Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-260-72-2012].doc
Bylos nr.: 1A-260-72-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Vytautas Norkūnas

Teisėja Valentina Paliulionienė                                              Baudž. bylos Nr. 1A-260-72/2012

                                                                                    Teisminio proceso Nr.1-54-1-00314-2011-3

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.4.

(S)

                                                                                                                                                                                                               

 

                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

                                                    N U T A R T I S

 

                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  

                                                            2012 m. balandžio 13 d.

 

                                                                      Panevėžys

      

 

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 2 d. ir nuteistas dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-08-25 iki 2012-01-27. Iš Ž. K. priteista nukentėjusiajai O. T. 800 Lt turtinei ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ž. K. nuteistas už tai, kad 2011m. rugpjūčio  16 d. apie 6 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)  degalinėje, turėdamas tikslą  pagrobti svetimą turtą, pavartodamas  operatorės  O. T. atžvilgiu  psichinį ir  fizinį smurtą, t.y. grasindamas  nukentėjusiajai  beisbolo lazda, sugriebdamas O. T.,  tvarkiusią  degalinės teritoriją, už drabužių,  ją pro nerakintas  duris  įtempdamas į  degalinės  parduotuvę, t.y.  įsibraudamas į patalpą, reikalaudamas atiduoti pinigus, cigaretes ir telefoną,  iš degalinės pagrobė svetimą turtą: UAB (duomenys neskelbtini)  priklausančius pinigus - 1815,29 Lt,  18 pakelių cigarečių „MARLBORO“, 158,45 Lt  bendros vertės, 13 pakelių  cigarečių „L&M“, 103,87 Lt bendros vertės, 2 butelius 0,5 l  talpos  brendžio „GRAND CAVALIER“, 60,98 Lt bendros vertės, 4 butelius 0,5 l talpos degtinės „Lietuviška auksinė“, 96,80 Lt  bendros vertės, taip pat pagrobė O. T. priklausantį  mobiliojo ryšio telefoną  „SAMSUNG  S5260“,  800 Lt  vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 2235,39 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiajai O. T. 800 Lt turtinę žalą.

 

Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. K. gynėjas advokatas Jonas Pliekaitis prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendį ir sumažinti iš Ž. K. O. T. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Mano, kad teismas, tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatė per didelį jos dydį – 8000 Lt. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad po patirtų išgyvenimų degalinėje pašlijo nukentėjusiosios sveikata, ji turėjo vartoti vaistus, teko išeiti iš darbo, nes bijojo toliau dirbti toje degalinėje. Tačiau tai yra tik nukentėjusiosios teismui aiškintos aplinkybės. Nukentėjusioji nepateikė teismui įrodymų, kad lankėsi pas gydytojus ir kokie jai buvo diagnozuoti susirgimai. Be to, nukentėjusioji teismui nenurodė tos aplinkybės, kad į degalinę ji buvo priimta ne nuolatiniam darbui, o  tik atostogaujantiems darbuotojams pavaduoti. Taigi ji būtų ir taip išėjusi iš darbo, pasibaigus darbo sutarčiai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į nuteistojo turtinę padėtį, mano, kad teismas galėjo nustatyti nukentėjusiajai atlyginti ir mažesnį neturtinės žalos dydį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji  - civilinė ieškovė O. T. prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su apliaciniu skundu nesutinka. Teismui pateikė kai kuriuos išsaugotus gydytojo išduotus receptus ir pagal juos pirktų vaistų pirkimo kvitus, o prie atsiliepimo pateikia ir medicininių dokumentų kopijas, iš kurių akivaizdu, jog dėl Ž. K. veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl kurių teko kreiptis į gydytojus. Po Ž. K. neteisėtų veiksmų dėl patirto sukrėtimo dirbti degalinės operatore ji nebegalėjo, todėl darbo sutartį nutraukė savo noru. Taigi šiuo atveju aplinkybė, kokios darbo sutarties pagrindu (terminuotos ar neterminuotos) ji dirbo degalinėje, mano, teisiškai yra nereikšminga. Nors nuteistojo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, tačiau pagal teismų praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Be to, pagal teismų praktiką vertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Ž. K. yra jauno amžiaus, nevedęs, neturintis išlaikytinių, darbingas, turintis galimybių sėkmingai dirbti ir pagerinti savo turtinę padėtį. Todėl mano, kad apeliacinio skundo argumentas dėl jo sunkios turtinės padėties negali būti laikomas aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Be to, pagal teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens elgesį. Jeigu žala padaryta tyčia, tai, atsižvelgiama į tai, jog civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir prevencinę funkciją, atsakovo kaltės tyčios forma yra pakankamas pagrindas nustatyti didesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį. Ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. K. iš anksto rengėsi nusikalstamos veikos padarymui, jo paties teigimu, siekė kuo daugiau įbauginti degalinėje dirbantį asmenį. Nuteistasis nei pats, nei per kitus asmenis nesidomėjo jos sveikatos būkle, gailėjosi ir jos atsiprašė tik baigiamojo žodžio metu, nesistengė atlyginti nei turtinės, nei neturtinės žalos, nors degalinei atlygino visą žalą. Mano, kad toks Ž. K. elgesys patvirtina, jog jis dėl padarytos veikos ir sukeltų pasekmių nesigaili.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

           Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino Ž. K. kaltu, taip pat  teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 2 d. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat neginčijama nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė. Tačiau nesutinkama su nukentėjusiajai O. T. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžiu, teigiant, kad nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per didelė ir prašoma šią nuosprendžio dalį pakeisti, sumažinant iš Ž. K. nukentėjusiajai O. T. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

         Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji – civilinė ieškovė O. T. pareiškė civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai 800 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškininiame pareiškime O. T. nurodė, kad po nusikaltimo jautėsi psichologiškai pažeminta, pablogėjo jos sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus dėl padarytos žalos, didžiulę baimę, dėl ko teko kreiptis į gydytojus bei išeiti iš darbo, nes bijojo toliau dirbti toje degalinėje. Iki šiol kankina nemiga ir baimė, jaučiasi nesaugi. Apylinkės teismas, tenkindamas dalį O. T. civilinio ieškinio ir iš nuteistojo Ž. K. nukentėjusiajai priteisdamas 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, savo sprendimą šioje dalyje motyvavo tuo, kad įvykio metu nukentėjusioji labai išsigando, po įvykio jai teko kreiptis į gydytojus, vartojo vaistus, pašlijo sveikata, nebegalėjo dirbti toje degalinėje, nes bijojo, teko išeiti iš darbo, tapo bedarbė, ilgą laiką negauna darbo. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį,  atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką tokio pobūdžio bylose.

        Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas. Jis turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Pagal teismų praktiką, nustatant atlygintinos žalos dydį nepakanka formalaus padarinių konstatavimo. Nukentėjusiajai O. T. padaryta neturtinė žala turi būti sukonkretinta,  šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo lakonišku padarytos neturtinės žalos konstatavimu, nepakankamai išsamiai išanalizavęs padarinių ir neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Teismai, vertindami fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiosios O. T. atžvilgiu buvo vartojamas tiek psichinis, tiek ir fizinis smurtas. Tai, kad nukentėjusioji dėl Ž. K. nusikalstamos veikos padarymo patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, didžiulę baimę, t. y. kad dėl Ž. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai O. T. kilo dvasinio pobūdžio pasekmės, į kurias atsižvelgė apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį - abejonių nekyla. Tačiau nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kitas, kolegijos nuomone, svarbias aplinkybes - Ž. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai O. T. sveikata nebuvo sutrikdyta, t. y. fizinio pobūdžio pasekmių nekilo. Nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti ir į nuteistojo atliktų veiksmų intensyvumą, pobūdį, kad nuteistasis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir nukentėjusiosios atsiprašė. Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo metu nuteistojo Ž. K. turtinė padėtis nėra gera (jis yra gana jauno amžiaus (gimęs 1988 m.), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis). Įvertinusi visas šias bei kitas nustatant nukentėjusiajai O. T. padarytos neturtinės žalos dydį išreikštą pinigais, reikšmingas aplinkybes - žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai O. T. iš nuteistojo Ž. K. priteista atlyginti 8000 Lt neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, mano, kad neturinė žala nukentėjusiajai O. T. bus teisingai atlyginta priteisiant jai iš jos atžvilgiu nusikalstamą veiką padariusio Ž. K. 4000 litų. Nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

 

n u t a r ė :

 

     Nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinį skundą tenkinti.

     Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo Ž. K. nukentėjusiajai O. T. priteista 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

      Iš nuteistojo Ž. K. nukentėjusiajai O. T. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 4000 (keturių tūkstančių) Lt.

      Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                             Tomas Zdanavičius

 

Teisėjai                                                                                                     Pranas Šimkus

 

                                                                                                                                    Sigitas Bagdonavičius