Civilinė byla Nr. e2-21-287/2022

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00727-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.3.9; 3.2.4.9.1; 3.2.4.9.3; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,

sekretoriaujant Linai Graužinienei,

dalyvaujant:

ieškovei S. G. ir jos atstovei advokato padėjėjai A. P.,

atsakovui Ž. G. ir jo atstovui advokatui A. Š.,

trečiojo asmens Pakruojo verslo ir informacijos centro atstovei S. F.-B.,

išvadą duodančios institucijos atstovėms Monikai Motiekaitytei ir Eglei Koskutei,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui Ž. G., tretiesiems asmenims UAB „Pakruojo šiluma“, AB „Swedbank“, UAB „SB lizingas“, Pakruojo verslo ir informacijos centrui, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, dėl kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo bei pagal atsakovo Ž. G. priešieškinį ieškovei S. G., tretiesiems asmenims UAB „Pakruojo šiluma“, AB „Swedbank“, UAB „SB lizingas“, Pakruojo verslo ir informacijos centrui, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo vaikams priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, dėl įpareigojimo pateikti buto raktą, dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė S. G. paskutiniu teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką tarp S. G. ir Ž. G., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. M. G., V. G. ir J. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. G.. Priteisti iš atsakovo Ž. G. nepilnamečių vaikų A. M. G., V. G. ir J. G. išlaikymui, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės po 200 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti atsakovui sumokėti išlaikymo įsiskolinimą po 600 Eur kiekvienam vaikui už išlaikymo neteikimą gegužės, birželio ir liepos mėnesiais. Paskirti nepilnamečių vaikų A. M. G., V. G. ir J. G., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną S. G.. Nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką Ž. G. gyvenant Lietuvoje, A. M. G., V. G. ir J. G. praleidžia su tėvu du savaitgalius per mėnesį, iš anksto, ne vėliau kaip 14 dienų iki numatomo susitikimo laiko informavus ieškovę. Nepriklausomai nuo atsakovo gyvenamosios vietos, vaikai su tėvu bendrauja be apribojimų visomis įmanomomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų poreikius, užimtumą. Vaikai kasmet su tėvu praleidžia ne mažiau 20 dienų vaikų vasaros atostogų, konkretų atostogų laiką suderinus iš anksto, ne vėliau kaip likus 14 dienų iki numatomo atostogų laiko pradžios. Santuokos metu įgytas transporto priemones – lengvuosius automobilius „Citroen C8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „C. G. Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti Ž. G.. Santuokos metu įgytas 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių kiekvienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, kartu su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis palikti atsakovui Ž. G.. Santuokos metu įgytus ir atsakovo pasisavintus daiktus – svetainės kampą ir televizorius „Samsung UE46H7000ST“ ir „Samsung UE32H6400AW“ palikti asmeninės nuosavybės teise atsakovui Ž. G.. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamo turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), televizorių „Hisense H50A7300F-LED-50-Smart“ bei pajamas gautas už parduotą (santuokos metu įgytą) automobilį. Visus kreditorinius įsipareigojimus tarp S. G., Ž. G. ir AB „Swedbank“ pagal banko sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti solidariai abiem šalims. Nustatyti, kad S. G. po santuokos nutraukimo asmeniškai dengs minėtos paskolos įmokas, o bankui dėl kokių nors priežasčių nukreipus išieškojimą į atsakovą Ž. G., S. G. įsipareigoja atlyginti jo turėtas išlaidas per 30 dienų. Priteisti ieškovei ir atsakovui sumokėti lygiomis dalimis po 316,58 Eur UAB „Pakruojo šiluma“ už komunalinius patarnavimus. Visas teises ir pareigas pagal skolinį įsipareigojimą administruojamą Pakruojo verslo ir paslaugų informacijos centro už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkei, palikti ieškovei S. G.. Visas teises ir pareigas pagal S. G. su UAB „SB lizingas“ sudarytą 2020 m. liepos 28 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine prievole palikti ieškovei S. G.. Visas teises ir pareigas pagal S. G. su UAB „SB lizingas“ sudarytą 2020 m. spalio 28 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine prievole palikti ieškovei S. G.. Iš ieškovės S. G., atsakovo Ž. G. naudai priteisti 5787,58 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį, kompensaciją išmokant iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui išlaikymas – nepriteisiamas. Nustatyti, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kyla nuo 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. nuo ieškinio padavimo į teismą dienos. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – G., atsakovui – G..

