Civilinė byla Nr. e2-1146-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00360-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Las Statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Las Statyba“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-4040-794/2016 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „ALKSNENA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kusta“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei iškėlimo.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „ALKSNENA“ (toliau – UAB „ALKSNENA“) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Las Statyba“ (toliau – UAB „Las Statyba“) iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad 2015 m. birželio 17 d. sudarė su atsakove sutartį, kuria įsipareigojo atsakovei atlikti cokolio dalies darbus daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame Purienų g. 42, Šiauliuose. Sutartyje sulygtus statybos darbus tinkamai ir laiku atliko, pridavė juos atsakovei, tačiau atsakovė, pažeisdama sutarties terminus, nepagrįstai vengia atsiskaityti už atliktus statybos darbus, šiuo metu skolinga 9 246,59 Eur. 2015 m. gruodžio 23 d. išsiuntė atsakovei pranešimą su įpareigojimu sumokėti skolą, taip pat įspėjo atsakovę, kad laiku nesumokėjus skolos kreipsis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė skolos iki šiol nesumokėjo. Turimais duomenimis atsakovė vėluoja atsiskaityti ne tik su UAB „ALKSNENA“, bet ir kitais rangovais ir tiekėjais, taip pat turi įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Uždaroji akcinė bendrovė „Kusta“ (toliau – UAB „Kusta“) pateikė prašymą dėl įtraukimo į bylą bendraieškove. Prašyme nurodė, kad 2015 m. sausio 23 d. sudarė su atsakove rangos sutartį, pagal kurią atsakovė iki šiol neatsiskaitė už jai atliktus ir priduotus statybos darbus. Atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti, šiuo metu atsakovė nėra sumokėjusi 58 051,35 Eur skolos ir 4 644,11 Eur delspinigių.

Atsakovė UAB „Las Statyba“ atsiliepime į UAB „ALKSNENA“ ir UAB „Kusta“ pareiškimus dėl bankroto bylos jai iškėlimo prašė pareiškimus atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2016 m. vasario 29 d. įmonės skolos tiekėjams sudarė 67 238,28 Eur, iš jų pradelstos skolos – 30 415,20 Eur, tuo tarpu įmonės turto vertė sudarė 89 458 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Nors atsakovė ir turi pradelstų skolų, tačiau vien tai nesudaro pagrindo bankroto bylos iškėlimui. Remiantis atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. preliminaraus balanso duomenimis, UAB „Las Statyba“ 2015 metais iš viso turėjo turto 93 861 Eur sumai, kurį sudarė 1 865 Eur ilgalaikis turtas ir 91 996 Eur trumpalaikis turtas. Per vienerius metus gautinas sumas sudaro UAB „Las Statyba“ pirkėjų skolos ir gautinas PVM, taigi bendrovė turi realią galimybę šias sumas gauti. 2016 m. vasario 29 d. UAB „Las Statyba“ pirkėjų skolos sudarė 61 098,93 Eur, iš jų pradelstos – 59 098,93 Eur. Su pirkėju UAB „Kusta“, kuri šiai dienai skolinga atsakovei 26 892,77 Eur, vyksta teisminis procesas. Kitų teisminių ginčų, kuriuose dalyvautų UAB „Las Statyba“, nėra. Atsakovės debitoriai nuolat raginami grąžinti skolas. UAB „Rusakalnis“, kuri skolinga atsakovei 28 649,47 Eur, šiuo metu yra restruktūrizuojama, todėl šios kreditorės reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, UAB „Las Statyba“ 2016 m. kovo 17 d. turėjo 4 darbuotojus, jokių skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvo. Įmonė vykdo pelningą veiklą ir ketina ją vykdyti ateityje, įmonės gerą padėtį patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai. Ieškovė UAB „ALKSNENA“ nepagrįstai nurodo, kad statybos rangos darbus atliko tinkamai. UAB „ALKSNENA“ pagal 2015 m. birželio 17 d. rangos sutartį ir jos papildymus turėjo atlikti cokolio šiltinimo, fasado sienų šiltinimo su dekoratyviniu tinku, nuogrindos įrengimo, laiptinių remonto ir PVC palangės montavimo balkonuose darbus. Už atliktus statybos rangos darbus UAB „ALKSNENA“ buvo sumokėta 18 115,55 Eur. Likusi pinigų suma nebuvo sumokėta, kadangi UAB „ALKSNENA“ netinkamai atliko laiptinių remonto ir cokolio plytelių klijavimo darbus. Atliktų darbų trūkumus patvirtina abiejų šalių pasirašytas 2015 m. spalio 29 d. defektinis aktas, atsakovės raštai, kuriuose buvo pateiktos fotofiksacijos su netinkamai atliktais darbais bei raginimai savalaikiai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, taip pat UAB „Lumata“ defektinis aktas. Darbų kokybės trūkumų egzistavimą UAB „ALKSNENA“ pripažino savo 2015 m. lapkričio 27 d. rašte. UAB „Las Statyba“ ne kartą kreipėsi į UAB „ALKSNENA“ dėl darbų defektų ištaisymo. UAB „ALKSNENA“ nurodytų defektų neištaisė, todėl atsakovė kreipėsi į subrangovus dėl nustatytų defektų taisymo. 2015 m. lapkričio 24 d. UAB „ALKSNENA“ buvo išsiųstas raštas dėl sutarties nutraukimo, kadangi iki 2015 m. lapkričio 24 d. UAB „ALKSNENA“ nepadidino darbuotojų skaičiaus bei nuo 2015 m. lapkričio 20 d. objekte nedirbo nė vienas žmogus, todėl nebuvo pradėti tvarkyti UAB „Las Statyba“ raštuose nurodyti defektai bei neatlikti darbai. Atsakovės pasamdytas subrangovas UAB „Remsas“ pašalino UAB „ALKSNENA“ atliktų rangos darbų defektus, kurių šalinimo vertė lygi 1 362,19 Eur. 2015 m. gruodžio 15 d. minėta pinigų suma buvo įskaityta į UAB „Las Statyba“ mokėtiną darbų kainą, likęs skolos likutis 1 350,27 Eur 2015 m. gruodžio 17 d. buvo apmokėtas. Atitinkamai laikytina, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su UAB „ALKSNENA“, todėl ši bendrovė, nebūdama atsakovės kreditore, nepagrįstai kelia klausimą dėl bankroto bylos UAB „ALKSNENA“ iškėlimo. UAB „ALKSNENA“ deklaruojama skola priskaičiuota už papildomai atliktus statybos darbus, kurie buvo atlikti paties rangovo iniciatyva, prieš tai negavus užsakovo sutikimo, atlikti statybos darbai nebuvo neatidėliotini, nėra duomenų, kad dėl šių statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas, todėl UAB „ALKSNENA“ neturi teisės reikalauti iš atsakovės apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Las Statyba“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė M. P..

