Baudžiamoji byla Nr. 1-273-1204/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28507-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.4.1.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Eglei Šlivinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,

kaltinamajam T. G. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,

nukentėjusiajam S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. liepos 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2006 m. sausio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2006 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 6 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių;

4) 2011 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2013 m. liepos 18 d. atlikęs bausmę;

5) 2016 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

6) 2017 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, subendrinus, laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

7) 2019 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

8) 2019 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirta jam galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams,

9) 2022 m. gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

10) 2022 m. gegužės 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

11) 2022 gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 30 parų arešto. 2022 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams 30 dienų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. NĮ-22-1278, taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, paleidžiant 2024 m. kovo 25 d. 2024 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 5 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmė.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

Kaltinamasis T. G., 2024 m. liepos 17 d., apie 20.27 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė tris smūgius nukentėjusiajam S. B. į galvą ir vieną smūgį į pilvą, tokiu būdu padarydamas trauminį blužnies plyšimą, sukėlusį kraujo susikaupimą pilvo ertmėje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chirurginės operacijos metu nustatyto blužnies plyšimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. G. parodė, kad kaltinamąjį aktą gavo, supranta kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta iš dalies, kad sudavė tris smūgius į galvą pripažįsta, bet nepripažįsta, kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kur plyšo blužnis. Prašo teismo atsižvelgti į filmuotą medžiagą. Be to, teismo, prašo, kad padarytų jo dešinės rankos smūgiavimo stiprumo matavimus, nes jis nevaldo trijų pirštų, todėl negalėjo padaryti blužnies plyšimo. Su vaizdo įrašu susipažinęs. Parodymus duos. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad atsimena tą laiką, buvo (duomenys neskelbtini) kambaryje. Atėjo išsiplauti rūbus, buvo apgyvendintas kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), penkiese, visos vietos užimtos. Išsiplovė rūbus ir matė, kad atėjo nukentėjusysis S. B.. Jis jo paklausė kas čia jį perkėlė į tą kambarį. Nukentėjusysis atsakė, kad budintis. Jis pasakė, kad buvo tuščių kambarių kitur, nes jie tvarkingai gyvena, kambaryje nėra vagių, gali daiktus palikti ant palangės, nes žino, kad niekas nieko nepaims ir atėjo naujas žmogus. Jam reikės nemiegoti, o ne jį „daboti“, nes piniginė ant palangės padėta. Pas jį buvo pinigų, maisto. (duomenys neskelbtini) vyksta vagystės, dingsta žmonių daiktai. Jis jo gražiai paprašė išeiti į kitą kambarį, bet šis atsikalbinėjo, vadino jį gaidžiu. Jis atsistojo ir trenkė jam tris smūgius į galvą ir viskas, pasiėmė kuprinę ir išėjo. Jis tvarkingas žmogus, buvo prašęs budinčiojo, kad neleistų į tą kambarį visokių. Paprašė gražiai išeiti, o jis pradėjo „kolioti“. Pripažįsta, kad sudavė tris smūgius į galvą, nors net nepasakytų, kad smūgiai, nes jam nebuvo nei mėlynių, nei sužalojimų, net kepurė nenukrito. O į pilvo sritį nedavė, yra filmuotoje medžiagoje užfiksuota. Nukentėjusiojo cigarečių neprašė, nes pats jų turėjo. Konfliktas įvyko todėl, kad nukentėjusįjį įkėlė į (duomenys neskelbtini) kambarį, jis jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Nežino ar dar kas nors girdėjo šį konfliktą. Kambaryje buvo žmonių. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes nepadarė blužnies plyšimo. Prašo, kad nukentėjusysis S. B. pateiktų teismui psichologo pažymą, kad lankėsi pas psichologą dėl galimai patirtų išgyvenimų, kurį patyrė per sumušimą, nes S. B. prašo teismo, kad galimai patyrė 10015 Eur, 1000 Eur turtinės ir neturtinės žalos civilinį ieškinį. Prašo atmesti šį prašymą, nes prašymas yra nepagrįstas, prašo panaikinti ir kaltinimus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes akivaizdžiai matosi, kad jis S. B. davė tik į galvą, o ne į pilvo sritį, kaip yra nufilmuota kameroje. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu irgi nesutinka. Nuo galvos sužalojimų jam nieko nebuvo. Budintis jo klausė, kas tau atsitiko, ko taip greitai išeini, bet nepranešė, nepasakė, kad jį sumušė. Jei budinčiam pasakai, kad tave sumušė, budintis iš karto išsikviečia policiją, greitąją. Tą dieną niekas nebuvo iškviesta. Nukentėjusysis išėjo ir jeigu jis padarė, taip kaip jis sako – tą blužnies sužeidimą, tai galėjo praeiti šešios valandos, po to padarymo. Kur dar buvo nukentėjęs S. B. devyniolika valandų su plyšusia blužnimi, kad jį tik kitą dieną, 4.32 val. išvežė į ligoninę iš jo draugės. Sudavus smūgius jam nieko neskaudėjo, nes jis jam kaire ranka davė, o yra dešiniarankis.

Kaltinamasis T. G. 2024 m. rugpjūčio 21 d., įtariamojo apklausos metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jokio nusikaltimo nepadarė, prašo išreikalauti vaizdo įrašus (duomenys neskelbtini) konkrečiai to kambario, koridoriaus, kur jis neva mušė. Prašo parodyti alkotesterio čekius, kad jis buvo girtas. Prašo surasti liudininkus (2 t., b. l . 144–147).

