Civilinė byla Nr. e2-3285-291/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00779-2018-6                                           

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.                                                                                                  

 (S)

                                            ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

                                                         S P R E N D I M A S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2018 m. lapkričio 20 d.

                                                                         Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Danrava“  atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui,

atsakovo atstovo UAB „Fleet unions“ atstovui advokatui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fleet unions“ bei trečiajam asmeniui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kustodija“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais, negaliojančiais ir restitucijos taikymo. 

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė BUAB „Danrava“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašo: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovo BUAB „Danrava“ atsakovui UAB „FLEET UNION“ atliktus bankinius mokėjimus: 2016-08-22 mokėjimą 2 000,00 Eur sumoje; 2016-08-29 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-09-06 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-09-09 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-09-15 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-09-23 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-09-30 mokėjimą 290,00 Eur sumoje; 2016-09-30 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-10-17 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-10-25 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-11-02 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-11-10 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-11-29 mokėjimą 600,00 Eur sumoje; 2016-12-02 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-12-16 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2016-12-23 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2017-01-13 mokėjimą 1 000,00 Eur sumoje; 2017-01-27 mokėjimą 700,00 Eur sumoje; 2017-02-15 mokėjimą 950,00 Eur sumoje bei taikyti restituciją - priteisti iš Atsakovo UAB „FLEET UNION“ ieškovo BUAB „Danrava“ naudai 18 540,00 Eur.

Ieškovės  BUAB „Danrava“ atstovas advokatas Alminas Liutkevičius teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir teismui paaiškino, kad tuo metu, kai buvo atliekami ginčo mokėjimai, ieškovė mokėjimų atlikti neprivalėjo, šie mokėjimai pablogino ieškovės turtinę padėtį, pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises ir interesus, todėl šie sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais LR CK 1.80 straipsnio pagrindu ir esant LR CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) nustatytų sąlygų visetui. 

Atsakovės  UAB „FLEET UNION“  atstovas advokatas Linas Songaila su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, bei priteisti iš ieškovės atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai teismui paaiškino, kad tokie atsiskaitymai, kai skola mokama trečiajam asmeniui, yra normali verslo praktika, be to, pervedant ieškovo nurodytas sumas, mokėjimų atlikimo laikotarpiu  ieškovė buvo moki, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovei bankroto byla iškelta tik 2017-10-23.

Tretysis asmuo BAB „Kustodija“ apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą informuota tinkamai, atsiliepimų į šalių procesinius dokumentus nepateikė, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje nurodė, kad nuo 1996 m. iki pat įmonės bankroto 2017 m., su nedidele pertrauka, kai buvo direktoriaus pavaduotoju, ėjo direktoriaus pareigas UAB „Danrava“. UAB „Danrava“ ir UAB „Kustodija“ siejo verslo santykiai. Su atsakovu UAB „FLEET UNION“ jokie santykiai nesiejo, išskyrus tai, kad buvo pervedamos lėšos į jų sąskaitą. UAB „Danrava“ iš UAB „Kustodija“ buvo gavusi paskolą ir prekių. Už gautas prekes pinigus pervesdavo ten, kur nurodydavo UAB „Kustodija“, tame tarpe ir atsakovui. UAB „Danrava“ turėjo 40 procentų UAB „Kustodija“ akcijų. Iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo areštuotos nei UAB „Danrava“ sąskaitos, nebuvo skolų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Sodrai, skolos buvo tik kreditoriams. Jis iniciavo bankroto bylos iškėlimą UAB „Danrava“. Buvo bandyta bankroto bylą iškelti anksčiau, tačiau buvo 73 procentai nepradelstų skolų, todėl bankroto byla nebuvo iškelta. Kadangi bankrutavo UAB „Kustodija“, pasikeitė skolų santykis ir buvo priimtas sprendimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo  ir UAB „Danrava“.

Ieškinys atmestinas. 

1.       Šiaulių apygardos teismas 2017-10-23 nutartimi pagal UAB „Danrava“ direktorius A. R. pareiškimą iškėlė UAB „Danrava“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas N. Č. (I t., 141-142 b. l.).

2.       2017-05-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-696-368/2017 atsisakyta iškelti bankroto bylą ieškovui, t. y. jau po ginčijamų sandorių sudarymo Ieškovės įsipareigojimai neviršijo pusės jos finansinio turto vertės. Po ginčijamų sandorių sudarymo Ieškovė buvo faktiškai moki ir tai laikytina prejudiciniu faktu, kurį nustatė teismas. Ieškovės turimo turto turėjo užtekti jos įsipareigojimams vykdyti, o atlikti ir ginčijami sandoriai negalėjo įtakoti jos mokumo ir pažeisti jos kreditorių teisių.  Nors ieškovas ir ginčija šį faktą teigdamas, kad teismui buvo pateikta klaidinga informacija, nutartis yra įsiteisėjusi, o liudytoju apklausto A. R. duotais paaiškinimais teisme, ištaisius rašymo apsirikimą patvirtino, kad iškelti bankroto bylą nebuvo pagrindo.

3.       2013 m. lapkričio 12 d. UAB „Kustodija“ ir UAB „Lukoil Baltija“ sudarė sutartį Nr. 4244, pagal kurią UAB „Lukoil Baltija“ parduoda Klientui (UAB „Kustodija“) degalus, prekes bei suteikia paslaugas, fiksuojant įsigyjamų prekių kiekį ir kainą „Lukoil“ kreditinėmis kortelėmis (2.1. punktas). Remiantis 4.2. punktu, Trečiajam asmeniui buvo suteiktas prekinio kredito limitas iki 60.000 Lt. 2016 m. balandžio 5 d. Susitarimo dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Sutartį Nr. 4244 pagrindu, Atsakovas iš pradinio pardavėjo perėmė visas teises ir pareigas pagal 2013 m. lapkričio 12 d. sutartį (II tomas 16 b. l.). 2016 m. liepos 15 d. UAB „Kustodija“ prekinio kredito limitas buvo anuliuotas (II tomas 13 b. l.), o 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Kustodija“ su Atsakovu UAB „FLEET UNION“ sudarė Sutartį Nr. 4244 (II t. 14-15) (toliau – Sutartis), pagal kurią Trečiasis asmuo degalus ir kitas prekes iš Atsakovo galėjo įsigyti tik išankstiniu mokėjimu (Sutarties 4.2. punktas).

4.        UAB „Kustodija“ 2015-11-04 sutartimi Ieškovui suteikė 1194 977 Eur dydžio paskolą (II tomas, 187-189 b. l.), todėl Ieškovas turėjo piniginę prievolę UAB „Kustodija“. Ieškovas atlikdamas Atsakovui avansinius mokėjimus už kurą, vykdė savo, kaip UAB „Kustodija“ skolininko įsipareigojimus pagal sudarytą paskolos sutartį, o atliktais mokėjimais buvo mažinamas Ieškovo įsipareigojimų prieš UAB „Kustodija“ dydis. Pagal Paskolos sutarties 1.2. ir 1.4. punktus: – „Paskolos gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi gauta Paskola mokėti Paskolos davėjui 5 procentų dydžio metų palūkanas“, „Palūkanos mokamos už kiekvieną mėnesį iki sekančio mėnesio 5 d.“.

5.       Ieškovas už Trečiajį asmenį UAB „Kustodija“ atlikdavo mokėjimus, tai pačiai sumai buvo sumažinamas jo įsipareigojimas Trečiajam asmeniui. Tokią aplinkybę patvirtina faktas, kad BUAB „Kustodija“ bankroto administratorius BUAB „Danrava“ nėra pareiškęs kreditorinio reikalavimo BUAB „Kustodija“  (I t., 185 b. l.). Ieškovas laikotarpyje nuo 2016-08-22 iki 2017-02-15 atliko ginčo mokėjimus 18540,00 Eur sumai (I t., 162-180 b. l.).

6.       UAB „Kustodija“ 2015-12-31 pagal nepriklausomo auditoriaus pateiktą išvadą bei 2016-09-26 metinį pranešimą dirbo pelningai (I t., b.l. 101-128). UAB „FLEET UNION“ su UAB „Kustodija“ buvo sudarę pirkimo pardavimo sutarčių, prekiavo. UAB „Kustodija“ informavo Atsakovą, kad už jį mokėjimus pagal Sutartį vykdys su Trečiuoju asmeniu susijusi įmonė – UAB „Danrava“, t.y. ieškovas.

7.       Ieškovas nurodo, jog ginčijamų mokėjimų atlikimo metu Ieškovas turėjo kreditorinį įsipareigojimą Generica Europa Limited 106 709, 75 ?ur sumai (I t., 134 b. l.)), tačiau iš 2017-03-31 kreditorių sąrašo matyti, kad įsiskolinimas šiam kreditoriui per tą laikotarpį mažėjo yra 98 426,75 ?ur. Tai reiškia, kad Ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu įsiskolinimą aukščiau paminėtam kreditoriui dengė proporcingai jo reikalavimų dydžiui ir jo teisių pažeisti negalėjo.

8.       UAB „Kustodija“ bankroto byla iškelta 2017-05-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, (II t. 150152 b. l.). 2013 metų vasario mėnesį UAB „Danrava“ buvo pasiskolinusi po 2000000 litų iš fizinių asmenų R. D. ir R. B., 2016-09-13 abu kreditoriai savo reikalavimus perleido UAB „Žvalguva“ (I t., 57-58 b. l. ).

9.       2017-11-28 „Swedbank lizingas“ UAB pareiškė reikalavimus 217 509,37 Eur sumai UAB „Danrava“ bankroto byloje (I t., 55-56 b. l.). Kaip matyti iš Generica Europa Limited ieškinio Šiaulių apygardos teismui dėl bankroto bylos UAB „Danrava“ iškėlimo, UAB „Danrava“ buvo nustatytas papildomas terminas prievolei įvykdyti ir skolininkas dalį įsiskolinimo padengė. Hipotekos kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 2017 kovo 31 d. sąraše nėra įtrauktas.ir VMI prie LR FM net nebuvo kreditorių sąrašuose. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, reikalavimus pateikė ir kreditoriai- fiziniai asmenys- A. R. -29175,63 Eur ir 4788,44 Eur (atleista iš darbo 2015-09-11), A. R. -16940,94 Eur (atleistas iš darbo 2017-11-23), V. R. -564,72 Eur (atleistas iš darbo 2014-03-17), R. R.- 5629,16 Eur (atleista iš darbo 2017-04-07) (II t., 95-99). UAB „Danrava“ įsipareigojimai VMI sudaro viso 28236,56, (I t., b.l.184-204, II t. , b.l.1-15).

10.       Pažymėtina, kad Ieškovas UAB „Danrava“ ir Trečiasis asmuo yra susiję asmenys, tai patvirtino ir liudytojas A. R., kuris nurodė, kad UAB „Danrava“ buvo UAB „Kustodija“ akcininkė, turėjo  40 procentų UAB „Kustodija“ akcijų.

11.       Kaip matyti iš pateikto sąskaitos išrašo, sąskaitoje nuolat vyko judėjimas, gaunamų ir išmokamų lėšų balansas apylygis. Taip pat iš sąskaitos išrašo matyti, kad buvo reguliariai atsiskaitoma su darbuotojais, mokami atlyginimai, atliekami mokėjimai VMI ir Sodrai.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

Ieškovė nurodo, kad BUAB „Danrava“ pažeidė imperatyvias CK 6.9301 str. nuostatas, nes nesilaikė šioje teisės normoje nustatytos atsiskaitymų su kreditoriais eilės, apeinant aukštesnės eilės kreditorius, nepagrįstai pirmumą atsiskaitymų eilėje suteikė atsakovei UAB „ todėl ginčijami bankiniai pavedimai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog 2016-08-02 iki 2017-02-15 bankinių pavedimų atlikimo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad jos nurodyti kreditoriai R. D. ir R. B. yra atlikę kokius nors aktyvius veiksmus, siekdami išieškoti skolas, duomenų, kad atleisti darbuotojai būtų prisiteisę jiems priklausančias sumas, taip pat į bylą nepateikta. Tai patvirtino ir teismo apklaustas liudytojas A. R..

Nagrinėjamu laikotarpiu ieškovė atliko privalomus mokėjimus VMI ir Sodrai. 2018-01-22 Šiaulių AVMI Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo surašytas 2018-01-22, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2017-10-23). Tai reiškia, kad sutarčių sudarymo metu ir ginčijamų mokėjimų (sandorių) atlikimo metu (2016-08-02 iki 2017-02-15) ieškovei nebuvo kilusi prievolė mokėti mokestines nepriemokas ar atlikti mokėjimus kreditoriams pagal eiliškumą. Pačiame sprendime nurodoma, kad aktas surašytas atlikus „pakartotinį mokestinį patikrinimą“. Taigi, ieškovė jau buvo tikrinta dėl mokėtinų mokesčių ir tuo metu mokesčių administratorius patvirtino, kad mokestinių nepriemokų nėra. Tai yra dar viena priežastis, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų atlikimo metu turėjo objektyvų pagrindą manyti, jog nebuvo pažeidžiama mokėjimų eilė pagal CK 6.9301 str. nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Pažymėtina, kad pagal ieškovės suminių skolų ataskaitą 2017-11-10 dienai, skolų Sodrai ir VMI iš viso nebuvo. Tuo tarpu ieškovės pridedame 2017-03-31 kreditorių sąraše nurodoma, kad mokėtina suma Sodrai 2017-03-31 dienai yra 473,17 Eur, VMI kreditorių sąraše nėra. Sąraše nurodoma, kad visos mokėtinos sumos visiems kreditoriams sudarė 2 227 575,50 Eur. Šis dokumentas įrodo, kad ieškovė nuo 2016-08-22 iki 2017-02-15 įmokas į biudžetą mokėjo laiku, kadangi 2017-03-31 kreditorių sąraše matyti tik 473,17 Eur suma, kuri atitinka vieno einamojo mėnesio įmoką ir kuri sudarė tik 0,02 proc. (473,17/2227575,50) visų sąraše nurodomų kreditorinių įsiskolinimų.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo pervedimų pripažinti negaliojančiais CK 1.80 str. nurodytais pagrindais.

Dėl actio Pauliana taikymo.

Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013, 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2013 ir kt.). Teismas pažymi, kad actio Pauliana taikyti reikia nustatyti visas paminėtas šio instituto taikymo sąlygas.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ieškinį reiškia ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Dėl pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos ieškovė nurodo, kad BUAB „Danrava“ yra bankrutavusi įmonė, todėl jos bankroto administratorius, ginantis tiek pačios įmonės, tiek visų jos kreditorių teises, turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124-6.129 straipsniai) (LAT 2012-11-06 nutartis c.b. Nr. 3K-P-311/2012). Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma, jos nepašalina ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (LAT 2010-11-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-485/2010, LAT 2016-04-01 nutartis, c.b. Nr. e3K-3-191-915/2016).

Atsakovė teigia, jog ieškovė nepagrįstai nurodė, kad bankiniais pavedimais be jokio teisinio pagrindo pervedė atsakovei 18540,00 Eur sumą, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Tačiau aplinkybę, jog byloje atsakovė neabejotinai yra ieškovės skolininkė privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Teismas vertina, jog ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi atsakovė nėra ir niekada nebuvo ieškovės kreditoriumi, ieškovė niekada neskolino pinigų atsakovei ir/ar neatliko jokių mokėjimų, todėl atsakovė negavo jokių ieškovės pinigų be teisinio pagrindo. Ieškovės išmokėta ginčijama 18540,00 Eur suma buvo mokama verslo subjektams susitarus dėl UAB „Kustodija“ dalies skolos padengimo, toks atsiskaitymas ieškovei buvo įprasta verslo praktika, taikoma bendradarbiaujant su daugeliu verslo subjektų.

Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Jeigu visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tai nesat vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negalėtų būti taikomas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais, tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto– protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2013-03-06 nutartis c.b. Nr. 3K-7-130/2013; 2013-07-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-400/2013; 2014-11-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-513/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (LAT 2015-04-08 nutartis c.b .Nr. 3K-3-95-378/2015).

Ieškovė nemoki tapo po ginčijamų mokėjimų atlikimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų ne tik atsakovei, bet ir daugeliui kitų kreditorių, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-511/2012).  

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovės nemokumo momentas yra vėlesnis nei nurodo ieškovė ir, bet kuriuo atveju nemokumo būsena atsirado po ginčijamų mokėjimų atlikimo. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškovei vykdant prisiimtus ginčijamus  įsipareigojimus buvo apsunkintas atsiskaitymas su kitais kreditoriais, nors šias aplinkybes ieškovė privalėjo įrodyti grįsdama savo reikalavimus (CPK 178 str.).

Ieškovė teigia, kad ginčijamų mokėjimų atsakovei neprivalėjo mokėti už UAB Kustodija skolas, nes ieškovė privalėjo dengti skolas kitiems kreditoriams, tačiau ginčo mokėjimų atlikimo laikotarpiu ieškovės nemokumas dar nebuvo konstatuotas, todėl nebuvo jokios privalomos kreditorių eilės.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį sandorio šalių nesąžiningumas siejamas su jų žinojimu ar turėjimu žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, todėl, nenustačius kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumo vertinimas nebeturi būti atliekamas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2A-218-823/2018). Kadangi ginčijamais mokėjimo pavedimais kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos, todėl vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės nesąžiningumas negali būti vertinamas.

Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant nurodytų sąlygų visetui, nenustačius bent vienos CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį atmetus, atsakovė UAB „FLEET UNION“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Šioje byloje atsakovė patyrė 847,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, patirtos išlaidos yra protingos, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Tuo atveju, kai išsprendus bankrutuojančio ieškovo pareikštus reikalavimus, jie yra netenkinami, ir teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda ieškovo prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti atlyginamos iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Priešingu atveju bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus arba nepagrįstai nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-10 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-316-330/2015; 2015 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-341-117/2015).

Ieškovė BUAB „Danrava“ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl atmetus ieškinį, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminis mokestis, šiuo atveju – 649,00 Eur (CPK 80 str. 7 d., 75 proc.), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei iš ieškovės nepriteistinas.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        ieškinį atmesti.

        Priteisti atsakovei UAB „FLEET UNION“, juridinio asmens kodas 145255736, iš ieškovės BUAB ,,Danrava“, juridinio asmens kodas 145255736, 847,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš BUAB „Danrava“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja                                                                Vida Žostautienė