Juridinių asmenų registro duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Las statyba“ įsteigta 2011 m. balandžio 19 d., įmonė specializuojasi statybos sektoriuje, įstatinis įmonės kapitalas – 2 896 Eur.

Teismas, nustatęs, kad atsakovė UAB „Las statyba“ ginčija, jog yra skolinga ieškovei UAB „Alksnena“ 9 246,59 Eur bei ieškovei UAB „Kusta“ 62 695,46 Eur, sprendė, kad šių kreditorių skolos negali būti įskaičiuotos į pradelstų atsakovės mokėjimų bendrą sumą.

Teismas, remdamasis atsakovės pateiktais dokumentais ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14175-608/2016 pagal ieškovės UAB „Las statyba‘ ieškinį atsakovei UAB „Kusta“ dėl 27 795,01 Eur skolos ir netesybų priteisimo, 64 967,53 Eur nuostolių atlyginimo bei pagal UAB „Kusta“ priešieškinį UAB „Las statyba“ dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 61 244,17 Eur skolos už atliktus statybos darbus priteisimo. Ginčas tarp šalių kilęs iš tos pačios 2015 m. sausio 22 d. šalių sudarytos statybos rangos sutarties, kurios pagrindu ieškovė UAB „Kusta“ grindžia savo reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Kadangi nurodytas ginčas tarp šalių nėra išspręstas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Kusta“ turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę. Dėl tų pačių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad į atsakovės turto masę negali būti įtraukiamas UAB „Kusta“ 26 892,77 Eur debitorinis reikalavimas, todėl šia suma bendra atsakovės turto vertė, sprendžiant klausimą dėl atsakovės mokumo, turi būti mažinama.

