistė nustatė neatitikimus - tai yra paskolų surašymai, jų įrašymas į knygą, jų sumų didumas, jų nedeklaravimas VMI. Dabar ji tiksliai pasakyti negali, ar jos išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ buvo sakinys, jog Registrų centrui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys neteisingi. Atlikus tyrimą ji gali pasakyti, kad pagal pirminius dokumentus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kapitalą, įsipareigojimus. Dingusių dokumentų nebuvo rasta, sugadintų dokumentų nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai jai buvo pateikti tvarkingi. Apgaulingų įrašų nebuvo. Tik jai kilo abejonių dėl Registrų centrui pateiktų pirminių dokumentų patikimumo. Už buhalterinių įrašų teisingumą atsako buhalteris.

Papildomai apklausta specialistė Ž. G. parodė, kad ji yra susipažinusi su kaltinamosios J. Č. atsikirtimais. Jie nėra esminiai. Esminis dalykas, kad Registrų centrui pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos skiriasi nuo tyrimui pateiktų dokumentų, jų pagrindu suvestų registrų. 8 metus iš eilės yra visų pozicijų skirtumai. Teigia kaltinamoji, kad buvo sugedęs kompiuteris. Pinigus pakoreguoti, kad juose nebūtų skirtumų, nereikia kompiuterio, jeigu yra pirminiai dokumentai, banko išrašas. Iš viso balanso gali nesutapti kelios pozicijos. Jai keista, kad kaltinamoji nesiėmė priemonių pakoreguoti likučių. Registrų centrui turi būti pateikti balansai, ataskaitos, kurių reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas, Finansinės atskaitomybės įstatymas, verslo standartai, tam, kad pagal įmonės dokumentus būtų suvesti dokumentai į kitus valstybės registrus, po to jų pagrindu būtų sudaromos valstybėje vykdomos ūkinės veiklos ataskaitos. Kiek prisimena, ikiteisminis tyrimas prasidėjo nuo 1000000 Lt „(duomenys neskelbtini)“ savininko lėšų investavimo į įmonę. Prieštarauja ekonomiškumo principui tai, kad eilę metų buvo skolinta įmonei„(duomenys neskelbtini)“, o vėliau įmonė bankrutavo. Ikiteisminio tyrimo duomenyse yra tai, kad paskolos nebuvo laiku deklaruotos. Ta aplinkybė, kad balanso nuostolių ataskaitos skiriasi, nei tikras, nei teisingas vaizdas. Pirminiai, suvestiniai ir pelno ataskaitos dokumentai niekaip negali prieštarauti. Pagal įmonės VMI ir Registrų centrui pateiktus duomenis galima nustatyti įmonės veiklą, struktūrą ir įsipareigojimus. Kaltinamoji - yra buhalterė, ji išmano savo darbą, veda buhalteriją nemažai įmonių, todėl negalėtų daryti tokių klaidų, todėl specialistė palieka teismui vertinti kaltinamosios veiksmus, ar buvo padaryta apgaulinga apskaita.

Liudytoja E. V. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji J. Č. yra jos darbdavė. Ji nuo 2012 m. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Kas buvo įmonės direktorė, kai įsidarbino, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojos E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 111–112.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. V. parodė, kad nuo 2012 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji įsidarbino kaip apskaitininkė (apskaitininkė suveda pirminius apskaitos dokumentus į buhalterinę apskaitos programą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino pagal darbo sutartį, kurią sudarė su šios įmonės direktore J. Č.. J. Č. buvo atsakinga už klientų paiešką, taip pat palaikė tiesioginį kontaktą su esamais klientais, iš esmės ji priimdavo visų įmonių apskaitos dokumentus, kuriuos vėliau pagal atsakomybių sritį paskirstydavo savo pavaldžioms darbuotojoms. Visos dirbančios ir dirbusios darbuotojos buvo sudariusios darbo sutartis ir buvo pavaldžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. Č.. Kas liečia ją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimtinai buvo atsakinga už pirminių kasos dokumentų suvedimą į buhalterinės apskaitos programą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo programą „(duomenys neskelbtini)“). Buhalterinės apskaitos programos pagalba ji sudarydavo kasos knygas, kurias atspausdinusi atiduodavo įmonių vadovams (nes jie dažniausiai būna kasininkais). Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo prisijungusi prie buhalterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“. Jai prisijungus prie šios apskaitos programos, yra matyti įmonių sąrašas, tarp jų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius kasos dokumentus perduodavo J. Č. arba palikdavo kabinete. Jai buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. G. perduodavo kasos pirminius dokumentus J. Č.. Po kurio laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perduodavo L. S.. Jai nėra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius kasos dokumentus suvedinėjo į buhalterinę apskaitos programą iki 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo šiuos pirminius kasos dokumentus: kasos pajamų, išlaidų orderius, avanso apyskaitas, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius. Šiuose dokumentuose kasininke būdavo nurodyta J. G.. Jos žiniomis, darbo užmokestis buvo mokamas tiek per kasą, tiek per banką. Ji negali prisiminti, kokie ūkiniai faktai buvo atvaizduojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentuose už laikotarpį nuo 2012 m. iki dabar. Ji iš esmės buvo darbuotoja, kuri tik formaliai atlikdavo pirminių kasos dokumentų suvedimą į buhalterinę apskaitos programą. Ji neanalizavo ūkinių operacijų turinio. Kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ji gaudavo iš J. Č., tai ji juos tik įtraukdavo į apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad ūkinių operacijų analizę atlikdavo J. Č., ji sudarydavo finansines ataskaitas, tai jai buvo aktualu žinoti ūkinių operacijų turinį. Be to, jai įsidarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji iš J. Č. sužinojo, jog iki jos darbo pradžios buvo dingusi elektra ir sutriko apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ darbas, dėl to apskaitos programoje buvusi informacija dingo ir reikėjo atstatinėti likučius iš pirminių kasos dokumentų. Jai nėra žinoma, kas atstatinėjo likučius. Beje, nuo 2012 m. iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas teikė apie 200 asmenų. Taip pat, jeigu kažkurią įmonę tikrindavo VMI ar kitos institucijos, tai tos įmonės atsakingas darbuotojas bendraudavo su J. Č., ji ir kitos darbuotojos apie įmonių patikrinimus tiesiogiai informacijos negaudavo. Kas liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“, pamena, kad apie 2016 m. J. Č. jos paprašė atspausdinti 2015 m., 2016 m. kasos knygas dėl atliekamų patikrinimų. Jai nėra žinoma, ar iki 2016 m. buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimai, jei ir buvo, tai jai ši informacija nežinoma. Nuo įsidarbinimo iki šios dienos ji tik vieną kartą iš J. Č. gavo prašymą jai atspausdinus pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus. Šios apklausos metu jai tapo žinoma, kad VMI 2013 m. atliko kontrolės veiksmus ir nustatė kasos knygose esančius likučius, kurie vėliau nesutapo su 2016 m. atliekamų kontrolės veiksmų metu pateiktais 2013 m. kasos likučiais. Jeigu taip buvo, ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie tai nieko nežinojo (1 t., b. l. 111–112).

