Civilinė byla Nr. e3K-3-90-403/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02839-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.2.4.11; 3.3.3.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aldturta“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“, A. V. ir G. B. dėl nepanaudoto avanso ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vartotojo, kaip užsakovo statybos teisiniuose santykiuose, teisių, kurias pažeidė rangovas, gynimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė I. B. prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Aldturta“ 10 015,22 Eur nepanaudoto avanso, ieškovės sumokėto už namo statybos darbus; 2) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Aldturta“, UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“, A. V. (statybos vadovo) ir G. B. (statybos techninės priežiūros vadovo) 46 199,04 Eur nuostoliams atlyginti (ieškovės patirtas ir būsimas statybos darbų trūkumų pašalinimo išlaidas).
3. Ieškovė nurodė, kad ji, kaip užsakovė, sudarė su atsakove UAB „Aldturta“ (rangove) vienbučio gyvenamojo namo statybos rangos sutartį, o su atsakove UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ – statybos techninės priežiūros sutartį. Kilus šalių nesutarimų dėl atliktų darbų kiekio, kokybės ir netinkamos jų techninės priežiūros, sutartys buvo nutrauktos, o ieškovė toliau tęsė namo statybą, pasitelkusi kitus rangovus.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės UAB „Aldturta“ atlikti darbai neatitiko projekto ir yra su trūkumais. Dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės įvertinimo ji kreipėsi į specialistą, šis nustatė, kad darbų trūkumams pašalinti reikės 46 199,04 Eur. Dalį darbų trūkumų ieškovė pašalino, o kitus ketina pašalinti ateityje. Jos patirti ir būsimi nuostoliai dėl darbų trūkumų pašalinimo priteistini solidariai iš visų atsakovų, nes jie atsirado dėl atsakovų bendrų veiksmų. Ieškovė atsakovei už atliktus darbus sumokėjo avansu 108 470 Eur, atsakovė faktiškai atliko 98 455,59 Eur vertės darbus, todėl privalo grąžinti ieškovei 10 015,22 Eur nepanaudoto avanso.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei I. B. solidariai iš atsakovių UAB „Aldturta“ ir UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ 46 199,04 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Aldturta“ 10 015,22 Eur nepanaudoto avanso ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos; ieškinį atsakovams A. V. ir G. B. atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo atsakovei UAB ,,Aldturta“ 108 470,81 Eur už statybos rangos darbus. Atsakovė pateikė bendrą atliktų darbų aktą, pagal kurį ji atliko 112 714,60 Eur vertės darbus. Specialisto T. M. 2015 m. rugsėjo 15 d. akte (toliau – ir specialisto aktas) nustatyta, kad atsakovė atliko 98 068,08 Eur vertės darbus, neatsižvelgiant į jų kokybę.
7. Teismas, remdamasis atsakovės pateiktomis atliktų darbų aktų detalizacijomis ir specialisto aktu, nustatė, kad atsakovė į atliktų darbų aktus įtraukė neatliktus darbus (stogo šiltinimo ir fasado klijavimo keraminėmis plytomis darbus, kurių kaina 14 259,01 Eur), atėmus jų kainą iš atsakovės nurodytos darbų kainos – 112 714,60 Eur, išeina 98 455,59 Eur suma, kuri iš esmės atitinka specialisto akte nurodytą atsakovės atliktų darbų kainą – 98 068,08 Eur.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB ,,Aldturta“ faktiškai atliko 98 455,59 Eur vertės darbus (nevertinant jų kokybės), ieškovė už darbus sumokėjo 108 470,81 Eur, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovei 10 015,22 Eur permokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.687 straipsnio 1 dalis).
9. Spręsdamas atliktų darbų trūkumų ir nuostolių atlyginimo klausimus, teismas vadovavosi byloje atliktos teismo eksperto R. M. statybinės ekspertizės aktu (toliau – ekspertizės aktas), specialisto T. M. 2015 m. rugsėjo 15 d. parengta darbų defektų nustatymo ir jų ištaisymo sąnaudų skaičiavimo ataskaita bei jos 2016 m. rugsėjo 13 d. papildymu (toliau – specialisto ataskaita), statybos techninės prižiūrėtojos UAB „Keista“ 2015 m. liepos 15 d. statybos darbų techniniu įvertinimu ir ieškovės pateiktais rašytinais įrodymais, pagrindžiančiais dalies darbų trūkumų pašalinimą.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pažeidė sutartis, nes atsakovės UAB ,,Aldturta“ atlikti darbai neatitiko projekto ir yra su trūkumais, o atsakovė UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ faktiškai nevykdė statybos techninės priežiūros, todėl atsakovės privalo atlyginti ieškovei jos patirtas ir būsimas išlaidas, susijusias su darbų trūkumų pašalinimu. Atsakovių atsakomybė yra solidarioji, nes žala ieškovei atsirado dėl jų bendrų neteisėtų veiksmų ir yra vienodas priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
11. Teismas nustatė, kad dalį darbų trūkumų ieškovė pašalino ir dėl to turėjo išlaidų: 1382,05 Eur (cokolio ir fasado apšiltinimas), 1494,35 Eur (lango pakeitimas), 6151,79 Eur (stogo įrengimo darbai), 291,62 Eur (vėdinimo įrengimo darbai), 1284,87 Eur (elektrotechniniai darbai), 3618,14 Eur (lauko nuotekų įrengimo darbai), 520,30 Eur (gręžinio vandens cheminės analizės ir gręžinio paso sutvarkymo darbai).
