Administracinė byla Nr. N575-2283/2011

Teisminio proceso Nr. 4-41-3-00998-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 28 d.

Vilnius

    Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

     Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

       Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. nutarimu pripažino M. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą –  1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas                    M. V. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 17 d., 16 val., Kuršėnuose, Šiaulių rajone, vairavo automobilį „Mitsubishi Space Vagon“, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, bei važiavo netaisyklingai užsisegęs saugos diržą. Nurodė, jog M. V. dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, jo kaltė buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei prie jo esančia medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, o jo atsakomybę sunkinančia – tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

II.

       M. V., nesutikdamas su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 22 – 24), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą dalyje, kurioje jis buvo nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį panaikinti ir palikti galioti nutarimo dalį, kurioje jis nubaustas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodo, jog 2009 m. rudenį jam buvo skirta administracinė nuobauda už vairavimą neblaiviam, t. y. paskirta 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, tačiau šį teismo nutarimą jis buvo apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pažymi, jog 2010 m. kovo 8 d. jį buvo susistabdę policijos pareigūnai, tačiau apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jie nieko neužsiminė. Nurodo, jog apie tai, jog jam buvo atimta vairuoti teisė transporto priemones niekas jo neinformavo, jis negavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, iš jo vairuotojo pažymėjimo niekas neatėmė, todėl jis nesibaimindamas vairavo transporto priemones ir pagrįstai manė, jog teisę vairuoti transporto priemones turi.

       Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius atsiliepimu į M. V. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutarimą palikti galioti. Atsiliepime pažymi, jog 2010 m. vasario 17 d. M. V., vadovaujantis ATPK 126 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių miesto apylinkės teismas paskyrė 1000 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Nurodė, jog nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo M. V. atžvilgiu buvo vykdomas nuo 2010 m. vasario 17 d. iki 2011 m. vasario 16 d.

     Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

      Apeliacinis skundas atmestinas.

      Skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda M. V. buvo paskirta už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. M. V. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl ATPK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo, tačiau mano, kad administracinė nuobauda pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu buvo paskirta nepagrįstai, nes jis apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, nežinojo.

      ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

      Teisėjų kolegija, patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, konstatuoja, jog teisė vairuoti transporto priemones Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu          1 (vieniems) metams M. V. buvo atimta 2010 m. vasario 17 d., nustačius, kad jis padarė pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, t. y. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

       Pažymėtina, jog pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatas transporto priemonių vairuotojai, kurie vairavo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekusiais specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Aiškindamas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą kitų kodekso nuostatų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (administracinės bylos Nr. N3-1136/2005; N444-844/2008). Ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (ATPK 304 straipsnio 2 dalis), kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (ATPK 295 straipsnis).

       Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog M. V. privalėjo suvokti, jog 2010 m. vasario 17 d. nutarimu iš jo atėmus teisę vairuoti transporto priemones už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (automobilio vairavimą, esant lengvo girtumo laipsnio), jis neturėjo teisės 2010 m. rugsėjo 17 d. vairuoti automobilį, nepriklausomai nuo to, ar buvo šį nutarimą apskundęs apeliacine tvarka, ar ne. Tuo tarpu tie jo paaiškinimai, jog niekas apie teisės vairuoti transporto priemones jo neinformavo, dar prieš nagrinėjamo pažeidimo padarymą jį sustabdę pareigūnai jokių pretenzijų nereiškė, nepaėmė iš jo vairuotojo pažymėjimo, nelaikytini šalinančiais jo administracinę atsakomybę.

      Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK   284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio    3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

      M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

      Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

      Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                     Antanas Ablingis

                                                                                                                           Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                     Romanas Klišauskas