Liudytoja E. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jai pasakojo, kad įmonėje buvo kažkas su kompiuteriais atsitikę. Būdavo, kad dirbant dingdavo elektra, bet po to viską susitvarkydavo. Ji tvarkydavo kasos dokumentus ir finansines apyskaitas. Jai direktorius atnešdavo praeito mėnesio dokumentus ir jie įvesdavo juos į programą. Tokių atvejų, kad neatneštų dokumentų nebuvo. Darbo metu visokių situacijų iškyla, bet tai netrukdė darbui. Neprisimena, ar jai teko dirbti su dingusiais dokumentais. Šiuo metu tebedirba minėtoje įmonėje, J. Č. yra jos viršininkė.

Liudytoja J. G. parodė, kad kaltinamąją J. Č. pažįsta daug metų, nes ji jos įmonėje dirbo buhaltere. Liudytojos įmonė teikė viešojo maitinimo paslaugas, tai buvo jos vyro S. G. įkurtas verslas. Ji įmonėje dirbo galimai nuo 2004 m. Įmonės akcininkai buvo jos sutuoktinis S. G., nors gal ir ji pati. Jos sutuoktinis yra Kanados pilietis, šiuo metu jis gyvena Ispanijoje, oficialiai jie yra santuokoje, bet gyvena atskirai. Įmonės akcijas ji perdavė savo draugei V. Š.. Tuo metu ji buvo pavargusi, nebenorėjo tos veiklos, o draugė buvo tos rytietiškos atmosferos gerbėja ir labai norėjo kažką savo nuveikti. Jos taip sutarė, kad V. Š. buvo akcininkė, o ji - direktorė. Neatsimena, kiek jai sumokėjo už tas akcijas. Kadangi ji buvo įmonės direktorė, buhalterinių duomenų V. Š. neperdavė, ji tik tapo akcijų savininke. Ji mąstė apie strategijas dėl marketingo. Įmonės finansine būkle rūpinosi įmonė, teikianti buhalterines paslaugas, tai įmonė, kurioje dirba J. Č.. Ji domėjosi tos įmones finansine būkle, bet labiau tuo rūpinosi jos vyras. Jie atskirai gyvena jau 2-3 metus, turi vaikų. Vyras į Lietuvą negrįžta. Įmonėje vyras buvo ir direktoriumi, ir administratoriumi. Ji pergyveno dėl to, kad kai prasidėjo ikiteisminiai tyrimai, vyras išvyko į Ispaniją, pasirinko lengvesnį variantą, dėl to turėjo psichinės sveikatos problemų. Ji vėliau vėl tapo įmonės savininke, perpirko iš V. Š. akcijas ir tapo įmonės akcininke ir direktore. Vyras žinojo apie tas aplinkybes. L. S. buvo įmonės direktorė paskutiniais metais, turbūt nuo 2014 m.

Teisėjas perskaitė liudytojos J. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu I t., b. l. 124–125.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialiąja liudytoja J. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji įsigijo 2004 m. iš kitos savininkės L. K.. Nuo 2004 m. ji tapo pagrindine ir vienintele įmonės akcininke, tačiau apie 2011 m. ji turimas akcijas pardavė V. Š.. Nuo 2004 m. iki 2011 m. ji buvo įmonės direktore. 2011 m. nusprendė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas nuosavybės dalis (akcijas), kadangi pavargo rūpintis įmonės veikla, strategija, tačiau pardavusi akcijas V. Š. ir toliau liko šios įmonės direktore. V. Š. yra jos pažįstama, draugė. V. Š. žavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla ir ji norėjo būti šio verslo dalimi, dėl to ji jai pasiūlė įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Akcijų pirkėja jai sumokėjo grynaisiais pinigais, iš viso 10 000 Lt. V. Š. ji neperdavė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ar kitų dokumentų, susijusių su įmonės veikla. V. Š., būdama akcininke, siekė pagerinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę situaciją. Ji pati domėjosi, kaip būtų galima atnaujinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, suteikti daugiau naujumo įmonės veikloje. Tačiau V. Š., pabuvusi trumpą laikotarpį akcininke, nusprendė jai atgal parduoti akcijas, kadangi, kiek žino, ji pakeitė nuomonę ir toliau nebenorėjo būti įmonės savininke. Kada V. Š. jai pardavė akcijas, ji tapo pagrindine įmonės akcininke ir direktore. Neprisimena, iki kada buvo direktore. Po to direktore tapo L. S.. Nuo 2015 m. iki dabar yra įmonės administratore. Šiuo metu ji vykdo šias pareigas, t. y. prižiūri darbuotojus, kad jie laikytųsi tvarkos, dirba su tiekėjais, taip pat parduoda prekes pirkėjams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo šios pareigybės: pilvo šokėjos, administratorės, pardavėjos-konsultantės. Kai ji buvo bendrovės direktore, taip pat buvo įmonės kasininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė apskaitos paslaugas teikusi įmonė, dėl buhalterinės apskaitos bendraudavo su J. Č.. Nuo 2005 m. ji suprato, kad įmonės finansinė situacija tampa sudėtinga, dėl to ieškojo sprendimų, kaip padėti įmonei. Tai jai paaiškėjo iš piniginių srautų ir įmonės įsipareigojimų. Kaip akcininkė nusprendė suteikti įmonei paskolas. Dėl įmonėje susidariusios sunkios finansinės padėties ji kalbėjosi ir konsultavosi su buhaltere J. Č.. Ji su buhaltere kalbėjo apie sunkią ir nuostolingą įmonės veiklą. Buvo sunki padėtis, įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų darbuotojams, valstybei, teikėjams. Paskolos buvo suteiktos 2005 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. Visos paskolos buvo suteiktos grynaisiais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. Č. jai padėjo parengti paskolų sutartis. Sutarčių turinio nepamena. Sutarčių šablonus pateikė J. Č., tačiau paskolų sutartis sudarė pati. 2014 m. ji dalį paskolos iš įmonės kaip akcininkė grąžinosi. Per visą paskolų suteikimo laikotarpį ji įmonei paskolino apie milijoną litų. Neprisimena, ar ji gavo palūkanas iš įmonės. Paskolos buvo suteiktos iš jos asmeninių piniginių lėšų, jos tėčio, vyro, močiutės duotų piniginių lėšų. Negali įvardinti, kokios tai buvo sumos, nes nepamena, tai buvo įvairios sumos. J. Č. žinojo, kad ji ketina suteikti paskolas bendrovei. Dėl 2011 m. gruodžio 30 d. akcininkės sprendimo Nr. 2, kuriame pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nurodoma dalimi paskolos – 400 000 Lt dengti įmonės nuostolį, paaiškinimo pateikti negali, nes neprisimena. Negali paaiškinti, kodėl suteiktos paskolos nebuvo laiku deklaruotos. Galbūt tuo metu ji nežinojo, kad taip reikia daryti. 2010 m. įmonei paskolino 600 000 Lt, pinigų šaltinis – tai vyro dovanotos piniginės lėšos (272 000 JAV dolerių). Kada ji įmonėje buvo direktore, tai ji perduodavo visus reikalingus apskaitos dokumentus įmonei, tvarkiusiai apskaitą. Kiekvieno mėnesio pradžioje ji pristatydavo dokumentus įmonei, tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Į užduotą klausimą: Kaip jūs aiškinate tai, jog jūsų pateikti įmonės balansai neatspindi to, kas buvo fiksuojama buhalterinėje apskaitoje? Atsakymas: ji negali atsakyti, nes nežino. Ji, būdama įmonės direktore, pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius įmonės kasos buhalterinius apskaitos dokumentus apskaitą tvarkiusiai įmonei, kuri pagal pirminius kasos dokumentus sudarydavo kasos knygas. Taip pat pirminiai kasos dokumentai buvo sudaromi pagal jos žodinį nurodymą įmonės, tvarkiusios apskaitą. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pasitelkiant apskaitos programą. Tačiau nežino, kokia apskaitos programa buvo tvarkoma įmonės apskaita. Į tyrėjo užduotą klausimą: kaip jūs paaiškinsite, kada VMI 2012 m., 2013 m. atliko operatyvius patikrinimus ir įmonės kasoje užfiksavo to laikotarpio likučius, o VMI 2016 m. atlikus mokestinį tyrimą ir jums pateiktus 2012 m. ir 2013 m. kasos dokumentus, kasoje esantys likučiai nesutapo su fiksuotais likučiais, atliekant 2012 m., 2013 m. operatyvius patikrinimus ir jų metu nustatytus įmonės kasoje esančius likučius? Atsako: negali atsakyti į šį klausimą, nes neprisimena. Taip pat, ji neatsimena teiktų deklaracijų turinio ir negali plačiau komentuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą kontroliavo ji, iš įmonės kasos buvo apmokama tiekėjams, darbuotojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiausi įsipareigojimai buvo (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės darbuotojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje esančiais pinigais galėjo disponuoti L. S., jos vyras, ji, kaip kasininkė, taip pat ir kiti asmenys (1 t., b. l. 124–126).