12. Teismas nusprendė, kad kitiems darbų trūkumams pašalinti ieškovė turės būsimų išlaidų: 14 014,22 Eur (gelžbetoninio žiedo įrengimas), 594,11 Eur (lango pakeitimas), 2825,35 Eur (medinių konstrukcijų įrengimo darbai), 11 697 Eur (stogo dangos ir gegnių pakeitimo darbai), 1220 Eur (sienų ir pertvarų ištaisymo darbai). Teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, būsimos ir reikalingos. Teismas nustatė, kad visų atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų (patirtų ir būsimų) suma yra 46 199,04 Eur.
13. Teismas atmetė ieškinį atsakovams G. B. ir A. V., nes ginčas kilo iš sutarčių pažeidimo, byloje nebuvo įrodinėjami jų neteisėti veiksmai, todėl, priteisus žalos atlyginimą iš sutarčių šalių (juridinių asmenų), nėra pagrindo taikyti deliktinę atsakomybę fiziniams asmenims.
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės I. B., atsakovių UAB ,,Aldturta“ ir UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ apeliacinius skundus, 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės UAB ,,Aldturta“ priteista 10 015,22 Eur nepanaudoto avanso ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė. Pakeitė sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių UAB ,,Aldturta“ ir UAB ,,Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ 3808 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Panaikino sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovių UAB ,,Aldturta“ ir UAB ,,Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ 3620 Eur išlaidų už namo stogo trūkumų šalinimo darbus ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, paliko nepakeistą.
15. Kolegija atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB ,,Aldturta“ 10 015,22 Eur nepanaudoto avanso. Kolegija nustatė, kad į specialisto akte nustatytą visų atliktų darbų kainą (98 068 Eur) nebuvo įtraukta lauko vandentiekio (vandens gręžinio) įrengimo darbų kaina (7243 Eur) ir lauko nuotekų valymo (antiseptiko-pūdytuvo) įrengimo darbų kaina (8269 Eur), nes lauko nuotekų įrenginiai neatitiko projekto ir nebuvo sutvarkyti vandens gręžinio registravimo dokumentai. Ieškovė po to atliko vandens gręžinio reviziją ir gręžinio paso registravimą, už tai sumokėjo 520 Eur, todėl atsakovė turi teisę į 6723 Eur (7243 Eur – 520 Eur) už atliktus gręžinio įrengimo darbus. Atsakovė lauko nuotekų įrengimo darbus atliko ne pagal UAB „Architektūros menas“ patvirtintą projektą, bet ieškovės prašymu pagal UAB „Artva“ nepatvirtintą projektą. Teismo eksperto akte nurodyta, kad atsakovės įrengtas antiseptikas-pūdytuvas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovė po to atliko projektą atitinkančius lauko nuotekų valymo įrengimo darbus ir už tai sumokėjo 3618 Eur, todėl atsakovė turi teisę į 4651 Eur (8269 Eur – 3618 Eur) už lauko nuotekų valymo įrengimo darbus. Pridėjus papildomai prie specialisto apskaičiuotos visų atliktų darbų kainos – 98 068 Eur lauko vandentiekio ir lauko nuotekų valymo įrengimo darbų kainą – 11 374 Eur (6723 Eur + 4651 Eur), pripažintina, kad atsakovė turi teisę į ne mažiau kaip 109 442 Eur (98 068 + 11 374 Eur) atlyginimą už visus darbus, atliktus iki statybos rangos sutarties nutraukimo. Ieškovė sumokėjo atsakovei 108 470 Eur už atliktus darbus, todėl nėra už juos permokėjusi.
16. Kolegija, įvertinusi rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad dėl darbų trūkumų šalinimo ieškovė realiai patyrė 3808 Eur išlaidų, todėl šią sumą priteisė jai solidariai iš atsakovių UAB ,,Aldturta“ ir UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“.