Remdamasis atsakovės vadovo pateiktų finansinės atskaitomybės (balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų) dokumentų duomenimis, teismas nustatė, kad 2015 m. įmonė turėjo turto 93 861 Eur sumai, iš jų ilgalaikio – 1 865 Eur, trumpalaikio – 91 996 Eur; įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudarė 103 735 Eur; įmonės pardavimo pajamos siekė 636 412 Eur, tipinės veiklos pelnas – 23 281 Eur, grynasis pelnas 18 036 Eur. 2016 m. vasario 22 d. duomenimis, atsakovės turto vertė siekė 89 458 Eur, iš jų ilgalaikio – 1 749 Eur, trumpalaikio – 87 709 Eur; įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 93 633 Eur, po vienerių metų – 0 Eur; įmonės pardavimo pajamos siekė 16 813 Eur, tipinės veiklos pajamos siekė 6 699 Eur, grynasis pelnas – 5 694 Eur.

Įvertinęs atsakovės vadovo pateiktą įmonės skolų tiekėjams (kreditoriniai įsiskolinimai) sąrašą, teismas sprendė, kad teismo nutarties priėmimo metu pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 32 516,87 Eur, t. y. formaliai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau, kadangi į atsakovės turto bendrą masę negali būti įtrauktas ieškovės UAB „Kusta“ 26 892,77 Eur dydžio debitorinis įsiskolinimas, dėl kurio vyksta ginčas teisme, todėl realiai įmonės turto vertė yra 62 565,23 Eur, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto.

Teismas nurodė, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai nežymiai viršija pusę realios įmonės turto vertės, tačiau kaip matyti iš skolų apmokėjimo terminų, atsakovė yra pradelsusi skolų mokėjimo terminus 16 iš 19 nurodomų įmonės kreditorių, pradelstos sumos kiekvienam kreditoriui nėra didelės (svyruoja nuo 30,25 Eur iki 8 982,41 Eur), tačiau visos jos pradelstos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 25 d. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo, kad atsakovė turi sunkumų grąžinant skolas jau pakankamai ilgą laiko tarpą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nesutampa skolų tiekėjams (kreditoriams) ir per vienerius metus mokėtinų sumų, nurodytų aktualiausiame preliminariame balanse, dydžiai, t. y. kreditorių sąraše nurodoma, jog skolos kreditoriams yra 67 238,28 Eur, tuo tarpu balanse mokėtinos sumos per vienerius metus yra 93 633 Eur. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad tikėtina, jog kreditorių sąrašas yra neišsamus ir neparodo tikrųjų atsakovės įsiskolinimų kreditoriams.

Remdamasis viešais duomenimis, teismas sprendė, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma turi būti didinama dar 1 014,21 Eur skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuri nuosekliai auga nuo 2016 m. kovo 16 d., kai siekė 968,13 Eur. Nors pradelstas įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra didelis ir susidarė už neilgą laikotarpį, tačiau teismo vertinimu, tai, jog įmonė turi tik 4 darbuotojus, socialinio draudimo įmokų sumokėjimas laiku neturėtų kelti sunkumų sėkmingai veiklą vykdančiai įmonei. Kita vertus, vėlavimas mokėti nedideles socialinio draudimo įmokas taip pat patvirtina, jog atsakovė turi finansinių sunkumų vykdant prievoles.

Teismas sprendė, kad abejonių kelia ir 28 649,47 Eur atsakovės debitorinio reikalavimo atgavimas iš restruktūrizuojamos UAB „Rusakalnis“, kuriai restruktūrizavimo byla iškelta dar 2015 m. sausio 19 d. tuo tarpu restruktūrizavimo planas 4 metų laikotarpiui patvirtintas tik 2015 m. lapkričio 19 d. (Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. B2-915-866/2016). Teismas nurodė, kad visiškas 28 649,47 Eur skolos atgavimas iš restruktūrizavimo įmonės priklauso nuo restruktūrizavimo procedūrų sėkmingo vykdymo bei galimas tik 4 metų laikotarpyje (beveik iki 2019 m. pabaigos). Todėl 28 649,47 Eur suma, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vertinant, ar įmonė gali toliau vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, turi būti vertinama rezervuotai. Teismas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 2 d. įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 12 iki 4. Teismo nuomone, toks žymus darbuotojų skaičius gali būti siejamas su sezoniškumu statybų sektoriuje, kuriame veiklą vykdo atsakovė, kai žiemos laikotarpiu sumažėja vykdomų darbų skaičius, tačiau nurodytas darbuotojų skaičius nepadidėjo iki balandžio mėnesio, kas leidžia abejoti tokia priežastimi.