Liudytoja J. G. parodė, kad jų verslas buvo ne vienintelis rytietiškos kultūros vieta Kaune. Kaune steigėsi labai daug konkurentų, kurie turėjo įtakos verslui, taip pat sezoniškumas, krizės. Ji turėjo 3 parduotuves Kaune ir vieną Vilniuje, dirbo apie 20 darbuotojų. Visą buhalteriją tvarkė J. Č. įmonė. Jo vyras rūpinosi įmonės finansais, o ji iš močiutės lėšų padėjo įmonei. Nuo 2005 m. iki 2011 m. įmonei buvo suteikta paskola apie 100 000 Eur, kuriuos ji gavo iš močiutės. Močiutė pardavė namą (duomenys neskelbtini) ir jai davė apie 100 000 Eur verslui. Jos vyras į Lietuvą atvyko pas ją, atrodo, kad jis buvo įsteigęs įmonę Lietuvoje, turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. Buhalterija deklaruodavo visas skolas, dėl to ir buvo samdoma buhalterė. Ji pati apie buhalterijos reikalus nežino, nesupranta jų. Ji klausė vyro, kodėl jis nori investuoti, jeigu nėra pelno, bet jis sakydavo: „o ką aš veiksiu“. Didžiausias smūgis buvo, kai tos parduotuvės buvo įkurtos netinkamose vietose. Jos tėtis suteikė jai lėšų, jis neturėjo jokių verslų. 400 000 Eur buvo nedeklaruoti, nes dengė įmonės skolas iš savų pinigų, ji nežinojo, kodėl taip buvo daroma. Vyras pardavė namą Libane, iš Kanados verslo gaudavo pinigų. Iš vyro gavo 600 000 litų, jie, atrodo, nebuvo deklaruoti VMI. Norint sudėti pinigus įmonei, juos priimdavo kasa. O kas buvo kasininkė, nežino. Šiais pinigais buvo atsiskaitoma su tiekėjais, algų išmokėjimai. Ji atsiskaitinėdavo su tiekėjais, tie pinigai būdavo seife, seifas buvo prie stoties, (duomenys neskelbtini), kur įmonės patalpos buvo apie 70 m2. Darbuotojai gaudavo atlyginimą nuo minimumo iki vidutinio. Dokumentai buvo vežami į J. Č. buhalterijos įmonę Aleksote, būdavo, kad dokumentus nuveža ir nusiunčia. Sutartas atlygis J. Č. buvo vedamas kas mėnesį. Tą įmonę pardavė prieš 2-3 metus, Latvijos piliečiams. (duomenys neskelbtini) g. patalpos buvo išnuomotos. Su J. Č. kartais atsiskaitydavo grynais, bet dažniausiai pavedimu. Buhalterinėje įmonėje J. Č. buvo direktorė. Jie bendravo dažniausiai su J. Č., o kai kuriuos dokumentus nešė kitiems darbuotojams, neatsimena, kas jie tokie, J. Č. buvo nurodžiusi, kam juos pateikti. Bet taip buvo retai, visi darbuotojai buvo paskirstyti dirbti skirtingus darbus. Nežino, kokia buvo taikoma programa tvarkant jos įmonės buhalteriją. Nežino, ar buvo kažkokie dokumentai dingę, ar ne. Ji turėjo problemų su sveikata, gėrė antidepresantus, todėl labai daug ko neatsimena. Įmonės kasa buvo seife, prieigą turėjo ji ir jos vyras. Sodrai nebuvo skolingi, stengėsi neturėti skolų. Buvo gaisras kavinėje, reikėjo viską atstatyti, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekes. Jos santykiai su J. Č. normalūs, piktumo neturi. Jai būnant direktore, nežino, kas konkrečiai tvarkė jos įmonės buhalteriją. Su K. Č. buvo susitarę, kad iki mėnesio galo būtų sutvarkyti dokumentai. Su J. Č. buvo darbiniai santykiai. Ji paprašė J. Č., kad pateiktų jai šabloną ir tokiu būdu ji deklaruodavo paskolas. J. Č. minėjo, kad kažkas nutiko su kompiuteriais, bet tiksliai negali pasakyti. Jų įmonė buvo pastoviai tikrinama visokių instancijų. Kiek atsimena, problemų dėl buhalterijos nebuvo, viskas būdavo vedama tvarkingai, dėl to ji buvo rami. Ji neprašė J. Č. iškreipti kažkokius įmonės duomenis. Kiek atsimena, jokių nuobaudų įmonė negavo. Dėl finansinių pažeidimų įmonė nėra bausta. Jai atrodo, kad ji deklaravo vyro dovanotus pinigus, kai sužinojo, kad reikia.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė liudytojos V. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 65–66, 3 t., b. l. 168–169.