17. Kolegija nurodė, kad didžiosios dalies darbų trūkumų ieškovė nešalino, o toliau tęsė namo statybą iki pat baigiamųjų darbų. Ieškovė nesiėmė priemonių atsakovės darbo trūkumui ištaisyti (neįrengtas gelžbetoninis žiedas) ir šiam svarbiam namo laikančiųjų konstrukcijų elementui įrengti, o tam reikėjo demontuoti jau įrengtą namo stogo konstrukciją ir iškelti murlotus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atliko ar ketina atlikti gelžbetoninio žiedo įrengimo darbus. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad namo apžiūros 2019 m. vasario 21 d. metu nustatyta, jog namo stogas įrengtas tinkamai. Todėl kolegija nepripažino specialisto T. M. defektų nustatymo ir ištaisymo sąnaudų skaičiavimo ataskaitoje nurodytų 14 014 Eur išlaidų gelžbetoniniam žiedui įrengti pagrįstomis ir reikalingomis būsimosiomis išlaidomis ir šį ieškinio reikalavimą atmetė.
18. Kolegija nustatė, kad visi medinių konstrukcijų darbų trūkumai buvo paslėpti vėliau ieškovės atliktų statybos darbų, todėl specialisto ataskaitoje nurodytų 2825,35 Eur išlaidų medinių konstrukcijų trūkumams pašalinti nepripažino pagrįstomis ir reikalingomis būsimosiomis išlaidomis ir šį ieškinio reikalavimą atmetė. Kolegija taip pat nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog turės būsimų išlaidų nekokybiškam langui pakeisti ir sienų bei pertvarų darbų trūkumams pašalinti.
19. Kolegija nustatė, kad ieškovės pirktos statybinės medžiagos už 1896,41 Eur nėra susijusios su atsakovės atliktų stogo įrengimo darbų trūkumų šalinimu, o buvo panaudotos ieškovės naujai atliktam darbui – lietaus nuvedimo sistemai įrengti, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.
20. Kolegija nurodė, kad ieškovė matė, jog atsakovė UAB ,,Aldturta“ stogą dengia ne keraminių čerpių danga, kaip nurodyta projekte, bet skardos danga, tačiau ji neinformavo atsakovės apie nukrypimą nuo projekto, priėmė iš atsakovės šiuos darbus ir už juos sumokėjo, todėl neteko teisės ateityje remtis tokiais darbų trūkumais (CK 6.698 straipsnio 2 dalis). Kolegija laikė reikšminga tą aplinkybę, kad po stogo dangos įrengimo trūkumų nustatymo ieškovė nesiėmė jų šalinti, bet toliau tęsė namo statybą. Kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ketina keisti stogo dangą, todėl kolegija atmetė ieškinio reikalavimą dėl 11 697 Eur būsimų išlaidų priteisimo.
21. Kolegija nustatė, kad už stogo įrengimo trūkumų šalinimą ieškovė sumokėjo rangovams G. M. 2320 Eur, V. I. – 1300 Eur, tačiau iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, kokias medžiagas jie gavo iš ieškovės ir panaudojo, kokius konkrečius darbus atliko. Todėl šią bylos dalį kolegija grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
22. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kuriais remiantis buvo atmestas ieškinys atsakovams G. B. ir A. V. dėl jų solidariosios atsakomybės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu ieškovė I. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties dalis dėl atsisakymo priteisti 10 015,22 Eur nepanaudoto avanso, 20 055,76 Eur žalos atlyginimo ir atsakovo G. B. solidariosios atsakomybės. Priimti naują sprendimą – priteisti jai iš atsakovės UAB „Aldturta“ 10 015,22 Eur nepanaudoto avanso, priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Aldturta“, UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ ir G. B. 20 055,76 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, o iš atsakovo G. B. papildomai priteisti solidariai ir 3808 Eur žalos atlyginimo dalį, kuri priteista iš atsakovių UAB „Aldturta“ ir UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“. Priimti jos atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1300 Eur, sumokėtų rangovui V. I., priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti. Priteisti jai iš atsakovų UAB „Aldturta“, UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ ir G. B. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Kolegija, pažeisdama įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepermokėjo atsakovei už atliktus statybos darbus ir neturi teisės reikalauti 10 015,22 Eur nepanaudoto avanso. Atitinkamai kolegija netinkamai taikė CK 6.687 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovės nuomone, kolegija neteisingai nustatė visų atliktų darbų kainą, nes išimtinai rėmėsi specialisto aktu, kuriame darbų kainos apskaičiuotos pagal „Sistela“ programinę įrangą, o turėjo remtis atsakovės UAB ,,Aldturta“ atliktų darbų aktais ir jų detalizacijomis, kuriuose nurodytas individualizuotas darbų kiekis ir jų kainos. Kolegija nepagrįstai nusprendė, kad prie specialisto akte nustatytos visų atliktų darbų kainos – 98 068 Eur reikia papildomai pridėti lauko vandentiekio ir lauko nuotekų valymo įrengimo darbų kainą – 11 374 Eur. Kolegija neįvertino, kad šie darbai jau yra įtraukti į atsakovės 2015 m. gegužės mėnesį atliktų darbų aktą. Kolegija taip pat visiškai neįvertino, kad atsakovė neatliko 14 259,01 Eur vertės namo stogo apšiltinimo ir fasado klijavimo keraminėmis plytomis darbų, tačiau juos įtraukė į atliktų darbų aktus, o ieškovė už juos sumokėjo.
23.2. Atsakovė UAB „Aldturta“ neįrengė svarbaus namo statybinių konstrukcijų elemento – gelžbetoninio žiedo murlotui atremti, dėl to skilinėja namo sienos ir namas nėra saugus. Dėl šio statybos trūkumo teismai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, todėl buvo pagrindas priteisti ieškovei 14 014 Eur būsimų išlaidų šiam trūkumui pašalinti. Tačiau kolegija netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 3 dalį, netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neketina atlikti gelžbetoninio žiedo įrengimo darbų, o šią išvadą, kaip numanoma iš motyvų, grindė tuo, jog namo stogo konstrukcija yra galutinai įrengta. Kolegija visiškai nevertino, kad atsakovė UAB „Aldturta“ nuolat byloje įrodinėjo, jog įrengė gelžbetoninį žiedą murlotui atremti, šią savo poziciją nuolat keitė, skirtingai ją įrodinėjo. Toks atsakovės elgesys lėmė tai, kad ieškovė nusprendė laukti galutinio teismo sprendimo, kai bus aišku, ar darbų trūkumas egzistuoja ir kokia yra jo ištaisymo kaina. Ieškovė kreipėsi net į 3 specialistus (techninę prižiūrėtoją UAB „Keista“, specialistą T. M., teismo ekspertą R. M.) dėl gelžbetoninio žiedo įrengimo būtinumo ir bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad ketina ištaisyti šį statybos darbo trūkumą. Ieškovė įsitikinusi, kad ji įrodė, jog būsimos žalos atsiradimo tikimybė yra reali.
23.3. Kolegija, spręsdama klausimą dėl 11 697 Eur būsimų išlaidų namo stogo skardos lakštų dangai pakeisti į keraminių čerpių dangą, netinkamai įvertino įrodymus ir nenustatė atsakingo asmens dėl nukrypimo nuo projekte nurodytos stogo dangos. Kolegija nutartyje rėmėsi prielaidomis, iškeldama klausimus ir abejones, kad „neįtikėtina, jog toks akivaizdus ir reikšmingas dalykas kaip konkrečios namo stogo dangos parinkimas ir sumontavimas būtų galėjęs vykti be suderinimo su ieškove“. Remdamasis šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino įrodymų, kuriais ieškovė įrodinėjo savo teisėtą elgesį ir atsakovės neteisėtą elgesį įrengiant namo stogo dangą. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino, kad atsakovė savavališkai, be ieškovės sutikimo pakeitė sprendimą dėl stogo dangos ir sumontavo projekte nenurodytą stogo dangą. Ieškovė niekada nesutiko su projekto pakeitimu, skardos stogas iškraipo bendrą namo architektūrinį vaizdą, neatitinka projekto. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai įrodinėjo, kad atsakovė įrengė projekto neatitinkančią stogo dangą ir konstrukciją, nes atsakovė įtikinėjo ieškovę, kad egzistuoja poreikis nukrypti nuo projekto dėl to, kad čerpių stogo danga yra per sunki namo stogo konstrukcija. Skirtingai negu motyvavo apeliacinės instancijos teismas, ieškovė žinojo, kad atsakovė nukrypo nuo projekto, tačiau nežinojo tikrųjų tokio nukrypimo nuo projekto priežasčių, t. y. ieškovė manė, kad priežastys yra teisėtos, svarios ir pateisinamos, kol nesikreipė į specialistus dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų. Teismo ekspertas R. M. patvirtino ieškovės teiginius, kad atsakovei tapo nebeįmanoma įrengti projekte nurodytos keraminių čerpių dangos, nes pati atsakovė, skirtingai negu nurodyta projekte, įrengė netinkamos konstrukcijos ir dydžio gegnes. Ir dėl gelžbetoninio žiedo neįrengimo atsakovė nebegalėjo įrengti keraminių čerpių dangos, kuri buvo per sunki tokiai namo ir stogo konstrukcijai. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad atskleidė ieškovei apie netinkamos konstrukcijos (mažesnio skerspjūvio gegnių) stogo dangos sumontavimą, gelžbetoninio žiedo neįrengimą ir galimas rizikas, o šie darbų trūkumai ir tapo atsakovei priežastimi savavališkai pakeisti projekte nurodytą stogo dangą, neatskleidžiant ieškovei tikrųjų tokio pakeitimo priežasčių. Statybos rangos sutartimi šalys susitarė dėl galutinės 149 357,04 Eur statybos darbų kainos, į šią kainą buvo įskaičiuota namo projekte nurodyta keraminių čerpių danga, atsakovė už keraminių čerpių dangos kainą įrengė ieškovei stogo skardos dangą, o kaip konstatavo teismo ekspertas R. M., atsakovė įrengė pigesnę skardos lakštų stogo dangą ir kainų skirtumo ieškovei negrąžino.