Teismas nustatė, kad atsakovė vykdomą veiklą grindžia 2015 m. spalio 31 d. su UAB „Lapsta“ sudaryta rangos darbų pirkimo sutartimi, taip pat 2016 m. gegužės mėn. planuojamais pradėti renovacijos darbais kitose dviejuose objektuose. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės, nesant jokių įrodymų apie pradėtus darbus, nepatvirtina, jog atsakovė realiai vykdo veiklą ar yra pajėgi ją vykdyti ateityje. Teismas pažymėjo, kad atsakovės turimos piniginės lėšos pagal balansą yra tik 2 702 Eur, todėl šių lėšų, turint pradelstų įsipareigojimų daugiau nei pusę įmonės turto vertės, nepakaks veiklos vykdymui. Taip pat teismas pažymėjo, kad įvykdyti pradelstus įsipareigojimus atsakovei neleis ir įmonės turto struktūra, kadangi be ilgalaikio turto (buhalterinės programos ir šildymo sistemos), kurio balansinė vertė 1 749 Eur, praktiškai visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas, tai yra gautinos sumos – jau aptartos debitorinės skolos bei iš valstybės grąžintina 23 694,07 Eur mokestinė permoka.

Dėl mokestinės permokos grąžinimo realumo teismas pažymėjo, kad jos dydis grindžiamas tik atsakovės vadovo pateiktomis pridėtinės vertės mokesčių deklaracijomis už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. vasario 17 d. Tačiau jokių įrodymų, kad atsakovės nurodoma suma bus tikrai grąžinta ir kada, teismui nepateikta. Teismas sprendė, kad net jei mokestinė permoka ir bus grąžinta, šios sumos nepakaks atsakovės pradelstų įsipareigojimų padengimui bei veiklos vykdymui.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad atsakovė realiai yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl atsakovei UAB „Las statyba“ keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė UAB „Las Statyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovių UAB „ALKSNENA“ ir UAB „Kusta“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Las Statyba“ iškėlimo. Atsakovės UAB „Las Statyba“ atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad UAB „Las Statyba“ yra nemoki. Atsakovės veikla yra pelninga. Tai patvirtina byloje esantys atsakovės atskaitomybės dokumentai, remiantis kuriais atsakovės grynasis pelnas 2014 metais buvo 3 397 Eur, 2015 metais - 18 036 Eur, t. y. užaugo daugiau nei penkis kartus. UAB „Las Statyba“ yra aktyvus rinkos dalyvis. Remiantis atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės pardavimo pajamos 2014 metais buvo 380 712 Eur, 2015 metais – 636 412 Eur, taigi per vienerius metus užaugo beveik dvigubai.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Las Statyba“ turi turto. Remiantis atsakovės 2015 m. vasario 22 d. preliminaraus balanso duomenimis, UAB „Las Statyba“ iš viso turi turto 89 458 Eur vertės, kurį sudaro 1 749 Eur ilgalaikis turtas ir 87 709 Eur trumpalaikis turtas.

3. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nepagrįstai išreikštos abejonės dėl UAB „Las Statyba“ galimybių atgauti iš šiuo metu restruktūrizuojamos UAB „Rusakalnis“ 28 649,47 Eur skolą. Restruktūrizavimo procesas nukreiptas į bendrovės finansinių sunkumų pašalinimą, skolų apmokėjimą ir veiklos vykdymą, todėl, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, leidžia pagrįstai tikėtis šios skolos atgavimo.

4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog mokestinė permoka atsakovei tikrai bus grąžinta. Padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo kvestionavo atsakovės pateiktas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas ir kėlė abejones dėl juose esančių įrašų. UAB „Las Statyba“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM viršijo pardavimo PVM, dėl ko susidarė grąžintina PVM suma, kurios grąžinimui terminai nepasibaigę.

5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės bendrovėje sumažėjusio darbuotojų skaičiaus. Jokie teisės aktai nereglamentuoja, koks tiksliai turi būti bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičius. Pati įmonė, atsižvelgdama į jos veiklos specifiką ir darbų apimtis, sprendžia, kiek, siekiant optimalumo ir racionalumo konkrečiu metu bendrovėje turėtų dirbti darbuotojų. Šiuo metu įmonėje dirba 4 darbuotojai, su kuriais laiku atsiskaitoma.