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, VMI specialistė, 2017 m. balandžio 10 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą. Patikrinimo tikslas buvo surinkti informaciją apie mokėtojo akcininkės J. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas ir jai grąžintas paskolas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Taip pat atliko akcininkės J. G. ir sutuoktinio Š. G. mokestinius tyrimus. Mokestinių tyrimų tikslas buvo įvertinti asmenų turimo turto ir gautų pajamų atitikimo patirtoms išlaidoms analizę. Atliekant 2017 m. balandžio 10 d. operatyvų patikrinimą, ji bendravo su įmonės direktore L. S.. Ji nuvyko į įmonės veiklos vykdymo vietą (duomenys neskelbtini), ją pasitiko įmonės direktorė L. S.. Ji jos paprašė pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už tiriamąjį laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m., taip pat, operatyvaus patikrinimo metu mokėtojo prašė pateikti ir ankstesnius įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2012 m. Susitikimo metu (duomenys neskelbtini), L. S. pateikė tik dalį įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kadangi, kaip pati paaiškino, dėl vietos stokos, kiti buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi jos gyvenamojoje vietoje. Kiek pamena, direktorė jai pateikė kasos operacijų žurnalus, akcininkės J. G. suteiktų paskolų sutartis. Dėl to, kad visų prašomų buhalterinės apskaitos dokumentų mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pateikti, ji su direktore L. S. sutarė, kad sutartu laiku visus buhalterinės apskaitos dokumentus pristatys į Valstybinę mokesčių inspekciją prie FM, esančią Kaune, Europos pr. Patikrinimų metu L. S. paaiškino, kad įmonės ūkinė finansinė veikla jai puikiai žinoma, kadangi ji su pertraukomis dirba nuo 19 metų. Kiek pamena, L. S. iš karto negalėdavo pateikti atsakymų į jų pateiktus klausimus, susijusius su įmonės finansinėmis galimybėmis, taip pat apie paskolų suteikimo aplinkybes, ji nurodydavo, kad jai reikia pasitarti su akcininke J. G. bei argumentuodavo, kad ji yra nauja vadovė ir jai nėra žinoma ankstesnė įmonės ūkinė finansinė veikla. Kalbant apie įmonės kasos knygas už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2016 m. paaiškina, kad: jai yra žinoma, kad VMI vyr. specialistas E. G. 2016 m. liepos 1 d. vykdydamas mokestinj tyrimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolės veiksmus. Kiek jai žinoma, jis mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje pagal pateiktus kasos dokumentus fiksavo kasos likučius, kurie skyrėsi nuo 2013 m. balandžio 2 d. operatyvaus patikrinimo metu fiksuotų kasos likučių. Pirminį paaiškinimą dėl skirtingų kasos likučių specialistui E. G. teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. S., jai ji nepaaiškino, kodėl tie likučiai skirtingi. Taip pat, pamena, kad aš 2017 m. balandžio 10 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitoje nurodė, kad 2012 m. spalio 30 d. Kauno AVMI MPD įformino pažymą Nr. (03.1. l)-T50-398 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rodiklių, joje yra užfiksuotas apskaitą tvarkiusio asmens - J. Č. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad „paskola buvo imta ir grąžinta kalendorinių metų bėgyje, likučio metų galui nebuvo likę“. Tačiau 2017 m. J. Č. paaiškino, kad 2007 m. kovo 1 d., 2008 m. sausio 4 d., 2009 m. sausio 5 d. paskolos buvo suteiktos ir šių suteiktų paskolų pagrindu 2011 m. gruodžio 30 d. akcininkės sprendimu Nr. 2 buvo dengiamas įmonės nuostolis. Paaiškina, kad tik dalis suteiktų paskolų buvo padengta, nes iš pateiktų faktinių duomenų matyti, kad pagal 2010 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį papildomai buvo suteikta dar 600000 Lt. Todėl iš pateiktų duomenų mano, kad realiai 2012 m. spalio mėn. įmonė turėjo kreditoriui įsiskolinimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įmonė gavo piniginių lėšų paskolų pagrindu, ji privalėjo pateikti deklaracijas, tačiau to įstatymo numatytu laiku nepadarė, tai aiškindama, kad tiesiog pamiršo. Nors įmonė samdė vyr. buhalterę J. Č., kuri tvarkė buhalterinę apskaitą, mokesčių apskaitą nuo 2006 m. iki 2016 m. Taip pat tyrimo metu ji įvertino tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindines pajamas gauna iš restorano, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, įmonės apskaitą tvarkiusi J. Č. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos paskolos. Iš atliktos dokumentų analizės matyti, kad už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. kasos knygose esantys duomenys nesutampa su balansuose pateiktais duomenimis. Dėl šių neatitikimų J. Č. paaiškinimų neteikė (1 t., b. l. 65–66). 2019 m. kovo 25 d. teisiamojo posėdžio metu specialistė V. J., atsakydama į klausimus, parodė, kad mokėtojo kasos dokumentuose užfiksuotas grynųjų pinigų likutis 2012 m. gruodžio 20 d. yra 8948, 59 Lt., banko sąskaitoje 2826, 44 Lt. Operatyvių patikrinimų ji neatlieka ir praktikos tokios neturi, kiek kartų skaičiuojami pinigai patikrinimo metu. Tokį faktą yra skaičiusi, kad buvo pas J. Č. problemų su kompiuteriu. Negali atsakyti, ar VMI šį faktą užginčijo, nes tai nebuvo jos užduotis (3 t., b. l. 168–169).

2017 m. balandžio 10 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. FR0760-2834 (tyrimą atliko V. J.) nurodyta, kad VĮ Registrų centras pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėse atskaitomybėse už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2012 m. gautos ilgalaikės paskolos neužfiksuotos. Už 2013 m. pateiktos finansinės atskaitomybės balanso straipsnyje „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ įtraukta 104 000 Lt ilgalaikių įsipareigojimų. Tuo tarpu buhalteriniuose dokumentuose 2013 m. dar buvo likę 608826Lt negrąžintos akcininkės paskolos likutis, t. y. 504826 Lt įsipareigojimų įmonės balanse neužfiksuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centras pateiktų finansinių atskaitomybių balansų straipsniuose „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“, kuriuose paprastai nurodomi įmonių piniginių lėšų likučiai kasoje ir banko sąskaitose, nurodytos sąlyginai mažos sumos: už 2009 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 3646 Lt likutis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje 59861,14 Lt; už 2010 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 3600 Lt likutis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje 531 989,12 Lt; už 2011 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 15416 Lt likutis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje 353950,53 Lt; už 2012 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 114701 Lt likutis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje 311892,02 Lt; už 2013 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 49079 Lt likutis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje 161973,30 Lt likutis; už 2014 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 2000 Lt likutis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje 26438,37 Lt; už 2015 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 60866 Lt likutis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje 75455,07 Lt. Išanalizavus lentelėje pateiktus duomenis akivaizdu, kad balansų už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. straipsniuose „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ nurodyti piniginių lėšų likučiai ženkliai mažesni už atitinkamais laikotarpiais kasos knygoje užfiksuotus grynųjų pinigų likučius, net nevertinant piniginių lėšų likučių banke (1 t., b. l. 12–17).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-25-11225 (tyrimą atliko Ž. G.), atsakyta į tyrėjo užduotus klausimus:

1) Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ar ir tiriamuoju laikotarpiu galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą? Jei ne, tai bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima visiškai ar iš dalies ir dėl kokių priežasčių?

Įvertinus tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 2004 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo Nr.38 p. 115, Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 13 d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimais, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto reikalavimais, nes:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registrui (toliau JAR) deklaruotų 2008-2015 m. balansų (7 priedas) duomenys skiriasi nuo tyrimui pateiktų balansų sąskaitų apyvartų registrų duomenų (8 priedas) bei juos sudarančių tyrimui pateiktų registrų duomenų, jų tarpe ir registrai „Kitos finansinės skolos“ (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašė paskolų gavimą už 90000 Lt (26065,80 Eur) ir banko dokumentų registravimo žurnalas, kuriame įrašė gautą paskolą 4826 Lt (1397,71 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registrui (toliau JAR) deklaruotų 2008-2015 m. balansų (7 priedas) duomenų ir tyrimui pateiktų balansų sąskaitų apyvartų registrų duomenų nustatyti skirtumai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 4 straipsniu: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, bei to paties įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatomis: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 7 dalies reikalavimais: „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“