23.4.Kolegija, konstatavusi, kad atsakovė neteisėtai nukrypo nuo projekto, įrengė projekto neatitinkančios dangos ir konstrukcijos stogą, galėjo spręsti dėl kitokio ieškovės kaip vartotojos teisių gynimo būdo, jeigu laikė, kad jos pasirinktas būdas yra neproporcingas pažeidimo mastui ar galėtų būti kompensuojamas kitu būdu. Kasacinis teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 konstatavo, kad jeigu statinys yra pastatytas nukrypus nuo projekto, bet tinkamas gyventi, teismas ieškovui turi teisę priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir tai tokioje situacijoje būtų laikoma tinkamu ieškovo pažeistų teisinių gynimu. Ieškovė sutinka, kad vien projekto neatitinkančios stogo dangos ir konstrukcijos įrengimas nesudaro pagrindo teigti, kad namas dėl šių trūkumų negali būti naudojamas pagal paskirtį. Tačiau vertinant tai, kad yra reali būtinybė įrengti gelžbetoninį žiedą murlotams atremti, o tam reikalinga nuardyti namo stogo konstrukciją ir paskui ją sumontuoti iš naujo galėtų būti įrengtos projektą atitinkančio skerspjūvio gegnės bei sumontuota tinkama danga ir stogo konstrukcija. Tačiau kolegija visiškai negynė ieškovės pažeistų teisių.
23.5.Kolegija netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neketina ateityje šalinti medinių konstrukcijų darbų trūkumų, nes visi trūkumai paslėpti vėliau atliktų statybos darbų, todėl 2825,35 Eur būsimos išlaidos šiems trūkumams šalinti nėra realios. Kolegija neįvertino, kad medinių konstrukcijų darbai yra tiesiogiai susiję su stogo konstrukcijos, gegnių, garažo stogo darbais, o keičiant ne pagal projektą įrengtą stogo dangą bei įrengiant gelžbetoninį žiedą, atitinkamai būtų taisomi medinių konstrukcijų trūkumai.
23.6.Kolegija, spręsdama klausimą dėl lauko nuotekų valymo darbų trūkumų, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad lauko nuotekų valymo įrenginys (antiseptikas-pūdytuvas) gali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei 3618,14 Eur šių darbų trūkumų pašalinimo išlaidų. Kolegija netinkamai įvertino teismo ekspertizės akto 6.2 punkto turinį, suteikdama vienam konkrečiam sakiniui skirtingą reikšmę, negu suteikė pats ekspertas. Ekspertizės akto 6.2 punkto pirmojoje pastraipoje ekspertas tik teoriškai vertino UAB „Artva“ projektą ir turėjo omenyje, kad jeigu antiseptikas-pūdytuvas būtų buvęs įrengtas pagal projektą, tai jis tik iš dalies veiktų kaip valymo įrenginys ir galėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Tačiau 6.2 punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose ekspertas pripažino, kad įrenginys nebuvo tinkamai įrengtas pagal projektą. Vadinasi, ekspertas pripažino, kad lauko nuotekų valymo įrenginys turi trūkumų ir faktiškai negali būti naudojamas pagal paskirtį. Tokią eksperto išvadą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
23.7.Kolegija netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nebuvo atlikusi lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbų, o tai yra ieškovės atliktas naujas darbas, todėl nėra pagrindo priteisti jai 1896,41 Eur stogo įrengimo trūkumų pašalinimo išlaidų. Kolegija neįvertino atsakovės 2014 m. lapkričio mėnesį ir 2015 m. sausio mėnesį atliktų darbų aktų detalizacijų, kuriose nurodyta, kad atsakovė atliko stogų su sieniniais latakais dengimą lygia skarda ant įrengtų grebėstų. Stogui su sieniniais latakais būdinga tai, kad tai yra lietaus nuvedimo sistema, kuri montuojama namo sienoje, dengiant stogo dangą. Vadinasi, priešingai negu nustatė kolegija, atsakovė atliko stogo dangos įrengimo darbus, kartu sienoje įmontavo ir įrengė lietaus sistemą.