Kaltinamasis T. G., 2024 m. spalio 16 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, įtarimo nuorašas įteiktas, parodymus duos teisme, kai susipažins su byla. Kaltę pripažįsta (2 t., b. l. 163–165).

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Nukentėjusysis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neseniai buvo grįžęs iš užsienio ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Užsiregistravęs nebuvo, kreipėsi į budintį. Budintis pasiūlė (duomenys neskelbtini) kambarį, kur buvo du asmenys. Jis paklausė ar galima čia apsistoti, sako yra laisva lova prie durų. Pasidėjo kuprinę ir atsisėdo, asmenų kambaryje nepažinojo. Įėjo T. G., kuris buvo su šortais, paklausė ką čia veiki. Jis paklausė ar gali čia pernakvoti. Šis sakė, ne, eik lauk, ieškok kitos vietos. Jis nieko nedarė, jo necenzūriniais žodžiais nevadino ir iš kambario neišėjo. Tada jis pradėjo jį daužyti, trenkė į galvą kelis kartus, gal ir tris ir į šoną. Jam apsisuko galva ir viskas. Skausmo skalėje, kiek skaudėjo – nežino, neįvardins. Iš kurios rankos jis smūgiavo nepasakys, jis tik dengėsi. Daugiau jis jam sudavė į šoną (rodo į kairį šoną). Jis dengėsi galvą, o šonas liko atviras. Smūgių į pilvą buvo daugiau, bet kiek nežino, gal trys. Į galvą trys, o į šoną irgi du – trys. Skausmo skalėje smūgis į pilvą buvo – 10 balų. Toliau jis pasiėmė kuprinę ir išėjo, kambaryje buvę kambariokai nesikišo, neužstojo, nedrausmino. Suprato, kad neverta pasilikti. Išeinant budinčio nebuvo. Niekam nesakė, kad jį (duomenys neskelbtini)sumušė, nes nieko nebuvo. Policijos nekvietė, nes buvo išsikrovęs telefonas, paprašyti telefono nebuvo ko. Palikęs (duomenys neskelbtini)nuėjo iki Talkšos ežero ir ten krūmuose pernakvojo. Labai skaudėjo šoną, į medikus nesikreipė, nes neturėjo iš ko paskambinti ir manė, kad praeis. Pas draugę nuvyko, tada pasidarė labai blogai. Prie Talkšos ežero medikamentų nenaudojo, ryte pasijuto blogiau. Paskambino draugei ir nuvyko pas ją, vyko apie valandą iki jos. Nuo centro iki (duomenys neskelbtini), 12 autobusu. Judėti buvo sunku, buvo silpna, galva svaigo, buvo netekęs sąmonės, iš praeivių niekas nesustojo. Nuvažiavus pas pažįstamą, išgėrė vaistų, ištepė šoną su vaistais, pavalgė sriubos ir pasidarė labai blogai. Tada iškvietė greitąją, o jis neteko sąmonės. Buvo operuotas, bet kiek laiko buvo be sąmonės nepamena. Reanimacijoje buvo gal savaitę. Paskui namuose, nes į reabilitaciją nesiuntė. Dabar pasekmes jaučia, nes kai pavalgo, jį pradeda pykinti ir labai skaudą šoną. Šį dalyką morališkai išgyveno sunkiai. T. G. iki tol nepažinojo, su juo neturėjo konfliktų. Įsidarbinti negali, nesikreipė į gydytojus, nes turi pirmą grupę. Sumušimas dar labiau pablogino jo sveikatą. Civilinį ieškinį palaiko. 15 Eur turtinė žala už pirktus vaistus nuo skausmo (kvitų neturi), daugiau turtinės žalos nėra. 10000 Eur neturtinė žala už patirtus sužalojimus. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jei būtų neišėjęs, gal jį toliau būtų mušęs. Skausmą į šoną pajuto iš karto, buvo labai stiprus (10 balų), toks momentinis, o paskui vėl pradėjo skaudėti. Labiau skaudėti pradėjo po valandos. Išėjęs niekur nenugriuvo, niekas jo nesumušė, konfliktų nebuvo, tai buvo tik tas vienintelis įvykis. Važiuojant pas draugę buvo netekęs sąmonės, bet nugriuvęs nebuvo. Sąmonės neteko autobuse sėdint, vairuotojas jį pajudino ir liepė lipti lauk ir jis išlipo lauk. Pasekmių nesuprato, galvojo, kad šonkauliai lūžę.