2) Įformintos išlaidos pateisintos pirminiais apskaitos dokumentais, išskyrus šiuos tyrimo metu nustatytus atvejus, jog J. G. 2010 m. vasario 31 d. avanso apyskaitoje Nr. 2 yra išlaidų įrašas „EKA čekis Nr. kuras 433,63 Lt“, tačiau prie J. G. 2010 m. vasario 31 d. avanso apyskaitos Nr. 2 pagal šį aukščiau įvardintą įrašą nėra prisegta dokumento, pagrindžiančio įrašą, taip pat J. G. 2010 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje Nr. 16 yra išlaidų įrašai: „Pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Lt“, „KPO kvitas Nr.117911 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 123,62 Lt“, „KPO kvitas Nr.24378 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 151,38 Lt“, tačiau prie J. G. 2010 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos Nr. 16 pagal šiuos aukščiau įvardintus įrašus nėra prisegta dokumentų, pagrindžiančių įrašus. Taip pat J. G. 2013 m. sausio 31 d. avanso apyskaitoje Nr. 1 yra išlaidų įrašas „13 01 31 PVM SF Nr.0011436 UAB (duomenys neskelbtini) 200 Lt“, tačiau prie J. G. 2013 m. sausio 31 d. avanso apyskaitos Nr. 1 pagal šį aukščiau įvardintą įrašą nėra prisegta dokumentų, pagrindžiančių įrašą. Šios aukščiau įvardintos faktinės aplinkybės rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo: 1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalimi „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“; 2) Lietuvos Respublikos 2004 m. kovo 30 d. dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115 nauja redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalimi „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. Pagal 12 straipsnio 2 dalį „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakyme „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ 1997 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 38 115 punkte nurodyta, jog „Materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentai (aktai, kvitai, važtaraščiai, sąskaitos-faktūros ir kt.)“ saugojami 10 metų.

3) 2014 m. gruodžio mėnesio kasos knygos registre 2014 m. gruodžio 30 d. nurašytos piniginės lėšos 20000 Lt į banko sąskaitą ir įformintas 2014 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderis Nr.75 suma 20000 Lt, tačiau tyrimui pateiktame AB SEB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išraše nurodytas 2014 m. gruodžio 30 d. grynųjų įnešimas į banko sąskaitą 19000 Lt, tai yra 2014 m. gruodžio 30 d. 18600,00 Lt ir 2014 m. gruodžio 30 d. 400,00 Lt, pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti 1000 Lt piniginių lėšų panaudojimo, kadangi 1000 Lt įnešė į banko sąskaitą AB SEB (duomenys neskelbtini) mažiau nei nurašė nuo bendrovės kasos (nurašė nuo kasos 20000 Lt, o įnešė į banko sąskaitą 19000 Lt), tyrimo metu nustatyta, jog nėra dokumentuotas 1000 Lt (289,62 Eur) piniginių lėšų panaudojimas, tai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymu Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais: „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“

4) Tyrimui pateikta 2013 m. liepos 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM s. f. serija PER Nr. 0013917 už mėsą ir cukrų, suma 107,93 Lt, su prisegtu apmokėjimą patvirtinančiu kvitu Nr.0000022, tačiau neįrašyti į J. G. 2013 m. liepos 31 d. avanso apyskaitos Nr. 7, ši faktinė aplinkybė rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymu Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimais: „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“

5) 2008 m. vasario ir 2008 m. kovo mėn. įrašyti kasos knygoje likučiai skiriasi, tai yra likutis 2008 m. vasario 28 d. dienos pabaigoje 177 557,02 Lt (51 424,07 Eur) skiriasi nuo likučio 2008 m. kovo 1 d. dienos pradžioje 178 887,23 Lt (51 809,32 Eur), skirtumas sudaro 1 330,21 Lt (385,26 Eur). Taip pat likutis 2008 m. balandžio 30 d. dienos pabaigoje 156 664,85 Lt (45 373,28 Eur) skiriasi nuo likučio 2008 m. gegužės 1 d. dienos pradžioje 155 664,85 Lt (45 083,66 Eur), skirtumas sudaro 1 000 Lt (289,62 Eur). Tyrimo metu nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likučių skirtumai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais: „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, taip pat nesivadovavo LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 16 punkto reikalavimais: „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai.“

Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“, Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 13 d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies „Bendrovės vadovas atsako už“ 1 ir 2 punkte nurodyta: „1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą <...>„.

Lietuvos Respublikos juridinio asmens registro duomenimis tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai buvo įregistruoti 3 (trys): 1) J. G. nuo 2005 m. kovo 2 d. iki 2005 m. kovo 25 d. ir nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2015 m. birželio 29 d. 2) S. G. nuo 2005 m. kovo 25 d. iki 2010 m. birželio 28 d. 3) L. S. nuo 2015 m. birželio 29 d.

Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkė: 1) J. Č. laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. gegužės 10 d.; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. balandžio 23 d. (nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. balandžio 23 d. įgaliotas asmuo nenurodytas, nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki dabar įgaliotas asmuo nurodytas J. Č.) (2 t., b. l. 74–200).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vyriausioji specialistė V. J. paaiškinimų protokole parodė, jog ji įvertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindines pajamas gauna iš restorano, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, įmonės apskaitą tvarkiusi J. Č. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos paskolos. Iš atliktos dokumentų analizės matyti, kad už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. kasos knygose esantys duomenys nesutampa su balansuose pateiktais duomenimis. Dėl šių neatitikimų J. Č. paaiškinimų neteikė (1 t., b. l. 65, 66).

Iš 2018 m. spalio 1 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (7.1E-3.2.2) K-3256 „Dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jame nurodoma informacija, apie mokesčių mokėtojo apskaitą tvarkiusius asmenis: laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. gegužės 10 d. J. Č.; laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. balandžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įgaliotas asmuo J. Č.); laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)s“ (įgaliotas asmuo J. Č.) (1 t., b. l. 137).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Ž. G. specialisto paaiškinimų protokole, pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus:

1.        Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ar ir tiriamuoju laikotarpiu galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą? Jei ne, tai bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima visiškai ar iš dalies ir dėl kokių priežasčių?

Įvertinus tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant:

1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, todėl kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registrui deklaruotų 2008-2015 m. balansų duomenys skiriasi nuo tyrimui pateiktų balansų sąskaitų apyvartų registrų duomenų bei juos sudarančių tyrimui pateiktų registrų duomenų 8 (aštuonis) metus iš eilės nuo 2008 m. iki 2015 m., dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos informacija nėra 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.

2) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsniu: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“1 dalies nuostatomis: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, todėl kad 2008-2015 m. Juridinių asmenų registrui deklaruotų 2008-2015 m. ir tyrimui pateiktų balansų sąskaitų apyvartų registrų duomenys skiriasi, o susidarę skirtumai nepagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais apskaitos dokumentais.

3) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsniu: „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, o Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 9 dalyje nurodyta: „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.” (nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija XII-1633 2008 m. birželio 26 d.),

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 7 dalyje nurodyta: „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“ (nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija XII-1696 2015-05-14), todėl kad Juridinių asmenų registrui deklaruotų 2008-2015 m. ir tyrimui pateiktų balansų sąskaitų apyvartų registrų duomenys skiriasi, o susidarę skirtumai nepagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais apskaitos dokumentais ir Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansai 2008-2015 m. sudaryti ne pagal tyrimui pateiktų registrų duomenis kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 (nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija XII-1633 2008 m. birželio 26 d.) 15 straipsnio 12 dalyje: „Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis.“

2. Ar bendrovė, tvarkydama buhalterinę apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas, privalėjo vadovautis verslo apskaitos standartais? Jei taip, ar dėl nustatytų neatitikimų tarp bendrovės teiktų laikotarpio nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. balansų JAR ir įmonės buhalterinių sąskaitų registrų metų pabaigai buvo pažeisti verslo apskaitos standartai? Jei taip, tai kokie?

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574 įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta: Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Juridinių asmenų registrui deklaruotų 2008-2015 m. ir tyrimui pateiktų balansų sąskaitų apyvartų registrų duomenys skiriasi, o susidarę skirtumai nepagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais apskaitos dokumentais ir Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansai 2008-2015 m. sudaryti ne pagal tyrimui pateiktų registrų duomenis, šie faktai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Audito ir apskaitos tarnybos patvirtintose Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr.VAS-12 1-asis verslo apskaitos standartas „Finansinė atskaitomybė“ VII skyriaus 20, 21, 22, 23, 38.2 dalyse nurodytais reikalavimais:

20. Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje turi būti susijusi.

21. Finansinės ataskaitos turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

22. Duomenys metinėse finansinėse ataskaitose turi būti pateikiami aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus.

23. Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiama iškraipyti turto, pajamų, sąnaudų ar kitokius duomenis.

38. Palyginimo principas reiškia, kad:

38.2. Finansinės ataskaitos turi būti rengiamos taip, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų palyginti jose pateiktą informaciją su kitų įmonių teikiama informacija ir teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų pokyčius (1 t., b. l. 61–63).

Kaltinamoji J. Č. teismui nurodė, kad tvirtinanti paaiškinime, dėl kaltinamajame akte išvardytų faktinių aplinkybių Nr. DOK 76405 (3 t., b. l. 197–198), nurodytas aplinkybes:

1) kaltinamojo akto lapas Nr. 9 punktas 5) :

- dėl likučių kasos knygoje 2008 02 28 yra 177 557,02 Lt, tačiau 2008 m. buvo keliamieji metai ir vasaris turėjo 29 kd. 2008 02 29 d. kasos pajamų orderis kurio suma 1330,21 Lt yra įsegtas prie kasos dokumentų byla Nr. 69, kasos dokumentai 2008 m. lapo Nr. 56 ir 57. Kasos knyga už 2008 vasario mėn. yra atspausdinta tik iki 28 d. Kad šitas orderis į kasą yra įtrauktas, įrodo likutis kasos knygoje 2008 03 01 d. kuris yra 178 887,23, t. y. 177557,02 plius 1330,21 lygu 178887,23 Lt. Kad 2008 02 29 d. kasos pajamų orderis sumoje 1330,21 Lt yra įtrauktas į įmonės apskaitą įrodo ir kasos operacijų žurnalas ir sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, kuriuose yra atvaizduojamos visos ūkinės operacijos. Byla Nr. 98 sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai 2008 m lapų Nr. 143, 144, 89.

- 2008 04 30 d likutis kasos knygoje yra 155 664,85 Lt ir likutis kasos knygoje 2008 05 01 yra 155 664,85 Lt. Byla Nr. 69 kasos dokumentai lapų Nr. 116; 117. Kad visi kasos pajamų ir išlaidų orderiai yra įtraukti į kasos knygą įrodo kasos operacijų žurnalas ir sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, kuriuose yra atvaizduojamos visos ūkinės operacijos. Byla Nr. 98 sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai 2008 m. lapų Nr. 146, 79, 78.

2) kaltinamojo akto lapas Nr. 9 punktas 4) :

- 2017 m. liepos 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM s. f. serija PER Nr. 0013917 suma 104,93 yra apmokėta kortele byla Nr. 38 avanso apyskaitos 2013 m. liepos 12 d. lapo Nr. 32; 33. Tai, kad mokėjimas yra banke, įrodo banko išrašas byla Nr. 53 bankas 2012-2014 lapo Nr. 109.

3) kaltinamojo akto lapas Nr 8 punktas 2)

- avanso apyskaitoje 2010 m. vasario 28 d. Nr. 2 įtraukti čekiai už kurą yra prisegti prie kelionės lapų, kurių specialistė neprašė ir netikrino.

- avanso apyskaitoje 2010 m. gruodžio 31 d. Nr. 16 išvardinti dokumentai, kurių specialistė nerado, yra prisegti prie prekių, skirtų perparduoti 2010 m. Prekių, skirtų perparduoti, specialistė neprašė ir tų dokumentų netikrino.

- avanso apyskaitoje 2013 m. sausio 31 d. Nr 1 PVM s. f. Nr. 0011436 UAB (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt yra prisegta prie prekių, skirtų perparduoti 2013 m., nes sąskaitos suma yra 354,28 Lt iš kurių 200,00 apmokėti grynais, 154,28 kortele, kas matosi EKA čekyje. Prekių, skirtų perparduoti specialistė neprašė ir tų dokumentų netikrino.

4) kaltinamojo akto lapas Nr. 9 punktas 3) :

- 2014 m. gruodžio 30 d. d iš kasos išimta 20 000,00 Lt įnešimui į banko sąskaitą, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. šalyje buvo įvedamas euras. Paskutinės 2014 m. dienos buvo pilnos įtampos, ir verslas. ir gyventojai paskubomis įnešinėjo į bankomatus ir banko sąskaitas verslo ir asmeninius pinigus. J. G. ir S. G. taip pat įnešinėjo į banką ir įmonės, ir asmenines lėšas. Per skubėjimą buvo sumaišyta, ir į įmonės sąskaitą bankomate įdėta tik 19 000,00 Lt.

- kadangi 2015 m. sausio 1 d. visa apskaita turėjo būti jau vykdoma eurais, programuotojai buhalterinėje programoje suformavo antrą duomenų bazę eurais, į kurią konvertavo likučius 2014 m. gruodžio 31 d. litais į eurus. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įmonėje yra dvi duomenų bazės, viena litais, kita eurais, prie kurių reikia jungtis atskirai. Dėl to ir nebuvo laiku pastebėta, kad į banką 2014 m. gruodžio 30 d. įnešta tik 19 000.00 Lt, o 1000,00 Lt neįneštas. 1000,00 Lt liko kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola įmonei. Darant inventorizacijas 2015 m. buvo rastas 1000,00 Lt neatitikimas ir buvo nuspręsta tai užfiksuoti kaip paskolos grąžinimą akcininkei. Buvo surašytas akcininko sprendimas dėl iš įmonės kasos išimtų 1000,00 Lt ir suforminta kaip akcininko paskolos grąžinimas. Visų akcininko sprendimų specialistė netikrino (3 t., b. l. 197–198)

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Apgaulingu apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, neabejotinai yra padaroma žala valstybės biudžetui, kadangi tokiu būdu nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų.

Įmonės vadovas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą.

Kaltinamoji J. Č. neigė savo kaltę ir nurodė, kad jai vadovaujant buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, sugedo kompiuteris, po ko dingo įmonių, kurioms ji tvarkė buhalterinę apskaitą, kelių metų duomenys. Ji kreipėsi į kompiuterinių paslaugų įmonę, tačiau duomenų atkurti nepavyko. Dėl to, ji kartu su kitomis įmonės darbuotojomis tvarkydama einamųjų mėnesių buhalterinę apskaitą, suvedinėjo dingusią senųjų metų informaciją. Ji nuo 2004 m. iki 2008 m. dirbdama pagal darbo sutartį tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o nuo 2008 m. iki 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinių paslaugų sutartį su buhalterinių paslaugų įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurioje ji dirbo vyr. buhaltere, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą iki 2010 m. 2010 m. gegužės 10 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirbo vyr. buhaltere, buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis ir apskaitą įmonėje tvarkė iki 2014 m. balandžio mėnesio. Nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirba direktore. Laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą faktiškai tvarkė tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusios buhalterės. Paprastai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ji bendraudavo tiesiogiai su J. G. ir S. G.. Buhalterinius apskaitos dokumentus jai pateikdavo J. G. arba ji pati pasiimdavo būdama jų restorane. Šiuo metu visus apskaitos dokumentus jai pateikia L. S.. Visi apskaitos dokumentai buvo pateikiami iki mėnesio pabaigos arba kitu atveju ji dokumentus pati pasiimdavo. Kiek pamena ir žino iš J. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos paskolos. Ji pati nenagrinėjo įmonės finansinės situacijos, pati J. puikiai žinojo, kiek buvo įmonėje pinigų ir kokia reali situacija. Kiek jai žinoma, paskolos buvo suteiktos įmonei dėl to, kad buvo reikalinga gauti papildomų apyvartinių lėšų, t. y. padengti nuostolius dėl kilusio gaisro ir patalpų užpylimo. Tikėtina, ji J. G. siuntė paskolų suteikimo sutarčių šablonus. Ji nepamena konkrečiai kada, tačiau iš kasos pajamų orderių ir bendrojo apskaitos registro (įsipareigojimų dalyje), ji matė, kad J. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino grynųjų pinigų. Šiuo metu nepamena, kada ir kokia tiksli pinigų suma buvo paskolinta įmonei, tačiau mano apie milijoną litų. Ji nepamena, ar paskolų sudarymo metu matė paskolų sutartis, tačiau ji jas tikrai matė, kada VMI tikrino mokėtoją ir prašė pateikti paskolų sutartis. Nustatytu laiku nepateikė deklaracijų apie mokesčių mokėtojo gautas paskolas iš trečiųjų šalių (šiuo atveju iš akcininkės J. G.), tačiau pajamų kilmė, mano, yra aiški dėl to, kad J. vyras pardavė namą užsienyje, taip pat J. močiutė pardavė namą Vilniuje, jos vyras turėjo lėšų iš savo verslo. Jos pateikti klaidingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansai Registrų centrui. Galėjo atsitikti ir taip, kad balansai Registrų centrui jau buvo priduoti, kad apie 2012 m. sugedo jos kompiuterio kietasis diskas, kuriame buvo buhalterinės apskaitos programa su visų įmonių apskaita, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo stacionarus kompiuteris, kuriame buvo įrašyta buhalterinė apskaitos programa. Šia buhalterine apskaitos programa naudojosi ir įmonės darbuotojos (buhalterės) prisijungusios nuotoliniu būdu. Sugedus kompiuteriui, duomenų atstatyti nepavyko, dėl to visų įmonių, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenys buvo sudedami iš naujo. Dėl šių priežasčių 2012 m., 2013 m. kasos duomenys buvo netikslūs ir šie netikslūs duomenys buvo pateikti VMI specialistams, kai jie 2012 m., 2013 m. atliko operatyvius patikrinimus. Visos įmonių apskaitos, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buvo atstatomos iš naujo, tuo pačiu tvarkant einamuosius buhalterinius reikalus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. Č. su jai pateiktu kaltinimu, kad dėl jos vedamos apgaulingos buhalterinės apskaitos iš dalies negalima nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nesutiko. Kaltinamoji nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiama specialistė patvirtino, kad iš J. Č. pateiktų sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių ir iš jų sudarytų balansų galima nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimus. Specialistė tikrino ir išvadą surašė tik patikrinusi banką ir kasą, tačiau dalis dokumentų liko nepatikrinta, o išvadoje nurodyta, kad įmonės turto ir įsipareigojimų nustatyti negalima. VMI specialistė V. J. nurodė, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai apskaitos dokumentai patikrinimo metu buvo pateikti, nebuvo sugadintų ar dingusių dokumentų bei patvirtino, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai suskaičiavo ir sumokėjo savo mokestines prievoles.

Liudytoja E. V. parodė, kad nuo 2012 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už pirminių kasos dokumentų suvedimą į buhalterinės apskaitos programą. Buhalterinės apskaitos programos pagalba ji sudarydavo kasos knygas, kurias atspausdinusi atiduodavo įmonių vadovams, nes jie dažniausiai būna kasininkais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. G. pirminius kasos dokumentus perduodavo J. Č. arba palikdavo kabinete. Po kurio laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perduodavo L. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo šiuos pirminius kasos dokumentus: kasos pajamų, išlaidų orderius, avanso apyskaitas, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius. Šiuose dokumentuose kasininke būdavo nurodyta J. G.. Jos žiniomis, darbo užmokestis buvo mokamas tiek per kasą, tiek per banką. Ji negali prisiminti, kokie ūkiniai faktai buvo atvaizduojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentuose už laikotarpį nuo 2012 m. iki dabar. Ji tik atlikdavo pirminių kasos dokumentų suvedimą į buhalterinę apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“, ji neanalizavo ūkinių operacijų turinio. Mano, kad ūkinių operacijų analizę atlikdavo J. Č., ji sudarydavo finansines ataskaitas, tai jai buvo aktualu žinoti ūkinių operacijų turinį. Be to, jai įsidarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji iš J. Č. sužinojo, jog iki jos darbo pradžios buvo dingusi elektra ir sutriko apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ darbas, dėl to apskaitos programoje buvusi informacija dingo ir reikėjo atstatinėti likučius iš pirminių kasos dokumentų. Jai nėra žinoma, kas atstatinėjo likučius. Beje, nuo 2012 m. iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas teikė apie 200 asmenų. Taip pat, jeigu kažkurią įmonę tikrindavo VMI ar kitos institucijos, tai tos įmonės atsakingas darbuotojas bendraudavo su J. Č., ji ir kitos darbuotojos apie įmonių patikrinimus tiesiogiai informacijos negaudavo. Kas liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“, pamena, kad apie 2016 m. J. Č. jos paprašė atspausdinti 2015 m., 2016 m. kasos knygas dėl atliekamų patikrinimų. Jai nėra žinoma, ar iki 2016 m. buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimai,

Liudytoja J. G. parodė, kad kaltinamąją J. Č. pažįsta kaip įmonės buhalterę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji įsigijo 2004 m. iš kitos savininkės L. K.. Nuo 2004 m. ji tapo pagrindine ir vienintele įmonės akcininke, tapo direktore, tačiau apie 2011 m. ji turimas akcijas pardavė V. Š., kuri yra jos pažįstama, draugė, toliau liko šios įmonės direktore. Todėl neperdavė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ar kitų dokumentų, susijusių su įmonės veikla. V. Š., būdama akcininke, siekė pagerinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę situaciją. Ji pati domėjosi, kaip būtų galima atnaujinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, suteikti daugiau naujumo įmonės veikloje. Tačiau V. Š., pabuvusi trumpą laikotarpį akcininke, nusprendė jai atgal parduoti akcijas, po ko ji tapo pagrindine įmonės akcininke ir direktore. Po to direktore tapo L. S.. Nuo 2015 m. iki dabar yra įmonės administratore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė apskaitos paslaugas teikusi įmonė, dėl buhalterinės apskaitos bendraudavo su J. Č.. Nuo 2005 m. ji suprato, kad įmonės finansinė situacija tampa sudėtinga, dėl to ieškojo sprendimų, kaip padėti įmonei. Tai jai paaiškėjo iš piniginių srautų ir įmonės įsipareigojimų. Kaip akcininkė nusprendė suteikti įmonei paskolas. Dėl įmonėje susidariusios sunkios finansinės padėties ji kalbėjosi ir konsultavosi su buhaltere J. Č.. Įmonei paskolos grynaisiais pinigais buvo suteiktos 2005 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. Č. jai padėjo parengti paskolų sutartis, sutarčių šablonus pateikė J. Č., tačiau paskolų sutartis sudarė pati. 2014 m. ji dalį paskolos iš įmonės kaip akcininkė grąžinosi. Per visą paskolų suteikimo laikotarpį ji įmonei paskolino apie milijoną litų. Neprisimena, ar ji gavo palūkanas iš įmonės. Paskolos buvo suteiktos iš jos asmeninių piniginių lėšų, jos tėčio, vyro, močiutės duotų piniginių lėšų. Negali įvardinti, kokios tai buvo sumos, nes nepamena, tai buvo įvairios sumos. J. Č. žinojo, kad ji ketina suteikti paskolas bendrovei. Dėl 2011 m. gruodžio 30 d. akcininkės sprendimo Nr. 2, kuriame pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nurodoma dalimi paskolos – 400 000 Lt dengti įmonės nuostolį, paaiškinimo pateikti negali, nes neprisimena. Negali paaiškinti, kodėl suteiktos paskolos nebuvo laiku deklaruotos. Galbūt tuo metu ji nežinojo, kad taip reikia daryti. 2010 m. įmonei paskolino 600 000 Lt, pinigų šaltinis – tai vyro dovanotos piniginės lėšos (272 000 JAV dolerių). Kada ji įmonėje buvo direktore, tai ji perduodavo visus reikalingus apskaitos dokumentus įmonei, tvarkiusiai apskaitą. Kiekvieno mėnesio pradžioje ji pristatydavo dokumentus įmonei, tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Ji neatsimena teiktų deklaracijų turinio ir negali plačiau komentuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą kontroliavo ji, iš įmonės kasos buvo apmokama tiekėjams, darbuotojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiausi įsipareigojimai buvo (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės darbuotojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje esančiais pinigais galėjo disponuoti L. S., jos vyras, ji, kaip kasininkė, taip pat ir kiti asmenys. J. Č. minėjo, kad kažkas nutiko su kompiuteriais, bet tiksliai negali pasakyti. Jų įmonė buvo pastoviai tikrinama visokių instancijų. Kiek atsimena, problemų dėl buhalterijos nebuvo, viskas būdavo vedama tvarkingai, dėl to ji buvo rami. Ji neprašė J. Č. iškreipti kažkokius įmonės duomenis. Kiek atsimena, jokių nuobaudų įmonė negavo. Dėl finansinių pažeidimų įmonė nėra bausta.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Ž. G. specialisto paaiškinimų protokole, savo apklausose teisme, nurodė, kad įvertinus jos atliktam tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant jos išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, Nr. 04/11-2-2511225 nurodytais teisės aktais. Ji nurodė, kad LR nustatyta tvarka bendrovė, tvarkydama buhalterinę apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas, privalėjo vadovautis verslo apskaitos standartais, tai yra tuo, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574 įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta: Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Juridinių asmenų registrui deklaruotų 2008-2015 m. ir tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansų sąskaitų apyvartų registrų duomenys skiriasi, o susidarę skirtumai nepagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais apskaitos dokumentais ir Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansai 2008-2015 m. sudaryti ne pagal tyrimui pateiktų registrų duomenis, šie faktai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo jos duotoje išvadoje nurodytais tai reglamentuojančiais teisės aktais (1 t., b. l. 61–63).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vyriausioji specialistė V. J. paaiškinimų protokole parodė, jog ji įvertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindines pajamas gauna iš restorano, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, įmonės apskaitą tvarkiusi J. Č. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos paskolos. Iš atliktos dokumentų analizės matyti, kad už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. kasos knygose esantys duomenys nesutampa su balansuose pateiktais duomenimis. Dėl šių neatitikimų J. Č. paaiškinimų neteikė (1 t., b. l. 65, 66).

Iš 2018 m. spalio 1 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (7.1E-3.2.2) K-3256 „Dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jame nurodoma informacija, apie mokesčių mokėtojo apskaitą tvarkiusius asmenis: laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. gegužės 10 d. J. Č.; laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. balandžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įgaliotas asmuo J. Č.); laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)s“ (įgaliotas asmuo J. Č.) (1 t., b. l. 137).

Nors teisiamojo posėdžio metu specialistė Ž. G. savo specialisto išvadą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, Nr. 04/11-2-2511225, palaikė, tačiau apklausiama teisme papildomai, išklausius kaltinamosios J. Č. argumentus, tikslinant specialistės poziciją, nurodė, kad pagal registrui pateiktus duomenis galima nustatyti įmonės veiklą, struktūrą ir įsipareigojimus. Tačiau kiekviena įmonė turi pateikti laiku ir teisingas ataskaitas tam, kad įmones galima būtų kontroliuoti. Finansinių ataskaitų duomenys turi sutapti su registrų duomenimis - balanso įrašai, pelno nuostolio ataskaitos turi sutapti su Registrų centro duomenimis ir pirminiais duomenimis. Pelno nuostolių ataskaitų duomenys turi sutapti su deklaracijomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pirminius apskaitos dokumentus. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir registrus, tie dokumentai suvesti į registrus, jų tarpe ir tos 1000000 Lt paskolos. Pirminių dokumentų pateikimo periodu nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansai. Juos paėmė iš JAR ir tada juos pateikė pati įmonė. Įmonės, kas pateikta - dokumentai, suvestos paskolos, registrai ir pačios įmonės sudaryti balansai pagal tuos registrus, sutampa, tačiau nesutampa su Registrų centrui pateiktais duomenimis ir 2008 metais, ir 2009 metais, ir 2010 metais. Įmonės pirminiai apskaitos dokumentai, kurie suregistruoti į apskaitos registrus ir iš tų registrų sudarytas balansas ir pelno nuostolio ataskaita, sutampa. Paties ūkio subjekto pateikta ataskaita, suvesti dokumentai ir jų pagrindu sudarytos finansinės ataskaitos sutampa. Sugadintų, suplėšytų dokumentų, gal vienas kitas ir buvo, bet tai ne esmė. Nežino, ar už tai numatyta atsakomybė, jeigu neatitinka duomenys Juridinių asmenų registre.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. Č. padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepasitvirtino. Duomenų, kad J. Č. būtų apgaulingai vedusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaitą, nepatvirtina jokie bylos faktiniai duomenys. Byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad J. Č. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Teismui nenustačius J. Č. veiksmuose nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl ji išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajai J. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus :

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- kratos metu pas J. G. gyvenamojoje vietoje išimtas kompiuteris „Lenovo“ IdeaPad Flex15 MN:20309, saugomas FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje (2 t., b. l. 49), grąžintinas J. G..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. Č. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajai J. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. 

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- kratos metu pas J. G. gyvenamojoje vietoje išimtą kompiuterį „Lenovo“ IdeaPad Flex15 MN:20309, saugomą FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, grąžinti J. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                     Alvydas Rimkevičius