23.8.Teismai, spręsdami atsakovo G. B. atsakomybės klausimą, neįvertino ieškovės ir atsakovės UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ sudarytos sutarties 2.2 punkto, dėl to nepagrįstai netaikė šiam atsakovui solidariosios sutartinės atsakomybės (CK 6.6 straipsnis). Sutarties 2.2 punkte šalys aiškiai susitarė dėl dviejų asmenų, nenurodydamos vieno iš jų asmenybės, solidariosios atsakomybės, t. y. vykdytojas už techninės priežiūros vadovo (kad ir kas jis būtų) įsipareigojimų nevykdymą ieškovei atsakovo solidariai.
24. Atsakovas G. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą jo atžvilgiu atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad jis buvo tik atsakovės UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ darbuotojas ir vykdė jos pavedimus, todėl atsakomybė už jo veiksmus tenka atsakovei kaip darbdavei (CK 6.264 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vartotojo, kaip užsakovo statybos teisiniuose santykiuose, teisių, kurias pažeidė rangovas, gynimo
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir neginčijama, kad ieškovės ir atsakovės UAB „Aldturta“ sudarytos vienbučio gyvenamojo namo statybos rangos sutarties šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus CK 6.672 straipsnio 1 dalyje: rangovas yra verslininkas, užsakovas – fizinis asmuo, statybos darbų rezultatas skirtas užsakovo asmeniniams, jo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).
26. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
27. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė, nurodžiusi, kad atsakovė (rangovė) netinkamai įvykdė statybos rangos sutartį ir iš bendravimo su rangove paaiškėjus, jog ši atsisako pašalinti likusius nustatytus statybos darbų trūkumus, nutraukė statybos rangos sutartį ir kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – prašydama iš atsakovės (rangovės) priteisti trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovės (rangovės) nepanaudoto avanso dalį.
28. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis).
29. Vadinasi, įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors reikalavimai neatlygintinai pašalinti trūkumus, pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas sietini su žalos atlyginimo institutu, kadangi šių reikalavimų patenkinimas reiškia, kad asmuo gaus pajamų arba nepatirs išlaidų, jie yra specialūs pažeistų teisių gynimo būdai, kurie gali būti pareiškiami tik tais atvejais, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, siekia arba ateityje imsis priemonių darbų trūkumams pašalinti. Reikalavimas atlyginti nuostolius, kaip dėl darbų trūkumų pažeistų teisių gynimo būdas, skirtingai nei minėti reikalavimai, kurie yra specialūs pažeistų teisių gynimo būdai, gali būti pareiškiamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl jo teisių pažeidimo patyrė nuostolių, tačiau neketina šalinti darbų trūkumų, kadangi atlikus darbus su trūkumais sukurtas objektas tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį.
31. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad minėtas teisinis reguliavimas, suteikiantis galimybę pasirinkti dėl statybos darbų trūkumų pažeistų teisių gynimo būdą, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad užsakovas negali rinktis skirtingų pažeistų teisių, kurios pažeistos dėl skirtingų darbų trūkumų, gynimo būdų, t. y. kad tais atvejais, kai, siekiant pašalinti konkretų statybos darbų trūkumą, pvz., pareiškiamas reikalavimas pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba, pvz., atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, negali būti reiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, kurių atsirado dėl kito (kitų) statybos darbų trūkumo (trūkumų).
Dėl įrodymų vertinimo
32. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepermokėjo atsakovei už atliktus statybos darbus ir neturi teisės reikalauti 10 015,22 Eur nepanaudoto avanso.
33. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr. 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, už kokią sumą pagal specialisto T. M. užfiksuotą namo statybos būklę 2015 metų birželio mėnesį rangovė UAB „Aldturta“ buvo atlikusi statybos rangos darbus, neįtraukė 14 259,01 Eur sumos už namo stogo apšiltinimo ir fasado klijavimo keraminėmis plytomis darbus. Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas detalius skaičiavimus, bylos duomenimis pagrindė, kodėl prie specialisto akte nustatytos visų atliktų darbų kainos – 98 068 Eur reikia papildomai pridėti lauko vandentiekio ir lauko nuotekų valymo įrengimo darbų kainą – 11 374 Eur, kuri gaunama iš šių įrenginių įrengimo darbų kainos atėmus ieškovės sumokėtas sumas už su šių įrenginių įrengimu bei galimybe naudoti pagal paskirtį susijusių trūkumų šalinimą.
35. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl lauko nuotekų valymo darbų trūkumų, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog lauko nuotekų valymo įrenginys (antiseptikas-pūdytuvas) gali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei 3618,14 Eur šių darbų trūkumų pašalinimo išlaidų.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendė, jog po atsakovės UAB ,,Aldturta“ atliktų nuotekų valymo įrenginio (antiseptiko-pūdytuvo) įrengimo darbų šis įrenginys galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Atvirkščiai, teismas pripažino, kad ieškovė dėl šio įrenginio trūkumų šalinimo pagrįstai patyrė 3618 Eur išlaidų, todėl taikė įskaitymą ir konstatavo, kad atsakovė UAB ,,Aldturta“ turėtų teisę į ne daugiau kaip 4651 Eur dydžio atlyginimą už lauko nuotekų įrengimo darbus (iš bendrame atliktų darbų akte nurodytos 8269 Eur sumos už nuotekų įrengimo darbus atėmus 3618 Eur ieškovės išlaidų, patirtų už kitų valymo įrenginių (lauko nuotekų) įrengimą).
37. Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl ieškovės patirtų 1300 Eur išlaidų už stogo darbų trūkumų taisymą, sumokėtų rangovui V. I. (kuri yra grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), ieškovė kasacinio skundo neteikia.
38. Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria konstatavęs, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo išaiškintos svarbios bylai aplinkybės, susijusios su G. M. išmokėta 2320 Eur suma (kokius namo stogo defektų taisymo darbus G. M. atliko, kokios medžiagos jam buvo pateiktos), apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, inter alia (be kita ko), dėl 2320 Eur sumos priteisimo ieškovei ir grąžino ją nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
39. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nebuvo atlikusi lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbų, kad tai yra ieškovės atliktas naujas darbas, todėl nėra pagrindo priteisti jai 1896,41 Eur stogo įrengimo trūkumų pašalinimo išlaidų. Šiam teiginiui pagrįsti kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės 2014 m. lapkričio mėnesį ir 2015 m. sausio mėnesį atliktų darbų aktų detalizacijose nurodyta, jog atsakovė atliko stogų su sieniniais latakais dengimą lygia skarda ant įrengtų grebėstų, o stogui su sieniniais latakais būdinga tai, kad tai yra lietaus nuvedimo sistema, kuri montuojama namo sienoje, dengiant stogo dangą, todėl ji negalėjo būti sumontuota vėliau nei dengiant stogo dangą.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu. Šis kasacinio skundo argumentas nėra paremtas nei byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis, nei byloje esančiais įrodymais, jų vertinimu. Atvirkščiai nei teigiama kasaciniame skunde, iš bylos medžiagos matyti, kad pagal ieškovės namo projektinius sprendinius lietaus vanduo nuo stogų surenkamas išoriniais lietvamzdžiais, bet ne paslėpta sienoje lietaus vandens nuvedimo sistema.
41. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė G. B. solidariosios sutartinės atsakomybės, nors ieškovės ir atsakovės UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ sudarytos sutarties 2.2 punkte šalys aiškiai susitarė dėl dviejų asmenų, nenurodydamos vieno iš jų asmenybės, solidariosios atsakomybės, t. y., kad vykdytojas už techninės priežiūros vadovo (kad ir kas jis būtų) įsipareigojimų nevykdymą ieškovei atsakovo solidariai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ sudarytos sutarties 2.2 punktas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad šalių susitarimu G. B. atsirado prievolė atsakyti solidariai su UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ dėl pastarosios prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, kadangi G. B. buvo ne sutarties šalis, bet tik vienos šią sutartį sudariusios šalies – UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ (vykdytojo pagal sutartį) vadovas, pasirašęs sutartį ir kaip UAB „Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai“ darbuotojas, einantis techninės priežiūros vadovo pareigas.
42. Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei būsimų išlaidų, susijusių su gelžbetoninio žiedo murlotui atremti įrengimu, stogo medžio konstrukcijų ir stogo dangos keitimu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosekliai tyrė ir vertino bylos duomenis, nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ieškovė realiai ketina imtis sienų ar stogo atraminių konstrukcijų permontavimo, kitokio pertvarkymo darbų, stogo dangos keitimo darbų. Teisėjų kolegija dėl šių kasacinio skundo argumentų papildomai pažymi, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovės pasirinktų pažeistų teisių gynybos būdų prieštaringumą, kadangi, ieškovei pareiškus reikalavimą dėl priteisimo būsimų išlaidų, susijusių su gelžbetoninio žiedo murlotui atremti įrengimu, stogo medžio konstrukcijų ir skardos dangos keitimu į čerpių stogo dangą, negalėtų būti vertinamas kaip atitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijus reikalavimas dėl išlaidų stogo skardos dangos trūkumų šalinimui priteisimo, kadangi sprendimas šalinti trūkumus tos stogo dangos (skardos), kuri bus keičiama į kitą (čerpių) dangą, negali būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo kriterijų, o tenkinimas reikalavimo dėl išlaidų tokiems trūkumams šalinti priteisimo – kaip atitinkantis teisingumo principą.
43. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad dauguma kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei būsimų išlaidų, susijusių su gelžbetoninio žiedo murlotui atremti įrengimu, stogo medžio konstrukcijų ir stogo dangos keitimu, skirti ieškovės patirtoms neigiamoms turtinėms, o galbūt ir neturtinėms pasekmėms įrodinėti (atsakovė įrengė pigesnę skardos lakštų stogo dangą, kainų skirtumo ieškovei negrąžino, skardos stogas iškraipo bendrą namo architektūrinį vaizdą ir pan.), nors ieškovė dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo reikalavimo nereiškė.
44. Įvertinusi tai, kas pirmiau nurodyta, taip pat atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė neteisėtai nukrypo nuo projekto, įrengė projekto neatitinkančios dangos ir konstrukcijos stogą, galėjo spręsti dėl kitokio ieškovės kaip vartotojos teisių gynimo būdo, jeigu laikė, kad jos pasirinktas būdas yra neproporcingas pažeidimo mastui ar galėtų būti kompensuojamas kitu būdu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šios nutarties 30, 31 punktuose pateiktą teisės normų, reglamentuojančių vartotojo, kaip užsakovo statybos teisiniuose santykiuose, teisių, kurias pažeidė rangovas, gynimą, aiškinimą, tais atvejais, kai, siekiant pašalinti konkretų statybos darbų trūkumą, pareiškiamas reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, gali būti reiškiamas ir reikalavimas atlyginti nuostolius, kurių atsirado dėl kito (kitų) statybos darbų trūkumo (trūkumų).
45. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje teismui nusprendus, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei būsimų išlaidų, susijusių su gelžbetoninio žiedo murlotui atremti įrengimu, stogo medžio konstrukcijų ir stogo dangos keitimu, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą pareikšdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, t. y. dėl šio statybos darbų trūkumo pareikšti ieškinį kitu pagrindu, jeigu, ieškovės vertinimu, dėl atsakovių ar vienos iš jų veiksmų ji patyrė turtinės ar (ir) neturtinės žalos.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis kasaciniame skunde nurodytoje kasacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 pateiktais išaiškinimais, kad teismas ieškovui turi teisę priteisti neturtinę žalą, nors jis ir nėra pareiškęs tokio reikalavimo, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi pirmiausiai dėl to, kad nurodytoje byloje buvo prašoma priteisti nuostolių, kurių suminė išraiška yra didesnė už įrodytą sutarties darbų kainą, atlyginimą, kad kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovų pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo pritaikymas sukeltų statybos rangos sutarties pažeidimui neadekvačias teisines pasekmes.
47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais, teisingai aiškino ir taikė vartotojo, kaip užsakovo statybos teisiniuose santykiuose, teisių, kurias pažeidė rangovas, gynimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, remiantis kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui, teisės aiškinimui ir taikymui.
Dėl ieškovės prašymo priimti jos atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1300 Eur, sumokėtų rangovui V. I., priteisimo ir šios bylos dalies nutraukimo
49. Ieškovė kasaciniame skunde prašo priimti jos atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1300 Eur, sumokėtų rangovui V. I., priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.
50. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
51. Kai kasaciniame skunde tiesiogiai nenurodoma, ar skundžiamas visas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, ar tik jo dalis, sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, reikšmingas CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.
52. Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl ieškovės patirtų 1300 Eur išlaidų už stogo darbų trūkumų taisymą, sumokėtų rangovui V. I. (kuri yra grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), ieškovė kasacinio skundo neteikia.
53. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl ieškovės patirtų 1300 Eur išlaidų už stogo darbų trūkumų taisymą, sumokėtų V. I. (pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, inter alia, dėl šio ieškovės reikalavimo apeliacinės instancijos teismas panaikino ir grąžino bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui), nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl nepatenka į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas.
54. Įvertinusi tai, kas pirmiau nurodyta, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, inter alia, dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai 1300 Eur išlaidų už stogo darbų trūkumų taisymą, sumokėtų V. I., apeliacinės instancijos teismas panaikino ir grąžino bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl ieškovė turės galimybę pareikšti prašymą priimti jos atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1300 Eur, sumokėtų rangovui V. I., priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasaciniame skunde pareikštas ieškovės prašymas priimti jos atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1300 Eur, sumokėtų rangovui V. I., priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti negali būti nagrinėjamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Netenkinus ieškovės I. B. kasacinio skundo, jos turėtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos (691 Eur žyminio mokesčio ir 2880 Eur išlaidų už advokato pagalbą) neatlygintinos. Atsakovas G. B. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme.
56. Kasacinis teismas patyrė 13,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso353 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti nagrinėti I. B. prašymą dėl priėmimo jos atsisakymo nuo ieškinio dalies dėl 1300 Eur, sumokėtų rangovui V. I., priteisimo ir šios bylos dalies nutraukimo.
Priteisti valstybei iš I. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 13,69 Eur (trylika Eur 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Algirdas Taminskas