Bylos Nr. 1S-383-487/2020

 (S)

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos, 

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

kaltinamojo G. B. gynėjai advokatei Simonai Balčiauskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 10 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-53-309/2020 medžiaga,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

1.1.       2017 m. sausio – kovo mėn. (duomenys neskelbtini) G. B., taip pat N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 033,28 g kokaino, kurį prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.

1.2.       G. B. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus: 2017 m. kovo – balandžio mėn. degalinės „N“ (duomenys pakeisti) kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizacijos;

1.3.       2017 m. pavasarį Lietuvoje G. B. ir N. M. labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos – kokaino – supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „CASO VC 300“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes bei sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „BLACK 16 mm BENCH DRILL, model ZJ 4116 12231“ ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje;

1.4.       2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 konservų dėžutes su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai atgabeno į parduotuvės „R“ (duomenys pakeisti), esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo terminas nustatytas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 10 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3.       Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi kaltinamajam G. B. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Suėmimas taikomas vienu pagrindu, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4.       Kaltinamojo G. B. gynėja advokatė Simona Balčiauskaitė skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir G. B. nedelsiant paleisti į laisvę. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas suėmimo pagrįstumą įvertino tik abstrakčiai, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį pratęsti G. B. suėmimo terminą.

5.       Gynėja pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodė duomenis, kurie neva patvirtina, jog G. B. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau neatsižvelgė į jų turinį. Advokatės nuomone, teismo išdėstytuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kaip nors patvirtinančių G. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Gynėja atkreipia dėmesį, jog nei vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad G. B. dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūrų protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje bylos medžiagoje taip pat nėra užfiksuotas G. B. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. V. parodė, kad G. B., N. M. ir L. B. apkalbėjo, tokiu būdu galimai siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Advokatės nuomone, vien tik kito įtariamojo, turinčio tikslą apkalbėti kitus asmenis, siekiant sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti, parodymai negali būti laikomi objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais G. B. dalyvavimą organizuotoje grupėje ar nusikalstamoje veikoje.

6.       Gynėja taip pat pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, nurodė tik formalaus pobūdžio motyvus, neparemtus byloje esančiais duomenimis, kurie leistų pagrįstai manyti, jog G. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas G. B. išvykas į užsienio valstybes nepagrįstai vertino kaip ryšių užsienyje turėjimą. Advokatės nuomone, vien ta aplinkybė, kad G. B. vykdavo ilsėtis pas tėvą į (duomenys neskelbtini), nepatvirtina tikslo pasislėpti užsienyje. Gynėja atkreipia dėmesį, kad G. B. tėvas (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas ir laikomas suimtas. Todėl kaltinamasis neturi galimybių vykti pas tėvą, juo labiau, kad dėl pasaulyje paskelbtos pandemijos ribojamas judėjimas tarp valstybių. Aplinkybė, kad G. B. keliavo, kai jo atžvilgiu nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, taip pat negali būti pagrindas manyti, kad jis turi ryšių užsienyje. Be to, G. B. nebuvo žinoma, jog vykdoma jo tarptautinė paieška dėl tariamai (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. kovo 27 d. savanoriškai atvyko į liudytojo apklausą. Gynėjos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad G. B., net ir esant paskelbtai tarptautinei paieškai, bendradarbiavo su pareigūnais, nuo jų nesislėpė. Todėl nėra pagrindo manyti, kad G. B., nebūdamas visiškai izoliuotas nuo visuomenės, bėgs ir slėpsis nuo teismo ar bausmės.

6.1.       Skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas suabsoliutino aplinkybę, jog už galimai padarytą nusikalstamą veiką gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, ir nepagrįstai konstatavo, kad jos pakanka manyti, jog G. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Advokatė pažymi, jog kaltinamasis G. B. gyvena Lietuvoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir augina mažametį vaiką, palaiko glaudžius ryšius su seserimi bei kitais artimaisiais giminaičiais. Šiuo metu dėl paskelbto karantino įkalinimo įstaigoje socialinių ryšių palaikymas stipriai ribojamas ir G. B. negali bendrauti su visais artimaisiais. Gynėjos nuomone, kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai paneigia išvadą, kad dėl gresiančios laisvės atėmimo bausmės jis rizikuos ir atsisakys socialinių ryšių. Advokatė taip pat pažymi, kad kaltinamojo sutuoktinė dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir viruso protrūkių darželyje negali dirbti ir užsidirbti pinigų pragyvenimui, nes privalo rūpintis mažamečiu sūnumi. 

6.2.       Gynėja mano, kad G. B. tvirti socialiniai ryšiai, jį charakterizuojantys duomenys (Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė charakteristiką, patvirtinančią, kad G. B. charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvavo kursuose ir elgesį keičiančiose programose) bei asmeninės savybės (turi aukštąjį išsilavinimą, dirbo, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas), patvirtina, kad suėmimo pagrindai neegzistuoja. Teismo išvados, kad netaikius suėmimo G. B. bėgs ir slėpsis nuo teismo ar bausmės, yra nepagrįsti ir neteisingi.

7.       Gynėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog baudžiamojo proceso tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Teismo motyvai, kurie neva patvirtina, kad švelnesnėmis priemonėmis negali būti pasiekti kardomųjų priemonių tikslai, yra deklaratyvūs bei nemotyvuoti. Advokatė atkreipia dėmesį, kad G. B. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą ((duomenys neskelbtini) magistro laipsnis), todėl, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą ar namų areštą), jis galėtų dirbti pagal specialybę ir prisidėti prie šeimos finansinės gerovės, prižiūrėti sūnų, o sutuoktinė galėtų grįžti į darbą. Be to, paskyrus intensyvią priežiūrą, G. B. galėtų būti stebimas visą parą, todėl ši kardomoji priemonė padėtų atitinkamai kontroliuoti bei eliminuoti tariamą G. B. bėgimo (slėpimosi) galimybę. Gynėja taip pat pažymi, kad už G. B. yra sumokėtas 10 000 Eur užstatas, kuris G. B. ir jo šeimai yra labai didelė pinigų suma. Todėl esant stipriems socialiniams ryšiams, šiltiems santykiams su šeima, G. B. nerizikuotų prarasti tokio dydžio pinigų sumos ir nutraukti santykių su šeima, todėl paskirtų kardomųjų priemonių nepažeistų. Advokatės nuomone, nurodyto dydžio užstatas, taikomas kartu su kita už suėmimą švelnesne kardomąją priemone ar jų kompleksu, padėtų pasiekti visus BPK 119 straipsnyje numatytus uždavinius.

8.       Gynėja nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių G. B. turi būti laikomas suimtas taip ilgai, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, yra susituokęs, turi šeimą, mažametį vaiką, iki suėmimo dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Advokatė pažymi, kad šiuo metu G. B. buvimas tardymo izoliatoriuje yra visiškai suvaržytas ir psichologiškai traumuojantis: nevyksta jokie skatinamieji projektai, nebegalima sportuoti ir turėti pasimatymų. Be to, suėmimą vykdanti institucija - Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino G. B. teisės į sveikatą ir saugią aplinką, dėl ko jis buvo apkrėstas (duomenys neskelbtini). Dėl G. B. ligos bei buvimo saviizoliacijoje (dėl kontakto su kameroje sergančiu asmeniu) teismo posėdžiai turėjo būti atidėti. Saviizoliacijos bei ligos metu G. B. nėra sudaromos galimybės nusiprausti duše, iš kameros nėra netgi paimamos šiukšlės, nesudaromos jokios galimybės bendrauti su šeima. Gynėjos vertinimu, tokios sąlygos nėra suderinamos su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) ir yra prilyginamos asmens kankinimui, pažeidžiant asmens orumą. Advokatė mano, kad G. B. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, procesas galėtų vykti nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, net ir G. B. esant saviizoliacijoje.

9.       Gynėja taipogi atkreipia dėmesį, kad G. B. nebuvo pristatytas į teismo posėdį, kai buvo sprendžiamas suėmimo termino pratęsimo klausimas, jam taip pat nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, todėl buvo pažeista G. B. teisė į gynybą ir teisingą bei teisėtą teismą. Gynėja teismo posėdyje išreiškė aiškią poziciją, kad, nepristačius G. B. į teismo posėdį, neužtikrinus jo dalyvavimo teismo posėdyje nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, negalima svarstyti ir pratęsti G. B. kardomosios priemonės - suėmimo. Teismas, pratęsdamas G. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, jam nedalyvaujant, pažeidė BPK 127 straipsnio 6 dalies nuostatas, dėl ko G. B. laisvė yra apribota neteisėtai.

10.       Teismo posėdyje kaltinamojo G. B. gynėja prašė jos skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundas netenkinamas.

11.       Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo G. B. gynėjos skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. 

12.       Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjos skunde, aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo V. V., liudytojų E. K., V. B. apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

12.1.       Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo gynėja skunde, analizuodama byloje esančius duomenis, neigia G. B. dalyvavimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kelia abejones dėl jos teisinio vertinimo, tačiau svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl šios priežasties aukštesnysis teismas nepasisako dėl kaltinamojo gynėjos skunde nurodomų argumentų, susijusių su G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir bylos aplinkybėmis, paneigiančiomis ar patvirtinančiomis kaltinamojo kaltumą. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

13.       Nagrinėjamu atveju G. B. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Šiaulių apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

14.       Šiaulių apygardos teismas kaltinamajam G. B. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

15.       Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad G. B. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir G. B. galimus ryšius užsienyje. 