6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Remiantis VSDFV pateikta informacija, 2016 m. kovo 15 d. atsakovė neturėjo jokių skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, rėmėsi informacija apie socialinio draudimo įmokas vos už pusės mėnesio laikotarpį, ko pasėkoje padarė klaidingą išvadą dėl atsakovės nemokumo.

7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. vasario 29 d. atsakovės skolų sumokėjimo tiekėjams terminai nebuvo suėję 36 823,08 Eur sumai, pradelstos sumos sudarė vos 30 415,20 Eur. Todėl vien faktas, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurių sumokėjimo terminai pradelsti neženkliai, nesudaro pagrindo išvadai, kad įmonė yra nemoki.

Ieškovė UAB „ALKSNENA“ atsiliepime į atsakovės UAB „Las Statyba“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovė UAB „Las Statyba“ yra pelningai veikianti įmonė. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturi pakankamai apyvartinių lėšų, būtinų įmonės veiklai, todėl negali būti aktyvia rinkos dalyve.

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo atsakovės galimybėmis atgauti 28 649,47 Eur skolą iš šiuo metu restruktūrizuojamos UAB „Rusakalnis“, kadangi nurodytos skolos atgavimas priklauso nuo restruktūrizavimo procedūrų sėkmingo vykdymo bei galimas keturių metų laikotarpyje.

3. Vienas iš požymių, patvirtinančių įmonės veiklos tęstinumą ir aktyvų dalyvavimą rinkoje yra darbuotojų skaičius. Atsakovė pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 2 d. įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 12 iki 4, o darbuotojų atsisakyta dėl sumažėjusių veiklos apimčių. Kadangi darbuotojų skaičius iki šiol nepadidėjo, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad toks darbuotojų sumažėjimas negali būti siejamas su statybos darbų sezoniškumu.

4. Nors atsakovė teigia, kad turi finansinių išteklių visiškai atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, tačiau remiantis www.rekvizitai.lt duomenimis nuolat vėluoja atsiskaityti.

5. Tai, kad atsakovė turi nuolat grąžintino PVM, taip pat parodo, kad įmonės sąnaudos viršija pajamas. Taigi įmonės finansinė padėtis nėra gera, kaip teigia atsakovė.

6. Atskirajame skunde nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės įmonės turto bei nėra pagrindo bankroto bylos iškėlimui.

Ieškovė UAB „Kusta“ atsiliepime į atsakovės UAB „Las Statyba“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas UAB „Las Statyba“ bankroto bylą, tinkamai įvertino realią atsakovės turtinę padėtį ir įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovė savo argumentus dėl UAB „Las Statyba“ finansinės situacijos grindžia 2016 m. vasario 29 d. duomenimis, nors pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualius (naujausius) įmonės duomenis.

2. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad UAB „Las Statyba“ veikla pelninga. Atsakovė pateikė į bylą tik preliminarius 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie nėra tinkami įrodymai byloje (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nėra viešai paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, todėl juose esantys duomenys kelia pagrįstų abejonių. Į pateiktus finansinius dokumentus nėra įtrauktas atsakovės įsiskolinimas VSDFV, UAB „ALKSNENA“ ir UAB „Kusta“, nepagrįstai sumažintos veiklos sąnaudos, ko pasėkoje įmonės pelnas nepagrįstai padidėjo.

3. Atskirojo skundo argumentai, kad UAB „Las Statyba“ vykdo veiklą, nepagrįsti, nes nepateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

4. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad sprendžiant įmonės mokumo klausimą, įmonės darbuotojų skaičius neturi jokios reikšmės. UAB „Las Statyba“ dirba tik keturi darbuotojai, kurie visi eina administravimo pareigas, kas patvirtina, jog faktiškai atsakovė jokios realios veiklos nevykdo.

5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi realaus turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis 2016 m. balandžio 22 d. preliminaraus balanso duomenimis, atsakovė turi turto už 89 458 Eur, iš kurio 1 749 Eur sudaro ilgalaikis turtas ir 87 709 Eur trumpalaikis turtas. Atsakovės ilgalaikį turtą sudaro nelikvidus ir jokios realios rinkos vertės neturintis turtas. Trumpalaikis atsakovės turtas taip pat yra nelikvidus. Atsakovė neturi jokių piniginių lėšų. Išieškojimas iš skolininkės UAB „Rusakalnis“ yra apsunkintas, nes įmonė šiuo metu restruktūrizuojama. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti 23 694,07 Eur dydžio per vienerius metus gautiną sumą, kas sudaro pagrindą abejoti šių lėšų atgavimu.