Nukentėjusiojo S. B. parodymais, kad yra neįgalus, turi pirmą grupę. Neįgalumą turi apie 4 metus, dėl galvos ir kojos. Yra išleistas iš ligoninės gydytis ambulatoriškai, jaučia skausmą, bet papasakoti įvykio aplinkybes gali. Jo sveikata leidžia jam viską suprasti, nėra apsvaigęs nuo vaistų ar kitų medžiagų. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, kartais gyvendavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2024 metais liepos mėn., tikslios dienos nepamena, nuėjo į (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pernakvoti. Atėjo apie 20.00 val., budėjo darbuotojas A., kuris jį įleido į (duomenys neskelbtini). A. jam nurodė eiti į (duomenys neskelbtini) kambarį. Užėjęs į (duomenys neskelbtini) kambarį paklausė, kuri laisva lova. Kambaryje buvęs vyriškis, kurio nepažįsta, jam parodė laisvą vietą. Jis atsisėdo į lovą, esančią po kaire puse prie sienos. Ant lovos pasidėjo kuprinę ir sėdėjo ant jos. Buvo blaivus. Sėdėdamas ant lovos, su niekuo nekalbėjo, laukė kol galės eiti miegoti. Nežino kiek buvo valandų, bet netrukus, į kambarį įėjo jam nepažįstamas vyriškis, kurį matė pirmą kartą. Jokių konfliktų su juo nebuvo turėjęs. Minėtas vyriškis įėjęs į kambarį jam pasakė: „turi cigaretę?“ Jis atsakė, kad neturi. Atsakė normaliai, nepiktai. Vyriškis paklausė, iš kur jis. Atsakė, kad vietinis, iš (duomenys neskelbtini). Vyriškis piktai jam pasakė, kad „čia nemiegosi“. Kodėl taip pasakė, nežino. Jis pasakė, kad budintis jam sakė čia miegoti. Matėsi, kad vyriškis neblaivus, suprato iš jo išvaizdos. Vyriškis pradėjo jį mušti. Pirmą smūgį sudavė jam būnant ant lovos, pataikė kumščiu į kairę veido pusę. Kraujas nebėgo, bet juto skausmą. Nuo smūgio bandė dengtis veidą rankomis. Po to pajuto smūgius į kairį šoną į šonkaulius. Taip jam atrodo, kad į šonkaulius. Kiek smūgių buvo suduota į kairį šoną, negali pasakyti, jam atrodo, kad daug. Juto skausmą kairiame šone. Taip pat juto smūgį saulės rezginyje. Skausmą pajuto nuo pirmo smūgio į šoną. Suduodamas smūgius vyriškis jo nieko nereikalavo ir nieko neprašė. Po smūgių sudavimo, kurių detaliau apibūdinti negali, nepažįstamas vyriškis nuo jo atsitraukė. Tada jis pasiėmė kuprinę ir išėjo iš (duomenys neskelbtini) kambario. Išeinant iš (duomenys neskelbtini)budėtojo nebuvo, nieko jam nesakė. Kiek pamena, įvykio metu kambaryje buvo dar vienas vyriškis, kurio jis nepažįsta, nurodyti negali, kuris jam pasakė, kuri laisva lova. Tas vyriškis į konfliktą nesikišo. Ar buvo daugiau žmonių kambaryje, jis nežino. Po įvykio su savo kuprine išėjo iš (duomenys neskelbtini) prie Talkšos ežero, kur pliažas, kur krūmuose praleido naktį. Naktį jautėsi prastai, visur skaudėjo, negalėjo miegoti. Tada sulaukęs kitos dienos ryto, kuri tai diena įvardinti negali, nuėjo į autobusų stotelę prie teatro, kur su 12 autobusu nuvažiavo į pietinį pas pažįstamą I. G.. Ji jam paskambino ir pakvietė pas save. Telefonu jai nieko nesakė. Kai atvyko pas I. buvo apie 12 val. Labai ilgai užtruko kol nuo ežero ėjo iki stotelės. Ilgai ėjo dėl savo sveikatos būklės, labai blogai jautėsi, skaudėjo, buvo silpna. Galvojo, kad jam bus lūžę šonkauliai, trūko oro. Eidamas nuo ežero iki autobusų stotelės nieko nesutiko, su niekuo nekalbėjo. Atvykęs pas I., pasakė jai, kad vakar jį sumušė (duomenys neskelbtini). Sakė, kad jam skauda, blogai jaučiasi. I. davė jam vaistų nuo skausmo, galvojo, kad praeis, tačiau vaistai nepadėjo. Po kiek laiko pavalgė sriubos, bet geriau nepasidarė, darėsi vis blogyn, pradėjo vemti, todėl nežino kiek buvo valandų, I. jam pasakė, kad kvies greitąją medicinos pagalbą. Jis neprieštaravo. Iki greitosios atvykimo jau buvo netekęs sąmonės. Kaip buvo pristatytas į Šiaulių Respublikinę ligoninę, nepamena. Kokią dieną buvo atvežtas į ligoninę, nepamena, negali nurodyti. Žino, kad kitą dieną po sumušimo (duomenys neskelbtini). Žino, kad ligoninėje buvo operuotas, jam padarytas vertikalus pjūvis pilve, ką tiksliai jam operavo, nežino, bet kiek suprato, kažkas buvo trūkę ir susikaupė vandenų pilve ar pan. Kelias dienas gulėjo reanimacijos skyriuje, vėliau buvo perkeltas į chirurgijos skyrių, iš kurio buvo išrašytas. Kada tiksliai jį išrašė, nežino, negali pasakyti. Dėl ko buvo sumuštas, nežino, niekam nieko blogo nėra padaręs. Vyriškis, kuris jį sumušė jam nepažįstamas, matė pirmą kartą, jokių konfliktų su juo nėra turėjęs. Kas galėjo matyti konfliktą įvardinti negali, bet lyg ir buvo vienas vyriškis „plikis“, detaliau apibūdinti negali. Vyriškį, kuris jį sumušė, atpažinti galėtų iš veido bruožų. Po įvykio bijo eiti nakvoti į (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bijo būti vėl sumuštas. (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas pirmą kartą. Už ką ir dėl ko buvo sumuštas, nežino, negali pasakyti. Iki įvykio, tai yra kai atėjo į (duomenys neskelbtini), buvo sveikas, jokių sužalojimų kūne nebuvo. Po to, kai išėjo sumuštas iš (duomenys neskelbtini), taip pat niekur kitur sumuštas nebuvo, pats niekur negriuvo ir nesusižalojo. Visi sužalojimai, kurie jam atsirado buvo padaryti (duomenys neskelbtini) sumušimo metu (1 t., b. l. 104–108).