Patikslintame ieškinyje ieškovė S. G. nurodė, kad santuoką su atsakovu Ž. G. įregistravo (duomenys neskelbtini)  Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Draugaudami ir santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, kūrė bendrą šeimos ateitį. Santuokoje augino tris nepilnamečius vaikus: A. M. G., V. G. ir J. G.. Gyvendami kartu užaugino ir vieną atsakovo sūnų, kuris dabar yra pilnametis. Norėdama kuo geriau sutarti su atsakovu, dažnai nutylėdavo atsakovo įžeidinėjimus jos atžvilgiu. Atsakovas ilgainiui visai nustojo skaitytis su jos nuomone, ją nuolat žemino, taip pat žemino ir jos giminę. Ilgainiui atsakovas net pradėjo smurtauti prieš ją, porą kartų buvo sumušęs. Vis labiau nesutarti pradėjo gimus trečiajam vaikui. Nenorėdama viešinti šeimos problemų ir dėl to patirti gėdos, nesikreipė į policiją dėl atsakovo smurtavimo ir atsakovui atleido. Nesutarimai tebesikartodavo, bet stengėsi tyliai iškęsti, taikstydavosi su bloga atsakovo nuotaika. Nutolo vienas nuo kito. Atsirado tarpusavio susvetimėjimas. Esminiai nesutarimai prasidėjo maždaug prieš porą metų. Atsakovas ėmė kaltinti ją neištikimybe, skaudino vadindamas „pijoke“, „valkata“. Tie priekaištai ją labai žeidžia kaip moterį ir sutuoktinę. Prasidėjus tokiems atsakovo kaltinimams, dar labiau nutolo vienas nuo kito. Nustojo bendrauti, nebeveda bendro ūkio. Nuo 2017 metų atsakovas išvyko dirbti į Norvegiją. Jų santykiai nepagerėjo ir jau nuo šių metų pradžios atsakovas pats nuolat kartodavo, kad skirtųsi. Bandė su atsakovu kalbėtis dėl skyrybų bendru sutarimu. Buvo paruošusi atsakovui dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, bet atsakovas vis keitė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Ji su viskuo sutiko, bet atsakovas ir vėl persigalvodavo, paruoštų dokumentų nepasirašydavo, nors ji siūlė jam įvairius turto padalinimo variantus. Neturėdama kitos išeities, kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes kartu jau nebemato galimybės toliau gyventi. 2020 m. vasarą teikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl ikiteisminės mediacijos. Siekė ginčą išspręsti mediacijos būdu. Atsakovas mediacijoje dalyvavo, tačiau nesutiko su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymu. Iki šiol atsakovas ignoruoja bet kokius jos bandymus ginčą išspręsti taikiu būdu. Dėl netinkamai susiklosčiusio gyvenimo santuokoje bei dėl galutinio santuokos iširimo, nenori kaltinti vien tik atsakovą. Ji nori kuo greičiau nutraukti santuoką ir ramiai pradėti gyvenimą be atsakovo, vengiant nuolatinės įtampos namuose. Esant išvardytoms aplinkybėms, dėl atsakovo nuolatinių grasinimų toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl santuoką būtina nutraukti. Mano, kad abu yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl prašo teismo nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės ir netaikyti termino susitaikymui. Ji gerai prižiūri, auklėja ir rūpinasi jų nepilnamečiais vaikais, teikia jiems išlaikymą. Jos ir vaikų santykiai yra artimi, jie jaučiasi saugūs gyvendami su ja, dalinasi su ja savo išgyvenimais, kasdieniniais rūpesčiais. Nuo pat vaikų gimimo, visą laiką gyveno kartu su vaikais, jų ryšys yra susiformavęs dar iki teismui teikiamo ieškinio dėl skyrybų. Atsakovas šiuo metu dirba Norvegijoje, į Lietuvą grįžta tik kartkartėmis. Atsakovas su vaikais bendrauja, bet nedalyvauja kasdieniniame vaikų auklėjime, nedaro teigiamo poveikio vaikų vystymuisi. Priešingai, atsakovas bando nustatinėti vaikus prieš ją, tuo darydamas neigiamą įtaką vaikų auklėjimui. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo prašo A. M. G., V. G. ir J. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nepilnamečių vaikų A. M. G., V. G. ir J. G. poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikia po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kiekvienam vaikui: būsto išlaidos, komunalinės paslaugos (vanduo, elektra ir kt. mokesčiai bei paskolos dalis) vidutiniškai vienam vaikui sudaro ~ 20 Eur per mėnesį; telefonas vienam vaikui – 15 Eur; maistui reikia ~ 110 Eur/mėn.; vitaminai kiekvienam vaikui po 10-20 Eur/mėn.; vaistai (A. - Roaccutane 10 mg ryte kaina 18 Eur, Roaccutane 20 mg vakare 22 Eur, V. T. 10 mg kaina 20 Eur, Fucidin 20 mg/g kaina 7 Eur, Clotrimazolum 10 mg/g kaina 3 Eur, Nizoral kaina 13 Eur, specialus vaistinėje gaminamas tepalas 4 Eur), viso vaistams per mėnesį ne mažiau kaip 30 Eur vaikui; dienpinigiai ir pietūs mokykloje ~ 30 Eur/mėn.; mokslo reikmenims ~ 20 Eur/mėn.; ekskursijos, pramogos ~ 20 Eur/mėn.; treniruotės, varžybos ~ 30 Eur/mėn.; kelionės išlaidos ~ 20 Eur/mėn.; drabužiai, avalynė ~ 20 Eur/mėn.; higienai (kirpykla, šampūnai, dantų pasta, dušo želė, muilas) ~ 20 Eur/mėn.; buitinės prekės (patalynė, rankšluosčiai, skalbimo priemonės, kompiuterio išmoka) ~ 20 Eur/mėn.; šventės (gimtadieniai, Kalėdos, Nauji Metai ir t.t.) ~ 30 Eur/mėn.; atostogos 15 Eur/mėn.; nenumatytoms išlaidoms papildomai išleidžia dar ~ 50 Eur/mėn. Šios išvardintos išlaidos yra skirtos tik patiems būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti. Įvertinus įprastus būtinus vieno vaiko poreikius, vienam vaikui tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 460-470 eurų per mėnesį. Prašoma priteisti iš atsakovo 200 Eur suma yra reali ir pagrįsta. Ieškovė papildomai prie vaikų išlaikymo prisideda savo neatlygintinu darbu šeimoje. Kai atsakovas nustojo prisidėti prie vaikų išlaikymo ir bendro turto, šeima jau sumažino savo poreikius ir atsisakė būrelių. Ieškovė turi skolų, kadangi nepajėgia tiek pasirūpinti visais vaikų poreikiais, tiek dengti kreditus, mokėti mokesčius, nes jos pajamos ir gaunama parama šiuo metu nėra pakankama. Anksčiau atsakovas padengdavo išlaidas už komunalinius patarnavimus bei iš dalies prisidėdavo prie vaikų išlaikymo. Šiuo metu atsakovas prie šeimos poreikių patenkinimo mažai prisideda. Ieškovei iš dalies šeimos poreikius patenkinti padeda jos tėvai, kartais remdami finansiškai, prisidėdami daržovėmis bei kitais žemės ūkio produktais. Kadangi apie atsakovo gaunamas pajamas informacijos ieškovė neturi ir negali jų pateikti teismui, todėl teismo prašo išreikalauti, kad atsakovas pats pateiktų pažymas apie gautas pajamas per paskutiniuosius metus. Prašo priteisti iš atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos, nepilnamečių vaikų A. M. G., V. G. ir J. G. išlaikymui iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę S. G. paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kadangi atsakovas šių metų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais neteikė vaikams išlaikymo, neprisidėjo prie kitų šeimos poreikių tenkinimo, prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 600 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra ir sūnumis bei dalyvauti jų auklėjime, kiek tai neprieštaraus nepilnamečių vaikų interesams. Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką Ž. G. gyvenant Lietuvoje: A. M. G., V. G. ir J. G. praleidžia su tėvu du savaitgalius per mėnesį, iš anksto, ne vėliau kaip 14 dienų iki numatomo susitikimo laiko informavus ieškovę. Nepriklausomai nuo atsakovo gyvenamosios vietos, vaikai su tėvu bendrauja be apribojimų visomis įmanomomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų poreikius, užimtumą. Vaikai kasmet su tėvu praleidžia ne mažiau 20 dienų vaikų vasaros atostogų, konkretų atostogų laiką suderinus iš anksto, ne vėliau kaip likus 14 dienų iki numatomo atostogų laiko pradžios. Abu su atsakovu yra darbingo amžiaus, todėl pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo ir išlaikymas vienas kitam yra nepriteisiamas. Santuokos metu įgytas turtas: Ž. G. vardu įgyta transporto priemonė – lengvasis automobilis „Citroen C8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal atsakovo pateiktus duomenis vertė – 200 Eur; Ž. G. vardu įgyta transporto priemonė – lengvasis automobilis „C. G. Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal atsakovo pateiktus duomenis vertė – 200 Eur; Ž. G. ir S. G. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas nekilnojamas turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos kaina 2020 m. spalio 1 d. (ieškinio pateikimo teismui metu) buvo 31100 Eur. Butas yra įkeistas bankui pagal 2013 m. sausio 28 d. sutartinę hipoteką, pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini); Ž. G. vardu įgytos 100 vnt. (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų, kurių kiekvienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur (viso akcijų vertė 2896 Eur); svetainės kampas – 1300 Eur vertės; televizoriai „Samsung UE46H7000ST“ – 200 Eur vertės ir „Samsung UE32H6400AW“ – 100 Eur vertės (pirkti 2014 m. gegužės 15 d.); automobilis „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris parduotas 2020 m. kovo 6 d. už 1100 Eur; S. G. vardu įgytas televizorius „Hisense H50A7300F-LED-50-Smart“ – 350 Eur vertės. Viso įgyto turto vertė, įskaitant jau parduotą automobilį, 37446 Eur. Ieškovė santaupų neturi, ar atsakovas turi santaupų ieškovė nežino. Apie atsakovo banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančias ir faktiškai jo valdomas pinigines lėšas ieškovė neturi žinių, tačiau ieškovė sutinka, kad atsakovui asmenine nuosavybe liktų jo vardu atidarytos banko sąskaitos ir/ar išduotos banko kortelės, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo. Šių metų rugsėjo mėnesį atsakovas susirinko savo asmeninius daiktus, išsivežė du televizorius bei svetainės minkštus baldus (kampą) (daiktų vertės įvardintos aukščiau). Ieškovė ir atsakovas taip pat turi šiuos kreditorinius įsipareigojimus: UAB „Pakruojo šiluma“ – 633,16 Eur už komunalinius patarnavimus (karšto vandens bei šilumos tiekimą); AB „Swedbank“, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), likutis 5059,74 Eur; Pakruojo verslo ir paslaugų informacijos centrui – 6571,87 Eur; 2020 m. spalio 28 d. tarp ieškovės ir UAB „SB lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  – televizoriaus pirkimui, likutis – 306,66 Eur, 2020 m. liepos 28 d. tarp ieškovės ir UAB „SB lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  – elektriniam paspirtukui (dovana J.). Likutis – 171,76 Eur. Viso kreditoriniai įsipareigojimai – 12743,13 Eur. Atėmus kreditorinius įsipareigojimus įgyto turto vertė sudarytų 24702,87 Eur. Kreditoriniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo turėtų būti padalijami taip: 633,16 Eur skolą prašo padalinti per pusę ieškovei ir atsakovui bei priteisti ieškovei ir atsakovui kiekvienam sumokėti po 316,58 Eur UAB „Pakruojo šiluma“ už komunalinius patarnavimus. Visi Ž. G. ir S. G. skoliniai įsipareigojimai AB „Swedbank“, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka šalims solidariai, nekeičiant sutarties sąlygų. S. G. įsipareigoja po santuokos nutraukimo pilnai atsiskaityti su kreditoriumi, sumokėdama likusią 5059,74 Eur skolos dalį, o bankui dėl kokių nors priežasčių nukreipus lėšų išieškojimą iš atsakovo Ž. G., per mėnesį laiko padengti jo turėtas išlaidas. Visi skoliniai įsipareigojimai „Pakruojo verslo ir paslaugų informacijos centras“ už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją, apskaičiuotą už butą Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma 2021 metų sausio mėnesį 6571,87 Eur, po santuokos nutraukimo asmenine prievole palikti ieškovei S. G.. Visos teisės ir pareigos pagal S. G. su UAB „SB lizingas“ sudarytą 2020 m. liepos 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine prievole palikti ieškovei S. G.. Visos teisės ir pareigos pagal S. G. su UAB „SB lizingas“ sudarytą 2020 m. spalio 28 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine prievole palikti ieškovei S. G.. Ieškovei S. G., asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pajamas už parduotą automobilį 1100 Eur; televizorių „Hisense H50A7300F-LED-50-Smart“. Ieškovei tenkanti turto vertė atskaičius paskolą bankui ir paskolą už renovaciją (pastaroji yra neatskiriama nuo turto savininko), paskolą už televizorių – 16711,73 Eur. Taip pat, ieškovei priklauso apmokėti ½ įsiskolinimo už šilumą, t. y. 316,58 Eur. Išskaitant pastarąją skolą, bei kreditą už vaiko paspirtuką reali ieškovei tenkanti turto vertė sudarytų 20123,39 Eur. Atsakovui Ž. G., asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti: automobilį „Citroen C8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį „C. G. Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, svetainės komplektą, televizorius „Samsung UE46H7000ST“ ir „Samsung UE32H6400AW“. Viso atsakovui tenkančio turto vertė – 4896 Eur, atskaičius 316,58 Eur įsiskolinimą už šilumą – 4579,42 Eur. Įvertinus ieškovei ir atsakovui tenkančio turto ir skolų santykį, atsakovui tenkančio turto balansas teigiamas ir sudarytų 4579,42 Eur, ieškovei atitenkančio turto balansas būtų teigiamas ir sudarytų 20123,39 Eur. Teismo prašo nedalinti turto natūra abiem sutuoktiniams, nes turto padalijimas natūra yra negalimas. Galimybę padalyti nurodytą turtą natūra eliminuoja subjektyvios priežastys – komplikuoti ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai, atsakovo agresyvus elgesys, nuolatiniai įžeidinėjimai, pašalinantys galimybę naudotis padalytu turtu, derinant bendrasavininkų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei po santuokos nutraukimo priteistinas nekilnojamasis turtas – butas, o atsakovui skaičiuojant kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, atsakovui mokėtina kompensacija už nekilnojamąjį turtą skaičiuotina nuo 1/3 buto vertės, t. y. 10367 Eur. Tokiu būdu, ieškovės kompensacija atsakovui sudaro 5787,58 Eur. Minėtą kompensaciją ieškovė įsipareigoja sumokėti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Po santuokos nutraukimo prašo ieškovei palikti santuokinę pavardę – G., atsakovui palikti jo pavardę G.. Prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmių kilimo momentas yra ieškinio padavimo į teismą diena, t. y. 2020 m. rugsėjo 28 d. 