6. Atskirajame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad atsakovė atgaus PVM deklaracijose nurodyto dydžio PVM. Šias aplinkybes patvirtintų ne PVM deklaracijose nurodyti duomenys, o atitinkami Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „Las Statyba“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.

Dėl bankroto bylos UAB „Las Statyba“ iškėlimo

Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių UAB „ALKSNENA“ ir UAB „Kusta“, atsakovės UAB „Las Statyba“ pateiktus dokumentus bei teismo iniciatyva išreikalautus duomenis, padarė išvadą, kad atsakovei keltina bankroto byla IBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kadangi įmonė yra nemoki. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai nežymiai viršija pusę įmonės turto, tačiau įmonė turi finansinių sunkumų grąžinant skolas kreditoriams jau pakankamai ilgą laiko tarpą, vėluoja mokėti įmokas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, finansinės padėties pagerėjimą sieja su mokestinės permokos grąžinimu ir debitorinio reikalavimo atgavimu iš restruktūrizuojamos UAB „Rusakalnis“, kurios restruktūrizavimo procedūrų sėkmingas vykdymas galimas tik 4 metų laikotarpyje. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė realiai yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto, tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, turimu turtu ir įsipareigojimais, jos debitorinėmis skolomis ir realiomis galimybėmis šias skolas atgauti, bei padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju prioritetas negali būti taikomas reabilitaciniam tikslui bei įmonei keltina bankroto byla.

Pažymėtina, kad nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Taigi, bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės (balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų) dokumentų duomenimis, UAB „Las Statyba“ 2015 m. turėjo turto 93 861 Eur sumai, iš jų ilgalaikio – 1 865 Eur, trumpalaikio – 91 996 Eur; įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudarė 103 735 Eur; įmonės pardavimo pajamos siekė 63 6412 Eur, tipinės veiklos pelnas – 23 281 Eur, grynasis pelnas 18 036 Eur. 2016 m. vasario 22 d. duomenimis atsakovo turto vertė siekė 89 458 Eur, iš jų ilgalaikio – 1 749 Eur, trumpalaikio – 87 709 Eur; įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 93 633 Eur, po vienerių metų – 0 Eur; įmonės pardavimo pajamos siekė 16 813 Eur, tipinės veiklos pajamos siekė 6 699 Eur, grynasis pelnas – 5 694 Eur. Įmonės skolų tiekėjams (kreditoriniai įsiskolinimai) sąrašo duomenimis, atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 32 516,87 Eur. Taigi, remiantis vien atsakovės pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, UAB „Las Statyba“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės.

Kaip jau buvo minėta, vertinant įmonės finansinę padėtį, kaip pagrindą įmonei kelti bankroto bylą, būtina išanalizuoti ne tik įmonės aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir kitus byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, konstatavo, kad atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-14175-608/2016 ginčija skolas ieškovėms UAB „ALKSNENA“ (9 246,59 Eur) ir UAB „Kusta“ (62 695,46 Eur), todėl šios skolos negali būti įskaičiuotos į pradelstų atsakovės įsiskolinimų bendrą sumą. Kadangi ginčijamas taip pat UAB „Kusta“ 26892,77 Eur debitorinis įsiskolinimas, ši suma negali būti įskaičiuota į atsakovės bendrą turto masę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ nuostatas, teisingai vadovavosi teismų praktikoje aiškiai išreikšta pozicija, jog ginčijami reikalavimai neįskaitomi į kreditorinių ar debitorinių įsipareigojimų bendrą sumą (Lietuvos apeliacinio tesimo 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-859/2009, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-1433/2010). Todėl neįtraukus nurodytų ginčijamų įsipareigojimų į atsakovės bendrą įsipareigojimų masę bei atitinkamai sumažinus bendrą turto masę, UAB „Las Statyba“ turto vertė yra 62 565,23 Eur, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai, nors ir nežymiai, bet viršija pusę įmonės turto vertės.