2024 m. rugsėjo 19 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis S. B. parodė, kad jis nepažįsta to vaikino, kuris jį sumušė, bet policijos komisariate jis atpažino iš jam pateiktų nuotraukų. Negali dabar pasakyti kiek smūgių jam sudavė, bet smūgiavo į pilvą į abu pilvo šonus. Jis po tų smūgių iš karto išėjo iš (duomenys neskelbtini), budėtojui (duomenys neskelbtini)nesakė, kad sumuštas kambaryje. Pagalbos kviesti neprašė. Budinčio išeidamas nematė (duomenys neskelbtini). Tą naktį (duomenys neskelbtini)nemiegojo. Išėjęs iš (duomenys neskelbtini) naktį miegojo prie Talkšos ežero. Kitą dieną nuėjo pas pažįstamą, iš kur jį išvežė greitoji pagalba. Jis dėl savo sužalojimo ir sumušimo norės reikšti ieškinį, kad būtų atlyginta jam žala (1 t., b. l. 127–132).

2024 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), pastatas ant kurio yra iškaba (duomenys neskelbtini). Antrajame pastato aukšte kambarys, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Prie durų lova su juodos spalvos čiužiniu, ant kurios padėta mėlynai žalios spalvos pagalvė. Lova yra įvykio vieta. Įvykio vietoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta. Fotografuota (1 t., b. l. 26–36).

2023 m. liepos 19 d. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės A. R. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad šių metų liepos 19 dieną, atvykus adresu (duomenys neskelbtini), į chirurginės reanimacijos skyrių, gydytoja G. S. nurodė, kad intensyviam gydymui į reanimacijos skyrių, dėl blužnies plyšimo paguldytas ir slaugomas S. B. (be pastovios gyvenamosios vietos). Gydytoja nurodė, kad asmuo sąmoningas, tačiau sunkiai orientuojasi aplinkoje, dėl stiprių raminamųjų ir nuskausminamųjų vaistų. S. B. sunkiai kalbėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje, tačiau nurodė, kad jį prieš porą dienų, tiksliai kada nenurodė, (duomenys neskelbtini) sumušė iš matymo pažįstamas vyras. Teigė, jog vyrą atpažintų. Daugiau jokios informacijos nesugebėjo nurodyti, buvo sunku kalbėti. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), budėtojas V. M. nurodė, kad S. B. buvo atvykęs 2024 m. liepos 17 d. vakare, tačiau ilgai neužtrukęs ir pasišalinęs daugiau negrįžo. Peržiūrėjus vaizdą stebinčias kameras 2024 m. liepos 17 d. vakaro, pastebėta, kad laikotarpiu nuo 20.20 val. S. B. užeina į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą bendrąjį kambarį ir prie pat durų esančios, vienos iš miegamų lovų – atsisėda. Ant minėtos lovos ramiai atsisėdęs, pasideda savo daiktus. Kelių minučių bėgyje į bendrąjį kambarį įeiną vyriškis, kuri akivaizdžiai užsipuola S. B., pradeda konfliktą ir per daug nieko nelaukęs, dešinės rankos kumščiu trenkė S. B. į kairę ranką. Vėliau kairės rankos kumščiu trenkė S. B. į veido sritį ir vėl dešinės rankos kumščiu trenkė į pilvo sritį. Po konflikto S. B. pasiima savo daiktus ir pasišalina iš (duomenys neskelbtini). Nustatytas, kad asmuo užpuolęs S. B. yra T. G. (be pastovios gyvenamosios vietos). V. M. nurodė, kad niekas iš (duomenys neskelbtini) dirbusių darbuotojų, tą vakarą, šio konflikto nematė. Susisiekus su įvykio pranešėja I. G., ši paaiškino tik tiek, kad S. B. pas ją atėjęs ir pradėjęs skųstis sveikata, nurodė, kad buvo sumuštas (duomenys neskelbtini). Teigė, jog S. B. tai nebūdinga, niekada su niekuo nekonfliktuodavo. Daugiau jokių aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 16).

2024 m. rugpjūčio 22 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės išrašu, kad iškvietimas gautas 2024 m. liepos 18 d., 15.30 val., Skambinančiosios pranešimas, kad „vakar sumuštas, skauda galvą, vemia“; pridėtas GMP kvietimo garso įrašas (1 t., b. l. 93-96).

2024 m. spalio 2 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas GMP tarnybos pateikto garso įrašas (1 t., b. l. 97-99).

2024 m. liepos 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)pateikė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 39-40).

2024 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini)pateiktas vaizdo įrašas. Įraše fiksuojama, kad T. G. suduoda smūgius nukentėjusiajam S. B. (1 t., b. l. 41-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G860/2023(04), kurioje nurodyta išvada: 1. S. B. nustatytas trauminis blužnies plyšimas. 2. S. B. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2024 m. liepos 18 d. 3. S. B. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. 4. S. B. nustatytas kūno sužalojimas padarytas l trauminio poveikio metu. 5. S. B. nustatytas kūno sužalojimas pagal SSMNT 6.6.11 punktą kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 66–67). 

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2024 m. liepos 31 d. protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis S. B. pagal pateiktas atpažinti asmenų fotonuotraukas atpažino įtariamąjį T. G. ir parodė, kad šis asmuo jį sumušė, parodė, kad jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, ypač nosies bei kaktos (t. 1, b. l. 109–116).

