Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-117-256-2014].doc
Bylos nr.: ATP-117-256/2014
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 191688326 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Teisės pažeidimas
Administracinių nuobaudų skyrimas
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.)

                                                                                   

                                          Nuorašas

Administracinė byla Nr. ATP-117-256/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13007-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.

(S)

 

                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimo, kuriuo A. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams,

 

n u s t a t ė:

 

A. T. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2013-07-12, apie 17.00 val., Gabijos g. 13, Vilniuje, vairuodama automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Lexus RX400H, v/n (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo. Nurodo, kad pripažįsta, jog 2013-07-12, apie 17.00 val., Gabijos g. 13, Vilniuje, vairuodama automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Lexus RX400H, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau kontakto negirdėjo ir nepajuto, nes kontaktas buvo labai mažas, įvykio metu grojo muzika ir šalia važiavo kitas automobilis. Apie eismo įvykį sužinojo kitą dieną iš už automobilio valytuvo užkišto raštelio. Po to sužinojo, kad nukentėjusio automobilio savininkas, norėdamas gauti draudimo išmoką, iškvietė policijos pareigūnus. 2013-07-14 abi pusės užpildė eismo įvykio deklaraciją ir atidavė draudimo bendrovėms. Jeigu būtų pajutusi ar išgirdusi kontaktą, būtų išlipusi, apžiūrėjusi automobilius ir iškvietusi policijos pareigūnus. Be to, ant automobilio Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) nėra jokių apgadinimų, o automobilio Lexus RX400H, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimas labai mažas, smulkus įbrėžimais, todėl nesigirdėjo jokio garso. Byloje nėra įrodymų, kad A. T. turėdama pareigą pasilikti įvykio vietoje, tai sąmoningai ignoravo, vengė atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. taikė nesant pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - tyčios.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. T. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., požymiai.

ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <....>.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad A. T. 2013-07-12, apie 17.00 val., Gabijos g. 13, Vilniuje, vairuodama automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Lexus RX400H, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama KET 234 punktą, kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad A. T. suprato, kad nubrozdino kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau nesilaikydama KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos, todėl akivaizdu, kad A. T. iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Iš bylos įrodymų matyti, kad A. T. apgadino nukentėjusiojo automobilį Lexus RX400H, v/n (duomenys neskelbtini) Šį faktą patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, kad įbrėžtas automobilio Lexus RX400H, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, taip pat įbrėžtos automobilio Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) galinės kairės pusės durys, galinis bamperis (b. l. 7). Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad apžiūrėjus Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog kairėje pusėje įbrėžtas galinis bamperis, įbrėžtos ir įlenktos kairės pusės galinės durelės, ant automobilio Lexus RX400H, v/n (duomenys neskelbtini) priekinio numerio matyti Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) dažų likučiai (b. l. 8). Taigi, įvertinus į abiejų automobilių apgadinimus, darytina išvada, kad susidūrimas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus, A. T. neabejotinai turėjo jį pajusti ir išgirsti, be to, šoninių vaizdo veidrodėlių pagalba turėjo matyti, kad susidūrė su kitu automobiliu. Atsižvelgiant į tai, A. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t.y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tikslingai, siekdama išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Tai, kad jeigu A. T. pajutusi kontaktą būtų iškvietusi pareigūnus, nepašalina atsakomybės, kadangi bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog nubaustoji kliudė nukentėjusiojo automobilį, žala jam buvo padaryta, todėl A. T. versija vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Be to, A. T. paskirta įstatymo sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobauda, kadangi ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. T. pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, nesukėlė sunkių pasekmių, pažeidėja neginčijo galėjusi kliudyti kitą automobilį, po įvykio praėjus kelioms dienoms buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, paskyrė minimalią ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nustatytą baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėja (parašas)                                                                                             V.Švedienė

 

Nuorašas tikras: teisėja                                                                                                  V.Švedienė

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą
  • ATPK 130 str. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos
  • ATPK