Atsakovas Ž. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka tik iš dalies. Santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės – neištikimybės. Neprieštarauja, kad santuokoje gimusių vaikų A. M. G., V. G. ir J. G. gyvenamoji vieta būtu nustatyta su jų motina S. G. (po santuokos nutraukimo D.). Gali skirti kiekvieno vaiko išlaikymui po 80 Eur kiekvieną mėnesį. Įsiskolinimo už vaikų išlaikymą nėra. Neprieštarauja, kad ieškovė lėšas, skirtas vaikų išlaikymui naudotų uzufrukto teise. Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neprašo, nes tuo klausimu ginčo nėra. Ieškovės reikalavimą dėl transporto priemonių „Citroen C8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį „C. G. Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisimo jam, atmesti, nes jos yra nurašytos, bevertės. Po santuokos nutraukimo jam priteisti (duomenys neskelbtini)  akcijas, kurių vertė yra 0,00 Eur, nes akcijos yra nematerialios. Ieškovės patikslintame ieškinyje pamąstymai apie pasisavintus baldus ir televizorius yra niekuo nepagristi, todėl prašo atmesti, nes ieškovei lieka visa kita buitinė technika, kurios likutinė vertė – indaplovė 150 Eur, vandens valymo sistema – 300 Eur, skalbimo mašina – 350 Eur, šaldytuvas – 200 Eur, virtuvės baldai – 3000 Eur, sekcija – 100 Eur, vaikų kambario baldai – 400 Eur, miegamojo baldai – 500 Eur, dušo kabina – 100 Eur, televizorius LG – 150 Eur. Bendra suma 5250 Eur. Nekilnojamas turtas turi būti padalintas natūra, nes ieškovė neturi lėšų, kad galėtų jam kompensuoti turto 1/2 dalį, t. y. beveik 18500 Eurų. Be to, jis neturi kito nekilnojamo turto, kur galėtų gyventi. Nekeičiant paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su AB „Swedbank“, sąlygų, prievolę padengti likusią paskolos dalį šalys turi lygiomis dalimis. Skolą šilumos tinklams, susidariusią dėl S. G. (D.) nevykdymo savo įsipareigojimų, laikyti kaip jos asmeninę prievolę, nes jau tuo metu ieškovė gyveno su kitu vyru, kuris privalo prisidėti prie skolos padengimo. Įsipareigoja mokėti ir savo dalį už buto renovaciją, bei jam priklausančią 1/4 ar 1/5 dalį už kitas paslaugas (šildymą, dujas, elektrą ir kt.), atsižvelgiant į tai, kiek bute gyvens asmenų, bei į tai, jei jis bute gyvens. Turtinis įsipareigojimas UAB „SB lizingas“ pagal sudarytą 2020 m. liepos 28 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  yra asmeninis S. G. (D.) įsipareigojimas. Turtinis įsipareigojimas UAB „SB lizingas“ pagal sudarytą 2020 m. spalio 28 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  yra asmeninis S. G. (D.) įsipareigojimas. Ieškovės siūlomas kompensacijos dydis yra nepagristas, nes jos kompensacijos skaičiavimo metodika, išdėstyta patikslintame ieškinyje, yra neteisinga. Kadangi ieškovė yra darbinga, jos išlaikyti jis neprivalo. Teisinės pasekmės turi prasidėti nuo 2020 m. vasario 20 d., kai ji pateikė teismui dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Nesutinka padengti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Prieštarauja, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė.

Ieškovė S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko paskutinį teismui pateiktą patikslintą ieškinį. Santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes su atsakovu buvo nebeįmanoma gyventi santuokoje nei jai, nei vaikams. Ieškinyje yra išdėstyta kuo pasireiškė atsakovo kaltė, o jos kaltė yra tai, kad ji nebesistengė išsaugoti santuokos, nes nebematė prasmės. Prašo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Prašo kiekvienam vaikui priteisti išlaikymą po 200 Eur. Atsakovas nelabai stengiasi juos išlaikyti, nes laikinosios apsaugos priemonės yra perduotos išieškojimui antstoliams. Visi vaikų poreikiai nurodyti ieškinyje. Atsakovas per šventes yra nupirkęs sūnui batus, kelnes, dukrai pravedė į sąskaitą, o mažajam taip davė. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, kiekvienam vaikui po 600 Eur, t. y. po 200 Eur už mėnesį. Bendravimo tvarka nurodyta ieškinyje. Atsakovas bando bendrauti su vaikais, tačiau vaikai didelio noro nerodo. Bendravimo tvarką nori nustatyti, siekdama apsidrausti. Reikalavimą dėl dviejų automobilių, (duomenys neskelbtini)  akcijų bei dviejų televizorių priteisimo atsakovui palaiko. Prašo priteisti jai butą, nes nemano, kad bus įmanoma draugiškai su atsakovu sugyventi. Be to, yra trys vaikai ir trys kambariai (buvo keturi, bet yra padaryta bendra erdvė ir faktiškai likę trys kambariai). Berniukai turi vieną kambarį, dukra atskirą kambarį ir ji savo kambarį. Nesutinka, kad butas būtų padalintas po ½. Kai kurie baldai yra įmontuoti. Pradžioje jie buvo baldus pasidalinę, ką norėjo, atsakovas išsinešė, o dabar prašo jai priteisti. Virtuvės baldai pirkti seniai, nusidėvėję ir kaina jų nebe tokia. Buto kaina ieškinyje jau nurodyta su baldais. Negalima dalinti ne šalių turtą, o atsakovas prašo dalinti vaikų baldus. Visas įmokas bankui iki šiol ji ir mokėjo, todėl ir toliau žada mokėti. Kartu gyvenant ji mokėdavo mokesčius už vandenį, elektrą, dujas ir internetą, o Ž. mokėdavo už šilumą. O dabar atsakovas atsisako už šilumą sumokėti. Ji prašo mokesčius už šilumą priteisti abiem lygiomis dalimis. Visus likusius ieškinio reikalavimus palaiko. Jie su atsakovu bendro ūkio neveda nuo 2020 m. vasario mėnesio. Nėra net bendravimo dėl vaikų.

Atsakovas Ž. G. paskutiniu teismui pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)  Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)  tarp Ž. G. ir S. G. (ikisantuokinė pavardė D.), nutraukti dėl ieškovės S. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti šalims ikisantuokines pavardes: G. ir D.. Santuokoje gimusių vaikų A. M. G., V. G. ir J. G. gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina S. G. jos gyvenamojoje vietoje. Iš jo priteisti vaikų išlaikymą po 80 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Paskirti S. G. (D.) vaikams skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovės reikalaujamą skolą už vaikų išlaikymą atmesti kaip nepagrįstą, nes išlaikymas vaikams buvo mokamas. Bendravimo su vaikais tvarkos nustatyti neprašo, nes tuo klausimu ginčo nėra. Ieškovės reikalavimą, dėl transporto priemonių „Citroen C8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį „C. G. Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovui atmesti, nes jos yra nurašytos, bevertės, išregistruotos. Po santuokos nutraukimo jam priteisti (duomenys neskelbtini)  nematerialias akcijas. Priteisti S. G. (D.): 1/2 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 18500 Eur; virtuvės baldų komplektą „Iguana“ su akmens masės kriaukle ir vandens kranu, įmontuota buitine technika (orkaitė, kaitlentė „Bosch“, indaplovė „Beko“) – 3200 Eur, šaldytuvą „Fagor“ – 150 Eur, vandens valymo sistemą – 250 Eur, vaikų kambario baldus – 350 Eur, miegamojo kambario baldus – spintos su lentynomis, kabyklomis, slankiojančiomis durimis – 400 Eur, lovą su čiužiniu, dėže patalynei – 300 Eur, dukters kambario baldus – 100 Eur, svetainės kambario baldus – 200 Eur, skalbimo mašiną „Gorenje“ – 350 Eur, dušo kabiną – 50 Eur, spintelę – 50 Eur, dviratį „Phanter“ – 400 Eur, viso turto už 24300 Eur. Ž. G., priteisti: 1/2 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 18500 Eur, dviratį „Phanter“ – 400 Eur, viso turto už 18900 Eur. Priteisti jam iš ieškovės kompensaciją 2700 Eur sumoje už jai atitekusią didesnę turto dalį. Priteisti iš ieškovės kompensaciją 700 Eur sumoje už parduotą automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nustatyti naudojimosi butu tvarką: atsakovui naudotis buto patalpomis: 8-7 13,11 kv. m. ploto, 8-6 7,92 kv. m. ploto, 1/2 dalimi patalpų: 8-1, 11,13 kv. m. ploto, 8-8 11,26 kv. m. ploto, 8-4 2,75 kv. m. ploto, 8-5 1,26 kv. m. ploto, bendras plotas -34,23 kv. m.; ieškovei naudotis buto patalpomis: 8-2 18,11 kv. m. ploto, 8-3 17,94 kv. m. ploto, 1/2 dalimi patalpų: 8-1, 11,13 kv. m. ploto, 8-8 11,26 kv. m. ploto, 8-4 2,75 kv. m. ploto, 8-5 1,26 kv. m. ploto, bendras plotas 49,29 kv. m. Įpareigoti ieškovę pateikti jam buto raktus. Nekeičiant paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su AB „Swedbank“, sąlygų, prievolę padengti likusią paskolos dalį lygiomis dalimis. Skolą UAB „Pakruojo šiluma“ susidariusią dėl S. G. (D.) nevykdymo savo įsipareigojimų, laikyti kaip jos asmenine prievole, nes jau tuo metu ieškovė jų bute gyveno su kitu vyru, kuris privalo prisidėti prie skolos padengimo. Nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai UAB „SB lizingas“ yra asmeniniai S. G. (D.) įsipareigojimai. Sau išlaikymo iš ieškovės nereikalauja. Priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame priešieškinyje atsakovas Ž. G. nurodė, kad su ieškove santuokinių santykių nepalaiko nuo 2020 metų vasario mėnesio, t. y. nuo to laiko, kai ji išvežusi jį į Rygos oro uostą, parsivedė į namus kitą vyrą ir padavė dokumentus dėl santuokos nutraukimo, todėl mano, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turi prasidėti nuo 2020 m. vasario 20 d., kai ieškovė pateikė teismui pirminius procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Visos faktinės aplinkybės dėl santuokos nutraukimo ir ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo yra išvardintos jo 2020 m. spalio 23 d. atsiliepime į ieškinį. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Kito darbo (duomenys neskelbtini) bei rajone nėra. „Į rankas“ gauna 480 Eur. Iš šios sumos turi išsilaikyti pats, mokėti mokesčius, skolą bankui, bei išlaikyti savo vaikus, todėl atsižvelgiant į gaunamas pajamas gali skirti kiekvieno vaiko išlaikymui tik po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jo pragyvenimui lieka tik 240 Eur. Kadangi prašo priteisti jam priklausančią pagal įstatymą buto dalį, sutinka mokėti ir 1/2 dalį kredito, paimto buto pirkimui, savo dalį už buto renovaciją, bei už jam priklausančią 1/4 ar 1/5 dalį už kitas paslaugas (šildymą, dujas, elektrą ir kt.), atsižvelgiant į tai, kiek bute gyvens asmenų, bei į tai, jei jis bute gyvens. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė visais įmanomais būdais stengėsi savo skaičiavimais sumažinti jam priklausančią kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį, nutarė padalinti ir santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – baldus, buitinę techniką, dviračius. Dėl kilnojamo turto padalijimo. Televizoriai yra pirkti 2014 metais, didžiajam televizoriui sugadintas ekranas ir jis yra bevertis, paliko namuose dar vieną gerą televizorių, todėl mano, kad už televizorius jis ieškovei nieko neskolingas. Svetainės baldų kampas buvo pilnai nusidėvėjęs, todėl neturėjo jokios vertės 2020 metų vasario mėnesiui. Jis jį restauravo savo lėšomis 2021 metų vasarą, todėl ieškovė į jį pretenduoti negali. Kitas dalijamas turtas: virtuvės baldų komplektas „Iguana“ su akmens masės kriaukle ir vandens kranu, įmontuota buitine technika (orkaite, kaitlente „Bosch“, indaplove „Beko“), pagamintas iš kokybiškos vokiškos MDP, žalios spalvos, likutinė vertė 3200, šaldytuvas „Fagor“ – 150 Eur, vandens valymo sistema – 250 Eur, vaikų kambario baldai – 350 Eur, miegamojo kambario baldai – spintos su lentynomis, kabyklomis, slankiojančiomis durimis – 400 Eur, lova su čiužiniu, dėže patalynei – 300 Eur, dukters kambario baldai – 100 Eur, svetainės kambarys – pakabinamų ir pastatomų spintų rinkinys – 200 Eur. Naują minkštų baldų kampą ieškovė įsigijo pati, todėl pretenzijų dėl jo neturi. Skalbimo mašina „Gorenje“, pirkta 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 350 Eur, dušo kabina – 50 Eur, spintelė – 50 Eur, 2 dviračiai „Phanter“ (aliuminis rėmas, amortizatoriai, su pavarom), vieno dviračio kaina – 400 Eur. Kadangi baldais ir buitine technika jis nesinaudos, prašo priteisti ieškovei. Jo vardu registruotos transporto priemonės „Citroen C8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „C. G. Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra nurašytos, bevertės. Už renovaciją moka butų savininkai proporcingai savo buto daliai. Kadangi jam po santuokos nutraukimo priklausys 1/2 buto dalis, tai jis privalės padengti ir renovacijos dalį. (duomenys neskelbtini), savo kapitalo neturi, turto neturi, veiklos nevykdo. Pagal bendrovės įstatus vienos akcijos vertė buvo nustatyta 28,96 Eur. Akcijos yra nematerialios, todėl realios vertės neturi. Vertę akcijos turės tik tuo atveju, kai bus parduotos, taps vardinės. Per visą laiką niekas akcijų neįsigijo, ir jeigu ieškovė jas įtraukė į turto dalybas, tai gali pasiimti ir jų 1/2 dalį.

Ieškovė S. G. atsiliepime į patikslintą atsakovo priešieškinį nurodė, kad nuo 2017 metų atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, į Lietuvą grįžta retai, o dabar yra grįžęs į Lietuvą. Nuo 2020 metų sausio, po paskutinio atsakovo smurto protrūkio, ieškovė ir atsakovas jokių santykių nebepalaiko. Atsakovo reikalavimą, kad santuokos nutraukimo pasekmių momentas būtų nuo 2020 metų vasario laikyti nesuprantamu ir visiškai nepagrįstu, bei tik dar vienu reikalavimu, siekiant vilkinti bylos eigą. Atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio vaikams po 80 Eur kiekvienam vaikui atmesti, kaip nepagrįstą bei prieštaraujantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bylose dėl vaikų išlaikymo dydžio nustatymo. Atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl turto yra nesuprantamos ir nesuvokiamos. Atsakovas nurodo, kad turto vertė yra 37000 Eur, nors byloje yra pateikta turto vertintojo ataskaita (atlikta teismo ekspertizės metu), kurioje aiškiai nurodyta, kad turto vertė dokumentų padavimo dienai buvo 31100 Eur. Dėl turto padalijimo būdo nurodė, kad turtas, pagal pateiktą atsakovo planą netgi negali būti padalijamas. Atsakovas prašo teismo nustatyti naudojimo tvarką, pagal kurią jam būtų paskirta naudotis buto patalpomis: 8-7 13,11 kv. m., 8-6 7,92 kv. m., dalimi patalpų 8-1 1,12 kv. m., 8-8 11,26 kv. m., 8-4 2,75 kv. m., 8-5 1,26 kv. m. ploto, bendras plotas – 34,23 kv. m. Naudojimosi tvarkos nustatymas, pagal kurią šalims naudojimuisi tenka ½ patalpų yra nelogiška ir nesuprantama. Bute nėra galimybės padalinti minėtų patalpų po ½. Patalpa 8-7 13,11 kv. m. turėtų būti palikta naudotis jam, tačiau ši patalpa yra sujungta su patalpa plane pažymėta Nr. 8-1. Nesant ribos tarp patalpų nėra suprantama, kaip atsakovas ketina atskirti minėtą plotą. Su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, tad buto atitekimas atsakovui, kuris kaip nurodo, nežino ar jame gyvens, prieštarauja vaikų interesams, nes vaikai neteks savo gyvenamojo ploto, ir visi turės gyventi 2 kambariuose, nors šiuo metu vaikai yra kitaip pasiskirstę savo gyvenamąją vietą, turi savo mokymosi vietas, laisvalaikio erdvę. Dėl kilnojamojo turto atsakovas privalo pateikti daiktų įsigijimo įrodymus, jų egzistavimą patvirtinančius įrodymus, dabartinę vertę patvirtinančius įrodymus, tačiau to nėra padaryta. Į dalintiną turtą įtraukti vaikų baldai, kurie nėra dalintini iš esmės, nes nėra atsakovo turtas. Atsakovas nurodo, kad turtu nesinaudos (nors prieš tai prašo priteisti butą natūra) ir palieka jį ieškovei. Į tokius nenuoseklius, sau prieštaraujančius atsakovo teiginius ieškovė neturi ką atsakyti, nes jie prieštarauja ne tik elementariai logikai, bet protingumo ir teisėtumo principams. Atsakovas iš esmės pavogtų daiktų – televizoriaus „Samsung UE46H7000ST“ 200 Eur vertės ir „Samsung UE32H6400AW“ 100 Eur vertės (pirkti 2014 m. gegužės 15 d.) ir minkšto kampo 1300 Eur vertės (atsakovo skelbimas dėl pardavimo pridedamas) nevertina. Savo atsiliepime atsakovas tik nurodo, kad juos išsivežė, „nes pats pirko ir pats padėjo“, o patikslintame priešieškinyje jau aiškina, kad vienas televizorius neveikė, apie kitą iš viso neužsimena, taip pat nurodo, kad vieną televizorių paliko, tačiau paliktasis televizorius yra ne ieškovės ar atsakovo, o vaikų, tad išvis yra nedalintinas. Dėl svetainės kampo nurodo, kad „baldų kampas buvo pilnai nusidėvėjęs, todėl neturėjo jokios vertės, ir jis jį restauravo savo lėšomis, tad ieškovė į jį pretenduoti negali“. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o įrodymų, kad baldų restauravimas būtų atliktas už asmenines atsakovo lėšas, nėra pateikta. Dėl automobilių vertės pasakytina, kad pats atsakovas pateikė į bylą automobilių vertes, kuriomis vadovaujasi ieškovė, o vėlesni jo bandymai slėpti ir mažinti turtą yra niekiniai ir nelogiški (automobilio vertė 1 Eur, nors tik mėnuo prieš buvo 200 Eur). Dėl įmonės atsakovas ir vėl meluoja ir slepia turtą. Byloje yra pažymos iš VĮ Registrų centro, kur aiškiai nurodyta, kad proceso pradžioje įmonė turėjo nekilnojamojo turto. Dėl pavardės atsakovo reikalavimas prieštarauja CK 3.69 straipsniui, todėl yra atmestinas.

Atsakovas Ž. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove gyveno šeimyninį gyvenimą. Po trečio sūnaus ji pradėjo išgėrinėti. Jis jokių žalingų įpročių neturi, tarnavo šeimai, žmonai, vaikams, visuomenei. Žmonai nepatiko, kai jis ją drausmindavo. Žmona namus ir vaikus prižiūrėjo ir rūpinosi, jam viskas tiko, bet negalėjo susitaikyti su žmonos elgesiu. Jis dirbo Norvegijoje ir 2018 m. grįžus namo atostogų jis neatlaikė žmonos emocijų ir grubiai jai viską pasakė, kaip viskas yra. Po to, ji pradėjo ieškotis jam pakaitalo. Jis tą sužinojo tik tada, kai buvo iškelta byla. Tiesa, kad santykių nebėra nuo 2020 m. vasario mėnesio, nes ji tada susirado jaunesnį žmogų, o jis negalėjo grįžti iš Norvegijos namo. Santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ji neišsaugojo šeimos. Mano, kad ieškovė nuteikė vaikus prieš jį už tai jie ir nenori bendrauti. Jis nevedė vaikams pinigų, nes nežinojo koks naujas gyvenimas atėjo, todėl žmonai nevedė pinigų. Vesdavo pinigus vaikams į sąskaitas, nors ir nenurodė, kad jų išlaikymui. Kai sužinojo, kad žmonos draugas negeria, ramus, pradėjo vėl pinigus pravedinėti. Dėl automobilių: jie abudu be variklių, „Crysler“ supuvęs. Jis galvojo, kad juos į metalą pavyks parduoti už tiek, todėl nurodė tokią kainą, bet paaiškėjo, kad jie tiek neverti. Džiaugėsi, kad vieną išsivežė ir jam už tai primokėti nereikėjo, o kitą pardavė už 1 Eur. Dėl išlaikymo dydžio yra absurdas, nes jis pateikė iš įmonės savo pajamas. Dėl (duomenys neskelbtini)  akcijų nurodė, kad įnašas panaudojamas veikloje. Įstatuose nurodyta, kad akcijos nematerialiosios. Mano, kad ieškovei būtų teisinga priteisti pusę buto. Nesutinka, kad jai atitektų visas butas. Buitinės technikos ir baldų kainos nurodytos likutinės vertės. Skalbimo mašina visai nauja, pirkta 2019 m. Padarė remontus, pakeitė laidus, sutvarkė, kad būtų šviesesnis butas. Pirko medžiagas, armatūras, siuntėsi iš Kinijos, kad būtų pigiau. Kiek žino, dukros kambario baldai pakeisti naujais, todėl tą jo reikalavimą su 100 Eur verte galima išbraukti. Visos kitos sumos teisingos. Norėjo Norvegijoje sutvarkyti pinigus vaikams, prašė pusę metų, kad ieškovė pateiktų pažymą apie pajamas, bet iki šiol nepateikė. Buvo nupirkti du dviračiai ir jis nori vieno dviračio. Už automobilį „O. A.“ prašo 700 Eur kompensacijos. Buto naudojimo tvarka nurodyta priešieškinyje yra reali ir butą galima padalinti, taip, kad jam priklausytų vienas užrakinamas kambarys ir kad jis, kada norėtų, tada galėtų pareiti. Jeigu butas padalintas, tai paskolą mokės per pusę. Paskutinį kartą „Pakruojo šilumai“ jis mokėjo 2019 m. gruodžio mėnesį, nes nei jis, nei ji daugiau nemokėjo, tai ir susidarė skola. Dėl ieškovės paimtų lizingu daiktų, jam neįdomu, ką ji nusipirko. Buvo trys televizoriai, jis du pasiėmė, vieną paliko. Savo priešieškinį palaiko visiškai, su ieškovės ieškiniu nesutinka. Mano, kad jo dalį buto, parašius sutartį, būtų galima palikti vaikų naudojimui, kol jaunesniajam vaikui sueis 18 metų. Ieškovė susilaukė dar vienos mergaitės ir ta aplinkybė gali apsunkinti visą šią situaciją.

Atsakydamas į ieškovės atstovės klausimus atsakovas Ž. G. nurodė, kad vaikai neturi turto, visas turtas priklauso tėvams, todėl mano, kad vaikų kambario baldai pirkti iš jo pinigų. Svetainės baldai, kuriuos pasiėmė, beverčiai. Juos atidavė restauruoti, nupirko odas. Restauratoriui nesumokėjo, nes neturėjo ir dėl to bandė parduoti baldus, tačiau niekas nepirko. Nežino, ar ieškovė baigė remontus, nes nematė. Sakė dukrai, kad tiek, kiek gaudavo pinigų, nebegaus ir jis nesistengs. Geriau, sėdės prie bažnyčios ranką ištiesęs, nei leis save trypti. Norvegijoje nebedirba, nes nebėra dėl ko. Vaikus išlaiko tiek, kiek gali ir mano, kad 110-120 Eur vaiko išlaikymui užtenka. Mano, kad vaikų poreikiai tokie patys, bet jis nebegali tiek teikti. Mano, kad bute tereikia pastatyti sienelę, kurią jis pastatytų ir apmokėtų arba jo brolis arba vyriausias sūnus. Mano, kad su diržu per užpakalį užplojimas vaikui nelaikytinas smurtu, nes kai žodis netenka prasmės, jį reikia kažkaip kitaip sudrausminti. Pripažįsta, kad nemokėjo du metus jokių mokesčių ir jei jo priešieškinys būtų patenkintas, atlygintų taip, kaip nuspręstų teismas. Pripažįsta, kad viešoje erdvėje, žmonos paskyroje po nuotrauka rašė įžeidžiančias žinutes, nes buvo įskaudintas, vėliau susivaldė. Šiuo metu turi bėdų su sveikata.

Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą dėl ieškovės S. G. ieškinio, kurioje nurodė, kad siekiant kuo objektyviau suformuluoti išvadą, institucijos atstovės lankėsi S. G. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). S. G. gyvena su vaikais, V. G., A. M. G., J. G.. Pasak S. G., butas nuosavybės teise priklauso jai ir Ž. G.. Bendras būsto plotas apie 82 kv. m., yra keturi kambariai. J. G. ir A. M. G. turi savo atskirą kambarį, V. G. taip pat turi atskirą kambarį. Būstas yra su visais patogumais, švarus, tvarkingas, yra visi būtiniausi daiktai vaikų poreikiams. S. G. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poilsiui ir ugdymui. Būstas tinkamas poilsiui ir pilnaverčiam vaikų gyvenimui. Apsilankymo šeimoje metu institucijos darbuotojos išklausė vaikų nuomones. J. G. papasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lanko muzikos mokyklą, mokosi groti fleita. Paklausus apie santykius su šeimos nariais, vaikas nurodė, kad geriausiai sutaria su mama. Paklausus apie santykius su tėčiu, vaikas papasakojo, kad pastarąjį kartą bendraujant su tėčiu nuotoliniu būdu, vaizdo skambučiu, tėtis rėkdamas jį pavadino „asilu“. Ištaręs minėtus žodžius, vaikas apsiverkė. Vėliau vaikas tvirtino, su tėčiu bendrauti nenorintis. Paklausus ar norėtų bendrauti su tėčiu, jeigu jis pasikeistų, vaikas atsakė, „taip“, tačiau paaiškino netikintis, kad tai gali įvykti. J. G. taip pat papasakojo, kad kuomet neklausydavo, tėvas Ž. G., apytiksliai prieš metus, ne kartą, yra mušęs diržu per užpakalį, dėl ko jam kartais skaudėdavo (informacija perduota Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo policijos komisariatui). J. G. nurodė, kad su kitais šeimos nariais sutaria gerai, savo namuose jaučiasi mylimas, gyvenamosios vietos ir mokymo įstaigos keisti nenorėtų. V. G. papasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena bendrabutyje, tačiau šiuo metu dėl karantino vyksta nuotolinis mokymas. Mokslai sekasi vidutiniškai, pažymių vidurkis sudaro apie 7 balus. Mergaitė nurodė, kad iš šeimos narių geriausiai sutaria su mama, jų santykiai šilti, artimi. Laisvalaikį leidžiant kartu su mama, vyksta apsipirkti, žiūri televizorių, gamina maistą. V. taip pat papasakojo, kad santykiai su tėčiu yra komplikuoti, nes būna, kad jis rėkia, pavadina mamą negražiais žodžiais, keikiasi. Tėtis yra išvykęs dirbti į Norvegiją, tačiau su juo nebebendrauja apie mėnesį, net ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Mergaitė nurodė, kad savo namuose jaučiasi gerai, su broliais ir mama sutaria, yra viskuo aprūpinta, mylima, gyvenamosios vietos ir mokymo įstaigos keisti nenorėtų. A. M. G. paaiškino, kad prisėsti pasikalbėti nenori, prašė greičiau su juo pabendrauti, nes skuba išeiti. Berniukas papasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Mokslai sekasi „normaliai“, pažymių vidurkis sudaro apie 4 balus. Nurodė, kad iš šeimos narių geriausiai sutaria su seserimi V.. Su mama taip pat santykiai geri. Su tėčiu santykiai prasti, nes jis šaukia, vadina negražiais žodžiais. Vaikas taip pat nurodė, kad anksčiau, dar lankant vaikų darželį ar mokyklą, tiksliai nepamena kada, ne kartą buvo muštas diržu tėčio ir mamos, jam skaudėjo (informacija perduota Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo policijos komisariatui). A. M. pažymėjo, kad buvo mušamas pelnytai, todėl jis taip pat muš ir savo vaikus. Berniukas paaiškino, kad šiuo metu su tėčiu nebendrauja net ir nuotolinio ryšio priemonėmis, užblokavo jo kontaktus. Vaikas pažymėjo, kad šiuo metu su mama ir kitais su šeimos nariais sutaria gerai, gyvenimo sąlygos geros, gyvenamosios vietos ir mokymo įstaigos keisti nenorėtų. Institucijos vertinimu, S. G. gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Motina prižiūri, auklėja savo nepilnamečius vaikus nuo gimimo, teikia jiems išlaikymą, jų tarpusavio santykiai yra šilti ir artimi. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama, atitinka vaiko interesus. Ieškinyje ieškovė S. G. prašo nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką ir institucija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neprieštarauja ieškovės pozicijai. Institucijos vertinimu, nepilnamečiams vaikams, prašomas priteisti išlaikymas po 200 Eur kiekvienam vaikui, bei 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas (kiekvienam vaikui), atitinka vaikų poreikius ir teisėtus interesus.

Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą dėl atsakovo Ž. G. patikslinto priešieškinio, kuriame nurodė, kad palaiko savo poziciją dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, išdėstytą išvadoje dėl ieškovės ieškinio.

Trečiasis asmuo UAB „Pakruojo šiluma“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su juo sutinka. Prašė bylą nagrinėti bendrovės atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas Ž. G. ir ieškovė S. G. 2006 m. birželio 16 d. su banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  (su vėlesniais susitarimais) pagal kurią buvo suteiktas 9228,15 Eur kreditas. Šios paskolos sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui ieškovė ir atsakovas hipotekos lakštu bankui įkeitė butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas būdami bendraskoliais įsipareigojo jiems suteiktą kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Bankas nesutinka, kad prievolė, kylanti iš tarp banko ir ieškovės bei atsakovo sudarytos sutarties būtų dalinama ar modifikuojama. Bankas sutinka su atsakovo Ž. G. priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu su sąlyga, kad prievolė grąžinti paskolą lieka ieškovei S. G. ir atsakovui Ž. G. solidariai. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo viešoji įstaiga Pakruojo verslo informacijos centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl skolinių įsipareigojimų (įmokų už renovaciją) paskirstymo tarp buto savininkų, pasibaigus skyrybų procesui. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Išvadą duodančios institucijos atstovė Eglė Koskutė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko teismui pateiktas išvadas ir palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei bendravimo tvarkos. Šeima institucijai yra žinoma dėl vaiko teisių pažeidimų ir 2020 m. spalio 27 d. iki 2021 m. spalio 26 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismui. Mano, kad buto padalijimas tarp šalių, esant tokiai situacijai, kai šalys tarpusavyje konfliktuoja, neatitiktų vaikų interesų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ieškovės S. G. ieškinys ir atsakovo Ž. G. priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini)  Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 31. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M. G., (duomenys neskelbtini)  gimė dukra V. G. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. G..

Kaip matyti iš santuokos liudijimo, šalys yra susituokę jau daugiau nei 17 metų, tačiau šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad santuokiniai ryšiai nutrūko, šalys kartu nebegyvena apie 2 metus, bendro ūkio neveda, susitaikyti neketina. Abi šalys pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, kas lemia, jog sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje. Nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, CPK 177–178, 185 straipsniai).

Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas ją kaltino neištikimybe, skaudino, priekaištavo, įžeidinėjo, žemino, smurtavo, buvo sumušęs, bet dėl to ji niekur nesikreipė. Santykiai nepagerėjo ir atsakovui nuo 2017 metų išvykus dirbti į Norvegiją, jie dar labiau nutolo vienas nuo kito, nustojo bendrauti, nebeveda bendro ūkio.

Atsakovas santuoką nutraukti sutiko, tačiau nesutinka, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes sutuoktinė jam buvo neištikima.

CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas, o sutuoktinių pareigų pažeidimas yra esminis. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-225-686/2015, Nr. 3K-3-480-378/2017, kt.).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-254/2010, Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos sutuoktinio kaltės teisinės prezumpcijos. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, kad jos kaltė dėl santuokos iširimo yra ta, jog ji nebesistengė išsaugoti santuoką. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iki 2020 m. vasario mėnesio rūpinosi šeima ir santuoka, buvo rūpestingas ir pareigingas vyras savo žmonai, tačiau iš byloje esančių šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas jau 2019 m. lapkričio 24 d. ieškovei liepia „paduoti skyryboms“ ir palikti vienas kitą ramybėje ir, kad jam jos nereikia, todėl akivaizdu, kad jau kurį laiką tarp šalių nebuvo sutarimo.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių pareigas, teisines prezumpcijas, kasacinio teismo praktiką šiais klausimais, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, o taip pat šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šiuo atveju abipusiai trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, o tai ir padarė bendrą gyvenimą negalimu (CK 3.26 straipsnio 2 dalis 3.27, 3.60 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės S. G. ir atsakovo Ž. G. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę – G., tačiau atsakovas tam prieštaravo ir priešieškiniu prašė ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – D..

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę, o to paties straipsnio 2 dalis suteikia teisę sutuoktiniui santuokinę pavardę pasilikti net tuo atveju, jei jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Taigi, sutuoktinio teisė uždrausti net kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę nėra absoliuti, t. y. tenkinti aptariamą reikalavimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, ginčo šalis, prašanti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, turėtų tinkamai pagrįsti tokį reikalavimą, t. y. nurodyti pakankamai motyvų ir argumentų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog, kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui palikus santuokinę pavardę, būtų pažeisti nekalto sutuoktinio interesai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės jokių objektyvių ir pagrįstų argumentų, kodėl nesutinka su ieškovės pageidavimu pasilikti santuokinę pavardę nenurodė, todėl pagal minėtas įstatymo nuostatas, yra pagrindas šį ieškovės prašymą tenkinti ir po santuokos nutraukimo ieškovei S. G. paliktina santuokinė pavardė – G. nes ji to pageidauja (CK 3.69 straipsnis), o atsakovui Ž. G. paliktina pavardė – G..

Išlaikymas šalims nepriteistinas, kadangi jie to nereikalauja (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, 3.72 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, ieškovės paaiškinimo teismo posėdyje, atsakovo sutikimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktos išvados matyti, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl nepilnamečių vaikų V. G. ir J. G. gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina – ieškove (A. M. G. jau sulaukęs pilnametystės). Teismui pateiktoje vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje užfiksuota, kad ši institucija neprieštarauja dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, nes ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, buities ir gyvenimo sąlygos vaikams sudarytos tinkamos, vaikai ir mama sutaria gerai, jie jaučiasi saugūs. Bylos duomenys patvirtina, kad vaikai su mama gyvena toje pačioje vietoje, jiems įprastoje aplinkoje, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, šalių reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo yra pagrįsti ir tenkintini visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 192 straipsnyje. Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė vaikų poreikius sudarančią sumą per mėnesį – kiekvienam po 400 Eur, ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur dydžio periodinių išmokų kas mėnesį. Su šiuo išlaikymo dydžiu atsakovas nesutiko ir patikslintu priešieškiniu prašė iš jo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 120 Eur per mėnesį, vėliau siūlomo išlaikymo dydį sumažino iki 80 Eur.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik ribotos tėvų finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių vaikų amžių, įvertindamas ieškovės nurodomus vaikų poreikius ir jų detalizavimą, daro išvadą, jog ieškovės nurodoma kiekvienam vaikui per mėnesį reikalinga suma – po 400 Eur, iš esmės nėra per didelė, nes vaikai jau pakankamai dideli, todėl jų poreikiams patenkinti ieškovės nurodomos lėšos yra realios ir pagrįstos. Tuo tarpu atsakovas tik deklaratyviai nesutinka su ieškovės nurodyta suma, prašydamas priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 80 Eur per mėnesį, nepateikia visiškai jokių detalių skaičiavimų apie vaikų išlaikymui reikalingas lėšas.

Tačiau teismas šiame kontekste pažymi, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas reikšminga laiko aplinkybę, kad atsakovas iš esmės labai minimaliai bendrauja su vaikais (atsakovas nurodė, jog vaikai su juo nebendrauja), taigi jis nepatiria jokių papildomų su bendravimu susijusių išlaidų. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo į bylą pateikto išrašo iš banko sąskaitos, atsakovas periodiškai perveda vaikams į jų sąskaitas lėšų, ieškovė gauna valstybės skiriamas išmokas vaikams, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ieškovės nurodomą šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo sumą yra pagrindas mažinti ieškovės gaunamų išmokų vaikams suma – 100 Eur.

Nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (CK 3.182 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos leidžia šalių vaikams teikti tik po 80 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį ir, jo nuomone, tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti. Teismo nuomone, atsakovas turi prisiimti atsakomybę vaikais pasirūpinti tinkamai, dirbti ir teikti išlaikymą vaikams. Bylos metu atsakovas ne kartą nurodė, kad neketina stengtis ir uždirbti daugiau, nes nemato prasmės ir netgi tyčia stengsis uždirbti mažiau, kad netektų vaikams mokėti didesnio išlaikymo. Teismo posėdžio metu atsakovas pažymėjo, kad turi sveikatos problemų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus, turi dėti visas pastangas, kad tinkamai aprūpintų ir teiktų reikiamo dydžio išlaikymą šalių vaikams.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. G. ir J. G. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2-3 dalys, 3.194-3.196 straipsniai).

Kadangi šioje byloje Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių vaikams priteistas išlaikymas po 150 Eur kiekvienam šalių vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis iki sprendimo priėmimo dienos, todėl išlaikymas V. G. ir J. G. priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos, o A. M. G. nebepriteistinas, nes jis sprendimo priėmimo dieną jau yra sulaukęs pilnametystės.

Ieškovė S. G. paskirtina šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog šalys iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais, todėl išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui sudaro po 600 Eur, iš viso 1800 Eur. Atsakovas nurodė, kad lėšas vaikams išlaikyti pervedė į vaikų sąskaitas.

Iš sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais pervedė lėšų į vaikų sąskaitas banke „Swedbank“, AB, nurodydamas mokėjimo paskirtyje „vaiko išlaikymo pinigai“, „sąskaitos papildymas“ ar „vaikų pinigai“: 2020 m. gegužės 4 d. pervedė 99 Eur į A. M. G. sąskaitą, 2020 m. gegužės 7 d. pervedė 201 Eur į V. G. sąskaitą, 2020 m. gegužės 19 d. pervedė 42 Eur į V. G. sąskaitą, 2020 m. gegužės 21 d. pervedė 42 Eur į A. M. G. sąskaitą, 2020 m. birželio 1 d. pervedė 300 Eur į V. G. sąskaitą, 2020 m. birželio 5 d. pervedė 12 Eur į A. M. G. sąskaitą, 2020 m. birželio 7 d. pervedė 63 Eur į V. G. sąskaitą, 2020 m. birželio 29 d. pervedė 27 Eur į V. G. sąskaitą, 2020 m. birželio 29 d. pervedė 27 Eur į A. M. G. sąskaitą, 2020 m. liepos 6 d. pervedė 20 Eur į V. G. sąskaitą.

Paminėti atsakovo lėšų pervedimai į sūnaus A. M. G. sąskaitą per 3 mėnesius sudaro tik 180 Eur, o į dukters V. G. sąskaitą – 653 Eur. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovas lėšų pervedė ir į sūnaus J. G. sąskaitą ar sutuoktinės S. G. sąskaitą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad teismas spręsdamas dėl išlaikymo vaikams konstatavo, jog kiekvieno vaiko būtiniems poreikiams patenkinti atsakovas kas mėnesį kiekvienam vaikui turi skirti po 150 Eur, teismas daro išvadą, kad atsakovas 2020 m. gegužės – liepos mėnesiais tinkamą išlaikymą teikė tik dukrai V. G., iš dalies teikė išlaikymą sūnui A. M. G., tačiau nėra duomenų, jog būtų prisidėjęs prie sūnaus J. G. išlaikymo. Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo priteistina skola už A. M. G. išlaikymą – 270 Eur ir už J. G. išlaikymą – 450 Eur. Iš viso iš atsakovo priteistina 720 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Ieškovė S. G. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką ir pateikė prašomą tvarkos variantą. Atsakovas nurodė, kad bendravimo su vaikais tvarkos nustatyti neprašo, nes dėl to ginčo nėra. Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padėties aiškumo, bendravimo su vaikais tvarką nustatyti reikėtų. Teismo nuomone, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius bei siekiant pašalinti ateityje galimus ginčus, nustatytina nepilnamečių V. G. ir J. G. bendravimo su tėvu atsakovu Ž. G. bendravimo tvarka: Ž. G. gyvenant Lietuvoje, V. G. ir J. G. praleidžia su tėvu du savaitgalius per mėnesį, iš anksto, ne vėliau kaip 14 dienų iki numatomo susitikimo laiko informavus ieškovę. Nepriklausomai nuo atsakovo gyvenamosios vietos, vaikai su tėvu bendrauja be apribojimų visomis įmanomomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų poreikius, užimtumą. Vaikai kasmet su tėvu praleidžia ne mažiau 20 dienų vaikų vasaros atostogų, konkretų atostogų laiką suderinus iš anksto, ne vėliau kaip likus 14 dienų iki numatomo atostogų laiko pradžios.

Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kyla nuo 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. nuo ieškinio teismui pateikimo. CK 3.67 straipsnyje numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kadangi šiuo atveju teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė viena iš šalių neturi teisės prašyti kitos, nei ieškinio teismui pateikimo diena, dienos, nuo kurios kyla teisinės pasekmės, todėl teismas nustato, kad šalims kyla santuokos nutraukimo teisinės pasekmės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. rugsėjo 28 d.

Dėl santuokinio turto padalijimo

Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Šioje nagrinėjamoje byloje šalims nepavyko susitarti kokiu būdu pasidalinti santuokoje įgytą butą. Ieškovė prašo šalių butą priteisti jai, o ji įsipareigoja ir toliau mokėti už jį neišmokėtą paskolos dalį bei sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkantį butą. Atsakovas teismo prašė padalinti šalims priklausantį butą natūra ir nustatyti juo naudojimosi tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam priklausančią ir priteistą turto dalį jis perleistų naudotis nepilnamečiams vaikams, tačiau detaliau tokio prašymo nesuformulavo ir prašymas liko deklaratyvaus pobūdžio.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje aiškinantis ar yra galimybė nekilnojamą daiktą padalinti natūra reikšminga ar yra techninės sąlygos izoliuoti ir atskirti patalpas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nemato priežasčių kodėl butas negalėtų būti padalintas natūra, tiesiog užtektų pastatyti sieną ir atidalinti patalpą į dvi dalis. Teismas sutinka, kad šiuo nagrinėjamu atveju butas gali būti padalintas šalims natūra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys turi nepilnamečių vaikų, kurie gyvena ginčo bute, reikšmingi galimų bendraturčių santykiai ir jų galimybės bendrai naudotis ir valdyti objektą. Iš byloje esančių duomenų bei šalių pasisakymų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad tarp šalių konfliktiški santykiai, jie vienas su kitu negeba bendrauti be įžeidinėjimų, todėl neįmanoma, kad gyvenant kartu viename objekte, naudojantis bendromis patalpomis būtų išvengta konfliktų. Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad institucijos nuomone, turto padalinimas natūra neatitinka geriausių vaikų interesų ir teismas su šiuo teiginiu visiškai sutinka, nes mano, kad šalys, nesugebėję gera valia nutraukti santuokos, pasidalinti turto ir sutarti dėl vaikams tenkančio išlaikymo, nesugebėtų taikiai ir darniai gyventi viename bute ir jį valdyti, kaip bendraturčiai. Šalių vaikams, gyvenant ginčo bute su abejais tėvais ir kylant tarp tėvų nuolatiniams konfliktams bei nesutarimams, nebus sudarytos saugios ir tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis, todėl atsakovo reikalavimas dėl buto padalijimo natūra atmestinas.

Ieškovės reikalavimas dėl buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise tenkintinas visiškai.

Atmetus atsakovo reikalavimą dėl turto (buto dalies) priteisimo jam natūra, reikalavimai, susiję su buto padalijimu natūra, t. y. nustatyti buto naudojimo tvarką bei įpareigoti ieškovę duoti jam buto raktus, atmestini.

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

Iš byloje esančio Nekilnojamo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad teismo ekspertas A. L. šalių 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), rinkos verte ekspertizės atlikimo momentu įvertino 36600 Eur. Iš byloje esančių duomenų atsakovas Ž. G. tokio įvertinimo neginčijo.

Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad ieškinio padavimo teismui dieną bankui „Swedbank“, AB yra likusi neišmokėta 5059,74 Eur paskola už ginčo butą. Iš ieškinio ir patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė, skaičiuodama kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, šią mokėtiną paskolos dalį išskaičiuoja iš ekspertize nustatytos buto vertės. Toks skaičiavimas laikomas pagrįstu.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad skaičiuodama kompensaciją atsakovui ieškovė taip pat išskaičiuoja ir paskolos už namo, kuriame yra butas, atnaujinimą (modernizaciją).

Renovacijos sąvoka aiškintina remiantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) (toliau – atnaujinimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos daugiabučio namo ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Vienas iš pagrindinių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priežasčių yra energetinių savybių pagerinimas, t. y. siekis, kad modernizuotiems namams apšildyti būtų sunaudojamas mažesnis šilumos kiekis, už kurį būsto savininkai atitinkamai mažiau moka. Todėl šiuo atveju viena iš priežasčių, kodėl neteisinga atsakovui priteistiną kompensaciją mažinti likusia neišmokėta paskola už būsto atnaujinimą (modernizavimą) yra ta, kad ieškovė, kuriai priteistinas butas asmeninės nuosavybės teise, naudosis daugiabučio namo modernizavimo privalumais bei mokės mažesnius mokesčius už šildymą nei iki modernizavimo.

Antra priežastis yra pačios paskolos pobūdis, kuris kardinaliai skiriasi nuo pvz., paskolos būstui įsigyti. Visų pirma, paskolą už daugiabučio namo renovaciją moka buto savininkas ir jam nusprendus butą parduoti, paskolos mokėjimo prievolė pereina naujam būsto savininkui. Antra, asmenys, kurie yra socialiai remtini ir kuriems priklauso kompensacija už šildymą, tuo pačiu yra atleidžiami ir nuo būsto renovacijos mokesčių. Kadangi šioje byloje ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl tikėtina, kad po santuokos nutraukimo ieškovė turės galimybę gauti ir kompensaciją už šildymą, tuo pačiu ir renovaciją. Todėl esant nurodytoms priežastims, teismas mano, kad atsakovui priteisina kompensacija už ieškovei tenkantį butą negali ir neturi būti mažinama paskolos namui modernizuoti dalimi, nes toks mažinimas būtų nesąžiningas ir prieštarautų teisingumo principui.

Tenkinant ieškovės reikalavimą dėl šalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovui turi būti priteistina kompensacija. Kadangi butas įkeistas hipotekos lakštu bankui, iš buto įvertinimo turi būti atimama likusi neišmokėta kredito suma, kurią įsipareigoja mokėti buto savininkė, todėl laikytina, kad ieškovei tenkanti šiuo atveju turto vertė – 31540,26 Eur.

CK 3.91 straipsnyje numatyta, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu.

Šalys santuokos metu įgijo 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių kiekvienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Ieškovė ieškiniu prašė šias akcijas su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis priteisti Ž. G.. Atsakovas teismo posėdžio metu bei paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad akcijos bevertės.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad akcijos nominali vertė turi būti išreikšta eurais euro centų tikslumu, t. y. visos akcijos, jos materialios ar nematerialios, turi savo vertę. Iš (duomenys neskelbtini) įstatų 6 punkto matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 2896 Eur ir jis suskirstytas į 100 paprastųjų vardinių akcijų (7 punktas) (visos bendrovių akcijos yra vardinės (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 2 dalis), vienos akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur (8 punktas). Esant nurodytiems duomenims, nustatytina, kad (duomenys neskelbtini) 100 paprastųjų akcijų vertė, kaip nurodyta įstatuose, yra 2896 Eur.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog akcijos būtų priteistos ieškovei, o ieškovė prašė minėtas akcijas priteisti atsakovui.

Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vertybinių popierių padalijimo natūra klausimą, atsižvelgiama į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: ar abu sutuoktiniai aktyviai dalyvavo valdant vertybinius popierius, ar turi tam reikalingų specialių žinių, ar vertybinių popierių padalijimas natūra atitiktų vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)  įregistruota 2008 m. lapkričio 11 d., bendrovės veikla – gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams; vadovas ir vienintelis akcininkas – atsakovas. Aptarti duomenys leidžia teigti, kad ieškovė bendrovės veikloje niekada nedalyvavo (bent jau teismui tokie duomenys nepateikti). Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytus šalių nesutarimus, ginčą dėl viso santuokoje įgyto turto padalijimo, tikėtina, kad, išlikus įtemptiems tarpusavio santykiams, ieškovės 50 procentų akcijų valdymas ir dalyvavimas bendrovės veikloje gali būti apsunkintas, todėl atsakovui priteistinos visos (duomenys neskelbtini)  – 100 akcijų, kurių vertė 2896 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti atsakovui transporto priemones: „Citroen C8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 200 Eur, ir „C. G. Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 200 Eur. Atsakovas šią ieškinio dalį prašė atmesti ir nurodė, kad abi transporto priemonės buvo parduotos į metalo laužą: „C. G. Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 0 Eur, „Citroen C8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 1 Eur, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

Teismas pasikartoja, kad dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovui prašomos priteisti transporto priemonės buvo parduotos iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo dienos. Teismui pateiktos abiejų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys, iš kurių matyti, kad jos parduotos: „C. G. Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 0 Eur, „Citroen C8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 1 Eur. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas minėtas transporto priemones pardavė už mažesnę nei jų vertė kainą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti pirkimo – pardavimo kaina, nes jau anksčiau teismui pateiktuose automobilių defektiniuose aktuose nurodyta, kad transporto priemonės netinkamos naudoti viešajame eisme, jos nėra techniškai tvarkingos, reikalingas remontas, kuris neapsimoka ir rekomenduojama jas utilizuoti ir jų vertė ne didesnė nei 200 Eur, tai yra 200 Eur yra tikėtina maksimali vertė. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl transporto priemonių „Citroen C8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 200 Eur, ir „C. G. Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovo nuosavybėn, atmestinas.

Ieškovė pareiškimu prašė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise svetainės kampą (vertė – 1300 Eur) ir televizorius „Samsung UE46H7000ST“ (vertė – 100 Eur) ir „Samsung UE32H6400AW“ (vertė – 100 Eur). Ieškovas Ž. G. prašė ieškovei S. G. priteisti virtuvės baldų komplektą „Iguana“ su akmens masės kriaukle ir vandens kranu, įmontuota buitine technika (orkaitė, kaitlentė „Bosch“, indaplovė „Beko“) – 3200 Eur, šaldytuvą „Fagor“ – 150 Eur, vandens valymo sistemą – 250 Eur, vaikų kambario baldus – 350 Eur, miegamojo kambario baldus – spintos su lentynomis, kabyklomis, slankiojančiomis durimis – 400 Eur, lovą su čiužiniu, dėže patalynei – 300 Eur, dukters kambario baldus – 100 Eur, svetainės kambario baldus – 200 Eur, skalbimo mašiną „Gorenje“ – 350 Eur, dušo kabiną – 50 Eur, spintelę – 50 Eur, o jam kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Šiuo nagrinėjamu atveju nė viena bylos šalis nepagrindė jokiais realiais įrodymais prašomo priteisti turto vertės ir abi šalys ginčijo priešingos šalies nurodytą turto vertę. Ieškovė nurodė, kad siūlomo atsakovui priteisti svetainės baldų komplekto kaina – 1300 Eur, nes tiek skelbime nurodė atsakovas. Atsakovas nurodė, kad baldų komplektas jo lėšomis buvo restauruotas. Iš skelbimo matyti, kad atsakovas nurodo, jog oda nauja, todėl neatmetama galimybė, jog baldai išties buvo restauruoti. Tačiau teismas šiuo atveju nevertina šio pateikto įrodymo, kaip patikimo, nes atsakovas gali prašyti bet kokios kainos už jo parduodamą daiktą, tačiau nereiškia, kad jo prašoma kaina yra reali rinkos kaina. Duomenų, kad atsakovas už šį komplektą gavo 1300 Eur, nepateikta. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad televizoriaus „Samsung UE46H7000ST“ ir „Samsung UE32H6400AW“ vertė po 100 Eur, kaip ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei priteistini baldai ir buitinė technika verti tiek, kiek nurodyta patikslintame priešieškinyje. Teismas šiuo atveju reikšmingais laiko pirminius, šalių teismui pateiktus paruošiamuosius procesinius dokumentus, kuriuose šalys nurodė, kad dar iki santuokos nutraukimo pasidalino namų apyvokos daiktus ir pretenzijų vienas kitam neturi. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad prašomi priteisti daiktai jau pas šalis bei teismui negavus realių įrodymų apie daiktų vertę, teismas šioje bylos dalyje tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimus dėl daiktų priešingai šaliai priteisimo, atmeta, kaip nepagrįstus.

Atsakovas teismo posėdžio metu ir patikslintame priešieškinyje nurodė, kad šalys buvo nusipirkę du dviračius „Phanter“, aliuminio rėmo, su amortizatoriais ir pavaromis, po 400 Eur, kuriuos prašo padalinti šalims. Įrodymų apie realią rinkos vertę teismui nepateikta, tačiau kadangi du dviračiai dalintini natūra, šiuo atveju reali vertė nėra reikšminga. Ieškovė šio atsakovo reikalavimo neginčijo nei atsiliepime į patiksliną priešieškinį, nei teismo posėdžio metu, todėl šis atsakovo reikalavimas tenkintinas ir kiekvienai šaliai priteistina po dviratį „Phanter“ – 400 Eur vertės.

Ieškovė prašė jai priteisti automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris parduotas 2020 m. kovo 6 d. už 1100 Eur. Atsakovas už nurodytą automobilį prašė priteisti jam kompensaciją 700 Eur.

Teismas šiuo atveju reikšminga laiko tai, kad teismui gavus ieškinį, automobilis jau buvo parduotas prieš 6 mėnesius. Ieškovė nurodė, kad pinigai gauti pardavus automobilį buvo panaudoti šeimos poreikiams, nes atsakovui nustojus mokėti mokesčius buvo finansinių sunkumų. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės parodymais, kad gauti pinigai buvo išleisti šeimos pragyvenimui, nes pats atsakovas nurodė, jog nuo 2020 m. vasario mėnesio nustojo ieškovei pervedinėti tokias pinigų sumas, kurias vedė iki tol. Todėl teismo nuomone lėšų panaudojimas pragyvenimui, šalims esant santuokoje ir turint šeimoje nepilnamečių vaikų, laikytinas kaip jų panaudojimas šeimos poreikiams tenkinti. Todėl esant konstatuotoms aplinkybėms, tiek ieškovės reikalavimas priteisti jai automobilį, tiek atsakovo reikalavimas priteisti jam kompensaciją už automobilį, šioje dalyje atmestini, nustatant, kad už parduotą automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams.

Esant nustatytoms aplinkybėms dėl šalių santuokoje įgyto turto, konstatuotina, kad ieškovei tenkanti turto dalis 31940,26 Eur, o atsakovui tenkanti turto dalis – 3296 Eur. Kadangi ieškovei šiuo nagrinėjamu atveju tenka didesnė turto dalis, todėl iš jos atsakovui priteistina kompensacija už tenkančia didesnę turto dalį – 14322,13 Eur. Šią kompensaciją ieškovė įpareigotina sumokėti atsakovui iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

Dėl turtinių įsipareigojimų tretiems asmenims

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai ir atsakovui sumokėti lygiomis dalimis po 316,58 Eur UAB „Pakruojo šiluma“ už komunalinius patarnavimus. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nes nurodyta skola susidarė, kai jie su ieškove jau kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, be to, jam buvo apribotos visos galimybės patekti ir naudotis šalių butu, todėl skolą turi sumokėti ieškovė.

Teismų praktikoje numatyta, kad šalims, kaip bendrosios nuosavybės savininkams, išlieka pareiga išlaikyti bendrąją jungtinę nuosavybę iki jos pabaigos. Galiojant prezumpcijai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pareiga kiekvienam iš bendraturčių apmokėti tik tokias išlaidas, kurios yra susijusios su bendro turto tvarkymo ir šio turto išlaikymo išlaidomis. Sprendžiant bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Kadangi iki santuokos nutraukimo butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem šalims, todėl abi šalys turėjo pareigą rūpintis šiuo turtu ir jį išlaikyti, apmokėti pateiktas sąskaitas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl esant nurodytoms aplinkybėms skola už būsto šildymą UAB „Pakruojo šiluma“ 633,16 Eur priteistina iš abiejų šalių po 316,58 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašė visus kreditorinius įsipareigojimus tarp S. G., Ž. G. ir AB „Swedbank“ pagal banko sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti solidariai abiem šalims. Nustatyti, kad S. G. po santuokos nutraukimo asmeniškai dengs minėtos paskolos įmokas, o bankui dėl kokių nors priežasčių nukreipus išieškojimą į atsakovą Ž. G., S. G. įsipareigoja atlyginti jo turėtas išlaidas per 30 dienų. Atsakovas tokiam prašymui iš esmės neprieštaravo. Trečiasis asmuo „Swedbank, AB su tokiu reikalavimu išdėstytu patikslintame ieškinyje sutiko, todėl šis patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

Ieškovė taip pat prašė visas teises ir pareigas pagal skolinį įsipareigojimą, administruojamą Pakruojo verslo ir paslaugų informacijos centro už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkei, palikti ieškovei S. G.. Teismas dėl šio reikalavimo yra pasisakęs ieškinyje aukščiau ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašė visas teises ir pareigas pagal S. G. su UAB „SB lizingas“ sudarytą 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas teises ir pareigas pagal S. G. su UAB „SB lizingas“ sudarytą 2020 m. spalio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine prievole palikti ieškovei S. G.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta priežasčių, kodėl šie ieškovės reikalavimai turėtų būti atmesti, todėl teismas ir šiuos ieškinio reikalavimus tenkina.

Dėl baudos

Bylos nagrinėjimo metu 2021 m. lapkričio 12 d. buvo gautas ieškovės atstovės advokato padėjėjos A. P. prašymas dėl baudos atsakovui Ž. G. skyrimo. Prašyme nurodyta, kad atsakovas santuokos nutraukimo proceso metu slepia – fiktyviai perleidinėja turtą, t. y. 2021 m. sausio 21 d. atsakovo vardu registruota įmonė turėjo nuosavybės teise žemės sklypą (kitus žemės sklypus, kurie priklausė įmonei atsakovas taip pat yra perrašęs savo giminėms ruošiantis skyryboms), tačiau šiuo metu, turtas yra perleistas atsakovo sūnui R. G.. Apie tai, kad atsakovas slepia turtą ir klaidina teismą įrodo ir tai, kad atsakovas savo atsikirtimuose ir priešieškinyje teigia, kad turima įmonė yra bevertė ir dėl to neįtrauktina į turto balansą.

CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Šiuo nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad šalys, reikšdamos reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, prašė dalinti (duomenys neskelbtini)  akcijas, o ne bendrovės vertę. Bendrovės akcijų vertė yra aiškiai nurodyta bendrovės įstatuose. Todėl šiuo atveju nepaisant to, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, santuokos nutraukimo proceso metu pardavė bendrovei priklausantį turtą, tai įtakos ieškovės teisių pažeidimui neturėjo, todėl nėra pagrindo skirti atsakovui prašomos baudos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškovės ieškinį 52 procentais, sprendimas laikomas priimtu ieškovės naudai. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-21-T-786-2896 atleista 100 procentų nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl nepaisant to, kad 48 procentai atsakovo priešieškinio reikalavimų tenkinti, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-21-T-332-1281 atleistas 50 procentų nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl tenkinus ieškinį 52 procentais iš atsakovo valstybės naudai priteistina 50 procentų išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą – 238,91 Eur.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (87,23 Eur), todėl iš atsakovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas tik iš dalies, valstybės naudai priteistina 22,68 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 265, 268–271 straipsniais, 281–282 straipsniais, 385 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės S. G. ieškinį ir atsakovo Ž. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp Ž. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D. (G.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turinčių du nepilnamečius vaikus V. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes: ieškovei – G., atsakovui – G..

Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės (V. G. (duomenys neskelbtini), o J. G. (duomenys neskelbtini)), išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovę S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų A. M. G. ir J. G. išlaikymą, už 2020 metų gegužės, birželio, liepos mėnesius 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų).

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu atsakovu Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: Ž. G. gyvenant Lietuvoje, V. G. ir J. G. praleidžia su tėvu du savaitgalius per mėnesį, iš anksto, ne vėliau kaip 14 dienų iki numatomo susitikimo laiko informavus ieškovę. Nepriklausomai nuo atsakovo gyvenamosios vietos, vaikai su tėvu bendrauja be apribojimų visomis įmanomomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų poreikius, užimtumą. Vaikai kasmet su tėvu praleidžia ne mažiau 20 dienų vaikų vasaros atostogų, konkretų atostogų laiką suderinus iš anksto, ne vėliau kaip likus 14 dienų iki numatomo atostogų laiko pradžios.

Nustatyti, kad šalims santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kyla nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. rugsėjo 28 d.

Priteisti ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 100 (šimtą) vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių kiekvienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur.

Priteisti ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po dviratį „Phanter“ – 400 Eur vertės.

Priteisti atsakovui Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį – 14322,13 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt du eurus ir 13 ct), įpareigojant ieškovę ją sumokėti atsakovui iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

Priteisti iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 316,58 Eur (tris šimtus šešiolika eurų ir 58 ct) skolos UAB „Pakruojo šiluma“ naudai.

Visus kreditorinius įsipareigojimus tarp S. G., Ž. G. ir „Swedbank“, AB, pagal banko sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti solidariai S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeniškai dengs minėtos paskolos įmokas, o bankui dėl kokių nors priežasčių nukreipus išieškojimą į atsakovą Ž. G., S. G. įsipareigoja atlyginti jo turėtas išlaidas per 30 dienų.

Visas teises ir pareigas pagal skolinį įsipareigojimą, administruojamą viešosios įstaigos Pakruojo verslo ir paslaugų informacijos centro, už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, palikti ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Visas teises ir pareigas pagal S. G. su UAB „SB lizingas“ sudarytą 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas teises ir pareigas pagal S. G. su UAB „SB lizingas“ sudarytą 2020 m. spalio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine prievole palikti ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Visus likusius ieškinio ir priešieškinio (su galutiniais patikslinimais) reikalavimus atmesti.

Neskirti atsakovui Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 238,91 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 91 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 22,68 Eur (dvidešimt du eurus ir 68 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja        Rima Razumienė