Liudytojo S. D. parodymais apie tai, kad jis paskutinį kartą miegojo (duomenys neskelbtini) naktį iš 2024 iš rugpjūčio 5 į 6 d. Nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. gydėsi Priklausomybės ligų centre Šiaulių filiale. (duomenys neskelbtini) jis būdavo kas naktį, kartas nuo karto gydėsi ligoninėje. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, būna (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš (duomenys neskelbtini)išeiti turi ryte iki 8 val. ryto, nes dieną būti patalpose negalima, o vakare 20 val. galima grįžti ir būti visą naktį. Paskutiniu metu nuo 2024 sausio mėnesio nakvodavo (duomenys neskelbtini) kambaryje. Tame pačiame kambaryje gyvenančių žmonių vardų ir pavardžių tiksliai nežino, nes ne visus pažįsta. Be to, kartas nuo karto keičiasi kambariuose asmenys, vieni ateina, kiti išeina. Iki kol atsigulė į priklausomybių ligų centrą jis visas dienas vartojo alkoholį ir vaistus. Vaistai jam skirti su receptu, jų negali maišyti su alkoholiu, vaistus jam skyrė psichiatrė. Papasakoti kas įvyko 2024 m. liepos 17 d. vakare (duomenys neskelbtini)negali, nes neatsimena tos dienos. Jam buvo parodytas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini), kuomet buvo sumuštas vyriškis (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 17 d. Peržiūrėjęs įrašą gali pasakyti, kad jis tame vaizdo įrašė sėdi ant lovos ir jam prieš akis vaikinas sumuša kitą vaikiną. Jis tikrai pats nieko paaiškinti negali, nes to fakto neatsimena, nors tikrai jis ten sėdi ant lovos. Tas vaikinas, kuris vaikšto su apykoje ir muša tą kitą vaikiną, vardu lyg ir T. Pavardės nežino. Su juo yra gulėjęs psichiatrijos ligoninėje. Tas T. gal dvi naktis miegojo (duomenys neskelbtini). Kas tas vyras, kurį mušė T., jis nežino ir nieko paaiškinti negali. Vaizdo įraše matyti, kaip į kambarį ateina kitas vyras – R., jo pavardės nežino. Tas R., kiek matė vaizdo įraše, atėjo vėliau į kambarį. Jis tikrai nežino ir negali papasakoti dėl ko tas T. sumušė tą vyriškį, kuris sėdėjo ant lovos, nors visą laiką buvo kambaryje. Neatsimena to fakto dėl didelio alkoholio vartojimo (1 t., b. l. 166–172).

Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie dvidešimt metų, sieja draugiški santykiai. Kokia dieną jis paskambino, tiksliai nepamena, buvo apie 13.00 val.. Jis pasakė, kad jį sumušė. Jis atvyko pas ją. Ji žinojo, kad jis (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena, nes bendravo. Atėjęs pasakė, kad jį (duomenys neskelbtini) sumušė. Po kiek laiko pasiskundė, kad jam šoną skaudą. Ji pasiūlė patepti su arklio tepalu. Davė vaistų nuo skausmo, bet nepadėjo. Jis pavalgė ir paklausė ar gali į lovos kraštą atsiremt. Ji leido, jis atsirėmė ir jo akys tiktai persivertė į kitą pusę, visas išbalo. Ji iškvietė greitąją ir jį išvežė, buvo nesąmoningas, su neštuvais išnešė. Jis pas ją atvyko apie 13.00 val., o išvežė apie 16.00 val. Iš pradžių jis prašė nekviesti greitosios, sakė, kad praeis. Buvo blaivus. Nežino ar jis vartoja alkoholį, gal retkarčiais. Jis sakė, kad naktį praleido (duomenys neskelbtini) gatvėj. Kada pasišalino iš (duomenys neskelbtini), ji nežino. Sakė, kad jį už nieką sumušė. Nežino ar jis tą žmogų pažįsta, jai nieko nesakė. Ji jį po trijų dienų paėmė iš ligoninės ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, pas gerus draugus. Pas ją daugiau negrįžo.

Liudytojos I. G. parodymais, kad kokia diena buvo, nežino, bet buvo namuose ir jai būnant namuose paskambino B. S.. Jis yra jos senas pažįstamas, jie kartas nuo karto bendraudavo. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis neturi pastovios gyvenamos vietos. Kai jai paskambino S., klausė, ar gali pas ją ateiti, nes jam skauda šonkaulius. Pas ją S. atėjo po pietų, ji tada namuose darė valgyti. S. atėjo pas ją ir sakė, kad jam labai šonkaulius skauda. Ji klausė kas buvo. S. sakė, kad jį (duomenys neskelbtini) miegantį sumušė. Ji sakė, kad parodytų, kas ten jam yra. S. pakėlė rūbus, bet jokių akivaizdžių sužalojimų, kraujo nesimatė. Ji S. sakė kviest greitąją, bet jis sakė, kad nereikia, užgis ir taip. Tada ji jam dar davė vaistų nuo skausmo ir elastinio binto, kad apsibintuotų. Bandė su vaistais patepti ties pilvu ir S. vieną kartą surėkė, kad skauda. S. apsibintavo pilvą ir po kiek laiko nusiėmė tą bintą, nes pasakė, kad nebegali. Davė jam maisto. S.s tada paprašė, ar gali atsiremti. Matė, kad jį išpylė šaltas prakaitas, matėsi, kad yra blogai. Ir tada ji pasakė, kad kvies greitąją. S. jau nieko neatsakė ir tik palenkė galvą. Ji tada paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė medikus į namus. Medikai atvyko pas ją, suleido kažkokių vaistų S. Po kiek laiko atvažiavo dar viena greitoji ir S. išnešė su neštuvais iš namų. S. pats nebegalėjo eiti. Po kelių dienų jai paskambino S., klausė kaip sekasi. S. prašė, kad padėtų jam, nes jį išleido iš ligoninės, suprato jam darė operaciją. Kas galėjo sumušti S. (duomenys neskelbtini), nežino, jis jai nepasakojo, o ji ir neklausė (1 t., b. l. 156–159).

Liudytojo A. Č. parodymais, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Permiegoti gyventojai gali vasaros metu nuo 20 val. iki 8 val. Žino, kad buvo vasara , kokia tiksliai diena buvo, negali pasakyti, bet gali būti, kad 2024 liepos 17 d. Jis dirbo tą naktį. Atsimena, kad buvo nakčiai atvykęs S. B., jis jam yra žinomas kaip benamis. Atsimena, kad atėjo tą naktį jis permiegoti, buvo užregistruotas. Buvo įleistas pernakvoti į (duomenys neskelbtini) kambarį. S. B. iš kambario išėjo po atėjimo po gerų 8 minučių. Klausė, ar grįši, bet nieko neatsakė. Akivaizdžių jokių sužalojimų jis ant jo veido ir matomų kūno vietų nematė. Kaip buvo apsirengęs, negali pasakyti, nes neatsimena. Pagalbos kviesti B. neprašė, kad būtų buvę prieš jį smurtauta, nesiskundė (3 t., b. l. 69–70).

Teismo posėdyje liudytojas A. Č., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, t. y. lyg matytas. Jis pas juos atėjo kaip klientas, t. y. kaip neturintis gyvenamosios vietos. Vasarą priimami nuo 20.00 val. vakaro iki 9.00 val. ryto, tik permiega. Jis (S. B.) atėjo apie 19.30 val., buvo prasidėjęs pats rinkimasis. Paprašė atsigulti. Jis jį atsiminė, kad jis buvo gyvenęs (duomenys neskelbtini) gatvėj, kai pastatai dar jų buvo. Palydėjo į viršų, antram aukšte buvo laisva vieta kambary – numeris (duomenys neskelbtini), prie durų. Kiek suprato, pasakė gerai, nes nelabai rišliai kabėjo, toks savotiškas. Jis (duomenys neskelbtini) gatvėj gyvenęs su sugyventine, kaip gyventojas, o ne kaip benamis. Jis kuprinę turėjo, tai pačiupinėjo ar neturi alkoholio – neturėjo. Paliko jį tam kambaryje, o pats nuėjo į pirmą aukštą, į savo kambarį, toliau registruoti ir žiūri, kad jis nusileidžia ir išeina. Dar paklausė kur eini, ar dar grįši, bet jis sumurmėjo kažką. Galvojo, kad išeina parūkyti į kiemą, daug kas išeina į parduotuvę ko nors nusipirkti ir vėl sugrįžta. Iki 23.00 val. leidžiama vaikščioti. Jis niekuo nesuskundė, nedejavo, išėjo ir išėjo. Jokių sužalojimų nebuvo, pagalbos neprašė iškviesti. Kaltinamasis T. G. buvo atvežtas policijos pirmą kartą, daugiau jis su apykoję ten ir laikydavosi. Gal porą savaičių, gal dešimt dienų, neatsimena, reikia žurnalus žiūrėti. T. G., kai neišgėręs – normalus, o išgėrus išryškėja visi bruožai. Ar kaltinamasis T. G. vartojo alkoholį? Gal ne. Visi rinkosi, o paskui jie sulenda į tualetus, dar kur sulenda ir paskui išlenda girti. O kad būtų atėjęs išgėręs ar koks, negali pasakyti. Tą dieną atėjo neagresyvus. Jis privilegijų neturėjo, jam niekas jų nesuteikė, nebent jie patys sugalvojo, kad gali spręsti kas gali gyventi kambaryje, o kas ne. Jie supažindinami su taisyklėmis ir niekas neturi teisės nei lovos pasirinkti, nei sakyti, kad čia mano, gyvensi – negyvensi. Jei ateina kas iš gyventojų ir skundžiasi, kad prie jo kabinėjasi, jis neleidžia ir eini aiškintis. Iškelia lauk, ar iš viso paprašo, kad išeitų, jei ne – kviečia policiją. Jis nematė, kad kaltinamasis T. G. neleido nukentėjusiajam S. B. pasilikti. Matė video. Kiek suprato, tai lova stovi pačiame kampe, nelabai matėsi, nes prietema dar. Po įvykio, kai pasišalino nukentėjusysis, su T. G. nebendravo, nes po savaitės išėjo atostogų. Kamerų yra šešiolika, kiekvienas kambarys filmuojamas. Kameros filmuoja kiaurą parą, įrašai laikomi mėnesį tikrai, tikslai nežino. Pirmą kartą įrašą pamatė, gal po kokios savaitės. Nieko įdomaus, kai ant lovos sėdėjo, lygtais kumščiavo, bet labai trumpai ir viskas, jis atsistojo ir išėjo. Smūgiai galėjo būti du – trys, tikrai daug nebuvo. Kiek video matėsi, tai smūgiuota į galvą. Prietema, lova prie pat durų, neapšviesta, tikrai sunkiai matosi. Gal ir galima labai įdėmiai skaičiuojant, bet daug nebuvo, ten labai trumpai viskas vyko. Ar buvo smūgiuota į pilvą, nepastebėjo, nes jis buvo susilenkęs. Po pirmo smūgio, pasilenkė. Įraše S. B. pažino iš plaukų, iš visko, nes pats jį į tą lovą palydėjo. O dėl T. G. nežino, iš nugaros tiksliai negalėtų 100 proc. garantuoti, nes ten kamerų nebuvo. Galėjo sumušti kitas asmuo, nes tuo metu buvo penki asmenys kambary. Tuo momentu, tam kampe buvo du ar vienas, jis tikrai neatsimena. Sumušimo atvejai pas juos nėra dažni.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas - ekspertas J. S. nurodė, kad nustatant kaltinamojo dešinės rankos pirštų valdymo galimybes, pirmiausiai reikalingi medicininiai dokumentai patvirtinantys apie buvusią traumą ir toliau sekusį gydymą. Keistas klausimas, kiek realu yra teismo medicinos ekspertui ar traumatologui nustatyti smūgio stiprumą įvykiui prieš metus, pusantrų metų praeityje. Kai užduotyje buvo užduotas klausimas, ar T. G. sveikatos būklė leidžia jam atlikti smūgius, kurie pateikti kompaktiniame diske su vaizdo medžiaga. Kompaktiniame diske su vaizdo medžiaga akivaizdžiai matosi, kad filmuojamas asmuo tikrai suduoda smūgius ir, kad jis energingai valdo dešinę ranką. Tai dabar nepasitikima kompaktiniu vaizdo įrašu, ar tai buvo ne tas asmuo filmuojamas. Tenai iš vaizdo medžiagos tikrai matėsi, kad T. G. yra aktyvus ir energingai mosikuoja su dešine ranka. Metodika objektyviam stiprumui matuoti yra, teko matyti Palangoje. Vietoje yra dinamometrinę kriaušė ir matuoja smūgį, tačiau dabar, ar tiriamasis norės rodyti visas savo jėgos galimybes (3 t., b. l. 169–172). 

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pavyzdžiui, kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad T. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – konflikto metu tyčia ranka sudavė tris smūgius nukentėjusiajam S. B. į galvą ir vieną smūgį į pilvą, pastaruoju smūgiu padarydamas trauminį blužnies plyšimą, sukėlusį kraujo susikaupimą pilvo ertmėje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.

Kaltinamasis T. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. kad sudavė nukentėjusiajam S. B. tris smūgius į galvos srity. Smūgį į kairį šoną neigia.

Šiuo nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo S. B. parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu. Pastebėtina, kad S. B. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į kairį šoną suduota jam buvo daug smūgių, gal trys, tačiau teismas nemano, kad šis netikslumas yra esminis, nes esat tokiai situacijai, patiriant smurtą, nukentėjusiajam galėjo pasirodyti, kad smūgių buvo suduota daugiau nei iš realiai jų buvo.

Nors šiuo atveju, be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, įvykį matė dar vienas liudytojas S. D., tačiau jis nurodė, kad įvykio nepamena dėl alkoholio vartojimo, todėl jo parodymai nelaikytini patikimu įrodymu, nes apie įvykį jis parodė, tik po vaizdo įrašo peržiūrėjimo.

Kaltinamojo agresyvius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoti vaizdai. Iš byloje esančio 2024 m. liepos 17 d., (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašo matyti, kad 20:20:22 į kambarį įeina nukentėjusysis S. B., pasideda ant lovos, esančios šalia įėjimo į kambarį, savo daiktus ir atsisėda pats. Be jo kambaryje yra dar vienas vyras, sėdintis ant atokiau esančios lovos. Iš byloje esančių duomenų – S. D., kurio parodymų patikimumas aptartas aukščiau. 20:27:22 į kambarį įeina kaltinamasis T. G., kuris iš karto sustoja prie nukentėjusiojo lovos, uždaro kambario duris, pradeda kažką šiam aiškinti gestikuliuodamas ir 20:27:53 suduoda pirmus smūgius į galvos sritį, o 20:28:01 dar vieną smūgį į nukentėjusiojo galvos sritį bei į kairį šoną.

Apie tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog smurtą patyrė (duomenys neskelbtini), parodė ir liudytoja I. G.. Ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, jog S. B., kitą dieną po įvykio, atėjo pas ją ir pasiskundė, jog skauda šoną (galimai sulaužyti šonkauliai) ir nurodė buvęs sumuštas (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G860/2023(04), matyti, kad S. B. nustatytas trauminis blužnies plyšimas. Šis nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2024 m. liepos 18 d. Kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio metu. S. B. nustatytas kūno sužalojimas pagal SSMNT 6.6.11 punktą kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 66–67). 

Kaip jau minėta, kaltinamasis T. G., neigia smūgiavęs nukentėjusiajam į kairį šoną ir teismo prašė padaryti jo dešinės rankos smūgiavimo stiprumo matavimus, nes jis nevaldo trijų pirštų. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas - ekspertas J. S. nurodė, kad objektyviam stiprumui matuoti metodika yra, tačiau dabar, ar tiriamasis norės rodyti visas savo rankos jėgos galimybes. Kai užduotyje buvo užduotas klausimas, ar T. G. sveikatos būklė leidžia jam atlikti smūgius, kurie pateikti kompaktiniame diske su vaizdo medžiaga. Kompaktiniame diske su vaizdo medžiaga akivaizdžiai matosi, kad filmuojamas asmuo tikrai suduoda smūgius ir, kad jis energingai valdo dešinę ranką, iš vaizdo medžiagos tikrai matėsi, kad T. G. yra aktyvus ir energingai mosikuoja su dešine ranka. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajam tiek smūgius į galvos sritį, tiek į kairį šoną suduoda kumščiu. Vaizdo įraše matyti, jog kaltinamojo dešinės rankos kumštis sugniaužtas. Jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo teiginius apie tarimai nevaldomus pirštus byloje, nėra.

Visų aptartų įrodymų kontekste pažymėtina, jog kaltinamojo nurodytos aplinkybės bei savo kaltės neigimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo, nesutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis T. G., kaip jau minėta, savo kaltę dėl smūgio į nukentėjusiojo kairį šoną, kuris sukėlė blužnies plyšimą, neigia, nurodydamas, jog nevaldo trijų pirštų ir negalėjo suduoti tokio stipraus smūgio, tačiau aptartų įrodymų kontekste bei iš smurtinį įvykį užfiksavusių vaizdo kamerų įrašų matyti, kad kaltinamasis T. G., būdamas jauno amžiaus, sportinio sudėjimo, vizualiai neturėdamas jokių sveikatos problemų, pvz. tokių kaip tariamo dalinio rankos (trijų pirštų) nevaldymo, sudavė nukentėjusiajam tris smūgius į galvos sritį ir vieną smūgį į kairės pusės šoną ir tokie jo nusikalstami veiksmai sukėlė pasekmes – sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. B..

Byloje esanti rašytinė bei vaizdinė medžiaga, liudytojų parodymai patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą ir padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo T. G. atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

IV.                      Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 straipsnis) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, švelninančia asmens padėtį, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis prieš tai buvo teistas 11 kartų, už paskutinius nusikaltimus bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, visi kaltinamojo padaryti nusikaltimai iš esmės buvo smurtinio pobūdžio. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistas 11 kartų už įvairaus pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 25–38), iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l 52–63). Atsižvelgiant į nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. G. paskyrus griežčiausią BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 61 straipsnio 4 dalimi, T. G. skiriama mažesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 4 metai.

Kadangi kaltinamasis T. G. nusikalto neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, t. y. 2024 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi jam panaikintas lygtinis paleidimas, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiškai sudedama su ankstesniais nuosprendžiais paskirta subendrinta ir neatlikta bausme ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 5 mėnesiai ir 14 dienų laisvės atėmimo.

Kadangi T. G. šioje baudžiamojoje byloje buvo faktiškai sulaikytas 2024 m. rugpjūčio 20 d. (2 t., b. l. 170–172, 3 t., b. l. 58–60), todėl laisvės atėmimo bausmė jam skaičiuojama nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

V.                      Civiliniai ieškiniai

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. B. kaltinamajam T. G. pareiškė civilinį ieškinį 15 Eur turtinei žalai ir 10000 Eur – neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad 15 Eur turtinę žalą patyrė, nes dėl patirto sužalojimo reikėjo pirkti tepalo, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šias patirtas išlaidas. Nesant įrodymų, teismas šio reikalavimo tenkinti negali, todėl civilinio ieškinio dalis dėl 15 Eur turtinės žalos atmestina.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Taip pat yra nurodęs, kad teismas turi atsižvelgti į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatos laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse, kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, reikšmingas nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą (2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad S. B. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas – trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo susikaupimą pilvo ertmėje.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žalą T. G. nukentėjusiajam S. B. padarė tyčia. Dėl padarytų sužalojimų S. B. patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus, ištvėrė chirurginę operaciją bei pooperacinį laikotarpį, buvo gydomas reanimacijoje, gydymo įstaigoje iš viso praleido dvi savaites. Savaime suprantama, kad nukentėjusysis dėl smurto prieš jį panaudojimo taip pat patyrė stresą, baimę, o dėl plyšusios blužnies patyrė ne tik skausmą, tačiau galimos jausti pasekmės yra ir ateityje.

Teismų praktika dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už sunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1449 Eur iki 23000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-350-222/2015, 2K-300-222/2017, 2K-212-489/2020, 2K-45-719/2022 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nukentėjusiojo patirtos žalos aspektu bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad esant patirtiems sužalojimams, kitoms nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms, S. B. prašoma priteisi 10000 Eur neturtinė žala yra reali ir atitinkanti suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, tad ji priteistina iš žalą padariusio asmens (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnis).

Kaltinamajam T. G. taip pat pareikštas ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 7255,40 Eur žalai, patirtai dėl nukentėjusiojo S. B. gydymo. Kadangi patirta žala yra patvirtinta rašytiniais rodymais (1 t., b. l. 75–81) iš kaltinamojo T. G. civilinės ieškovės naudai priteistina 7255,40 Eur žalos patirtos dėl S. B. gydymo.

VI.                      Kiti klausimai

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2025 m. vasario 11 d. pažymos Nr. APD-2025-01-793 matyti, kad dėl kaltinamajam T. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta 452,08 Eur išlaidų (3 t., b. l. 183–185). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme ganėtinai ilgam laikotarpiui, duomenų apie šio kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), be to, iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai yra priteistos didelės civilinių ieškinių sumos, todėl teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo T. G. neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo T. G. šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos, 4 vnt., supakuoti voke, kuris prisegtas bylos 1 tomo viršelio gale, paliktinas prie bylos, kaip sudedamoji bylos dalis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 (metų) laisvės atėmimo bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus 5 (penkis) mėnesius ir 14 (keturiolika) dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) pripažinti T. G. recidyvistu.

Priteisti iš T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., gimusio 1984 m. kovo 10 d., naudai 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos.

Priteisti iš T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784026, 7255,40 Eur (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 40 ct) žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš T. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, 4 vnt., supakuotas voke, kuris prisegtas bylos 1 tomo viršelio gale, palikti prie bylos, kaip sudedamąją bylos dalį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja        Diana Jakubėnė