Baudžiamoji byla Nr. 1S-4-519/2018 

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40697-2018-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                    2.1.16.2.12.; 2.12.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, ir

n u s t a t ė:

1. R. A. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato tarpduryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia delnu sudavė vieną kartą į kaktą socialinei darbuotojai A. K., tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-1635-446/2018 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-1-40697-2018-0) perduota Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai (Kelmė), nustatant dviejų mėnesių terminą, pažeidimams pašalinti. Nutartyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorė nevertino kaltinamojo veiksmų, atliktų panaudojant kirvį, nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu.

3. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Vileikienė  skundu apygardos teismui prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį bylą perduoti prokurorui panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams.

3.1. Prokurorė nesutinka su teismo teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinti kaltinamojo veiksmai atlikti panaudojant kirvį nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu. Mano, kad teismas be pagrindo nelaikė teisingais kaltinamojo R. A. parodymus apie tai, kad jis niekam nieko grasinančio nesakė, o kirvį pasiėmė išeidamas iš sandėliuko. Teigia, kad aplinkybių, jog įtariamojo R. A. kirvio į rankas paėmimą nukentėjusioji suprato kaip realų grasinimą ją nužudyti, nepakanka vertinimui, jog tai realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą. Pažymi, kad nukentėjusioji pareiškime policijai nurodė, kad R. A. jai sukėlė fizinį skausmą. Teigia, kad šiuo atveju nutartyje akcentuojama tik vienas momentas –nukentėjusiosios ir su nukentėjusiąja įvykio vietoje bendravusio liudytojo A. D. patvirtinimas apie jos išgąstį, tačiau nevertinami įtariamojo parodymai, byloje esančių įrodymų visuma. Aplinkybė, jog A. K. buvo išsigandusi, dar neduoda pagrindo neginčijamai išvadai, kad jos suvoktas grasinimas buvo realus.

3.2. Nurodo, jog liudytojas A. D. parodė, kad matė, kai kaltinamasis R. A., nieko nesakydamas, paėmė į rankas kirvį, tačiau jau po to, kai nukentėjusioji A. K. jį (A. D.) pakvietė ateiti. Pats kaltinamasis neneigė, kad kirvį sandėliuke turėjęs, nes ruošėsi eiti į kitą vietą kapoti senus baldus. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad A. K. negrasino. Pasak prokurorės, akivaizdu, kad R. A. neišsakė nukentėjusiosios atžvilgiu jokių grasinimų, kurie galėtų būti vertinami kaip turintys BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.

3.3. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja 2018 m. rugsėjo 19 d. gavusi baudžiamąją bylą, susipažino su jos medžiaga ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 233 straipsniu, 2018 m. spalio 19 d. priėmė nutartį paskirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nors BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę bylą perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų, tačiau teisėjai, nagrinėjančiai bylą, tokių klausimų nekilo. Teigia, kad  teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsniu, priėmė nutartį dėl proceso pažeidimų, išnagrinėjęs bylą teisme iš esmės, apklausus proceso dalyvius. Nors, pasak prokurorės, proceso dalyvių parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės nesikeitė, tačiau teismas konstatavo, kad kaltinimas R. A. nepagrįstai apsiriboja vien fizinio skausmo sukėlimu A. K.. Mano, kad nustatytos bylos faktinės aplinkybės atitinka baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, ir kaltinamasis aktas atitinka keliamus reikalavimus.

3.4. Prokurorės nuomone, teismas, neteisingai vertindamas įtariamojo veiksmus ir parodymus, padarė klaidingą išvadą ir nutarė perduoti bylą prokurorui. Pasak prokurorės, teismas galimai pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nekaltumo prezumpciją ir netinkamai siūlo pritaikyti baudžiamąjį įstatymą (BK 145 straipsnio 1 dalį). Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

4. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės skundą negauta.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmestinas

5. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė 2018 m. rugsėjo 19 d. kaltinamąjį aktą su visa bylos medžiaga 2018 m. rugsėjo 20 d. perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams (BPK 220 straipsnis). Teismas, nenustatęs kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, 2018 m. spalio 19 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje ir buvo surengtas teismo posėdis (1 t. b. l. 123). Šios aplinkybės leidžia sutikti su prokurorės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, iš esmės pats pripažino, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus ir bylą nagrinėti teisme nėra kliūčių. Be abejonės, vien aplinkybė, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, dar nereiškia, jog nagrinėjant bylą teismo posėdyje negali būti nustatyta, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, ir byla grąžinta prokurorui.

6.1. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, jog R. A. kaltinamasis aktas surašytas dėl to, jog jis tyčia delnu suduodamas vieną kartą į kaktą socialinei darbuotojai A. K. sukėlė jai fizinį skausmą. Tačiau kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų nukentėjusiosios A. K. parodymų, ji tvirtino, kad R. A. ne tik delnu sudavė jai į kaktą ir ją pastūmė, bet ir užsimojo jai kirviu. Teisiamojo posėdžio metu ji išsamiai paaiškino, kad būtent dėl užsimojimo kirviu ji patyrusi išgąstį, šoką, dėl to nelabai galinti įvertinti ir patirto fizinio skausmo, ji išsigandusi, kad gali būti nužudyta, dėl ko iki šiol jaučianti nerimą, baimę. Tai, kad kaltinamasis rankose laikė kirvį, nurodė matęs ir liudytojas A. D.. Be to ir pats kaltinamasis neneigė, kad turėjo kirvį sandėliuke, nes ruošėsi kapoti senus baldus. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, prokurorė kaltinamojo veiksmų, atliktų panaudojant kirvį nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu, nevertino ir, kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, nepriėmė šiuo klausimu jokio procesinio sprendimo, o kaltinamasis aktas surašytas tik dėl fizinio skausmo sukėlimo. 

7. Sutiktina, kad teismas neturi galimybių išplėsti kaltinimo ribas, teisiškai įvertinti tuos veiksmus, kurių padarymu kaltinamasis nėra kaltinamas, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą tik dėl nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo, neįvertinus kaltinamojo veiksmų dėl užsimojimo kirviu prieš nukentėjusiąją, kurie, nukentėjusiosios teigimu, padarė traumuojamą poveikį jos psichikos būsenai, sukėlė neigiamas pasekmes, ne tik kad nebūtų įvykdytas teisingumas bet ir nebūtų užtikrintas tinkamas nukentėjusiosios teisių gynimas. 

7.1. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad išsamiai ir tiksliai suformuluoti kaltinimą, vadovaujantis įstatymų reikalavimais yra prokuroro pareiga, ir tai kad asmuo, neturintis atitinkamų žinių, gali subjektyviai vertinti jam pateiktą kaltinimą ir nepareikšti jokių prašymų ar pretenzijų, nepašalina prokuroro pareigos tinkamai parengti bylą teisminiam nagrinėjimui.

8. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pats neturi jokių procesinių galimybių pašalinti anksčiau aptartų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nurodytiems pažeidimams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį.

        Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                             Gražvydas Poškus