15.1.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. B. ne kartą lankėsi pas tėvą (duomenys neskelbtini), taip pat kitose (duomenys neskelbtini) valstybėse. Kaltinamojo gynėja skunde pagrįstai nurodo, kad vien aplinkybės, jog G. B. vykdavo ilsėtis pas tėvą į (duomenys neskelbtini) ar kitas (duomenys neskelbtini) valstybės, nepatvirtina tikslo pasislėpti užsienyje. Tačiau byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo vykdoma tarptautinė paieška dėl (duomenys neskelbtini) galimai padarytos nusikalstamos veikos, susijusios narkotinių medžiagų kontrabandos, veikiant organizuotoje grupėje, buvo išduotas Europos arešto orderis. Šių duomenų visuma patvirtina kaltinamojo G. B. galimus ryšius užsienio valstybėse, taip pat ir tokiose, su kuriomis bendradarbiavimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje, perdavimo (ekstradicijos) proceso itin sudėtingas. Nurodytų duomenų dėl ryšių užsienyje nepaneigia skunde nurodomos aplinkybės apie kaltinamojo tėvo sulaikymą (duomenys neskelbtini) ir dėl pasaulyje paskelbtos pandemijos ribojamą judėjimą tarp valstybių. Pažymėtina, kad šiuo metu dėl šalyje paskelbto karantino išvykimas iš Lietuvos Respublikos nėra draudžiamas, todėl kaltinamojo galimybė slėptis nuo teismo nėra apribota. Skunde nurodyta, kad G. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir augina mažametį vaiką, palaiko glaudžius ryšius su seserimi bei kitais artimaisiais giminaičiais, turi aukštąjį išsilavinimą, iki sulaikymo dirbo, tardymo izoliatoriuje charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau slėpimosi nuo teismo tikimybės nepanaikina. G. B. turimi socialiniai ryšiai galimai nesulaikė jo nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiau aptartų duomenų visuma leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

16.       Nors kaltinamojo gynėja skunde nurodė, kad G. B. yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2019 m. lapkričio 8 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam G. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra penkiolika metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

17.       Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad šiuo metu G. B. buvimas tardymo izoliatoriuje yra visiškai suvaržytas ir psichologiškai traumuojantis: nevyksta jokie skatinamieji projektai, nebegalima sportuoti ir turėti pasimatymų. Be to, suėmimą vykdanti institucija - Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino G. B. teisės į sveikatą ir saugią aplinką, dėl ko jis buvo apkrėstas (duomenys neskelbtini). Saviizoliacijos bei ligos metu G. B. nėra sudaromos galimybės nusiprausti duše, iš kameros nėra netgi paimamos šiukšlės, nesudaromos jokios galimybės bendrauti su šeima. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Be to, dėl šalyje paskelbto karantino įkalinimo vietose imamasi atitinkamų prevencinių priemonių, siekiant išvengti didesnio Covid-19 viruso protrūkio. Šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinto tikslo – siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bet ir netrukdomai teisme ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą organizuotos grupės galimai padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas G. B., pobūdį ir sunkumą, nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju aukštesnysis teismas sprendžia tik apygardos teismo nutarties pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kaltinamojo gynėjos skunde nurodytų argumentų, susijusių su G. B. kalinimo sąlygomis.

18.       Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo G. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo galimai turimus ryšius užsienyje, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių taikymo tikslų negalima pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir skunde nurodomas intensyvią priežiūra, namų areštą ar siūlomo dydžio užstatą). 

19.       Kaltinamojo gynėjos skunde taip pat nurodoma, kad G. B. nebuvo pristatytas į teismo posėdį, kai buvo sprendžiamas suėmimo termino pratęsimo klausimas, jam taip pat nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, todėl buvo pažeista G. B. teisė į gynybą ir teisingą bei teisėtą teismą. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. BPK 127 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis G. B. iš tiesų nebuvo pristatytas į teismo posėdį, kai buvo sprendžiamas suėmimo termino pratęsimo klausimas, be to, kaltinamasis nedalyvavo teismo posėdyje ir nuotoliniu būdu vaizdo bei garso perdavimo priemonėmis (t. 35, b. l. 50-51). Tačiau baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tai atsitiko dėl objektyvių priežasčių – G. B. buvo taikomas karantinas (t. 35, b. l. 20, 22). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi G. B. suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 10 d., šiuo atveju kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimo nagrinėjimas negalėjo būti atidėtas vėlesniam laikui. Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje dalyvavo kaltinamojo gynėja advokatė S. Balčiauskaitė, kuri išsakė poziciją dėl suėmimo termino pratęsimo. Kaltinamojo bei jo gynėjos pozicija šiuo klausimu išsamiai pateikta ir skunde aukštesniajam teismui. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista G. B. teisė į gynybą ir teisingą bei teisėtą teismą.

20.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi kaltinamajam G. B. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 10 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Jolanta Čepukėnienė

                                                                 Justas Namavičius

                                                           Linas Šiukšta