Vertindamas atsakovės galimybes patenkinti 28 649,47 Eur debitorinį reikalavimą restruktūrizuojamos UAB „Rusakalnis“ byloje, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šio reikalavimo patenkinimas yra akivaizdžiai apsunkintas, kadangi visiškas 28 649,47 Eur skolos atgavimas iš restruktūrizavimo įmonės priklauso nuo restruktūrizavimo procedūrų sėkmingo vykdymo bei galimas tik 4 metų laikotarpyje. Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad restruktūrizavimo procesas nukreiptas į bendrovės finansinių sunkumų pašalinimą, skolų apmokėjimą ir veiklos vykdymą. Tačiau tuo pačiu atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Todėl siekiant atgaivinti sunkumų turinčios įmonės veiklą perskirstomi įmonės įsiskolinimai ir koreguojami jų apmokėjimo terminai bei tvarka tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal patvirtintą UAB „Rusakalnis“ restruktūrizavimo planą 28 649,47 Eur dydžio atsakovės reikalavimas bus tenkinamas antra eile, po to, kai visiškai bus patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai, be to, šis reikalavimas bus tenkinamas dalimis laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. Esant tokiai situacijai, apeliantė nepagrįstai UAB „Las Statyba“ finansinės padėties pagerėjimą tiesiogiai sieja su operatyviu šios debitorinės skolos atgavimu, kuris faktiškai užtruks, o kas metus grąžintinos skolos dalys neturės esminės reikšmės įmonės finansinės padėties pagerėjimui bei mokumo atstatymui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės turimų įsipareigojimų įvykdymą apsunkina ir jos turimo turto struktūra, pagal kurią įmonės ilgalaikį turtą sudaro vos 1 749 Eur bei faktiškai visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas, tai yra gautinos sumos – jau aptartos debitorinės skolos bei iš valstybės grąžintina 23 694,07 Eur mokestinė permoka. Nagrinėjamu atveju 23 694,07 Eur mokestinės permokos betarpišką grąžinimą atsakovė įrodinėjo byloje esančiomis PVM deklaracijomis, kuriose Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti duomenys apie UAB „Las Statyba“ grąžintiną iš biudžeto PVM. Jokių oficialių duomenų, patvirtinančių, kad įvertinus šiuos pateiktus duomenis, buvo priimti mokesčių administratoriaus atsakovei palankūs sprendimai, byloje nėra pateikta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsniu, už mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas pirmiausia įskaitomas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; jeigu atlikus įskaitymus, lieka neįskaitytas PVM skirtumo likutis, jo dalis gali būti grąžinta PVM mokėtojui, kuris atitinka reikalavimus, numatytus šio straipsnio 2 dalyje; PVM permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (10 punktas). Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje numatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu (5 dalis); mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (6 dalis); mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos (7 dalis); tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atlikus UAB „Las Statyba“ įskaitymus, liko neįskaitytas PVM skirtumo likutis, kad atsakovės vadovas teikė prašymą mokesčių administratoriui dėl likusios mokesčių sumos grąžinimo, kad patikrinus prašomos grąžinti permokos pagrįstumą buvo priimtas teigiamas atsakovei mokesčių administratoriaus sprendimas. Nesant šių duomenų, vien atsakovės pateiktos PVM deklaracijos, kuriose nurodyti duomenys nėra tinkamai patikrinti ir įvertinti, jokiu būdu nepatvirtina mokesčių administratoriaus pareigos grąžinti mokesčių mokėtojui jose nurodyto dydžio PVM. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir grąžinus atsakovės deklaruotą PVM, šios sumos nepakaktų atsakovės pradelstų įsipareigojimų visiškam padengimui bei tolimesniam veiklos vykdymui, kadangi atsakovės pinigines lėšas sudaro vos 2 702 Eur.

Kaip matyti iš viešai skelbiamų www.rekvizitai.lt duomenų, priešingai, nei teigia apeliantė, nuo 2016 m. vasario 17 d. UAB „Las Statyba“ įmokos VSDFV biudžetui dengiamos nereguliariai ir pavėluotai, nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. atsakovė turėjo 2 387,00 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2016 m. balandžio 20 d. turėjo 1 900,16 Eur socialinio draudimo skolą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, socialinio draudimo įmokų skolos yra palyginus nedidelės bei susidariusios už trumpus laikotarpius, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste nesavalaikis jų sumokėjimas patvirtina, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, kurie nėra laikini.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrindžia atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei UAB „Las Statyba“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas