Pavadinimas: [2015-12-23][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-2507-818-2015].docx
Bylos nr.: 1-2507-818/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Bauda ( BK 47 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2507-818/2015

Teisminio proceso (Nr. 1-50-9-00036-2012-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.14.5.1.;

1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 2.1.10.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,

dalyvaujant prokurorėms Vitai Vidugirienė, Editai Ignatavičiūtei,

kaltinamajam I. M.,

kaltinamojo gynėjams advokatams Nerijui Andriuškevičiui, Remigijui Kalašnykui,

nukentėjusiesiems J. K., Ž. L., S. K. Ž., L. P., A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktorius, gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, žydas, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2010-07-01 Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt bauda, pagal BK 155 str. 1 d. 5 MGL dydžio, t. y. 650 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (šešios nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (šešios nusikalstamos veikos),

n u s t a t ė:

Kaltinamasis I. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei turtinę teisę, suklastojo žinomai netikrą dokumentą:

jis, laikotarpiu nuo 2009-04-24 iki 2009-06-10 bei nuo 2010-01-12 iki šiol, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas bei pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu savo naudai įgyti teisę į svetimą turtą, pasinaudodamas itin įtikinamai sukurtoje interneto (duomenys neskelbtini) svetainėje pateiktais duomenimis apie teikiamas įdarbinimo paslaugas, garantuojančias legalų darbą ir gerą atlyginimą užsienyje – Anglijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, įdarbinimo procedūrą, apie UAB (duomenys neskelbtini) partnerius tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybėse, specialybių sąrašą, valandinius įkainius, kontaktus bei kitą informaciją, 2011 m. kovo mėn., nukentėjusiajai L. P. su I. M. susisiekus (duomenys neskelbtini) nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, pastarasis apgaule pažadėjęs surasti legalų darbą Anglijoje pakvietė L. P. aptarti įdarbinimo procedūras UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. 2011-04-04 tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiajai L. P. su A. B. atvykus į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jis, I. M., iš anksto žinodamas, kad toks pasiūlymas realiai neegzistuojantis ir L. P. įdarbinta nebus, nebūdamas sudaręs sutarties dėl darbuotojų įdarbinimo su užsienio bendrove, L. P. pateikė tikrovės neatitinkančias žinias – nurodė, kad nukentėjusioji bus priimta legaliai dirbti gėlių fabrike arba lauke skinti gėles Anglijoje, Bostono mieste, bei siekdamas suklaidinti nukentėjusiąją pateikė pastarajai kaip garantą pasirašyti 2011-04-04 „Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 01397“, šios sutarties priedą Nr. 1 „Paslaugų priėmimo – perdavimo aktą“, kaip patvirtinimą, jog Konsultavimo paslaugų sutartyje numatytos paslaugos suteiktos ir sutarties tikslai pasiekti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, I. M., savo naudai pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu pateikė L. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prieš gaunant darbą Anglijoje iš anksto reikia sumokėti 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų) socialinio draudimo mokestį, iš nukentėjusiosios L. P., pastarajai būnat suklydimo įtakoje ir manant, kad šios piniginės lėšos yra jos (400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų)) ir A. B. (400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų)) socialinio draudimo mokestis, įgijo 800 Lt (ekvivalentas 231,70 eurų) grynųjų pinigų sumą, o kaip patvirtinimą apie įmokėtas lėšas socialiniam draudimui jis, I. M., pateikdamas nukentėjusiajai L. P. pasirašyti pagamintą žinomai netikrą 2011-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) neturinčios licencijos draudimo veiklai kasos pajamų orderį Nr. 75, kuriame buvo nurodytos žinomai melagingos žinios, kad piniginės lėšos mokamos už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, nors draudimo paslaugų UAB (duomenys neskelbtini) neteikė, bei patvirtindamas grynųjų pinigų gavimą pasirašė už UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį buhalterį bei kasininką V. M., imituodamas pastarojo parašą, tokiu būdu jis, I. M. suklastojo žinomai netikrą dokumentą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini)patalpose turėdamas tikslą savo naudai įgyti teisę į svetimą turtą nurodė nukentėjusiajai L. P., kad pastaroji už surastą darbą per tris mėnesius nuo darbo pradžios turi sumokėti 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eurų) sumą už įdarbinimą, pateikė L. P. užpildyti ir pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą 2011-04-04 paprastąjį vekselį 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eurų) sumai, kuriuo pastaroji įsipareigoja UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), iki 2011-07-15 sumokėti 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eurų) sumą, po ko žinodamas, kad nukentėjusiajai jokio darbo nesuras bei UAB (duomenys neskelbtini)ar jis pats jokių išlaidų, susijusių su darbo nukentėjusiajai L. P. suradimu nepatirs, šį apgaulės įtakoje nukentėjusiosios pasirašytą paprastąjį vekselį 2012-07-05 pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui dėl pinigų priteisimo, taip apgaule savo naudai pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu įgijo teisę į svetimą, nukentėjusiajai L. P. priklausantį turtą – pinigines lėšas 1300 Lt (ekvivalentas 376,51 eurų) sumoje, bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai L. P. priklausantį turtą - 800 Lt (ekvivalentas 231,70 eurų) grynųjų pinigų.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis I. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtinę teisę bei suklastojo žinomai netikrą dokumentą:

jis, laikotarpiu nuo 2009-04-24 iki 2009-06-10 bei nuo 2010-01-12 iki šiol, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas bei pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini)vardu savo naudai įgyti teisę į svetimą turtą, pasinaudodamas itin įtikinamai sukurtoje interneto (duomenys neskelbtini) svetainėje pateiktais duomenimis apie teikiamas įdarbinimo paslaugas, garantuojančias legalų darbą ir gerą atlyginimą užsienyje – Anglijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, įdarbinimo procedūrą, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ partnerius tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybėse, specialybių sąrašą, valandinius įkainius, kontaktus bei kitą informaciją, 2011 m. kovo mėn., nukentėjusiajai L. P. su I. M. susisiekus (duomenys neskelbtini) nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, pastarasis apgaule pažadėjęs surasti legalų darbą Anglijoje pakvietė A. B. kartu su L. P. aptarti įdarbinimo procedūras UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. 2011-04-04 tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiajam A. B.su L. P. atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jis, I. M., iš anksto žinodamas, kad toks pasiūlymas realiai neegzistuojantis ir A. B. įdarbintas nebus, nebūdamas sudaręs sutarties dėl darbuotojų įdarbinimo su užsienio bendrove, A. B. pateikė tikrovės neatitinkančias žinias – nurodė, kad nukentėjusysis bus priimtas legaliai dirbti gėlių fabrike arba lauke skinti gėles Anglijoje, Bostono mieste, bei siekdamas suklaidinti nukentėjusįjį A. B. pateikė pastarajam kaip garantą pasirašyti 2011-04-04 „Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 01396“, šios sutarties priedą Nr. 1 „Paslaugų priėmimo – perdavimo aktą“, kaip patvirtinimą, jog Konsultavimo paslaugų sutartyje numatytos paslaugos suteiktos ir sutarties tikslai pasiekti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, I. M., savo naudai pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu pateikė nukentėjusiajam A. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prieš gaunant darbą Anglijoje iš anksto reikia sumokėti 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų) socialinio draudimo mokestį, kurį sumokėjo tuo metu kartu atvykusi L. P..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini)patalpose turėdamas tikslą savo naudai įgyti teisę į svetimą turtą pasinaudojant UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ vardu nurodė nukentėjusiajam A. B., kad pastarasis už surastą darbą per tris mėnesius nuo darbo pradžios turi sumokėti 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eurų) sumą už įdarbinimą, žinodamas, kad visos nuvykimo ir apgyvendinimo išlaidos bus apmokamos iš nukentėjusiojo lėšų, pateikė A. B. užpildyti ir pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą 2011-04-04 paprastąjį vekselį 1300 litų (ekvivalentas 376,50 eurų) sumai, kuriuo pastarasis įsipareigojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), iki 2011-07-15 sumokėti 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eurų) sumą, žinodamas, kad nukentėjusiajam jokio darbo nesuras bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar jis pats jokių išlaidų, susijusių su darbo nukentėjusiajam A. B. suradimu nepatirs.

Vėliau, jis, I. M. Vilniaus m. 1 apylinkės teismui pateikė suklastotą netikrą 2011-05-02 UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos išlaidų orderį Nr. 017, išrašytą fiziniam asmeniui B. R., 201274-11148, 1 300 Lt (ekvivalentas 376,51 EUR) sumai kaip piniginių lėšų išdavimo pagrindą už A. B. pasitikimą, vietinius pervežimus, būsto rezervacijos mokestį, kuriame ties spausdintais įrašais „Įmonės vadovas“, „Vyriausias (vyresnysis), „Išdavė kasininkas“, pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, bei tokia finansinė operacija nebuvo apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos knygoje ir apgaulės įtakoje nukentėjusiojo A. B. pasirašytą paprastąjį vekselį 2012-07-05, taip apgaule savo naudai pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgydamas teisę į svetimą, nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą – pinigines lėšas 1300 Lt (ekvivalentas 376,51 eurų) sumoje.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis I. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei turtinę teisę, suklastojo žinomai netikrą dokumentą:

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, I. M., pateikė nukentėjusiajai N. Č. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prieš gaunant darbą Anglijoje iš anksto reikia sumokėti 800 Lt (ekvivalentas 231,70 eurų) už įdarbinimo paslaugas ir tokiu būdu pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu savo naudai iš nukentėjusiosios N. Č., pastarajai būnant suklydimo įtakoje ir manant, kad šios piniginės lėšos yra jos užmokestis už įdarbinimo paslaugas, įgijo 800 Lt (ekvivalentas 231,70 eurų) grynųjų pinigų sumą, o kaip patvirtinimą apie įmokėtas lėšas už įdarbinimo paslaugas jis, I. M., pateikė N. Č. pasirašyti žinomai netikrą 2011-11-03 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį J-LT Nr. 227, kuriame nurodytos žinomai melagingos žinios, kad piniginės lėšos mokamos už UAB (duomenys neskelbtini)suteiktas paslaugas, nors jokių paslaugų nesuteikė už kurias turėtų būti apmokama, bei patvirtindamas grynųjų pinigų gavimą pasirašė už UAB (duomenys neskelbtini)vyriausiąjį buhalterį bei kasininką I. M..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini)patalpose turėdamas tikslą savo naudai įgyti teisę į svetimą turtą, nurodė nukentėjusiajai N. Č., kad pastaroji už surastą darbą per tris mėnesius nuo darbo pradžios turi sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) 1200 litų sumą už įdarbinimo paslaugas, iš anksto žinodamas, kad visos nuvykimo ir apgyvendinimo išlaidos bus apmokamos iš nukentėjusiosios lėšų, pateikė N. Č. užpildyti ir pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą 2011-11-03 paprastąjį vekselį Nr. 20, 1200 litų sumai, kuriuo pastaroji įsipareigojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), iki 2012-02-04 sumokėti 1200 litų sumą. Po to, žinodamas, kad nukentėjusiajai N. Č. jokio darbo nesuras bei UAB (duomenys neskelbtini)ar jis pats jokių išlaidų, susijusių su darbo nukentėjusiajai suradimu nepatirs, šį apgaulės įtakoje nukentėjusiosios N. Č. pasirašytą paprastąjį vekselį, 2012-10-11 UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudaręs Indosamentą, kurio pagrindu paprastąjį vekselį perdavė UAB „Skolų išieškojimo centras“, kuris 2013-02-08 minimą vekselį pateikė Mažeikių apylinkės teismui dėl skolos priteisimo, taip apgaule pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu savo naudai įgydamas teisę į svetimą, nukentėjusiajai N. Č. priklausantį turtą – pinigines lėšas 1200 Lt sumoje, bei apgaule pasinaudojus UAB (duomenys neskelbtini) vardu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai N. Č. priklausantį turtą - 800 Lt (ekvivalentas 231,70 eurų) grynųjų pinigų.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis I. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei turtinę teisę, suklastojo žinomai netikrą dokumentą:

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, I. M., pateikė Ž. L. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prieš gaunant darbą Anglijoje iš anksto reikia sumokėti 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų) užstatą, kuris garantuotų pastarojo važiavimą t.y. savo naudai iš nukentėjusiojo Ž. L., pastarajam būnat suklydimo įtakoje ir manant, kad šios piniginės lėšos yra jo kaip garantinis mokestis, įgijo 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų) grynųjų pinigų sumą, o kaip patvirtinimą apie įmokėtas lėšas kaip depozitą jis, I. M., pateikė Ž. L. pasirašyti pagamintą žinomai netikrą kasos pajamų orderį, kuriame nurodytos žinomai melaginga informacija, kad piniginės lėšos mokamos už ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytas paslaugas, kurios nebuvo suteiktos ir patvirtindamas grynųjų pinigų gavimą, imituodamas pastarojo parašą pasirašė, tokiu būdu suklastojo žinomai netikrą dokumentą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini)patalpose turėdamas tikslą pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu savo naudai įgyti teisę į svetimą turtą nurodė nukentėjusiajam Ž. L., kad pastarasis už surastą darbą per tris mėnesius nuo darbo pradžios turės sumokėti 1260 litų (ekvivalentas 364,92 eur) sumą už įdarbinimo paslaugas, žinodamas, kad visos nuvykimo ir apgyvendinimo išlaidos bus apmokamas iš nukentėjusiojo lėšų, pateikė Ž. L. užpildyti ir pasirašyti 2012-11-07 paprastąjį vekselį 1260 litų (ekvivalentas 364,92 eur) sumai, kuriuos pastarasis įsipareigoja iki 2013-02-15 sumokėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini). Po ko, žinodamas, kad nukentėjusiajam jokio darbo nesurado bei UAB (duomenys neskelbtini)ar jis pats jokių išlaidų, susijusių su darbo nukentėjusiajam Ž. L. suradimu nepatyrė, šį apgaulės įtakoje nukentėjusiojo pasirašytą paprastąjį vekselį 2013-04-18 pateikė antstolei B. P. dėl skolos išieškojimo, taip apgaule pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu savo naudai įgydamas teisę į svetimą, nukentėjusiajam Ž. L. priklausantį turtą – pinigines lėšas 1260 Lt (ekvivalentas 364,92 eur) sumai, bei savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam Ž. L. priklausantį turtą - 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų) sumai.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis I. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei turtinę teisę, suklastojo žinomai netikrą dokumentą:

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, I. M., pateikė J. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prieš gaunant darbą Anglijoje iš anksto reikia sumokėti 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų) užstatą, kuris garantuotų pastarojo važiavimą, t.y. pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu savo naudai iš nukentėjusiojo J. K., pastarajam būnat suklydimo įtakoje ir manant, kad šios piniginės lėšos yra jo mokestis yra depozitas (išvykimo garantas), įgijo 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų) grynųjų pinigų sumą, o kaip patvirtinimą apie įmokėtas lėšas kaip išvykimo garantą jis, I. M., pateikė pasirašyti J. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą žinomai netikrą 2012-11-07 UAB (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį Nr. 103, kuriame nurodytos žinomai melagingos žinios, kad piniginės lėšos mokamos už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, nors realiai jokių paslaugų UAB (duomenys neskelbtini) J. K. nesuteikė, bei patvirtindamas grynųjų pinigų gavimą pasirašė už UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį buhalterį bei kasininką V. Z., imituodamas pastarojo parašą, tokiu būdu suklastojo žinomai netikrą dokumentą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini)patalpose turėdamas tikslą pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu savo naudai įgyti teisę į svetimą turtą, nurodė nukentėjusiajam J. K., kad pastarasis už surastą darbą per tris mėnesius nuo darbo pradžios turi sumokėti 1260 litų ( ekvivalentas 364,92 eur) sumą už įdarbinimo paslaugas, žinodamas, kad visos nuvykimo ir apgyvendinimo išlaidos bus apmokamas iš nukentėjusiojo lėšų, pateikė J. K. užpildyti ir pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą 2012-11-07 paprastąjį vekselį 1260 litų ( ekvivalentas 364,92 eur) sumai, kuriuo pastarasis įsipareigoja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), iki 2013-02-15 sumokėti 1260 litų (ekvivalentas 364,92 eur) sumą, po ko žinodamas, kad nukentėjusiajam jokio darbo nesurado bei UAB (duomenys neskelbtini)ar jis pats jokių išlaidų, susijusių su darbo nukentėjusiajam J. K. suradimu nepatyrė, šį apgaulė įtakoje nukentėjusiojo pasirašytą paprastąjį vekselį 2013-06-07 pateikė antstolei J. J. dėl skolos išieškojimo, taip apgaule savo naudai įgydamas teisę į svetimą, nukentėjusiajam J. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas 1260 Lt (ekvivalentas 364,92 eur) sumoje, t.y. tokiu būdu apgaule pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam J. K. priklausantį turtą - 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų) grynųjų pinigų bei teisę į svetimą turtą – paprastajame vekselyje nurodytą piniginių lėšų 1260 Lt (ekvivalentas 364,92 eur) sumą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis I. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei turtinę teisę, suklastojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent:

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, I. M., pateikė K. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prieš gaunant darbą Anglijoje iš anksto reikia sumokėti 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eur) užstatą, kuris garantuotų pastarosios važiavimą, t.y. savo naudai iš nukentėjusiosios K. K., pastarajai būnat suklydimo įtakoje ir manant, kad šios piniginės lėšos yra depozitas (išvykimo garantas), įgijo 400 Lt grynųjų pinigų sumą, o kaip patvirtinimą apie įmokėtas lėšas kaip išvykimo garantą, pateikė K. K. pasirašyti žinomai netikrą 2013-06-04 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį EAC Nr. 206, kuriame nurodytos žinomai melagingos žinios, kad piniginės lėšos mokamos už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, nors jokių paslaugų UAB (duomenys neskelbtini) neteikė, t.y. tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini)patalpose turėdamas tikslą savo naudai įgyti teisę į svetimą turtą pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu nurodė K. K., kad pastaroji už surastą darbą per tris mėnesius nuo darbo pradžios turi sumokėti 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eurų) sumą už įdarbinimo paslaugas, žinodamas, kad visos nuvykimo ir apgyvendinimo išlaidos bus apmokamos iš K. K. lėšų, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose pateikus K. K. užpildytą 2013-06-04 paprastąjį vekselį 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eur) sumai, kurį pastarajai reikėjo tik pasirašyti ir kuriuo ji įsipareigojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), iki 2011-07-15 sumokėti 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eurų) sumą, po ko I. M. žinodamas, kad nukentėjusiajai jokio darbo nesuras bei UAB (duomenys neskelbtini)ar jis pats jokių išlaidų, susijusių su darbo nukentėjusiajai K. K. suradimu nepatirs, šį apgaulės įtakoje K. K. pasirašytą paprastąjį vekselį reikalavo apmokėti UAB (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo naudai pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu įgijo teisę į svetimą, nukentėjusiajai K. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas 1300 Lt (ekvivalentas 376,51 eur) sumoje, bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai K. K. priklausantį turtą - 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eur) grynųjų pinigų.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis I. M. apgaulingai tvarkė apskaitą:

jis, laikotarpiu nuo 2009-04-24 iki 2013-07-01 būdamas paskirtas į UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 str. būdamas atsakingas “Už buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą...“, privalėdamas buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui teikti pirminius apskaitos dokumentus, pažeisdamas to paties įstatymo 19 str. nuostatą, jog „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 4 d. nuostatą „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti“, pažeisdamas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimus „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto reikalavimus „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 16 punkto reikalavimais „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai:<...>kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai“, taip pat atlikdamas šios bendrovės kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-07-01, tyčia, nepildė UAB (duomenys neskelbtini) debitorių - kreditorių įsiskolinimų registrų pagal įmones, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kada atsirado, kaip keitėsi ir kokie tiriamuoju laikotarpiu buvo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini) " ir kitų įmonių tarpusavio įsiskolinimai, neapskaitė grynųjų pinigų gautų iš L. P. (2011-04-04 - 800 Lt, ekvivalentas 231,70 eur), K. K. (2013-06-04 - 400 Lt, ekvivalentas115,85 eur ) ir J. K. (2012-11-07 - 400 Lt, ekvivalentas 115,85 eur) iš viso bendrai – 463,40 eur (ekvivalentas 1600,01 Lt) sumai,

bei į buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai netikrą 2011-05-02 UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos išlaidų orderį Nr. 017, kurio pagrindu fiziniam asmeniui B. R., 201274-11148, išduota 1 300 Lt (ekvivalentas 376,51 eur) ir kaip piniginių lėšų išdavimo pagrindas nurodyta už A. B. pasitikimą, vietinius pervežimus, būsto rezervacijos mokestį, tačiau ši piniginių lėšų suma 1300 Lt (ekvivalentas 376,51 eur) neapskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos knygoje;

taip pat į buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai netikrą 2011-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 231, kurio pagrindu direktoriui I. M. buvo išduota 1300 lt (ekvivalentas 376,51 eur) ir kaip piniginių lėšų išdavimo pagrindas nurodytas „paprastasis vekselis Nr. 231“, kurį pasirašė I. M. ir L. P.. UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje 2011-04-04 buvo padarytas įrašas, kad piniginės lėšos išduotos pagal paprastąjį vekselį Nr. 231 (L. P.), nors L. P. jokių pinigų negavo;

taip pat apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą vedė UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygas, kuriose kasos operacijos suvestos už laikotarpį : pirma – už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2013-09-17, antra – už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31 ir trečia - už laikotarpį nuo 2011-03-14 iki 2011-04-28, ir nurodyti grynųjų pinigų likučiai tai pačiai dienai skyrėsi bei įrašai apie gautas ir išmokėtas pinigines lėšas UAB (duomenys neskelbtini) visose trijose kasos knygose nesutampa.

taip pat apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių", 29 punkto nuorodą: „pinigai inventorizuojami pagal Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto nuorodą: „Įmonės, išskyrus biudžetines Įmones, privalo inventorizuoti < >grynuosius pinigus < > ne rečiau kaip kartą per metus prieš metimų finansinių ataskaitų sudarymą" pažeidė minėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatas, neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" atliktų grynųjų pinigų inventorizacijų dokumentų, dėl ko nebuvo galima nustatyti kodėl skiriasi to paties laikotarpio kasos grynųjų pinigų likučiai.

Tokiu būdu apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-07-01, iš UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos be pateisinančių dokumentų buvo išmokėta 14 397,69 Lt (ekvivalentas – 4169,86 eur) pinigų, ne visi tyrimui pateikti kasos pajamų bei išlaidų dokumentai buvo apskaityti kasos knygoje, buvo apgaulingai vedamos trys UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos knygos, kuriose skiriasi to paties laikotarpio kasos grynųjų pinigų likučiai, nebuvo bendrovės atliktų grynųjų pinigų inventorizacijų dokumentų, debitorių - kreditorių įsiskolinimų registrų pagal įmones, dėl ko dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros

Šiais savo veiksmais kaltinamasis I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis I. M. savo kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad buvo tam tikros klaidos, dėl kurių nuoširdžiai gailisi, stengsis tvarkyti buhalteriją per profesionalus. Dėl to gal buvo nemažai padaryta klaidų. Pripažįsta savo kaltę pilna apimtimi. Kai pradėjo veiklą, I. M. nuo 2006 metų turėjo įmonę, kuri buvo licencijuota. Tada buvo galima imti pinigus už įdarbinimą ir I. M. įmonė praktiškai sėkmingai veiklą vykdė, kol neišėjo įstatymas, kuris uždraudė imti pinigus už įdarbinimą. Tuo metu I. M. papuolė kaip į uždarą ratą. Buvo uždrausta imti pinigus už savo veiklą. Prasidėjo paieška kaip gauti pelną. Tada I. M. priėmė sprendimą dėl paslaugų ir papildomų paslaugų, tokių kaip kelionės organizavimas, būsto suteikimas, pasitikimas vietoje. Jie asmenims aiškino viską nuo pradžios iki galo. I. M. supranta, kad piliečiui buvo svarbu paskutinis etapas – įdarbinimas. I. M. pradėjo ieškoti to tarpo, kurios paslaugos yra mokamos ir nemokamos. Jis bendravo su tais piliečiais. I. M. manymu, kas liečia tų paslaugų konsultaciją, jos buvo pilna apimtimi suteiktos, bet įdarbinimo paslauga, kuri buvo svarbiausia, nebuvo dėl tam tikrų priežasčių suteikta. Jis mano, kad buvo aplaidumas, kad jie pinigus lyg ir gavo, ieškojo būdų kaip teisėtai imti pinigus ir paslaugas suteikti kokybiškai. Asmenys suprasdavo, kad jie iš karto gaus darbą, pokalbio metu tai akcentavo, žmonėms buvo reikalinga paslauga, kad jie nuvažiavę iš karto turėtų darbą. D.Britanijoje juos pasitikdavo I. M. etatinis darbuotojas. Jis ne visai atliko pavestas užduotis. I. M. su juo komunikavo, bet gal jam neužteko patirties, jis gal kitaip įsivaizdavo savo funkcijas. Jis savo darbo nepadarė, bet kaip vadovas I. M. pilnai prisiima atsakomybę. Kartais jie gaudavo pretenzijų dėl to. Įvyko pokalbis, buvo pasirašytas vekselis. Tokią formą sugalvojo I. M., nes jis pagalvojo, kad žmonės iš karto nemoka pinigų, nes visur apgaulė, verslas įtartinas. I. M. pagalvojo, kad jam reikalingas dokumentas, kuris užtikrintų sumokėjimą už suteiktas paslaugas, bet tai neatleidžia nuo atsakomybės. Toks teisingumas buvo, kad po trijų mėnesių bus sumokėti pinigai. Jeigu pinigai nebuvo sumokėti į sąskaitą, turbūt asmenys buvo raginami sumokėti. Vienintelis atvejis, kur buvo tas klastojimas, tai buvo susijęs su vienu iš jų vertimo biurų, ten pilnai I. M. kaltė ir jis pilnai pripažįsta savo atsakomybę. Tuo metu vadovė buvo L., buvo daromi vertimai, ji išėjo į dekretines ir paliko vyrą vadovauti. Tas vyras buvo asocialus. Jis buvo pasodintas, kad priimtų užsakymus ir kartais I. M. jam galėtų padėti, nes L. nenorėjo uždaryti kompanijos. Tuo momentu I. M. pasirašė už kitą asmenį. Jis pilnai supranta savo kaltę dėl buhalterinės apskaitos, per daug įvertino savo jėgas. Nors buvo vienu metu buhalterė, bet vienu metu I. M. negalėjo mokėti buhalteriui ir pradėjo tvarkytis pats. Tuo momentu atrodė, kad tvarko viską gerai. Buvo dėl kasos knygos, Utenoje užsitęsė teismas su L. P.. Tuo metu I. M. advokatas neatstovavo, o jos advokatė buvo pakankamai stipri, rašė į visokias instancijas, siekiant surasti klaidų. I. M. atrodo, kad kasoje nebuvo vieno iš dokumentų, kasos išlaidų, ar pajamų orderio, bet tuo metu buvo suteiktos paslaugos ir jam teko surasti žmogų ir atbuline data įtraukti dokumentą. Juodos buhalterijos vesti prasmės I. M. neturėjo. Ofise buvo krata, bet nebuvo paimta visa buhalterija iš karto. Buvo pasakyta pasiruošti ir atnešti dokumentus 2 savaičių bėgyje. Tuo metu I. M. neįsivaizdavo, kad padarė klaidų, turėjo laiko pataisyti, bet aplaidumas, kvailumas... I. M. pripažįsta kaltinime kiekvieną žodį. Jis supranta, toks jo charakteris. Jam sunku pripažinti, bet pripažįsta savo kaltę pilnai, tai yra jo kaltė. Kaltinimą I. M. pilnai suvokia.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. P. paaiškino, kad labai daug laiko prabėgo, iki smulkmenų visko ji neatsimena. L. P. teko bendradarbiauti su I. M., kada ji ieškojo darbo Anglijoje. Buvo sudaryta darbo sutartis, pasirašytas vekselis, sumokėti pinigai, bet jai nesuteiktos paslaugos. Po to, grįžus iš Anglijos, kada paslaugos buvo nesuteiktos, I. M. grasino L. P. laišku, kad perduos ją antstoliams, nes ji nesumoka pinigų ir to pasekoje L. P. kreipėsi į teismą. Teisminis procesas truko, jeigu L. P. neklysta, apie metus, ir pasibaigė draugišku susitarimu. I. M. atsisakė reikalauti iš L. P. pinigų ir atlygino visas išlaidas, kurias ji patyrė teismo metu. Viskas įvyko gan seniai, todėl liudytoja negali pasakyti ar 2012 m., ar 2011 m. Gali būti, kad 2011 m. L. P. bendravo su I. M., el. paštu gavusi laišką dėl įdarbinimo. Gal tai buvo tas bumas įdarbinimo užsienyje. Ten noras buvo toks, kad kai buvo pasiūlymas, tada buvo apsvarstyta. Specialiai, kad L. P. ieškotų darbo, tai nebuvo. Per skelbimus ieškota elektroniniame portale, ten buvo parašyta, kad įdarbinama užsienyje, sudarant darbo sutartį. Jeigu tiksliau, buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir darbo kažkoks pavadinimas, jie dubliavosi. Buvo duoti telefonai, L. P. susiskambino ir buvo pakviesta į pokalbį Laisvės pr. Spaudos rūmuose L. P. bendravo su I. M., jis prisistatė kaip direktorius. L. P. iš pradžių norėjo į Skandinavijos šalis. Ji nuvažiavo į pokalbį su A. B., dviese. I. M. pasakė, kad Skandinavijos šalyse neturi darbo vietų ir pasiūlė Anglijoje. Nebuvo įvardinamas miestas, tik buvo kalba, kad važiuotų skinti narcizų. L. P. norėjo užsidirbti, jai tiko. Detaliai nebuvo užsiminta apie darbo užmokestį, buvo minėta, kad mokamas valandinis darbas. Buvo bendraujama tik su I. M.. I. M. pasakė, kiek jie turi sumokėti už įdarbinimą ir socialinį draudimą. Jis sakė, kad sutvarko darbo sutartį. Vertimo jokio nebuvo, tik teismo metu L. P. apie tai išgirdo. Dabar ji žino, kad negalima be vertimo, bet tada gal afekto būsena buvo, kad važiuoja dirbti. Jiems pateikė tam tikros formos sutartį. Jie įrašė vardą, pavardę, parašą. Nukentėjusioji nepamena, kas buvo parašyta sutartyje, daug laiko praėjo. Konkrečiai nežino, kaip ji vadinosi, bet buvo sutartis, gal įdarbinimo sutartis. I. M. pasirašė sutartį jiems matant. Ten buvo parašytos darbo sąlygos, kad jie turi laikytis tam tikrų taisyklių, buvo papildomas dokumentas, kokias priemones jie su savimi turi turėti. L. P. negali pasakyti, ar tai buvo įdarbinimo, ar darbo sutartis. Ji nepasidomėjo, kodėl sutartyje neįvardinta valstybė, darbo pobūdis, gal buvo naivi ir patikėjo, kad skiriasi Lietuvos ir užsienio darbo sutartis. Ji supranta, kad darbo sąlygos turi būti įvardintos sutartyje, bet nebuvo klausimo, kodėl neįrašyta, jos draugas irgi neuždavė klausimo, I. M. taip pat nieko nesakė. Jeigu L. P. gerai pamena, tai du lapai buvo iš vienos ir iš kitos pusės, buvo du egzemplioriai su originaliais parašais. Vienas buvo susitikimas kai kalbėjosi, o kitas susitikimas buvo dėl apsisprendimo ir L. P. jau turėjo atvažiuoti su pinigais. Pirmą susitikimą I. M. nepateikė sutarties, per antrą pateikė. Vienas egzempliorius sutarties buvo skirtas L. P.. Toks susitarimas buvo: jeigu jie išdirba tris mėnesius, po trijų mėnesių jie I. M. atsilygintų, o jeigu per tris mėnesius jis nepadeda susirasti darbo, jie jam nėra skolingi. L. P. primą kartą gyvenime susidūrė su tokiu dokumentu. Prie vekselio buvo kvitas, kad ji ir draugas susimokėjo po 400 Lt už socialinį draudimą. Kai jie išvažiavo, sužinojo, kad socialinis draudimas yra visiškai nemokamas. Tam tikri dokumentai gal po teismo atsirado. Kai teismas vyko, L. P. buvo tik ekspertizėse, o dokumentus pateikdavo jos advokatė.Teismui pagarsinus bylos I tomo, 117 lapą - L. P. pateiktus dokumentus – ji patvirtino, jog jie buvo pateikti teismui. Nukentėjusiajai parodžius bylos I tomo 118-121 lapus, ji paaiškino, kad šiuose lapuose matomas I. M. parašas ir anspaudas. Taip pat vekselis, kad jie turėjo apmokėti 1300 Lt. Nurodyti visi rekvizitai (124 b.l.), vekselis (125 b.l.). L. P. mokėjo kartu su A. B.. Kitoje byloje jie taikiai susitarė, jis viską neigė. Jau pabaigoje posėdžio pasiūlė, kad galima susitarti, jis atsisako to vekselio ir apmoka teismo išlaidas. Jis žino, kad yra neteisus. Iš L. P. pusės buvo sutikimas dėl to, kad jau buvo per ilgas bylinėjimosi laikas. Vekselį ji pasirašė, po to pasirašė tą orderį, kuris už socialinį draudimą, o po to, pasirodo, kad buvo mokama už vertimą. L. P. tikėjosi, kad viskas legalu. Nuvažiavo užsakytu mikroautobusiuku, kurį greičiausiai užsakė I. M.. Jiems buvo paskambinta ir pasakyta, kad tam tikrą valandą Vilniaus stotyje jų lauks autobusas. Juos nuvežė į Bostoną, bet už kambarį ir autobusiuką patys mokėjo. Iš anksto buvo pasakyta, kad už kelionę, apgyvendinimą sumokėti reikės. Buvo sutarta, kad jie atvažiuos ir eis dirbti. Žmogus nepasitiko. Telefoną turėjo, bet niekas jiems neatsiliepė. Jie skambino I. M., kuris sakė, kad viską sutvarkys, bet bėgo dienos ir niekas su jais nesusisiekė. Kadangi tame mieste jie buvo ne pirmi žmonės, juos informavo, kad taip vyksta - atveža ir palieka. Tame name gyveno apie 20 lietuvių. L. P. suprato, kad yra apgauta. Ji leidosi ieškotis darbo. Po kažkiek laiko su jais susisiekė ir pasakė, kad su jais susitiks jų atstovas. Pasakė vieną vardą, o atvažiavo visai kitas. Jie juos vežiojo, nors L. P. jau buvo perėjusi tą miestelį ir viską žinojo. Jie buvo nuvežti į lenkų įdarbinimo įmonę ir jie labai nustebo, kad L. P. ir draugas jau patys užsipildė anketą ir jiems nereikia pagalbos. Dar jie buvo nuvežti į kažkokį nežinomą banką. Jiems buvo pasakyta, kad už tam tikrą mokestį užsisakytų banko korteles. L. P. paklausė, kam tą reikia daryti, jeigu kitame banke tai galima daryti nemokamai. Jai atsakė, kad jeigu jiems nepatinka ir nevykdo jų reikalavimų, jie neturi kalbos ir viskas. Su I. M. L. P. daugiau nebandė bendrauti ir aiškintis situacijos. Ji ten atidirbo savo jėgomis radusi darbą. Pas juos reikia dirbti per lenkų įdarbinimo įmonę ir per kažkokį net nežinomą banką, taip labai nusiskausmina lietuviai ir banko sąskaitos tuščios lieka. L. P. tiesiog suprato, kad tai yra nerimta įdarbinimo įmonė. Buvo susitarimas vienas, o to susitarimo niekas nesilaikė. Buvo susitarimas dėl vekselio: jeigu jie neranda darbo ir jie nedirba pas jį, jie neturi jam mokėti. Kai L. P. grįžo į Lietuvą, ji susiekė su I. M. ir pasakė jam, kadangi jis jai nesurado darbo, ji vekselio nemokės. I. M. pasakė, kad ji paskubėjo, bet iš pradžių sakė, kad susitiks ir pasirašys, jog ji neskolinga. Tas susitikimas gavosi toks, kad L. P. gavo registruotą laišką. I. M. grasino perduoti antstoliams. Tuomet nieko nelaukusi L. P. kreipėsi į teismą. Byloje ieškinys turėtų gal būti, jeigu visa byla perimta iš Utenos. A. B. visą laiką buvo su L. P.. L. P. suprato, kad tai yra įdarbinimo sutartis, kad ji važiuoja legaliai dirbti. Ji ir jos draugas suprato, kad atvažiuoja ir pradeda dirbti. Jie važiuoja į konkrečią vietą skinti narcizų ir ten jau yra darbdavys, kuris jų laukia. L. P. neišmokėjo 1300 Lt, tai buvo pateikta teismui, kada advokatė paprašė dokumentų. Kasos orderio L. P. nepasirašė. A. B. niekas nebuvo sumokėta, tiesiog buvo pasirašytas vekselis, kad jie abu skolingi I. M. už įdarbinimą. Žinoma, niekur nėra įtraukta to žodžio už įdarbinimą, bet susitarimas buvo toks. Tas kasos orderis ir kvitas atsirado teisme, kai buvo pasakyta, jog I. M. jiems skolino pinigus išvažiavimui, nors iš tiesų neskolino. Jis paaiškino, kad jis tvarko visus dokumentus, socialinis draudimas reikalingas legaliam darbui, nuo vieno žmogaus 400 Lt. Išvykę A. B. ir L. P. be darbo prabuvo apie pusantro mėnesio. Po to, kai ji atsisakė pasidaryti banko kortelę ten, kur jie norėjo, ji nesulaukė jokio skambučio, niekas nebuvo atvykę siūlyti darbo, nebuvo jokio kontakto. Laukė to žmogaus apie tris dienas, skambino. Ten reikia eiti ieškoti darbo per įdarbinimo agentūras. Jie irgi ėjo per tas agentūras ir išsilaikė tuos testus. Darbą pasiūlė fabrikuose prie picų. Jeigu L. P. neklysta, buvo duota vizitinė kortelė mikroautobusiukų, su jais susisiekė ir pasakė kad atvyko. Juos nuvežė gal I. M. nurodytu adresu, bet tas namas apie 20 kambarių, vienas kambarys buvo paliktas jiems, adreso jie nežinojo, sakė, kad į Bostoną. Sakė palaukti ir kad su jais susisieks, susitiks atstovas. Kiek skambino, visuomet buvo atsakymas palaukti. Atsakymas toks buvo, kad palauktų, neaiškino, kodėl darbo nėra. Už gyvenimą jie mokėjo namo savininkui. Jiems buvo pasakyta, kad turėtų 400 Lt nuvykimui, 60 svarų už savaitę nuompinigiai, 60 svarų depozitas į priekį. Smulkių detalių neaiškino. L. P. taip ir suprato, kad jie gyvens kažkokiame kambaryje ir skins narcizus laukuose. Jie iš pradžių kalbėjo apie tris mėnesius, o tuomet jeigu geri darbuotojai, galima bus ilgiau. Jie suprato, kad jiems garantuoja minimum tris mėnesius darbo, bet to trijų mėnesių darbo jiems niekas nepasiūlė. Paaiškino, kad reikia susitikti, kad reikia nutraukti sutartį, bet susitikimas neįvyko. L. P. kelis kartus rašė, bet atsakymo nebuvo. Pati ji nebuvo nuvykusi į Laisvės pr. išsiaiškinti. Viskas buvo verčiama ant jų, kad jie nesulaukė. L. P. nežino, ko jie turėjo laukti, ten nėra ko laukti, nes po trijų savaičių gali valgyti neturėti už ką. Su A. B. jie kartu buvo, jis irgi surado darbą savarankiškai be tarpininko. Jis išdirbo ilgiau ir išbuvo 7 ar 8 mėnesius. Jis išvis nejudino jo dėl vekselio. L. P. klausė dėl kvito, atsakymas buvo, kad čia jų buhalterija taip, ar dukterinė įmonė. Jeigu L. P. neklysta, M. pavardė, ir I. M. pasirašė prie jo pavardės. L. P. paklausė I. M., kodėl jis pasirašo prie svetimos pavardės, o jis atsakė, kad yra direktorius ir taip gali daryti. Dokumentus pasirašė, kai atvežė po 400 Lt. Pirmas pokalbis buvo apie tai, kur važiuoja, ką dirbs, konkrečios sąlygos. Apie atlyginimą buvo minėta, kad valandinis tos šalies. L. P. neatsimena, kaip žadėjo atlyginimą. Minėjo, kad mokės greičiausiai į sąskaitą,. Nebuvo tokio pokalbio, kad reiks patiems ieškotis darbo, buvo susitarimas, kad važiuoja ir dirbs. Tas socialinis draudimas buvo sumokėtas ir buvo pasakyta, kad dokumentai bus sutvarkyti, kad jie sekančią dieną galėtų pradėti dirbti. Duomenų, kad patiems reikės susirasti darbą, nebuvo, jie važiavo dirbti, o ne ieškoti darbo. Buvo sutarta, kad pasirašę tą sutartį jie gaus legalų darbą. Tuo momentu L. P. sutartį vertino kaip darbo sutartį. L. P. atrodo, kad ji skambino, tiksliai neatsimena. Pasiūlymą ji tikrai gavo el. paštu. Per kitas agentūras tikrai nebuvo ieškoma. L. P. klausė, kodėl įmonė turi du pavadinimus, o jai atsakė, kad vienas Lietuvoje, kitas užsienyje naudojamas. I. M. kalbėjo apie socialinį draudimą, kad turėtų jį Anglijoje. Kai nesi susidūręs su užsienio šalimis, neįsivaizduoji kaip, kas ten yra. Išėjusi, ar ofise ji skaitė laišką, kuriame buvo nurodyta, kad arba ji atsiskaito, arba I. M. perduos ją antstoliams. L. P. suprato spaudimą, kad jeigu ji neatsiskaitys, perduos antstoliams. Ji tikrai neatsimena, kurią dieną atvyko į Angliją. O kodėl negali šeštadienį, sekmadienį išeiti, juk vyksta darbai? L. P. nebuvo teisme padavusi ieškinio, kai jie bendravo. Advokatė atstovavo jos interesams. L. P. kalbėjosi su kitais I. M. klientais, kurie pasakojo apie jo įmonę. Viename banke yra mokama, kitame nemokama ir nėra spaudimo, kad turi dabar atsidaryti, nes yra čekiai. Kodėl konkrečiai tame banke turėjo būti atidaryta sąskaita atsakymo L. P. negavo. Ji savo jėgomis bandė įsidarbinti, bet ne per įdarbinimo įmones. Šiai dienai jos žinios yra kitokios, tai dienai ji žinių neturėjo. Ji nežino, kaip turėjo būti pasirašoma sutartis. Sutarimas buvo vienas, o buvo kitaip. Nebuvo kalbos, kad dirbs per agentūrą, buvo kalba, kad važiuos jau dirbti. L. P. pasakė, kad atsidarė sąskaitą „Lois“ banke ir jam jis netiko. Jis nurodė, kad jeigu L. P. neatsidaro sąskaitos ten, kur jam reikia, jis su jai nebendraus. Nesakė, kad reikia darbdaviui taip, ar agentūrai. L. P. susisiekė su I. M., kuris nurodė parašyti prašymą paštu, bet nebuvo atsakyta. L. P. mano, kad tai buvo sukčiavimas pieš ją. L. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Lt (I t., 169 b.l.). Ji su advokate skaičiavo. Reikia prašyti advokatės, kad pateiktų visus kvitus. Tą minutę tikrai nekilo klausimų, kodėl konsultavimo sutartis. Konsultacinė, tai konsultuoja. Prieš pasirašant sutartį sakė, kad sudaroma sutartis, kad jie galėtų sutvarkyti viską, jog jie važiuoja dirbti, kad įdarbinimo sutartis. Jie pasirašė sutartį 2 egzemplioriais. Dėl sutarties pagal pirmą punktą vyko tik pokalbiai, galima vertinti kaip konsultaciją. Suteikė informaciją dėl įsidarbinimo, dėl apgyvendinimo, apie darbą buvo kalba, apie mokymąsi nebuvo, dėl testo nebuvo, vertimo nebuvo. L. P. supranta, kad galimai konsultuoja. Bendraujant su I. M., jai buvo suteikta tam tikra informacija, į sutartį tuo metu L. P. nesigilino. Tai buvo pateikta kaip darbo sutartis ir į tai net nekreipė dėmesio. I. M. sukčiavo, jog pasakė, kad duoda darbą, o to darbo nebuvo ir dar grasino. Tai yra sukčiavimas. I. M. neskubino. N. P. akim permetė sutartį, bet ar ofise, ar išėjusi, nepamena. Jeigu susitarimas yra, kad ji važiuoja dirbti ir nedirba, tai gal sutartis dėl konsultavimo, gal tai buvo dėl nepatyrimo, bet L. P. 100 proc. buvo įtikinta, kad dirbs. Pasakė, kad jie nuvažiavę dirbs legaliai, nereikia į kitas institucijas kreiptis, bus suteiktas apgyvendinimas, darbas. L. P. nežino ar pats I. M. yra buvęs Anglijoje, bet ten yra „Lois“ bankas, kuris teikia paslaugas, lengvai atidaro sąskaitas, o jų atstovas norėjo į tą banką, kur mokamos visos paslaugos. Buvo pažadėtas darbas skinti gėles, bet ten jau buvo pasibaigęs sezonas. L. P. domėjosi, kai nuvyko. Sezonas buvo pasibaigęs. Jie nuvažiavo pavasarį, ten labai ankstyvas sezonas. Gal gegužės pabaigoje nuvažiavo. Tuo metu L. P. labai tikėjo, kad važiuoja dirbti ir užsidirbti, o kai atsiduri tokioje situacijoje, tai dėl to gal ir sakai, kad tai yra sukčiavimas. L. P. rašė el. laišką grįžusi, rašė SMS žinutes, o atsiliepė tik vieną kartą. Skambino apie savaitę ir jai atsakė, kad su ja bus susisiekta. Telefono nekėlė. L. P. iš Anglijos skambino į Lietuvą. Pagal visus dokumentus jie važiavo dirbti, o tą sutartį pasirašė, kad I. M. turėtų galimybę sutvarkyti dokumentus su darbdaviu. Buvo teigta, kad jie viską sutvarko. Tuo metu L. P. galvojo, kad viskas normalu, bet šią minutę ji mano, kad buvo suklaidinta. Neklausė, kas tai per sutartis, buvo patenkinti, kad važiuoja dirbti. Agentas lyg sakė, kad I. M. siuntė. Nesakė, kad konkretus darbas surastas, o pasakė, kad važiuoja į agentūrą, kur užpildys anketą. Jie klausė, kur jų darbas, o atsakymas buvo, kad reikia užpildyti anketą ir laukti eilėje. Jie nieko neaiškino, sakė palaukti, kaip ir visiems reikėjo laukti eilėje. Nebuvo I. M. nurodęs, kad reiks laukti eilėje. Jie buvo nuėję į agentūrą, bet jau prieš tai, kai nesulaukė agento. Po to pasiūlė į tą pačią nueiti. L. P. negalėjo atsakyti, ar žinojo, kad už įdarbinimą negalima imti pinigų, gal nesidomėjo. Ji nebuvo įsitikinusi, kad nereikės kortelės. Ji tiesiog norėjo kitame banke, o ar yra skirtumas į kurią sąskaitą?

Duomenys dėl sukčiavimo nukentėjusiosios L. P. atžvilgiu ir žinomai netikro dokumento suklastojimo

Nukentėjusioji L. P. 2012-07-31 pareiškime nurodė, kad 2011 m. pavasarį ieškojo darbo. Savo elektroniniame pašte rado UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą su konkrečiais darbais ir darbo užmokesčiais. Internete rado, kad UAB (duomenys neskelbtini) (dar reklamuojasi kaip (duomenys neskelbtini)) teikia įdarbinimo paslaugas, garantuojančias legalų darbą ir gerą atlyginimą. Kadangi ji gerai moka anglų kalbą, UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlė darbą Anglijoje. 2011 m. balandžio 4 d. pasirašė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 01397 ir paprastąjį vekselį Nr. 231 1300 Lt sumai. Tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 800 Lt. Ši įmonė jai jokių paslaugų neteikė. 800 Lt iš jos paėmė UAB (duomenys neskelbtini) vadovas I. M.. Kai paprašė kvito, jai pateikė 2011 m. balandžio 4 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 75, kuris buvo išrašytas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Pasakė, kad tai nėra dokumentas, nes jis nepasirašytas, todėl prie V. M. pavardės pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius I. M.. Jai buvo paaiškinta, kad 2011 m. balandžio 4 d. sumokėti 800 Lt yra už socialinį draudimą, o 1300 Lt už suteiktas įdarbinimo paslaugas, ji turės sumokėti per tris mėnesius ir tai turi patvirtinti, pasirašydama jų parengtą paprastąjį vekselį Nr. 231 (1 t., b.l. 111).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji L. P. iš pateiktų 5 fotonuotraukų atpažino O. C. Nr. 4. kaip asmenį, kuris Bostono mieste, Anglijoje, vežiojo po miestą ir liepė viename iš bankų atidaryti sąskaitą (1 t., 166-167).

2011-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) ir L. P. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr.01397 su priedu Nr. 1 ir paslaugų priėmimo – perdavimo aktu prie konsultavimo paslaugų teikimo sutarties (1 t., b.l. 118-122).

Paprastajame 2011-04-04 vekselyje Nr. 231, išduotame L. P., nurodyta, jog ji besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 1300 litų UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 124).

UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderyje Nr. 75 nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) iš L. P. už paslaugas priėmė 800 litų. Kasos pajamų orderis pasirašytas V. M. vardu (1 t., b.l. 126).

Paprastojo vekselio Nr. 231 pagrindu išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis Nr. 231 (I t., b.l. 127).

Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-23 nutartyje nurodyta, jog tarp ieškovės L. P. ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta taikos sutartis (4 t., b.l. 87-88).

Duomenys dėl sukčiavimo nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu ir žinomai netikro dokumento suklastojimo

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo apklausų, vykusių 2012-01-09, 2012-01-19, metu parodė, kad 2011 m. kovo mėnesio pabaigoje jo draugo žmona L. P., pasakė, kad žino įmonę Vilniuje - UAB (duomenys neskelbtini), kuri siūlo darbą Anglijoje. Iš L. P. pasakojimo, jis suprato, kad apie šią įmonę ji sužinojo iš interneto ir telefonu bendravo su įmonės atstovu. Jam buvo reikalingas darbas, todėl nutarė kartu su L. P. nuvykti į Vilniaus m., į UAB (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio mėnesio pradžioje, jis ir L. P. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)". UAB „(duomenys neskelbtini)" biuras buvo adresu (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius I. M. pokalbio metu pasakė, kad jie gali pasiūlyti darbą Anglijoje, Bostono mieste skinti gėles arba gėlių fabrike, rūšiuoti gėles. Jis ir L. P. domėjosi dėl darbo Švedijoje, tačiau I. M. pasakė, kad Švedijoje darbą gauti sunku, nes dideli atrankos kriterijai. I. M. pirmo pokalbio metu minėjo, kad už įdarbinimo paslaugas reikia sumokėti 400 Lt, I. M. paaiškino, kad tai yra mokestis už saugų nuvežimą; 400 Lt vairuotojui už nuvežimą ir 1300 Lt už įdarbinimą. Jis ir L. P. pasakė, kad juos domina darbas Anglijoje, tačiau nutarė dar pagalvoti ir I. M. pasakė, kad apie savo sprendimą jį informuos vėliau. Jis ir L. P. nutarė pasinaudoti UAB (duomenys neskelbtini) teikiama paslauga ir įsidarbinti Anglijoje, todėl 2011-04-04 nuvyko į Vilnių, į UAB (duomenys neskelbtini) sutarties pasirašymui. 2011-04-04 jis ir L. P. pasirašė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), jis pasirašė sutartį Nr. 01396. Prieš pasirašydamas, jis sutarties neskaitė, nes I. M. žodžiu, prieš sutarties pasirašymą paaiškino sutarties turinį, sąlygas, išaiškino teises ir pareigas, jis juo pasitikėjo, todėl prieš pasirašydamas sutarties neperskaitė. I. M. pasakė, kad pagal pasirašytas su juo ir L. P. konsultavimo sutartis UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja jį ir L. P. įdarbinti Anglijoje, Bostone mieste esančiame gėlių fabrike, gauti jam ir L. P. Anglijoje socialinio draudimo numerį ir jo bei L. P. vardu Anglijoje atidaryti banko sąskaitą ir jį bei L. P. jų transportu pristatyti į Bostono miestą Anglijoje. I. M. pasakė, kad už tai viso reikia sumokėti 2200 Lt, t.y. 400 Lt reikia sumokėti iš karto už taip vadinamą „saugų nuvežimą“, 400 Lt nuvykus į Angliją reikia sumokėt vairuotojui už kelionę bei 2011 m. liepos mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) reikia sumokėti 1300 Lt už įdarbinimą. Kadangi I. M. žodžiu paaiškintos sąlygos tenkino, tai jis ir L. P. visus I. M. pateiktus dokumentus pasirašė ir tą dieną jis ir L. P. sumokėjo po 400 Lt už kiekvieną. 2011-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) biure jis pasirašė 2011-04-04 konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 01396 ir priedą Nr. 1 prie konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 01396 pridėtą paslaugų priėmimo - perdavimo aktą. Jis gavo šių dokumentų skanuotas kopijas. Taip pat gavo lapą, kuriame buvo išdėstyta vekselio apmokėjimo tvarka, nors vekselio kopijos jis negavo. Dėl sumokėtų pinigų - 800 Lt, I. M. išrašė vieną dokumentą, jo pavadinimo nežino, nes jį pasirašė L. P. ir I. M.. I. M. pasirašė kaip pinigų gavėjas, o L. P. kaip pinigų mokėtoja, nors 400 Lt buvo jo. Jokio kito dokumento I. M. neišrašė. Po kelių dienų L. P. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ar nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras ir pasakė, kad jis yra vairuotojas ir 2011-04-15 iš Vilniaus reikės vykti į Angliją. Vairuotojo vardo ir pavardės neprisimena, prie apklausos protokolo prideda vairuotojo duotos vizitinės kortelės kopiją. 2011-04-15 jis, L. P. ir 7 jam nepažįstami asmenys mikroautobusu iš Vilniaus m. nuvyko į Angliją. Iš viso važiavo du mikroautobusai. Vairuotojas turėjo adresą į kurį turėjo jį ir L. P. pristatyti. Jis ir L. P. jokio adreso neturėjo, jie tik žinojo, kad vyksta į Bostono miestą. Kai atvyko į Bostono miestą, tai vairuotojui grynais jis ir L. P. sumokėjo po 400 Lt kiekvienas, jokio kvito, kad gavo pinigus, vairuotojas nedavė. Vairuotojas juos pristatė į gyvenamąjį namą Bostono mieste, adresu (duomenys neskelbtini). Name buvo 3 nepažįstamos moterys iš Lietuvos. Jų niekas nepasitiko. Iš pokalbių su moterimis suprato, kad juos apgavo ir jokio darbo nebus. Moterys paaiškino, kad darbo reikia ieškoti patiems, kreipiantis į įdarbinimo agentūras esančias Bostono mieste. Tada jis ir L. P. apėjo visas moterų nurodytas įdarbinimo agentūras, kuriose pateikė prašymus dėl darbo paieškos. Kitą dieną jam ir L. P. pasiūlė darbą. Tą pačią dieną paskambino vyras, kuris prisistatė R., apie šį vyrą prieš jiems išvykstant minėjo I. M., kad pastarasis bus jo ir L. P. atstovas Anglijoje, vyras bendravo lietuvių kalba, tačiau su akcentu, ir pasakė, kad su jais dėl dokumentų tvarkymo susitiks jo draugas. Kitą dieną vėl paskambino R. ir pasakė kur jis ir L. P. turi nuvykti susitikti su jo draugu. Jie nuvyko ir susitiko su R. draugu, jo vardo neprisimena, pastarasis kalbėjo lietuviškai, tačiau taip pat su akcentu, ar jis yra iš Lietuvos nežino. R. draugas ilgą laiką juos vežiojo po miestą savo automobiliu, tačiau jam pasirodė, kad visą laiką važiavo ratais, ir po kurio laiko privažiavo prie įdarbinimo agentūros, kurioje jis ir L. P. jau buvo prieš tai ieškodami darbo. R. draugas pasakė, kad tai yra jų biuras, nors iš tikrųjų taip nebuvo. R. draugas pasakė, kad čia reikia užpildyti prašymus dėl darbo, nors jie jau buvo užpildę prieš tai, kas jį nustebino. Tada R. draugas pasakė, kad vyks atidaryti banko sąskaitos. Pastarasis nuvedė prie banko ir liepė užeiti į vidų ir anglų kalba pasakyti, kad nori atidaryti sąskaitą. Vyras pasakė, kad lapus, kuriuos duos banko darbuotoja atnešti jam ir jis paaiškins kaip reikia juos pildyti. Jie paėmė lapus ir išėjo. Vyras parodė kaip reikia užpildyti lapus ir ką reikia rašyti. Jiems kilo įtarimas ir jie vyrui pasakė, kad nenori atidaryti banko sąskaitų šiame banke, tai vyras supyko, pasakė, kad kitame banke sąskaitų atidaryti negalima ir grąžino jiems jų pasų kopijas ir pasakė, kad daugiau su jais turėti reikalų nenori. L. P. į Lietuvą grįžo 2011 m. gegužės mėnesį, o jis 2011 m. gruodžio mėnesį. 2011 m. liepos mėnesį, jis paskambino į UAB (duomenys neskelbtini) ir kalbėdamas su I. M. pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis 1300 Lt nemokės, nes įdarbinimo paslauga jam suteikta nebuvo ir jis nori nutraukti sutartį. I. M. jam pasakė, kad jis turi kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu dėl sutarties nutraukimo, jis taip ir padarė. I. M. elektroniniu paštu pranešė, kad sutartį nutrauks, tačiau 1300 Lt reikės sumokėti. 2011 m. liepos mėnesį, jis iš artimųjų sužinojo, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo laišką, kuriame buvo jo ranka užpildytas 2011-04-04 paprastasis vekselis Nr. 232 ir raštas dėl vekselio pateikimo apmokėjimui. Dėl gautos vekselio Nr. 232 kopijos gali pasakyti, kad raštas yra panašus į jo, tačiau jam atrodo, kad jo užpildytame vekselio originale, jis buvo įrašęs laiduotoją - E. A., o gautoje kopijoje laiduotojas nenurodytas. Jis daugiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi I. M. nebendravo ir 1300 Lt UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo, nes paslauga jam nebuvo suteikta, jis nebuvo įdarbintas Anglijoje. V. M. jis nepažįsta ir UAB (duomenys neskelbtini) jam nežinoma (1 t., b.l. 171-172, 173-176).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomose apklausose 2012-10-11, 2013-11-05 nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2011 m. balandžio mėn., tikslios datos jau nepamena, L. P. jam pasiūlė kartu su ja išvažiuoti dirbti į užsienį. Ji buvo susiradusi įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kuri turėjo juos įdarbinti Anglijoje, skinti gėles ar gelių fabrike. Jis krėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl įdarbinimo užsienyje, nes tai jam pasiūlė L. P., važiuoti kartu su ja dirbti užsienyje. Apie šią įmonę jis sužinojo iš L. P. ir ji pasiūlė kreiptis į šią įmonę. Kiek žino L. P. apie šią įmonę ji sužinojo internete, tikslių aplinkybių nežino. Apie tai gali daugiau papasakoti pati L. P.. L. P. su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. M. susitarė dėl susitikimo. Susitarė susitikti UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jis kartu su L. P. nuvažiavo į Vilnių ir susitiko su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. M.. Jie bendravo tik su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. M.. Kabinete buvo jis, L. P., I. M. ir mergina apie 30 metų amžiaus. Merginos požymių neįsidėmėjo ir vargu ar galėtų atpažinti. I. M. jiems sakė, kad nuvykus į Angliją į Bostono miestą, turės kur gyventi ir turės darbą gelių fabrike. I. M. jiems nesakė, kad nuvykus reiks laukti darbo pasiūlymo. I. M. sakė, kad nuvykus į Angliją, juos pasitiks jo atstovas, kuris apgyvendins ir nuveš į darbovietę. Pagal I. M., jie turėjo pradėti dirbti sekančią dieną tik nuvykus į Bostono miestą. 2011-04-04 jis pasirašė konsultavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 01396, analogišką sutartį, tą dieną, pasirašė ir L. P.. Kabinete, tuo metu, kai jis pasirašė sutartį buvo L. P., I. M. ir mergina, kuri jiems padavė tas sutartis. Sutartis jie pasirašė UAB (duomenys neskelbtini), kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų minėtą sutartį pasirašė I. M.. Konsultavimo ir paslaugų sutarties Nr. 01396 jis atidžiai neskaitė, kadangi UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktorius kalbėjo labai įtikinamai ir nebuvo jokios minties, kad jie bus apgauti. Jiems buvo žadamas darbas gėlių fabrike. Jis nusprendė pasitikėti UAB (duomenys neskelbtini), nes I. M. jiems siūlė darbą ir apgyvendinimą užsienyje. Jei nebūtų siūlomas konkretus darbas Anglijoje, jis butų nepasirašęs sutarties su UAB (duomenys neskelbtini). Jis apsisprendė pasirašyti šią sutartį, nes galvojo, kad nuvykus į užsienį, jis jau turės darbą, nereiks pačiam jo ieškoti, o be to, buvo siūloma apgyvendinti. Pasirašant sutartį, I. M. jiems minėjo, kad galės parūpinti kas juos nuveš į Bostoną, tačiau su kuo važiuoti jie galėjo ir patys nuspręsti, bet nusprendė pasinaudoti I. M. siūloma važiavimo paslauga, nes vis tiek jiems patys turėjo susimokėti. Jiems buvo siūlomas konkretus darbas Anglijoje, Bostono mieste, kaip minėjo gėlių fabrike. Versti dokumentų jiems nereikėjo. Po 400 Lt jie turėjo sumokėti I. M. už kažkokį draudimą, bet ne už vertimo paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) 2011-04-04 kasos pajamų kvite Nr. 75 pasirašė L. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius I. M.. Kvitas, be parašų, buvo iš kvitų knygelės, o po to jame pasirašė L. P. ir I. M.. Kvitas buvo 800 Lt išrašytas jam ir L. P. kartu už draudimą, o ne už vertimą. 2011-04-04 jis pasirašė paprastąjį vekselį Nr. 232 1300 Lt sumai, kuris buvo paduotas kartu su sutartimi. Jis iš UAB (duomenys neskelbtini) negavo 1300 Lt. I. M. jiems paaiškino, kad tą vekselį jie turi pasirašyti už jiems siūlomą darbą užsienyje. UAB (duomenys neskelbtini) 1300 Lt turėjo grąžinti iki 2011-07-15, padirbus kurį laiką gėlių fabrike. Visą tai I. M. jiems paaiškino žodžiu, sutartyje to nebuvo. Išvykimą į Angliją organizavo UAB (duomenys neskelbtini), nes jie patys nusprendė važiuoti su UAB (duomenys neskelbtini) organizuojamu transportu. Jie važiavo mikroautobusiuku, kuris buvo pilnas. Iš Vilniaus išvažiavo du mikroautobusiukai, bet po to vienas atsiskyrė. Be jo ir L. P., važiavo viena mergina ir trys vaikinai. Nuvykus į Bostono mietą, jis ir L. sumokėjo atrodo po 400 Lt. Vairuotojas jiems davė vizitinę su jo nurodytais telefonais, kurią jis prieš tai pridėjo prie bylos. Kvitų jiems neišdavė. Jį ir L. išleido prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Tik nuvažiavus, jiems reikėjo sumokėti depozitą kiekvienam 55 svarus ir už pagyvenimą po 50 svarų. Pinigus jis perdavė nuomininkei, kuri juos pasitiko, o pinigus ji turėjo perduoti O., kuris jiems išnuomojo kambarį. Su O. susipažino po savaitės, kai pastarasis kas penktadienį atvažiuodavo nuomos pinigų paimti. Už pragyvenimą jie mokėjo patys. Lyg buvo nurodyta ir sutartyje, kad jie patys moka už gyvenimą Anglijoje. Nuvykus, juos pasitiko viena iš nuomininkių, kuri jiems davė raktą ir parodė kambarį kur turėjo gyventi. Kaip I. M. žadėjo, jų atstovas nepasitiko. Prieš išvažiuojant iš Lietuvos, I. M. minėjo atstovo vardą ir pavardę, kuris juos turėjo pasitikti, bet dabar nepamena duomenų. Iš Vilniaus jie išvyko penktadienį po pietų, o Anglijoje buvo šeštadienį vėlai vakare. Bendraujant su to namo, kuriame jie apsigyveno, nuomininkės jų paklausė kur dirbs ir jie pasakė, kad skins gėles, o jos jiems pasakė „baikit jūs juokus, gėlės jau seniai nuskintos“. Tuomet jie suprato, kad bus blogai ir jiems kitos nuomininkės nurodė agentūras kur galės kreiptis dėl darbo. Sekmadienį jie susirado agentūras, o pirmadienį jau ėjo į tas įdarbinimo agentūras ir prašė juos įdarbinti. Vital agentūra jiems surado darbą mišrainių įpakavimo fabrike. Iš tos įmonės, jie tą pačią dieną sulaukė darbo pasiūlymo. Atrodo trečiadienį L. paskambino UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ir pasakė, kad atvažiuos jo draugas ir juos nuveš į jų agentūrą. Jų atvažiavo pasiimti vaikinukas apie 28 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsūs plaukai. Jis vežiojo juos ratais Bostono mieste, kol nuvežė į vieną įmonę kur jau buvo pateikę prašymus dėl įdarbinimo. Jie jam parodė prašymus, kad jau ten užpildę tokius prašymus, pastarasis nustebo. Atstovo draugas jiems konkretaus darbo nesiūlė, kaip siūlė I. M.. Jis jų prašė palaukti kol pasiūlys darbą. Jie jam nesakė, kad jau patys susirado darbą. Jis juos buvo nuvedęs prie neaiškaus banko ir nurodė tame banke atidaryti sąskaitą. Jie norėjo atidaryti kitame banke sąskaitą, o jis jiems pasakė, kad turi atidaryti tame banke kur jis nurodė. Dar prieš įeinat į banką, atstovo draugas jiems davė instrukciją kaip turi elgtis banke. Jis kartu su L. užėjo į banką, bet ten nieko nepildė, o išėję iš banko jie atstovo draugui pasakė, kad atsisako jų paslaugų, nes darbą susirado patys. Jis supyko. Po to jie kreipėsi į kitą lietuvių agentūrą, kuri nieko bendro su UAB (duomenys neskelbtini) neturi. Jie padėjo sutvarkyti dokumentus reikalingus darbui Anglijoje. Jis neskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui I. M., kad užsienyje jiems nepasiūlytas darbas, kaip buvo žadėta. L. kažkam skambino, bet nežino kam skambino. Kad buvo apgautas, pasijuto tik nuvykus į Bostoną ir pabendravus su namo nuomininkėmis, kurios pasakė, kad gėlės jau seniai nuskintos. Tuomet suprato, kad jiems nieks darbo nepasiūlys ir todėl pradėjo patys ieškoti darbo. Jie nebuvo Anglijoje susitikę su I. M. nurodytu agentu vardu R. Susitikę buvo tik su R. draugu. Jis galėtų atpažinti vaikiną, kuris juos vedė į banką Anglijoje, Bostono mieste. Iš UAB (duomenys neskelbtini) jis jokio žadėto darbo negavo, buvo apgautas. Jei nebūtų siūlomas konkretus darbas, jis nebūtų važiavęs į užsienį. I. M. jiems iš pat pradžių turėjo pasakyti, kad gali reikėt palaukti darbo kelias dienas, o I. M. sakė, kad darbą jie turės sekančią dieną, kai nuvyks į Bostono miestą, Anglijoje. Sugrįžęs iš Anglijos jis nebuvo susisiekęs su I. M.. Utenoje vyko civilinė byla dėl pasirašyto paprastojo vekselio, nes I. M. reikalavo sumokėti 1300 Lt, kurių jis iš I. M. nėra gavęs. Apie 2011-05-02 kasos išlaidų orderį Nr. 017 jis pirmą kartą sužinojo iš savo advokatės. Apie šį orderį jis nieko nežino. Nieko nepažįsta vardu B. R.. Anglijoje neteko bendrauti su žmogumi tokiu vardu, o tuo labiau kaip I. M. atstovu užsienyje (1 t., b.l. 194-195, 196-197).

Nukentėjusysis A. B. pareiškime ir skunde dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla tarp ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir jo t.y. atsakovo A. B.. Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) reikalauja iš jo 1300 Lt pagal 2011 m. balandžio 4 d. paprastąjį vekselį Nr. 232 ir 2011 m. gegužės 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 017. Nesutinka su pareikštais reikalavimais, nes į UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl įdarbinimo užsienyje paslaugų, kurios pagal Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų 7 str. nuostatas, jog privačios įdarbinimo agentūros nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalauja, kad darbuotojai visiškai arba iš dalies sumokėtų bet kokius mokesčius ar padengtų bet kokias išlaidas ir DK 88 str. 1 d. 2 p. nuostatas, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ieškantiems darbo asmenims nemokamai teikia Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo filialai, kurių steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas - tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas turi būti teikiamos nemokamai. Civilinėje byloje buvo pateiktas 2011 m. gegužės 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. 017 pagal kurį B. R. buvo išduota 1300 Lt grynais už tariamą jo pasitikimą, vietinius pervežimus ir būsto rezervacijos mokestį. Tačiau nei iš UAB (duomenys neskelbtini), nei juolab iš B. R. (šio asmens net nepažįsta) tokių paslaugų neužsakė. Pirminiai dokumentai, kurių pagrindu B. R. išmokėti šie pinigai nepateikti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, nes 2011 m. gegužės 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. 017 yra galimai suklastotas: kitoje civilinėje byloje UAB (duomenys neskelbtini) yra pateikę 2011 m. balandžio 4 d. orderį, kuris yra išrašytas mėnesiu ankščiau, tačiau jo numeris yra 231. Be to, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos vedimo, nes kiekvienam asmeniui su kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) pasirašo konsultavimo paslaugų teikimo sutartį yra pateikiamas pasirašyti vekselis (jis taip pat, norėdamas gauti įdarbinimo paslaugas buvo priverstas pasirašyti ne tik konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, bet ir vekselį, kurio numeris yra 232). Išieškoti pagal vekselį pinigai buhalterinėje apskaitoje galimai parodomi kaip skolos grąžinimas, nors tai yra įmonės pajamos už įdarbinimo paslaugas (1 t., b.l. 50-51).

2013-11-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. B. atpažino O. C. kaip asmenį, kuris Bostono mieste, Anglijoje, vežiojo po miestą ir liepė viename iš bankų atidaryti sąskaitą (1 t., b.l. 199-201).

2011-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) ir A. B. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr.013976 su priedu Nr. 1 ir paslaugų priėmimo – perdavimo aktu prie konsultavimo paslaugų teikimo sutarties (1 t., b.l. 178-183).

Paprastuoju 2011-04-04 vekseliu Nr. 232 išduotu A. B., jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 1300 litų UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 184).

Utenos rajono teismo apylinkės teismo 2014-07-23 nutartimi nutarta patvirtinti ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-39-921/2014 (4 t., b.l. 80).

Duomenys dėl sukčiavimo nukentėjusiosios N. Č. atžvilgiu ir žinomai netikro dokumento suklastojimo

Nukentėjusioji N. Č. ikiteisminio tyrimo 2013-06-20, 2013-10-07 apklausų metu parodė, kad 2011-11-03 tarp jos ir UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo sudaryta sutartis Nr. 1854 dėl įdarbinimo paslaugų. Už paslaugas ji sumokėjo 800 Lt. Iš viso ji turėjo sumokėti 1200 Lt. 800 Lt sumai, jai išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. J-LT 227, 400 litų sumai turėjo išrašyti vekselį, tačiau vekselį išrašė 1200 Lt. Pokalbio metu ji buvo įtikinta, kad nuvykusi į Didžiąją Britaniją, bus įdarbinta įmonėje. Taip pat buvo pasakyta, kad juos pasitiks ir apgyvendins ir įdarbins. 2011-11-04 jie išvažiavo iš Vilniaus į Didžiąją Britaniją su mikroautobusu ir dar reikėjo už kelionę sumokėti 100 Didžiosios Britanijos svarų. Nuvykus į vietą, jos manymu tos firmos atstovas pasitiko ir apgyvendino. Tas firmos atstovas pasakė, kad reikia laukti darbo. Jis pasakė, kad paskambins kai bus darbo. Ji laukė kelias dienas, tačiau niekas darbo nesurado. Darbą ji surado pati ir dirbo apie porą mėnesių. Ji pati kelis kartus skambino tam atstovui vardu Olegas, tačiau jai jokio darbo nepasiūlė ir vėliau telefonu neatsiliepė ir paslaugų už kurias sumokėjo 1200 Lt nesuteikė. Dėl minėto vekselio UAB „Skolų išieškojimo centras“ pateikė jai civilinį ieškinį dėl 1200 Lt vekselio neapmokėjimo. 2013-06-12 Mažeikių raj. apylinkės teismui buvo pateiktas pranešimas dėl taikos sutarties sudarymo, kurioje ji įsipareigojo sumokėti 400 Lt. Jai yra padaryta 1200 Lt turtinė žala ir civilinį ieškinį pateiks teisme. Ji kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kadangi penkias dienas buvo be darbo. Šią bendrovę susirado internete pati. Iš įmonės darbuotojų ji bendravo su vyru ir moterimi. Vyro vardas buvo Ilja, o moters nežino. Sutartį su įmone pasirašė 2011-11-03, bendrovės patalpose Vilniuje. Pasirašant sutartį, kabinete sėdėjo moteris ir vyras vardu Ilja. Pasirašydama sutartį, ji jos smulkiai neperskaitė, o kodėl, paaiškinti negali. UAB (duomenys neskelbtini) ji pasitikėjo todėl, kad viešai skelbėsi internete, nurodyti telefonai veikė. Apsisprendimui įtakos turėjo jos sesuo, kadangi ji ilgesnį laiką buvo ir dirbo. Darbas buvo siūlomas fabrikuose, bet konkrečiai paaiškinta nebuvo, tik buvo pasakyta, kad Anglijoje, Bostono mieste. Buvo paaiškinta, kad atvykus pasitiks atstovas. 2011-11-03 ji pasirašė pajamų orderio kvitą 800 Lt sumai. Pajamų orderio kvite pasirašė ir vyras vardu Ilja. Pinigai buvo skirti už paslaugas. Taip pat 2011-11-03 pasirašė paprastąjį vekselį 1200 Lt sumai, kuriuos turėjo sugrąžinti UAB (duomenys neskelbtini) iki 2012-02-04. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 1200 Lt negavo ir niekas jai neišmokėjo. Kelionę į Didžiąją Britaniją organizavo pati UAB (duomenys neskelbtini), kuri davė vairuotojo telefono numerį, kur susiskambinus susitarė kada ir kur susitinka. Be jos važiavo,- jos sesuo, nepažįstama mergina ir vaikinas. Mikroautobuse dar buvo du vairuotojai. Už kelionę ji susimokėjo pati. Mikroautobusų vairuotojų duomenų ji nežino. Važiavo į Bostono miestą, Didžiojoje Britanijoje. Nuvykus, ją pasitiko jaunas vaikinas vardu O., 25 m. amžiaus, nestambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, pilkų plaukų. Vaikinas nuvežė nakčiai į kažkokį dviejų aukštų namą. Po to, kitą dieną nuvežė į kitą butą ir apgyvendino. Už apgyvendinimą ji sumokėjo pati 55 svarus už savaitę ir dar paprašė sumokėti už dvi savaites iš anksto. Apgyvendinta buvo tame pačiame mieste Bostone. Nuvykus joks darbas nebuvo siūlomas, tik buvo duotas vaikino vardu O. telefono numeris. Jam paskambinus, jis vis sakydavo, kad nėra darbo. Po kelių savaičių buvo įdarbinta dviem dienoms fabrike prie mišrainių. Vėliau nebuvo darbo. Po to dar kelioms dienoms prie gėlių. Po to ji su seserimi pačios pradėjo ieškotis darbo. Būnat užsienyje ji skambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui vardu I., bet jis nekėlė ragelio. Apgauta pasijuto iš karto nuvykus į Angliją, kadangi nebuvo siūlomas joks darbas, o už bet kokias paslaugas reikėjo pačiai susimokėti (4 t., 184, 192-193).

N. Č. pareiškime nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 3 d. sudarė įdarbinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 01854 su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią paslaugų teikėjas UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo jai kaip užsakovei suteikti konsultavimo paslaugas ir padėti įsidarbinti užsienyje. Sutartis buvo sudaryta paslaugų teikėjo būstinėje (duomenys neskelbtini), kur nuvykusi ir gavusi informaciją apie tai, kad įmonė padeda už atlygį susirasti darbą užsienyje. Jai pasitikint paslaugų teikėjo atstovu, kuris tikino, kad su jų pagalba tikrai susiras darbą, jo nurodymu pasirašė minėtą sutartį bei tuo pačiu metu jai pateikė kitus dokumentus, t.y. paslaugų priėmimo - perdavimo aktą ir paprastąjį vekselį 1200 Lt sumai, nes pagal sutartį tiek turėjo mokėti už paslaugas. Pasirašius minėtus dokumentus bendrovės atstovas I. M. liepė jai iš karto įmokėti į bendrovės kasą 800 Lt, teikdamas, jog likusią dalį pinigų, t.y. 400 Lt sumokės po to, kai bus įdarbinta. Tačiau vėliau jai jokios paslaugos suteiktos nebuvo ir darbo užsienyje ji negavo. Jos nuomone I. M. veiksmuose yra sukčiavimo požymių, prašo juos ištirti bei spręsti dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b.l. 28).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole nurodyta, jog 2013-10-07 nukentėjusioji N. Č. atpažino O. C. kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą (4 t., b.l. 194-195).

2011-11-03 UAB (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusioji N. Č. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 01854 su priedu Nr. 1 ir paslaugų priėmimo – perdavimo aktu prie konsultavimo paslaugų teikimo sutarties (1 t., b.l. 34-38).

2011-11-03 paprastuoju vekseliu Nr. 20 N. Č. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 1200 litų UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 32).

UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderyje Nr. J-LT 227 nurodyta, jog iš N. Č. priimti 800 litų už paslaugas (1 t., b.l. 39).

Mažeikių apylinkės teismo 2013-06-13 nutartimi patvirtinta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimo departamentas“, kodas (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., ir atsakovės N. Č. sudaryta taikos sutartis (4 t., b.l. 188).

Duomenys dėl sukčiavimo nukentėjusiojo Ž. L. atžvilgiu ir žinomai netikro dokumento suklastojimo

Nukentėjusysis Ž. L. ikiteisminio tyrimo apklausos metu paaiškino, jog 2012 m. spalio mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, internete surado skelbimą, jog įdarbinimo firma (duomenys neskelbtini) padeda įsidarbinti Anglijoje. Jis pasiūlė J. K. važiuoti kartu su juo dirbti Anglijoje. Jis paskambino į (duomenys neskelbtini) agentūrą. Iš pat pradžių kalbėjo su moterimi, o po to ji jį sujungė su direktoriumi kaip vėliau sužinojo I. M.. Jis jam paskyrė susitikimo laiką. Jis jam sakė, kad važiuos dviese. Telefonu jis jam nieko neaiškino tik sakė, kad reikia atvažiuoti pas juos. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie pasiskaitė jų tinklapyje, kur buvo visi atsiliepimai geri ir nusprendė susitikti. Važiuojant į susitikimą, tikrai nebuvo jokių minčių, kad jie gali juos kažkaip apgauti. 2012 m. spalio pabaigoje, tikslios datos nepamena, apie 15 val. kartu su J. K. nuvažiavo, adresu (duomenys neskelbtini), į įdarbinimo firmą (duomenys neskelbtini). Ten juos pasitiko firmos direktorius I. M., kuris papasakojo apie įdarbinimą užsienyje. Pasiūlė dirbti Anglijoje, Bostono mieste, saldainių fabrike už 7-9 svarus, kuriuos jiems turėjo mokėti už valandą. I. M. jiems sakė, kad jie nuvyks į Angliją sekmadienį, o nuo pirmadienio jau eis į darbą. Sakė, kad darbo vieta bus netoli nuo gyvenamosios vietos. Taip pat sakė, kad gyvens kambaryje po du. I. M. sakė, kad už pragyvenimą reiks jiems patiems susimokėti. I. M. pasiūlymu susidomėjo, nes darbas buvo siūlomas tik nuvykus į Angliją, jog nereikės ilgai laukti. Jis minėjo, kad juos pasitiks jo atstovai, bet neminėjo kas toks. Tik sakė, kad pasitiks ir nuveš į namus. Jis nieko nesakė ar reiks mokėti už tai, kad juos Anglijoje jo atstovas pasitiks ar kur nuveš. I. M. jiems pasakė, kad po dviejų savaičių organizuojamas išvykimas į Angliją ir jiems reikia kuo greičiau apsispręsi. Tuo metu, be jų kabinete buvo dvi moterys, viena pagyvenusi, o kita jauna. Požymių jų neįsidėmėjo. I. M. jiems pasakė, kad reiks pasirašyti konsultavimo sutartį ir dar reikės sumokėti 400 Lt užstatą, kad garantuotų jų važiavimą. 400 Lt jiems žadėjo grąžinti po savaitės nuvykus į Angliją. I. M. jiems sakė, kad už važiavimą ir pragyvenimą Anglijoje jiems teks susimokėti patiems. Apie kitus mokesčius nieko tą dieną nesakė. Kadangi jiems buvo pasiūlytas konkretus darbas užsienyje ir dar pasakė koks bus atlyginimas už darbą, jis su J. K. nusprendė važiuoti į Angliją ir po savaitės, jie vėl nuvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) agentūrą. Važiuodami, jie jau buvo apsisprendę pasirašyti sutartį ir važiuoti į Angliją. 2012-11-07 apie 15 val. jie jau buvo UAB (duomenys neskelbtini) agentūroje, kurioje buvo direktorius I. M. ir tos pačios dvi moterys. Jie I. M. pasakė, kad atvyko pasirašyti sutarties dėl darbo Anglijoje ir juos iš karto priėmė. I. M. jiems pasiūlė pasirašyti konsultavimo paslaugų teikimo sutartį. Tuo metu, kai pasirašinėjo sutartį, kabinete buvo dvi moterys ir direktorius I. M.. Sutartis jiems padavė pasirašyti labai greitai, gal po 2 min. Sutarties pilnai perskaityti nepavyko, nes I. M. juos vis ragino kuo greičiau pasirašyti konsultavimo sutartį. I. M. jiems nedavė parsivežti namo sutarties, kai buvo pirmą kartą, kad galėtų geriau su ja susipažinti. Jam pavyko paviršutiniškai permesti sutartį, kiek spėjo tai paskaitė. Nebuvo galimybės perskaityti visos sutarties. Po to I. M. jiems padavė pasirašyti kasos pajamų kvitą 400 Lt sumai. Kvitas buvo atskirai duotas jam ir J. Jam duotame kvite pasirašė jis ir I. M.. Jis jam po to davė kvito kopiją. J. pasirašė tokį pat kvitą. Jo kvite taip pat pasirašė I. M.. I. M. jie sumokėjo po 400 litų užstatą, kuris I. M. garantuotų jų išvykimą ir kurį po to jiems žadėjo grąžinti. Kai jis pasirašinėjo kvitą, kvitas buvo tuščias, nebuvo kitų parašų. Tik matė, kad kvitas buvo išrašytas 400 Lt. V. Z. jis nepažįsta. UAB (duomenys neskelbtini), jis bendravo tik su vienu vyru, t.y. I. M.. Tuo metu, kai pasirašinėjo kvitus kabinete buvo penkiese: jis, J., I. M. ir dvi moterys. Pašalinių žmonių nebuvo užėję. Kai jis pasirašė konsultavimo sutartį ir sumokėjo po 400 Lt užstato, I. M. jiems pateikė paprasto vekselio blanką ir liepė užpildyti. Jis jiems paaiškino, kad tai viena iš sąlygų, kad kada jie atvažiuos į Angliją ir pradės dirbti, po trijų mėnesiu turės išskaičiuoti iš atlyginimo 1260 litų. Jis jiems diktavo ką reikia rašyti tame blanke ir jis viską savo ranka užpildė, bet pinigai jiems nebuvo išmokėti už tą vekselį. Jis nežinojo iš vis kas tas vekselis ir kokią turi juridinę galią. Konsultavimo sutartyje nieko nebuvo parašyta apie vekselį. Jie pasitikėjo I. M., nes galvojo, kad tai nebus dideli pinigai už suteiktas įdarbinimo paslaugas, o be to dar turėjo sugrąžinti 400 Lt. I. M. jiems sakė, kad jam turės paskambinti ir jis sugrąžins 400 Lt arba nuskaičiuos nuo vekselio sumos už įdarbinimo paslaugas. Kadangi jiems viską gražiai papasakojo apie įdarbinimą Anglijoje, siūlė konkretų darbą saldainių fabrike, tai nebuvo pagrindo abejoti ką sako I. M.. Jie galvojo, kad I. M. buvo viską suderinęs su savo atstovais Anglijoje dėl jų darbo ir apgyvendinimo. Be to jis sakė, kad dirbti pradės pirmadienį, laukti darbo nereikės. Dokumentų vertimo jiems nereikėjo, visus dokumentus jiems davė lietuvių kalba. Tik kvito kopiją davė, o vekselio ne. Jis nežino ar turi išsaugojęs šio kvito kopiją. I. M. jiems davė vairuotojo numerį, kuris juos turėjo paimti Vilniuje, Statoil degalinės, esančios Geležinio Vilko g. 2012 m. lapkričio 16 d. kartu su draugu J. K. mikroautobusiuku išvažiavo iš Vilniaus į Angliją. 2012 m. lapkričio 17 d. atvažiavo į Anglijos Bostoną miestą. Už kelionę į Angliją, sumokėjo 400 litų vairuotojui, kvito jam nedavė. Važiavo baltos spalvos „MB“ mikroautobusiuku. Važiavo keturiese, bet du išleido pačioje pradžioje, o juos nuvežė į Bostono miestą. Vairuotojo vardo nepamena ir požymių neįsidėmėjo. Vairuotojas buvo davęs savo kontaktus, bet pametė. Bostono mieste, Anglijoje juos pasitiko du vaikinai apie 25 metų amžiaus, vardų ir pavardžių neatsimena ir mergina. Kiek pamena vieno vaikino vardas buvo O.. Pastebėjo, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus. Nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jie pasakė, kad švenčia O. gimtadienį. Juos nuvežė į kažkokį namą, adreso nežino ir išnuomojo jiems kambarį. Tame name gyveno dar lietuviai, kurie taip pat dvi savaitės neturėjo darbo, jie sakė, kad važiavo per įmonę (duomenys neskelbtini). Už kambario nuomą jiems reikėjo mokėti 120 svarų (už dvi savaites) O. Juos apgyvendino kambaryje kartu su dar vienu lietuviu vardu M. O jiems žadėjo atvažiuoti kitą dieną ir viską papasakoti, bet sutartą dieną neatvažiavo. Direktorius I. M. pažadėjo, kad atvažiuos ir pirmadienį pradės dirbti. Jie atvažiavo šeštadienį ar tai sekmadienį, tiksliai nepamena, o pirmadienį turėjo atvažiuoti tie patys vaikinai, kurie juos pasitiko, tačiau nei pirmadienį nei antradienį jie neatvažiavo. Trečiadienį jie taip pat neatvažiavo. Kai pirmadienį niekas neatvažiavo, tai jis, J. ir kiti lietuviai ėjo patys ieškotis darbo į Anglijos agentūras. Jis skambino O. ir klausė dėl darbo, o pastarasis žadėjo atvažiuoti kitą dieną, bet taip ir neatvažiavo. Vienas lietuvis, gyvenantis tame name sakė, kad jau antrą savaitę sėdi be darbo ir jis su J. nusprendė važiuoti į Londoną pas jo pažįstamą. Tada suprato, kad ne tik tuos lietuvius apgavo, bet ir juos. Jie jau nesitikėjo, kad jiems bus pasiūlytas koks nors darbas. Apsistojo pas jo draugę. Jiems reikėjo mokėti už kambario nuomą. Pagyvenę savaitę Londone, grįžo į Lietuvą. Už kelionę atgal sumokėjo 75 svarus. Būdamas Bostone kelis kartus skambino I. M., bet nepavyko jam prisiskambinti, nes būdavo atjungtas telefonas arba nekeldavo. I. M. buvo davęs numerį. Jei atsiliepdavo I. M. tai su visais kalbėdavo grubiai. Jam skambino ne tik jis, bet ir kiti lietuviai, kurie važiavo per jo įmonę. Kiti lietuviai jiems papasakojo, kad taip pat atvažiavo dirbti į Angliją su firmos (duomenys neskelbtini) pagalba, tačiau kiek kartų skambino I. M., aiškino tą patį, vis žadėdavo, bet darbo nebuvo. Pasirašė vekselį, nes I. M. paaiškino, kad kada pradės dirbti, jie galėtų atskaičiuoti nuo atlyginimo. I. M. sakė, kai atvažiuos į Angliją, jiems grąžins 400 litų užstatą. Pinigų jiems niekas negražino. Kada grįžo į Lietuvą, paskambino I. M.. Prašė, kad nutrauktų sutartį ir grąžintų 400 Lt. Skambino jam daug kartų, I. M. kartojo tą patį. Justas daugiau jam skambino. 2013 m. birželio mėnesį jam atėjo laiškas, kad skolingas firmai (duomenys neskelbtini) 1260 litų o su antstoliais paskaičiuotais delspinigiais 1900 litų. Jis jau pirmą dieną nuvykęs į Angliją, suprato, kad taip nebus kaip pasakojo jiems I. M., o atstovai nebuvo rimti žmonės. O be to ir pačioje sutartyje nebuvo nurodyta kas atstovauja UAB (duomenys neskelbtini) Anglijoje. Be to ir kiti lietuviai, kurie nuvažiavo dirbti į Angliją per UAB (duomenys neskelbtini), teigė, kad nieko gero nebus, beviltiška. Nebuvo aiškus kas jiems tarpininkauja. Sutartį jis atidžiai perskaitė tik sugrįžęs namo. Antstoliai jam nuskaičiavo jau 900 Lt, šiuo metu išieškojimas skolos sustabdytas. Vykdami į Angliją dirbti, jie pinigų turėjo, skolintis nereikėjo. Iš UAB (duomenys neskelbtini) nei jis, nei jo draugas J. K. jokių pinigų už vekselį negavo. Patyrė daug neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Kadangi jiems buvo žadėtas konkretus darbas Anglijoje, o darbas siūlomas jam nebuvo suteiktas, tai dėl to turėjo išlaidų, o be to nuo jo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 900 Lt už vekselį, dėl to jam padaryta 2503,28 Lt (725 eur) turtinė žala (5 t., b.l. 47, 64-66).

Ž. L. pareiškime nurodyta, kad ieškodamas darbo jis kreipėsi į įdarbinimo firmą (duomenys neskelbtini), UAB ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuri jam ir rekomendavo darbą Didžiojoje Britanijoje, Bostone (saldainių fabrike) surašydami konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr.02394 ir Paprastąjį vekselį, paaiškindami, kad įsidarbinus po trijų mėn. reiks jam mokėti 1260 Lt nuo darbo užmokesčio, taip pat dar turėjo sumokėti 400 Lt užstatą, o vėliau, jam pradėjus dirbti šio užstato sumą pažadėjo firma grąžinti. Ši firma vykdė sukčiavimą apgaulės būdu prikalbindami pasirašyti minimą vekselį ir sumokėti paminėtą užstatą. Tačiau nuvažiavęs į vietą nebuvo įdarbintas ir teko grįžti atgal, nedirbęs, neturėjęs jokių pajamų, patyręs didelių nuostolių buvo apkaltintas UAB (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu ir perduotas Druskininkų m. Anstolei J. J. dėl skolos 1260 lt sumai. Prašo išsiaiškinti apie įdarbinimo agentūros UAB (duomenys neskelbtini) veiklą bei įvykdytą sukčiavimą (1 t., b.l.46-48).

2015-01-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodyta, jog nukentėjusysis Ž. L. atpažino O. C. kaip asmenį, kuris Bostono mieste, Anglijoje, jį pasitiko kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas (5 t., b.l. 67-69).

2012-11-07 UAB (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusysis Ž. L. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 02393 su priedu Nr. 1 ir paslaugų priėmimo – perdavimo aktu prie konsultavimo paslaugų teikimo sutarties (5 t., b.l. 49-53).

Paprastuoju vekseliu 2012-11-07 išduotu Ž. L., jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1260 litų (5 t., b.l. 58).

Duomenys dėl sukčiavimo nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu ir žinomai netikro dokumento suklastojimo

Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2012 spalio mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, internete surado skelbimą, jog įdarbinimo firma (duomenys neskelbtini) padeda įsidarbinti užsienyje. Žilvinas paskambino į (duomenys neskelbtini) agentūrą ir paskyrė jiems susitikimo laiką. Apie (duomenys neskelbtini) jie pasiskaitė jų tinklapyje, kur buvo visi atsiliepimai geri ir nusprendė susitikti. 2012 m. spalio pabaigoje, tikslios datos nepamena, apie 15 val. kartu su Ž. L. nuvažiavo, adresu (duomenys neskelbtini), į įdarbinimo firmą (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko firmos direktorius I. M., kuris papasakojo apie įdarbinimą užsienyje. Pasiūlė dirbti Anglijoje Bostono mieste, saldainių fabrike už 7-9 svarus-sterlingus, kuriuos jiems turėjo mokėti už valandą. Jie pasiteiravo, kada pradės dirbti, o jis jiems paaiškino, kad šeštadienį nuvažiuos į Angliją, o pirmadienį jau dirbs saldainių fabrike. Jis minėjo, kad juos pasitiks jo atstovai, bet neminėjo kas tokie. I. M. jiems pasakė, kad po dviejų savaičių organizuojamas išvykimas į Angliją ir jiems reikia kuo greičiau apsispręsi. Tuo metu be jų kabinete buvo dvi moterys, viena pagyvenusi, o kita jauna. Vienos buvo šviesiai rudi plaukai, ji apie 23-25 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, kita moteris apie 40-50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiai rudi plaukai. Viena buvo su akiniais. Tą dieną jie nieko nepasirašinėjo. I. M. jiems pasakė, kad reiks pasirašyti konsultavimo sutartį ir dar reiks sumokėti 400 Lt užstatą, kad garantuotų jų važiavimą. 400 Lt sakė atskaičiuos iš pirmo atlyginimo. I. M. jiems sakė, kad už važiavimą ir pragyvenimą Anglijoje jiems teks susimokėti patiems. Apie kitus mokesčius nieko tą dieną nesakė. Kadangi jiems buvo pasiūlytas konkretus darbas užsienyje ir dar pasakė koks bus atlygis už darbą, jis su Ž. L. nusprendė važiuoti į Angliją ir po savaitės jie nuvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) agentūrą. Iš anksto jie neįspėjo I. M., kad atvažiuos pasirašyti sutarties. Jie nuvyko 2012-11-07 tarp 14 ir 15 val. UAB (duomenys neskelbtini) agentūrą. Agentūroje buvo direktorius I. M. ir tos pačios dvi moterys. Jie pasakė, kad atvyko pasirašyti darbo sutarties ir juos iš karto priėmė. I. M. jiems pasiūlė pasirašyti konsultavimo paslaugų teikimo sutartį. Tuo metu, kai pasirašinėjo sutartį, kabinete buvo dvi moterys ir direktorius I. M.. Sutartis jiems padavė pasirašyti labai greitai, gal po 2 min. Sutarties pilnai perskaityti nepavyko, nes I. M. juos vis ragino kuo greičiau pasirašyti konsultavimo sutartį. Jam pavyko paviršutiniškai permesti sutartį. Po to I. M. jiems padavė pasirašyti kasos pajamų kvitą Nr. 103 400 Lt sumai. Pasirašydamas kvitą, jis pastebėjo, kad ant kvito išrašytas UAB (duomenys neskelbtini), o ne UAB (duomenys neskelbtini). Po to, kai jis pasirašė kvite, kvitą pasirašė I. M. ir jam davė kvito kopiją. Tokį patį kvitą pasirašė ir draugas Ž. L.. I. M. jie sumokėjo po 400 litų užstatą, kuris garantuotų jų išvykimą, kurį po to jiems žadėjo grąžinti. Kai jis pasirašinėjo kvitą, kvitas buvo tuščias, nebuvo kitų parašų. V. Z. jis nepažįsta. UAB (duomenys neskelbtini) jis bendravo tik su vienu vyru, t.y. I. M.. Kai jie pasirašė konsultavimo sutartį ir sumokėjo po 400 Lt užstatą, I. M. jiems pateikė paprasto vekselio blanką ir liepė užpildyti. Jis jam paaiškino, kad tai viena iš sąlygų, kad kada jie atvažiuos į Angliją ir pradės dirbti, po trijų mėnesių turės išskaičiuoti iš atlyginimo 1260 litų. Jis jiems diktavo ką reikia rašyti tame blanke ir jie viską savo ranka užpildė, bet pinigai jiems nebuvo išmokėti. Jis nežinojo iš vis kas tas vekselis ir kokią turi juridinę galią. Konsultavimo sutartyje nieko nebuvo parašyta apie vekselį. Jie pasitikėjo I. M., nes galvojo, kad tai nebus dideli pinigai už suteiktas įdarbinimo paslaugas, o be to dar turėjo sugrąžinti 400 Lt. I. M. jiems sakė, kad jam turės paskambinti ir jis sugrąžins 400 Lt arba nuskaičiuos nuo vekselio sumos už įdarbinimo paslaugas. Kadangi jiems viską gražiai papasakojo apie įdarbinimą Anglijoje, konkretų darbą saldainių fabrike siūlė, tai nebuvo pagrindo abejoti ką sako I. M.. Jie galvojo, kad I. M. buvo viską suderinęs su savo atstovais Anglijoje dėl jų darbo ir apgyvendinimo. Be to jis sakė, kad dirbti pradės pirmadienį, laukti darbo nereikės. Dokumentų vertimo jiems nereikėjo, visus dokumentus jiems davė lietuvių kalba. Tik kvito kopiją davė, o vekselio ne. I. M. jiems davė vairuotojo numerį, kuris juos turėjo paimti Vilniuje, iš Statoil degalinės, esančios Geležinio Vilko g. 2012 m. lapkričio 16 d. kartu su draugu Ž. autobusu išvažiavo iš Vilniaus į Angliją. 2012 m. lapkričio 17 d. atvažiavo į Angliją, Bostono miestą. Už kelionę į Angliją, sumokėjo 400 litų vairuotojui, kvito nedavė. Važiavo baltos spalvos „MB“ mikroautobusiuku. Važiavo keturiese, bet du išleido pačioje pradžioje, o juos nuvežė į Bostono miestą. Vairuotojo vardo nepamena, apie 28 metų amžiaus, jo telefono numerį išmetė. Bostono mieste, juos pasitiko du vaikinai 20-25 metų, vardų ir pavardžių neatsimena. Kiek pamena vieno vaikino vardas buvo O. Pastebėjo, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus, nes sklido alkoholio kvapas. Jie pasakė, kad švenčia gimtadienį. Juos nuvedė į kažkokį namą, adreso nežino ir išnuomojo jiems kambarį. Tame name gyveno dar trys lietuviai, kurie taip pat dvi savaites neturėjo darbo, jie sakė, kad važiavo per įmonę (duomenys neskelbtini). Už kambario nuomą jiems reikėjo mokėti po 120 svarų-sterlingų (už dvi savaites) O. Direktorius I. M. pažadėjo, kad jiems atvažiavus, pirmadienį galės pradėti dirbti. Jie atvažiavo šeštadienį, o pirmadienį turėjo atvažiuoti tie patys vaikinai, kurie juos pasitiko, tačiau nei pirmadienį, nei antradienį jie neatvažiavo. Trečiadienį atstovai taip pat neatvažiavo. Ž. skambino O. ir klausė dėl darbo, o pastarasis žadėjo atvažiuoti kitą dieną, bet taip ir neatvažiavo. Vienas lietuvis, gyvenantis tame name sakė, kad jau antrą savaitę sėdi be darbo ir jie su Ž. nusprendė važiuoti į Londoną pas draugę. Tada suprato, kad ne tik tuos lietuvius apgavo, bet ir juos. Jie jau nesitikėjo, kad jiems bus pasiūlytas koks nors darbas. Apsistoję pas draugę, jiems reikėjo mokėti už kambario nuomą, pagyveno savaitę Londone ir grįžo į Lietuvą. Už kelionę atgal sumokėjo 75 svarus. Būdamas Bostone kelis kartus skambino I. M., pavyko prisiskambinti tik antradienį. Jis paaiškino, kad paskambins savo atstovams ir išsiaiškins padėtį. Lietuviai jiems papasakojo, kad taip pat atvažiavo dirbti į Angliją su firmos (duomenys neskelbtini) pagalba, tačiau kiek kartų skambino I. M., pastarasis aiškino tą patį, vis žadėdavo, bet darbo nebuvo. Pasirašė vekselį, nes I. M. paaiškino, kad kada pradės dirbti, jie galėtų atskaičiuoti nuo atlyginimo. I. M. sakė, kada atvažiuos į Angliją, jiems grąžins 400 litų užstatą. Pinigų jiems niekas negražino. Kada grįžo į Lietuvą paskambino I. M., tačiau pastarasis pasakė, kad susisieks su savo atstovais ir išsiaiškins padėtį. Skambino jam maždaug dešimt kartų ir I. M. kartojo tą patį. 2013 m. birželio mėnesį jam atėjo laiškas, kad jis skolingas firmai (duomenys neskelbtini) 1200 litų, o su mokesčiais antstoliams paskaičiuotais delspinigiais 1900 litų. Jis jau pirmą dieną nuvykęs į Angliją suprato, kad taip nebus kaip pasakojo jiems I. M., o jo atstovai nebuvo rimti žmonės. O be to ir pačioje sutartyje nebuvo nurodyta kas atstovauja UAB (duomenys neskelbtini) Anglijoje, nebuvo aišku kas jiems tarpininkauja. Sutartį jis atidžiai perskaitė tiks sugrįžęs namo. Antstoliai jam nuskaičiavo jau 1000 Lt, šiuo metu išieškojimas skolos sustabdytas. Vykdami į Anglija dirbti, jie pinigų turėjo, skolintis nereikėjo. Iš UAB (duomenys neskelbtini) nei jis, nei jo draugas Ž. L. jokių pinigų už vekselį negavo. Padaryta 803,93 eur turtinė žala (5 t., b.l. 32, 39-40, 44).

Nukentėjusiojo J. K. pareiškime nurodyta, kad ieškodamas darbo kreipėsi į įdarbinimo firmą (duomenys neskelbtini),UAB ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuri jam ir rekomendavo darbą Didžiojoje Britanijoje, Bostone (saldainių fabrike) surašydami konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr.02394 ir paprastąjį vekselį, paaiškindami, kad įsidarbinus po trijų mėn. reiks jam sumokėti 1260 Lt, nuo darbo užmokesčio bei dar turėjo sumokėti 400 Lt užstatą, o vėliau jam pradėjus dirbti, šio užstato sumą pažadėjo firma grąžinti. Tačiau nuvažiavęs į vietą nebuvo įdarbintas ir teko grįžti atgal. Ši įdarbinimo firma vykdė sukčiavimą apgaulės būdu prikalbindami pasirašyti vekselį sumoje 1260 Lt ir sumokėti užstatą 400 Lt. Faktiškai nebuvo įdarbintas ir firma 400 Lt užstato negrąžino. Neatgavęs visų nurodytų sumų, nedirbęs, neturėjęs jokių pajamų, patyrė didelių nuostolių, yra apkaltintas firmos UAB (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu ir perduotas Druskininkų m. antstolei J. J., kad yra firmai „(duomenys neskelbtini)" ((duomenys neskelbtini)) skolingas 1260 Lt. Nori, kad šie jam mesti kaltinimai būtų išaiškinti, o kalti asmenys pagal LR įstatymus nubausti (t. 1, b.l. 44-45).

2013-12-02 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodyta, jog nukentėjusysis J. K. atpažino O. C. kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, kuris surinko pinigus už nuomą (5 t., b.l. 41-43).

2012-11-07 UAB (duomenys neskelbtini) ir J. K. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 02394 su priedu Nr. 1 ir paslaugų priėmimo – perdavimo aktu prie konsultavimo paslaugų teikimo sutarties (5 t., b.l. 11-15).

Paprastuoju vekseliu 2012-11-07 išduotu J. K., jis įsipareigojo besąlygiškai sumokėti 1260 litų UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b.l. 16).

UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvite Nr. VG 103 nurodyta, kad J. K. perdavė 400 litų UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b.l. 8).

Duomenys dėl sukčiavimo nukentėjusiosios K. K. atžvilgiu ir žinomai netikro dokumento suklastojimo

Nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2013 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, ji internete portale www.skelbiu.lt surado skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padeda greitai įsidarbinti Anglijoje. Ji skelbime nurodytu telefonu paskambino ir pasiteiravo kiek reikės mokėti už įdarbinimą užsienyje, o jai paaiškino, kad nieko nereikės ir pasiteiravus kada galės dirbti, jai buvo paaiškinta, kad pradės dirbti iš karto. Ji kelis kartus jiems skambino, kalbėjo su moterimi ir su vyru. Ji pageidavo dirbti vaisių, daržovių fabrike pakuotoja, o telefonu jai pasakė, kad būtent tokių darbuotojų reikia ir greitai. Tiek vyras tiek moteris jai užtikrino telefonu, kad ji galės dirbti ten kur pageidauja. Jai liepė apsispręsti, kada gali išvykti ir atvykti pas juos į biurą pasirašyti sutarties, nes tik pasirašius sutartį jie pradės kažką daryti. Ji sakė, kad norės gyventi viena kambaryje ir todėl jai pasakė, kad reiks ilgiau palaukti. 2013 m. birželio 4 d. ji nuvažiavo į Vilnių, kur pasirašė su darbo agentūra UAB (duomenys neskelbtini) sutartį. Ji atsiliepė į jų reklamuojamus skelbimus ((duomenys neskelbtini)), kad skubiai reikalingi žmonės dirbti fabrike Anglijoje. Ji pageidavo dirbti vaisių, daržovių fabrike pakuotoja. Jie patvirtino, kad šiuo metu ten kaip tik labai reikalingi darbininkai, todėl ji iš Panevėžio atvyko į Vilnių pasirašyti sutarties. Su įdarbinimo agentūromis ji turėjo reikalų gal prieš dešimt metų, galima sakyti buvo naujokė tuose reikaluose. Atvykusi į jų ofisą esantį „Spaudos rūmuose“, galimai 12 aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Ji ilgai laukė kol priėmė, o buvo susitarę apie 12 val. Kai ji sėdėjo koridoriuje, moteris jai padavė CV, kurioje jai reikėjo surašyti tik savo duomenis. CV ji parašė, kad nori dirbti Anglijoje, vaisių ir daržovių fabrike pakuotoja. Užėjus į kabinetą, ji bendravo su I. M.. Kabinete, iš pat pradžių buvo dvi merginos, viena su akinukais, o kita be akinių, tačiau ji greitai išbėgo iš kabineto, pažadėjusi jai, kad užrašys, jog nori būti viena kambaryje. I. M. ją užtikrino, kad ji galės dirbti vaisių ir daržovių fabrike pakuotoja. Taip pat jai paaiškino, kad kaip užstatą reikia sumokėti 400 litų (tiek kiek kainuoja kelionė iki Anglijos) kaip garantą, kad ji būtinai vyks, nes jų pažįstami su mikroautobusu veža už 400 Lt iki pat gyvenamosios vietos, kur turėjo nuomotis pas agentūros pažįstamus. 400 Lt užstatą, jie žadėjo grąžinti. I. M. pasakė, kad tik nuvažiavus į Angliją ir atsiskaičiusi už važiavimą, jai grąžins 400 Lt užstatą. 2013-06-04 ji su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi pasirašė „Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 02777“. Sutartį pasirašė tik ji, nes jai buvo paduota sutarties kopija, kuri buvo pasirašyta, tačiau kas pasirašė tą sutartį iš UAB (duomenys neskelbtini) nežino, nes buvo dokumento kopija. Sutarties ji neskaitė, nes buvo ilga sutartis, o be to ji nebūtų jos supratusi. Ji pasitikėjo I. M., nes jis siūlė jai pageidaujamą darbą ir ta įmonė registruota Darbo biržos tinklapyje, kad ši įmonė įdarbina užsienyje. Ji nebūtų pasirašiusi ir važiavusi į Angliją, jei jai nebūtų siūlomas konkretus darbas užsienyje. I. M. jai garantavo, kad ji nuvykusi turės darbą. I. M. jai sakė, kad Anglijoje, Bostono mieste jis turi atstovus, kurie rūpinasi įdarbinimu, o be to yra jų ofisas. I. M. jai sakė, kad nuvykusi pirmadienį ji pasirašys jau darbo sutartį ir sutvarkys socialinį, o kitą dieną galės jau dirbti. Jai buvo žadėta, kad atvykus į Angliją šeštadienį, jau pirmadienį vyks pildyti dokumentų ir po poros dienų turės dirbti fabrike. Kada pasirašė sutartį, pačioje pabaigoje, moteris jai padavė paprastąjį vekselį 1300 Lt sumai. Vekselį užpildė moteris, o ji tik pasirašė. Ji suprato, kad tai už jų paslaugas, t.y. už įdarbinimą (ji pati neprašė jokio vekselio, jokio paskolinimo, jokios paslaugos, nei vertėjavimo, nei pasitikimo ar pan., nes pati turėjo pinigų). Tą dieną, ji su paprastuoju vekseliu susidūrė pirmą kartą ir nežinojo jo reikšmės. Ji pasitikėjo UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo jokios minties, kad ją gali apgauti. Viena iš merginų, jai padavė kvitą serija EAC Nr. 206 400 Lt sumai, kuris jau buvo pasirašytas, jai reikėjo tik užpildyti savo duomenis skiltyje „Priimta iš“. Ji tik sugrįžusi į namus pastebėjo, kad kvitas UAB (duomenys neskelbtini) ir nesuprato prie ko tas centras. Jai nereikėjo versti jokių dokumentų. Ji iš UAB (duomenys neskelbtini) jokių dokumentų anglų kalba negavo. Į Angliją, ji važiavo mikroautobusiuku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išvykimą į Angliją organizavo UAB (duomenys neskelbtini). Adreso kur turėjo gyventi Anglijoje nesakė, bet pasakė, kad vairuotojas nuveš kur reikia. Į Angliją išvažiavo 2013-06-21 iš Vilniaus, važiavo du mikroautobusiukai. Kuriuo ji važiavo, važiavo 8 ar tai 9 žmonės. Nuvykus į Bostono miestą, Anglijoje, juos nuvežė į kažkokią aikštelę. Ten iš jų visų mergina paėmė po 50 svarų už socialinio numerio išėmimą ir žadėjo viską sutvarkyti. Toje aikštelėje buvo UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, apie tai jiems pasakė vairuotojas. Jie priėjo prie tų atstovų, ten buvo viena mergina ir keli vyrai. Kai ji sumokėjo 50 svarų, ją lengvuoju automobiliu nuvežė prie kotedžo, kur turėjo ji gyventi. Kartu su ja važiavo du atstovai O. ir D. Nuvykus prie namo, jai duris atidarė O., nes tuo metu nieko nebuvo namuose. D. ji turėjo sumokėti užstatą ir nuomą už savaitę, todėl sumokėjo 110 svarų, o po to kas savaitę, penktadieniais, turėjo sumokėti po 55 svarus. Jokių kvitų jai niekas neišdavė. O. jai žadėjo atvažiuoti pirmadienį ir nuvežti į ofisą, tvarkyti dokumentų. Anglijoje ji buvo šeštadienį vėlai vakare. O. pirmadienį atvažiavo ne iš ryto, bet po pietų ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis jai pasakė, kad atvažiuos rytoj ir važiuos į ofisą. Kitą dieną, atvažiavo O. ir ją bei kažkokį vyriškį nuvežė į Anglijos agentūrą „Epton employment services“. O. jiems liepė nueiti į tą agentūrą ir užpildyti visus dokumentus, tačiau apie jį jie nieko neturėjo sakyti. Taip pat neturėjo sakyti, kad kažkam sumokėjo. Turėjo sakyti, kad į tą agentūrą atėjo savarankiškai. O. pirmas nuėjo į tą agentūrą, kad sužinotų kada juos priims tvarkyti dokumentų. Sugrįžęs, jiems pasakė, kad reiks palaukti apie valandą, o jis pats išvažiavo. Jie ilgai laukė, ten dar daugiau susirinko lietuvių ir atėjęs anglas jiems paaiškino ką reikia užpildyti. Agentūroje jie užpildė visus dokumentus ir pasakė, kad reikia laukti SMS kada iškvies į darbą. O. atvažiavo ir juos parvežęs namo pasakė „lauk SMS“. Jis sakė: “kad tu gali sulaukti šiandien arba rytoj SMS ir pradėti dirbti“. Ji jokios SMS su darbo pasiūlymu nesulaukė. Kiekvieną dieną ji skambino O. ir sakė, kad niekas jai nerašo ir nesiūlo darbo, o O. vis sakė, kad jai ras ką kitą. Ji buvo nuėjusi į tą agentūrą ir ten jai paaiškino, kad dabar turi daug žmonių ir nėra darbo. Ji parašė elektroninį laišką UAB (duomenys neskelbtini) ir skundėsi, kad negauna darbo, o jie parašė, kad reikia laukti, o O. vis žadėjo ją kur nors įdarbinti, tačiau neįdarbino. Ji jau po savaitės suprato, kad yra apgaudinėjama, nes vis žadėdavo darbą, tačiau joks darbas jai nebuvo pasiūlytas. Būdama Anglijoje, ji skambino į UAB (duomenys neskelbtini) ir bendravo su moterimi, kuri jai paaiškino, kad I. M. nėra. Ji joms skundėsi, kad nesiūlomas jai joks darbas ir pareikalavo jai sugrąžinti užstatą 400 Lt, nes neturi pinigų grįžti namo. Jai paaiškino, kad 400 Lt perves mėnesio bėgyje, ji buvo elektoriniame pašte nurodžiusi savo banko sąskaitos numerį. Anglijoje ji pasijuto nesaugiai, darbas jai nebuvo pasiūlytas, buvo tik pažadai. Kai pradėjo jai grasinti kaimynas, ji kreipėsi į policiją ir paaiškino, kad bijo grįžti į tą namą, nes ją apgavo, niekas neįdarbino kaip buvo žadėta ir jaučiasi nesaugi dėl grasinimų. Policijos pareigūnai ją nuvedė į labdaros organizaciją, kuri jai nupirko autobuso bilietus į Lietuvą ir apgyvendino iki išvykimo į Lietuvą, nes ji bijojo grįžti į tuos namus. Sugrįžusi į Lietuvą ji paskambino I. M. ir paprašė sugrąžinti 400 Lt, o jis jai pareiškė, kad dėl jos turėjo išlaidų ir ji paprašė jo pateikti sąskaitas, kurios įrodytų išlaidas. Pokalbį ji įrašė. Iš UAB (duomenys neskelbtini) jai jokios paskolos nereikėjo, kadangi 2013-04-15 ji pardavė butą ir pinigų turėjo. I. M. jos reikalavo apmokėti paprastąjį vekselį 1300 Lt. Iš UAB (duomenys neskelbtini) ji negavo jokių pinigų, iš jų negavo 1300 Lt. Dėl šio įvykio prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, o civilinį ieškinį pateiks vėliau. Tą vekselį turėjo ji apmokėti 2013 m. rugsėjo mėn., grynaisiais I. M., pradirbus tam tikrą laiką įmonėje, kurioje ją įdarbino (5 t., 117-118).

K. K. pareiškime nurodė, jog įdarbinimo agentūra „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) neištesėjo jokių pažadų (ji Anglijoje nedirbo nė vienos valandos, jai nebuvo pasiūlytas joks darbas), ir jai pareiškus pretenzijas dėl apgavystės ir finansinių nuostolių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ją pradėjo ignoruoti, tačiau telefonu pasakė, kad esant užklausai tarnyboms, ji galėtų pateikti visus reikiamus dokumentus, bet jai nieko neparodė. Jos prašymas buvo paprastas: grąžinti 400 Lt depozitą ir sunaikinti vekselį, bei išduoti pažymą, kad ji šiai agentūrai nieko neskolinga. 2013 m. birželio 04 d. ji pasirašė su darbo agentūra (duomenys neskelbtini) sutartį. Nes atsiliepė į jų reklamuojamus skelbimus ((duomenys neskelbtini)), kad skubiai reikalingi žmonės dirbti fabrike Anglijoje. Ji pageidavo dirbti vaisių, daržovių fabrike pakuotoja. Jie patvirtino, kad šiuo metu ten kaip tik labai reikalingi darbininkai. Todėl ji iš Panevėžio atvyko į Vilnių pasirašyti sutarties. Atvykusi į jų ofisą pasirašė viską ką jie jai padavė. Jie paprašė iš jos užstato 400 Lt (tiek kiek kainuoja kelionė iki Anglijos) kaip garantą, kad ji būtinai vyks, nes jų pažįstami su mikroautobusu veža už 400 Lt iki pat gyvenamosios vietos, kur turėjo nuomotis pas agentūros pažįstamus. Tą užstatą, jie žadėjo grąžinti mėnesio bėgyje, jeigu ji iš tikrųjų su jų pažįstamais vairuotojais išvyks į Angliją. Kelionėje ji už viską susimokėjo grynais ir vairuotojams 400 Lt už benziną, ir kambario nuomotojui davė ir už nuomą ir depozitą, tiek kiek jis paprašė, ir 50 svarų už dokumentų sutvarkymą (t.y. socialinio draudimo numerio išdavimą, nors juos išduoda nemokamai- jai negavus darbo, net neprireikė), pasitikimą ir pan. ten Anglijoje. Taip pat agentūroje padavė pasirašyti 1300 Lt vekselį, ji kaip suprato už jų paslaugas t.y. už įdarbinimą (ji pati neprašė jokio vekselio, jokio paskolinimo, jokios paslaugos nes ji pati turėjo pinigų). Tačiau vėliau, sužinojo, kad už įdarbinimą negalima imti pinigų, todėl iki šiol nesupranta už ką jie pareikalavo iš jos tokią didelę sumą pasirašyti vekselį (5 t., b.l. 90-93).

2013-11-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodyta, jog nukentėjusioji K. K. atpažino O. C. kaip asmenį, kuris Bostono mieste, Anglijoje, vežiojo po Anglijos įdarbinimo agentūras. Kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą (5 t., b.l. 128-130).

2013-06-04 K. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 02777 su priedu Nr. 1 ir paslaugų priėmimo – perdavimo aktu prie konsultavimo paslaugų teikimo sutarties (5 t., b.l. 94-98).

UAB (duomenys neskelbtini) 2013-06-04 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog K. K. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) 400 litų (t. 5, b.l. 99).

CD bei 2014-04-15 kompaktinės plokštelės apžiūros protokole aprašytas pokalbis tarp K. K. bei UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus I. M. dėl jų sudarytos sutarties vykdymo (5 t., b.l. 132-134).

Kiti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas kaltinamajam I. M.

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė ir dar kol kas ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, tačiau dėl sveikatos norėtų atsisakyti tvarkyti jų buhalteriją. Ankščiau ji buhalteriją tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Tvarkydama jų buhalteriją, ji nebūdavo įmonės patalpose. Visus buhalterinius dokumentus, jai atveždavo į namus arba ji pati nuvažiuodavo į įmonę ir iš jos pasiimdavo buhalterinius dokumentus, kurie buvo sudėti segtuve. Visos šios įmonės buvo įsikūrusios viename pastate, viename aukšte, skyrėsi tik kabinetai. Pateiktus dokumentus, ji suvesdavo į apskaitos žiniaraščius. Įmonės klientų ji nematydavo, jai buvo pateikiami tik kasos orderiai, o kasos pajamų orderio kvitai likdavo pas žmogų, kuris sumokėdavo už paslaugas. Su grynaisiais pinigais ji nieko bendro neturėjo, tai tvarkydavo patys įmonės direktoriai. Suvedusi buhalterinius dokumentus į apskaitos žiniaraščius, ji susegdavo pagal mėnesius, o orderius pagal serijos numerius ir viską atiduodavo įmonės direktoriui. Kasos pajamų orderio kvitą, tam kam buvo išrašytas, turėjo išduoti originalą su parašais. Kasos orderius galėdavo pasirašyti ji arba įmonės direktorius, arba įmonės direktoriaus įgaliotas žmogus, o tam buvo reikalingas įsakymas. Įsakymai yra vidiniai, kurie turi būti laikomi su kitais įmonės dokumentais. Jei, jai buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pateikęs kasos orderį Nr. 75 2011-04-04, tai ji jį suvedė į apskaitos žurnalą, o patį kvitą grąžino įmonei. Taip pat buvo su UAB (duomenys neskelbtini) kasos orderiu Nr. EAC Nr. 206 2013-06-04 bei su UAB (duomenys neskelbtini) kasos orderiu VG Nr. 103 2012-11-07. Šių kasos pajamų orderių originalai turėtų būti saugomi pačiose įmonėse, ji už jų saugojimą nėra atsakinga, nes neturi tam sąlygų. Minėtose įmonėse, ji buhalteriją tvarkydavo pagal sutartį. Su direktoriais susitikdavo du kartus, pasiimti dokumentų ir grąžinti juos (5 t., b.l. 140).

Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo apklausos metu paaiškino, kad 2011 m. pabaigoje, jis iš D. Z. įgijo 100 % akcijų įmonės UAB (duomenys neskelbtini)Buvo vienintelis šios įmonės akcininkas, kitų akcininkų nebuvo. Įmonės veikla buvo susijusi su vertimais bei reklama. Dauguma vertimų atlikdavo jis, nes jis turi anglų kalbos sertifikatą, yra baigęs kelis anglų kalbos kursus mokykloje „English First“. Jis vertė į anglų, rusų ir vokiečių kalbas, kadangi jas moka. Jo įmonė buvo pasirašiusi vertimų ir dokumentų sudarymo paslaugą su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. M.. UAB (duomenys neskelbtini) biuras buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini), kabinetas (duomenys neskelbtini). Patalpas išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)kurio direktorius I. M.. Už nuomą reikėjo mokėti 500 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) jie teikė vertimo paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė buvo I. S., kurią jis pažįsta asmeniškai. Įmonėje dirbo jis ir buhalterė. 2012-11-07 kasos pajamų orderio kvito serija Nr. VG Nr. 103 originalo pateikti negali, nes UAB (duomenys neskelbtini) pardavė 2012 m. liepos mėn., pasikeitė savininkas, tačiau įmonės direktoriumi buvo iki 2013 m. kovo mėn. Įmonę pardavė G. M. ir jam perdavė visus dokumentus. Jis pasirašė akcininkų pirkimo-pardavimo sutartį, o kokie priedai buvo nepamena. Minėtą orderį, jis taip pat atidavė naujam savininkui. 2012-11-07 kasos pajamų orderio kvito serija Nr. VG Nr. 103 skiltyse vyr. buhalteris ir gavo kasininkas pasirašė jis. Tik nepamena kur šį orderį pasirašė, jis galėjo užeiti į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, arba patys klientai užeiti pas jį į kabinetą ir ten pasirašė šį kvitą. Jų kabinetai buvo šalia vienas kito. Kvito šaknelės viršų pasilikdavo, nes reikėjo perduoti buhalterijai. Tiek jis, tiek klientas turėjo kvito originalus su parašais, o ne kopijas. Jis nepamena J. K. ir nepamena kur pasirašė šį kvitą. 400 Lt buvo sumokėta už vertimo paslaugas, jis vertė jo gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką. Išverstus dokumentus, pagal bendradarbiavimo sutartį, turėjo perduoti įdarbinimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), o ne pačiam klientui. Dokumentai būdavo susegti, sunumeruoti ir uždėti anspaudai. Šiuo metu jis yra įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius. I. M. jis pažįsta nuo 2004 metų (5 t., b.l. 81).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, jog yra Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ valdybos pirmininkas. Jų bendrijai priklauso trys pastatai pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastate (duomenys neskelbtini) yra patalpos, kurios priklauso SEB lizingui ir kurios yra išnuomotos UAB (duomenys neskelbtini). Minėtos bendrovės direktorius šiuo metu yra I. M.. 2009-08-01 UAB (duomenys neskelbtini) išnuomojo dalį patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė trišalę paslaugų sutartį su bendrija „Spaudos rūmai“. Už UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė E. E., o už UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. D.. Sprendžiant pagal parašus dokumentuose, UAB "(duomenys neskelbtini)" administracijos vadovas I. M. yra tas pats administracijos vadovas kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl to, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nemokėjo jokių mokesčių už bendrijos teikiamas komunalines paslaugas, bendrija šią sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė. Visos sąskaitos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo bendrijai, buvo perrašytos bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini), taip pat nemoka už jokias paslaugas, bendrija kreipėsi į faktinį patalpų savininką SEB lizingą. Žodiniu paaiškinimu, banko atstovė abejojo UAB (duomenys neskelbtini) finansinėmis galimybėmis gali atsiskaityti už finansinę skolą ir pažadėjo šį klausimą spręsti ir informuoti bendriją, tačiau kol kas jokio atsakymo nebuvo gauta. UAB (duomenys neskelbtini) jų bendrijai skolinga apie 10 000 Lt (2 t., b.l. 92).

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, jog 2010 m. birželio mėn., ji iš A., kurio pavardės šiuo metu nepamena, įsigijo 100 % akcijų įmonės UAB (duomenys neskelbtini). Buvo vienintelė akcininkė, kitų akcininkų nebuvo. Ji išsimokėjo dalimis. Įmonės veikla buvo susijusi su vertimais. Šią įmonę jai pasiūlė įsigyti I. M.. Ji jo klausė kur galima išsinuomoti patalpas, o jis pasiūlė išnuomoti šalimai esančias patalpas. Ji buvo pasirašiusi patalpų nuomos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. M.. Už nuomą reikėjo mokėti 500 Lt. Taip pat buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) jie teikė vertimo paslaugas. Nuo pat pradžių, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė buvo I. S., kurią jai rekomendavo A. iš kurio ir pirko įmonę. Įmonėje dirbo ji ir buhalterė. Ji internete ieškodavo laisvai samdomų vertėjų, kurie atlikdavo vertimus norvegų ir anglų kalbomis. Dažniausiai jie dėl vertimo susitardavo, jog vertimus jai atsiųs elektroniniu paštu, o po to, kai jai atsiųsdavo vertimą, ji iš įmonės sąskaitos pervesdavo į jų nurodytą sąskaitą, arba susitikdavo mieste, pvz. prie „Europos“, prie universiteto, kuris yra šalia „Spaudos rūmų“, prie pačių „Spaudos rūmų“. Jiems kvitų ji neišrašydavo, jie jai perduodavo vertimą, o ji jiems pinigus. Už vertimo paslaugas, ji jiems mokėdavo nuo 100 Lt iki 150 Lt, priklausydavo kaip susitardavo su studentais. Ji studentų neprašydavo parodyti jokių dokumentų, ar jie turėjo teisę versti dokumentus. Vienu metu, jos įmonėje dažnai keitėsi direktoriai, bet trumpam. Jai atrodo, kad visą tą laiką, ji vis tiek būdavo įmonės savininkė. Lyg 2012 m. įmonę UAB (duomenys neskelbtini) pardavė Sergejui, kurio pavardės nepamena. Tuo metu ji buvo susituokusi su V. M., kuris ir rūpinosi įmonės pardavimu. Įmonę nusprendė parduoti, kadangi įmonės veikla tapo jiems nuostolinga, pelno nedavė. Jos vyras įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nieko nenusimanė. Jie liko skolingi UAB (duomenys neskelbtini) už patalpų nuomą, tačiau šiuo metu jau atsiskaitė. UAB (duomenys neskelbtini) jos įmonė dažniausiai versdavo gyvenimo aprašymus dėl darbo užsienyje. Kiek užtrukdavo vertimas nepamena. Už vertimą UAB (duomenys neskelbtini) klientai, kuriems reikėjo vertimo paslaugų, įmonei UAB (duomenys neskelbtini) turėdavo sumokėti 400 Lt, tai buvo standartinė suma. Jiems buvo išrašomas kasos pajamų orderis, kuriame pasirašydavo, už vertimo paslaugas, asmuo kuriam vertė dokumentus ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Kai ji buvo direktorė, tai ji pasirašydavo kvite, o kai kitas būdavo direktorius, tai kitas direktorius. Buhalterės I. S. biuro patalpose nebūdavo. Ji visus buhalterinius kvitus ir kitus dokumentus perduodavo sutartoje vietoje. Buhalterė turbūt viską suvesdavo į apskaitos knygą. Kas buvo susiję su UAB (duomenys neskelbtini), tai kasos pajamų orderį jai atnešdavo pasirašyti į jos kabinetą I. M. arba sekretorė, kurios vardo nei pavardės nepamena. Kasos pajamų orderį atspausdindavo I. M., nes jo kabinete buvo spausdintuvas, o po to atnešdavo pasirašyti jai. Kasos pajamų orderio kvitas būdavo tuščias, buvo nurodyta tik suma, kurią reikia mokėti jos įmonei už atliktą darbą. Ji tiesiogiai su užsakovais nebendraudavo, kadangi jie užsakymus darydavo per UAB (duomenys neskelbtini) direktorių I. M.. 2011-04-04 kasos pajamų kvite Nr. 75 pasirašė jos vyras V. M., nes buvo atliktas vertimas. Užsakymas buvo gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus I. M.. Ji negali pasakyti kas tuo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2011-04-04 kasos pajamų kvitas Nr. 75 buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Šis kvitas buvo išrašytas už vertimo paslaugas. Kvito originalo pateikti ji negali, nes neturi jokių dokumentų kas būtų susiję su UAB (duomenys neskelbtini) įmone. Visi dokumentai buvo perduoti naujajam savininkui. Ji nepamena ar buvo surašytas koks nors turto perdavimo aktas. Ji kažkokius dokumentus pateikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau ką pasakyti negali, nes tuos reikalus jai padėdavo tvarkyti I. M.. V. Z. ji asmeniškai nepažįsta, tačiau vardas girdėtas. Nuo UAB (duomenys neskelbtini) kabineto raktus turėjo tik ji, arba direktorius, kuris tuo metu buvo paskirtas, įmonės anspaudas buvo laikomas UAB (duomenys neskelbtini) biure, stalčiuje (2 t., b.l. 83-84).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, jog jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau kokiu laikotarpiu, tiksliai nepamena, bet maždaug 2011 metais. Minėta įmonė priklausė jam, o prieš tai jo žmonai L. M.. Įmonėje dirbo tik dviese, t.y. jis ir jo žmona L. M.. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nepamena. Įmonė vykdė vertimų iš užsienio kalbų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai, paslaugas. Jis asmeniškai pažįsta UAB (duomenys neskelbtini) direktorių I. M., jų kabinetai buvo šalia vienas kito. Jie su I. M. nebuvo draugai, buvo tik kolegos, pažįstami – I. M. jam pervesdavo pinigus už pervestas vertimo paslaugas. Ar jis ar kitas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, t.y. jo žmona L. M., galėjo perduoti I. M. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių- jis nežino, nes nepamena. Ar tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta kokia sutartis, nepamena. Kur šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, jis nežino, kadangi šią įmonę pardavė internetu, asmeniui, kurio tapatybės nepamena, pardavė už 1000 litų, o kada pardavė, jis nepamena. UAB (duomenys neskelbtini) 2011-04-04 kasos pajamų orderio kvite Nr. 75, skiltyje „paimta“ iš L. P. (parašas), pasirašė pati L. P., skiltyje „vyr. buhalteris V. M.“ pasirašė jis, o skiltyje vyr. kasininkas V. M., taip pat pasirašė jis. 800 litų, kuriuos L. P. sumokėjo grynaisiais, buvo skirti jam, už vertimo paslaugas. Minėti pinigai buvo įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. L. P. nebuvo duotas minėto kvito originalas, kadangi originalą pasiliko sau. Kur šiuo metu yra 2011-04-04 kasos pajamų orderio kvito Nr. 75 originalas, jis nežino, kadangi visus dokumentus atidavė asmeniui, kuris pirko iš jo įmonę UAB (duomenys neskelbtini). To asmens duomenų neturi (2 t., b.l. 89-90).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, jog 2013 m. sausio mėn. tikslaus laiko jau nepamena, buvo be darbo ir norėjo išvažiuoti dirbti į Norvegiją. Internete, jis susirado UAB (duomenys neskelbtini) skelbimą dėl darbo pasiūlymų užsienyje. Tinklapyje jie rašė, kad padeda įsidarbinti užsienyje. Jų tinklapyje apie šią įmonę atsiliepimai buvo geri. Jis pirma jiems paskambino pasiteirauti dėl darbo Norvegijoje. Tą dieną jis bendravo su vyru kaip vėliau sužinojo I. M., kuris jį užtikrino, kad dėl darbo Norvegijoje bus viskas gerai tik šiek tiek užtruks gal 1 ar 2 mėnesius. Jis jam pasiūlė pas juos atvažiuoti į ofisą ir pasikalbėti ir taip pat sakė, kad reiks įnešti kažkokį įnašą. Jis jam taip pat pasakė, kad reiks sumokėti 180 Lt, nes tai bus pradinis darbas, kad pradėtų ieškoti darbo. Sutartu laiku jis nuvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, esantį Spaudos rūmuose, (duomenys neskelbtini). Kabinete buvo I. M., sekretorė ir kaip jam pristatė buhalterė. Dar prieš atvykstant, jis su I. M. susirašinėjo elektroniniu paštu. Jam buvo nurodyta kokius dokumentus turi turėti ir kai kuriuos atsiuntė. Jis jiems išsiuntė savo gyvenimo aprašymą dėl darbo. Jie jį užtikrino, kad viskas bus gerai, suras jam darbą Norvegijoje, tik tai užtruks, bet viskas bus gerai. Jis tą dieną pasirašė konsultavimo ir paslaugų sutartį. I. M. jam pasakė, kad reiks daryti dokumentų vertimus, paruošti visus dokumentus, surasti darbdavį. Kartu su konsultavimo sutartimi jam išrašė kasos pajamų orderį 180 Lt, bet kvitas buvo išrašytas mėnesiui į priekį. Pinigus ir patį kvitą pasirašė I. M.. Jam davė kvito šaknelę. I. M. dar sakė, kad jis dar turės sumokėti 800 Lt ar tai 600 Lt už įdarbinimą. I. M. norėjo, kad tuos pinigus jis sumokėtų iš anksto, bet jis nesutiko. Sakė, kad kai jam suras darbą Norvegijoje tada galės iš jo atlyginimo atskaičiuoti. Jie apie šį apmokėjimą susirašinėjo elektroniniu paštu. Jis apie išankstinį apmokėjimą už paslaugas, kurių jam dar nesuteikė, nesutiko kalbėti. Konsultavimo sutartį jis pasirašė todėl, kad pasakė, kad iš jo pirmo ar antro atlyginimo jie atskaičiuos apie 1300 Lt už suteiktas paslaugas. Vekselio jam nesiūlė pasirašyti, nes nėjo į kalbas dėl išankstinio apmokėjimo. I. M. jam pasakė, kad vertimą ir kitus dokumentus jam atsiųs elektroniniu paštu. Tą padaryti žadėjo greitai. Tą dieną, grįžęs namo pastebėjo, kad kvitas buvo išrašytas mėnesiu į priekį. Atrodo, kad kasos pajamų išlaidų orderis buvo išrašytas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Jam tai sukėlė įtarimą. Kurį laiką palaukęs ir nesulaukęs žadėtų dokumentų, jis pradėjo vaikščioti į jų ofisą, bet susitikimo su juo vengė. Po to jis kreipėsi į policiją ir į vartotojų teises. Visus dokumentus, kuriuos buvo gavęs iš UAB (duomenys neskelbtini) pateikė policijai. Kai pradėjo domėtis šia įmone pamatė, kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug yra nukentėjusiųjų, bet tai sužinojo, kai pats nukentėjo (8 t., b.l. 182).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2011 m. vasaros mėn., tikslaus laiko jau nepamena, buvo be darbo ir norėjo išvažiuoti dirbti Vokietiją. Internete jis susirado skelbimą dėl darbo pasiūlymų užsienyje. Jis susirado UAB (duomenys neskelbtini) skelbimą, kad jie padeda įsidarbinti užsienyje. Jis pasiskambino ir pasiteiravo ar jie Vokietijoje taip pat gali surasti darbą, telefonu atsiliepusi moteris jam pasakė, kad padeda įsidarbinti ir Vokietijoje. Jis sutartu laiku nuvyko į jų buveinę, esančią Spaudos rūmuose, Vilniuje. Nuvykęs į įstaigą, jis bendravo su sekretore, o direktorius kaip vėliau sužinojo I. M. kabinete buvo mažai. Jis išeidinėdavo ir vėl grįždavo. Jis pasirašė standartinę sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl įdarbinimo Vokietijoje. Jis sekretorei paaiškino, kad nori važiuoti dirbti tik į Vokietiją, nes anglų kalbos nemoka ir todėl į Angliją važiuoti nenori. Jis turėjo jų įmonei tą dieną sumokėti 400 Lt. Jam paaiškino, kad tie 400 Lt už vertimą ir už įdarbinimo paslaugas. Sutartyje dar buvo numatyta mokėti už tai, kad įdarbino. Lyg tą sumą turėjo sumokėti po įdarbinimo, tiksliai jau nepamena. Lyg po įdarbinimo turėjo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) 1300 Lt. Pasirašęs sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), jis sumokėjo 400 Lt. Kvitą ir pačią sutartį pasirašė pats I. M.. Tuo metu jam jie negalėjo pasiūlyti jokio darbo Vokietijoje ir reikėjo laukti. Žodžiu direktoriui I. M. pasakė, kad ilgiausiai darbo pasiūlymo iš jų lauks mėnesį, o jei nesuras tai turės jam grąžinti sumokėtus jiems pinigus. Vertimo paslaugų jam nesiūlė. Jis nesulaukęs iš UAB (duomenys neskelbtini) darbo pasiūlymo Vokietijoje, pats susirado darbą Vokietijoje. Susiradęs darbą Vokietijoje, jis paskambino į UAB (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad susirado darbą ir jų paslaugų daugiau nereikės. Taip pat pasakė, kad jie turi jam grąžinti 400 Lt, nes jokių paslaugų nesuteikė. Telefonu kaip ir sutiko grąžinti pinigus, bet taip ir nesulaukė. Jis prašė žmonos, kad jiems skambintų ir prašytų grąžinti jam 400 Lt. Žmona ir skambino ir buvo nuvykusi, bet jokių rezultatų nebuvo. Kai skambino iš Vokietijos, jis kalbėjo su moterimi. Grįžęs į Lietuvą 2011 m. gruodžio mėn., tiksliai kada nepamena, jis nuėjo į UAB (duomenys neskelbtini) ir direktoriaus I. M. pareikalavo jam grąžinti 400 Lt, tačiau jis atsisakė tą daryti. I. M. jam pareiškė, kad negali išimti iš kasos. Tą pačią dieną jis parašė pareiškimą Vilniaus m. 5 PK. Gal po mėnesio, jam buvo pervesti 400 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) jam grąžino 400 Lt, tai dėl to jam žala nepadaryta. Jei nebūtų kreipęsis į policiją, tai vargu ar būtų atgavęs 400 Lt (8 t., b.l. 186).

Liudytoja M. A. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, kad 2013 m. viduryje, tikslios datos nepamena, ji pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) administratore-vadybininke. Tuo metu direktorius buvo A. P., o po to A. E.. Įmonė buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), 1205 kabinete. Įmonė teikė vertimo paslaugas, tačiau buvo teikiamos ir kitos paslaugos. Šalia buvo UAB (duomenys neskelbtini) patalpos. Jų įmonė su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį. Dažniausiai UAB (duomenys neskelbtini) teikė vertimo paslaugas, tačiau buvo teikiamos ir kitos paslaugos. Ji pati darydavo vertimus anglų, norvegų, italų ir ispanų kalbomis. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose jai tekdavo būti. Ten ji kartais bendraudavo su UAB (duomenys neskelbtini) klientais dėl dokumentų paketo, kurie jiems buvo reikalingi. Kartais jų klientai dėl vertimo ateidavo pas juos į kabinetą. Kasos pajamų orderius su klientais pasirašydavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Kartais ji pati duodavo klientui pasirašyti kasos pajamų orderį, o šaknelę atiduodavo klientui, o kartais pats direktorius tai padarydavo. Visa tai priklausė nuo situacijos. Ji UAB (duomenys neskelbtini) veikla nesidomėjo, iš ten tik gaudavo versti dokumentus. Su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. M. buvo tik darbiniai santykiai (8 t., b.l. 189).

Liudytoja L. D. ikiteisminio tyrimo apklausos metu paaiškino, kad kažkur nuo 2010 m., tiksliai jau negali pasakyti, ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra I. M.. Kurį laiką jai teko laikinai būti direktore, dėl nenumatytų aplinkybių, bet tai truko neilgai, tai buvo laikinas sprendimas. Tuo metu, kai jis buvo įmonės direktore, neturėjo prieigų prie bankų sąskaitų. Įmonė tuo metu buvo ką tik įsteigta, praktiškai nebuvo vykdoma veikla. Kas tuo metu tvarkė įmonės buhalteriją, negali pasakyti, nes nepamena. Ką tuo metu veikė I. M. negali pasakyti. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsikūręs, adresu (duomenys neskelbtini), tik nepamena kabineto, tik vėliau persikėlė į 1203 kabinetą. Ji yra viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkų. Šios įmonės akcijų turėjo 50 %, o kitą dalį- I. M.. Lyg ir iki šiol turi šios įmonės akcijų, kalba apie pardavimą buvo, bet iki galo nebuvo sutvarkyta. UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už bendradarbiavimą su užsienio partneriais, visumoje dirba su Norvegija. Buvo kelis kartus nuvykusi į Norvegiją ieškoti parnerių. Įmonė teikia įdarbinimo paslaugas užsienyje. Pagal darbdavio reikalavimus ieško atitinkamų žmonių ir daro atrankas, ir siunčia patvirtintą informaciją partneriams su patvirtinta jų įmonės garantija. Žmogus, kuris ieško darbo nemoka jų įmonei. Žmogus pats susimoka už kelionę ir už pragyvenimą užsienyje. Jie tik suranda gyvenamąją vietą ir organizuoja sutikimą nuvykus, juos sutinka jų parteriai arba jų įmonės darbuotojas R., Anglijoje. Jų klientai už tarpininkavimo paslaugas neprivalo mokėti, bet turi apmokėti savo išlaidas. Ankščiau už įdarbinimą galima buvo imti pinigus, o paslaugų kainos buvo nurodytos sutartyje, kol dar nebuvo priimtas įstatymas, bet šio įstatymo nepamena. Buvo panaikintos licencijos, ir buvo panaikintas įdarbinimo mokestis. Šiuo metu jie privalo kas 3 mėn. pateikti darbo biržai ataskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) yra vienas kabinetas, kur ateina klientai. Kabinete sėdi ji, I. M.. Kažkada stalą nuomojo kita įmonė, bet kas nežino, nes nematė sutarties. Kartais ateidavo mergina M. A.. Ji buvo atsakinga už vertimus, bet ji iš kitos įmonės. Įmonė dirba pagal išankstinį susitarimą, stengiasi taip, kad žmonės dirbtų nuo 10 val. iki 17 val. Ji dirba ne visu etatu, tai ne visada būna kabinete. Žmonės pirma jiems atsiunčia savo CV, o kartais kurie gyvena netoli skambina ir prašo paskirti laiką dėl susitikimo, kad sužinotų daugiau apie įdarbinimą. Dažnai su žmogumi susirašinėja elektroniniu paštu. Į gautą elektroninį laišką atrašo tas, kuris tuo metu yra laisvas ji arba I. M., bet kai buvo kiti darbuotojai, tai ir jie atrašinėdavo. Pagal darbdavio reikalavimą, dokumentai turėjo būti išversti į anglų ar norvegų kalbą. Priklauso kur žmogus važiuoja dirbti ir nuo šalies. Žmogui jie pasiūlydavo versti vieną iš jų partnerių arba galėjo versti savo pasirinktame vertimų biure. UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartį dėl vertimo su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), o kitų partnerių nepamena. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsikūręs šalia, tai jiems buvo patogu. Vieni pas kitus vaikščiojo. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) nieko negali pasakyti, nepamena ar ką iš tos įmonės matė. Ne jos reikalas buvo sudarinėti sutartis ar ko nors ieškoti, ji tik tikrindavo anglų kalbos vertimą. Klientai patys susimokėdavo už vertimą, o už klientų vertimą UAB (duomenys neskelbtini) nemokėdavo. Sutartis su klientais pasirašinėdavo direktorius I. M., o bendravo tiek ji, tiek direktorius I. M.. Klientui dažniausiai rūpėdavo pajamos, gyvenimo išlaidos, kiek reikės mokėti už būsto nuomą ir t.t. Jei klientas pasirašydavo paslaugų teikimo sutartį, šią sutartį paruošdavo ir atspausdindavo ji arba I. M.. Kai kurios sutartys buvo siunčiamos elektroniniu paštu. Kiek jai yra žinoma, darbas klientams, kurie jau vykdavo į Angliją būdavo surastas. Jie turėjo darbo pasiūlymus. Kai darbo partneris patvirtina grupės sąrašą, tuomet siųsdavo klientus ten. Su Anglija ji mažai stengėsi dirbti, dirbdavo su norvegais. Su Anglija dirbdavo per agentūras, todėl ten reikia priduoti su pagalba dokumentus ir reikia palaukti darbo keletą dienų. Ji nežino kam naudojamas jų įmonės vekselis, nes ji į finansinius dokumentus nesigilina. Jei klientui už kažką jų įmonė moka, tai klientas pasirašo vekselį. Suma gali skirtis, nes priklauso ko žmogui reikėjo. Grynųjų pinigų žmogui neišmokėdavo iš kasos, tai buvo apmokėtos kokios nors paslaugos. Kiek ji žino jų įmonė neima jokių depozitų. Klientai nepervedinėja pinigų į sąskaitas. Vekseliai, jei jie buvo pasirašyti, tai buvo surašyti UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Nežino ar vekselis buvo numatytas kokioje nors sutartyje. Už kelionę, klientai patys susimokėdavo, tik keli atvejai buvo, kai už klientą kelionę apmokėjo įmonė, bet buvo mokama ne pačiam klientui, o įmonei, kuri rūpinosi jo nuvežimu. Tuomet klientas įsipareigodavo po kelių mėnesių atlyginti nuostolį ir tuomet pasirašydavo vekselį kaip garantą. Reikalus, kas liečia vekselį, tvarkė direktorius I. M.. Ji jokių finansinių operacijų susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė. Kas tvarko UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją nežino. Yra mačiusi buhalterę, bet jos duomenų nežino. Ji nepamena N. Č., A. B., Ž. L., J. K. ar K. K. ir tikrai negali pasakyti ar su šiais klientais teko bendrauti ar ne. L. P. matė Utenos teisme, bet nepamena ar matė ją pas juos kabinete. Pas ją daug kas ateina į kabinetą ir su ja bendrauja, bet tikrai nepamena nei pavardžių, nei veidų. Apie juos nieko negali pasakyti. Ji matydavo, kad direktorius I. M. kažką pasirašydavo su klientais. Ji pati sutartis atspausdindavo su priedais ir paduodavo direktoriui. Kasos orderius dėl vertimų galėjo pasirašyti ir pas juos kabinete, nes ofisas šalia buvo ir galėjo užeiti pas juos. UAB (duomenys neskelbtini) iki šiol vykdo veiklą (8 t., b.l. 187-188).

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, jog 2012 m. pabaigoje, tikslios datos nepamena, jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) ¼ etato. I. M., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pažįsta seniai gal apie 10 metų. Su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. M. jis pasirašė darbo sutartį. Tuomet jis gyveno Anglijoje, Bostono mieste. Tuo metu, jis dirbo ne tik UAB (duomenys neskelbtini) atstovu Anglijoje, bet dirbdavo perdirbimo fabrikuose ir kituose fabrikuose. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jis turėdavo pasitikti žmones ir apgyvendinti, kurie važiuodavo dirbti į Angliją per UAB (duomenys neskelbtini). Kai jis negalėdavo pasitikti žmonių, juos pasitikdavo jo pažįstami R., O. ar latvis, kurio vardo nepamena. Pažįstamų pavardžių neprisimena. Jis jiems surasdavo gyvenamąją vietą. Už pragyvenimą, jie turėjo mokėti patys, savaitę į priekį, už gyvenamąją vietą turėjo mokėti 50 – 55 svarus už savaitę. Šiuos pinigus jie jam sumokėdavo, kai nuvykdavo į jiems surastą gyvenamąją vietą. Jis iš namo savininko už surastą nuomininką gaudavo 5 svarus, bet kartais buvo mažiau arba visai negaudavo. Žmonėms kvitų už nuomą neišduodavo. Tik nuomininkai Anglijoje vesdavo užrašus. Žmonės, kurie važiuodavo dirbti į Angliją, Bostono miestą, darbas jiems jau būdavo surastas, tik būdavo atvejų, kad reikėdavo palaukti, nes pasikeisdavo užsakymai (padaugėdavo ar sumažėdavo žmonių). Žmonėms, jis pranešdavo, kad pasikeitė užsakymai ir reiks palaukti, kol atsiras kita darbo vieta, vieni buvo įdarbinami kitą dieną, kai atvykdavo į Bostono miestą, Anglijoje. Jis pranešdavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui I. M. kokių darbo vietų ir kiek žmonių reikėdavo kokiame nors fabrike ar laukuose. Jis apie laisvas darbo vietas parašydavo SMS arba paskambindavo. K. K. jis nesutikinėjo, nes 2013 m. birželio mėn., jis buvo Lietuvoje. Ją greičiausiai sutiko O.. Kiek žino su ja buvo problemų. Problemos jau prasidėjo nuo jai surastos gyvenamos vietos, nes jai nepatiko namo gyventojai, o pastariesiems ji. Jai buvo surastos kelios darbo vietos fabrikuose, bet jai siūlomi darbai nepatiko. Jai darbo ieškojo jis būdamas Lietuvoje, skambino į agentūras arba į fabrikus. Kai K. K. atvažiavo į Bostono miestą, Anglijoje, jai jau buvo surastas darbas, bet jai jis nepatiko, bet kodėl nepatiko neprisimena. Kai darbas jam pasibaigdavo kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, tuomet būdavo tokių atvejų, kad jis ir toliau žmonėms teikdavo pagalbą: teikdavo informaciją arba kur reikėdavo paveždavo, kai žmogus pradėdavo dirbti fabrike arba laukuose. Jis nepamena ar 2012 m. lapkričio mėn. jau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir ar jam teko sutikti J. K. ir Ž. L.. Šie vardai jam nieko nesako (5 t., b.l. 183).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, jog 2013 m. pradžioje, tikslios datos jau nepamena, jis įsteigė įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Šią įmonę jam padėjo įsteigti I. M.. Ieškodamas darbo, jis susipažino su I. M., bet kada susipažino nepamena. Jis į jį kreipėsi pagalbos surasti darbą Lietuvoje, nes žinojo, kad jis gali padėti surasti darbą. Po to I. M. jam pasiūlė įsteigti įmonę, kurios veikla būtų susijusi su vertimais. Jis jau visko gerai nepamena, bet jam pavyko įregistruoti įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirbo jis vienas, o po to internete surado buhalterę, kuri jam sutvarkė buhalterinius dokumentus. Iš pat pradžių jis rinko kasos pajamų orderius, ar kitus buhalterinius dokumentus, o vėliau juos perdavė buhalterei tvarkyti. Jis jau nepamena buhalterės vardo ir kitų duomenų. Jis nepamena kokiu adresu įregistravo UAB (duomenys neskelbtini). Kiek pamena dirbdavo namuose, arba ateidavo į (duomenys neskelbtini) esantį Spaudos rūmuose, kur jam I. M. leido susitikti su klientu. I. M. jis paprašydavo ir pastarasis jam leisdavo ten susitikti, ten turėjo savo darbo stalą. Jis buvo padavęs skelbimą internete apie vertimo paslaugas. Versdavo įvairiomis kalbomis. Jis buvo vienintelis akcininkas šios įmonės, kitų akcininkų nebuvo. Įmonės veikla buvo susijusi su vertimais. Dokumentus vertė studentai, kuriuos susirasdavo internete. Jis nepamena ar buvo pasirašęs vertimų ir dokumentų sudarymo paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. M.. Dėl vertimo paslaugų kainos susitardavo su pačiu klientu. Kainos svyravo nuo 200 lt iki 400 lt. Studentams mokėdavo nuo 50 lt iki 100 lt, priklausydavo nuo vertimo. Su klientais sutarties nepasirašydavo, buvo surašomas tik kasos pajamų orderis. Klientai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo grynais. Kai klientas užsakydavo vertimą, tai vertimas būdavo išverstas savaitės ar dviejų savaičių bėgyje. Jei klientas užsisakydavo asmeniškai, tai atiduodavo vertimą pats jam į rankas, o jei klientas kreipdavosi per įmonę, tai vertimą atiduodavo įmonei. Daugiausiai jis bendradarbiaudavo su UAB (duomenys neskelbtini), o ar iš kitų įmonių kreipdavosi, nepamena. 2013-06-04 kasos pajamų orderyje kvito serija Nr. EAC Nr. 206 skiltyje „vyr. buhalteris“ ir „gavo kasininkas“ pasirašė jis. K. K. jis nepamena, greičiausiai ji į jį kreipėsi per UAB (duomenys neskelbtini), bet tiksliai nepamena. Greičiausiai jai buvo suteiktos vertimo paslaugos. Ką reikėjo versti nepamena. Tik nepamena kur šį orderį pasirašė, jis galėjo užeiti į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, arba patys klientai galėjo užeiti pas jį į kabinetą ir ten pasirašyti šį kvitą. Jam dažniausiai paduodavo išversti dokumentus, o jis tuos dokumentus atiduodavo išversti, o išverstus atiduodavo klientui. Į dokumentų turinį nesigilino. UAB (duomenys neskelbtini) kabinetas buvo netoli jo, bet kartais jis ten užeidavo susitikti su klientu. Jis išrašydavo kasos pajamų orderį už vertimo paslaugas. Jo įmonė tik vertimais versdavosi. Jų kabinetai buvo šalia vienas kito. Kvito šaknelės viršų pasilikdavo, nes reikėjo perduoti buhalterijai. Tiek jis, tiek klientas turėjo kvitus originalus su parašais, o ne kopijas. Jis nepamena K. K. ir nepamena kur pasirašė šį kvitą. 400 Lt buvo sumokėta už vertimo paslaugas. Išverstus dokumentus, pagal susitarimą, turėjo perduoti įdarbinimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), o ne pačiam klientui. Dokumentai būdavo susegti, sunumeruoti ir uždėti anspaudai. 2013 birželio mėn. pabaigoje, tikslios datos nepamena, dėl pablogėjusios sveikatos, jis įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcijas pardavė. Kam pardavė akcijas nepamena. Visus dokumentus ir visą kitą kas buvo susiję su UAB (duomenys neskelbtini) perdavė naujam savininkui ir išvažiavo gydytis VšĮ (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių reikalų su šia įmone neturi. Su I. M. kartais susiskambina dėl darbo, o taip nebendrauja (5 t., b.l. 163-164).

Liudytojas A. E. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, kad 2013 m. birželio mėn. galimai 20 dieną, jis iš A. P., įsigijo 100 % akcijų įmonės UAB (duomenys neskelbtini). Dabar yra vienintelis akcininkas šios įmonės. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima dokumentų vertimu bei padeda žmonėms nuvykti į užsienį (padeda surasti transportą nuvykti į užsienį, padeda surasti užsienyje būstą). Šiuo metu jo įmonėje dirba du žmonės: jis ir M. A.. UAB (duomenys neskelbtini) buveinė įsikūrusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete. Šias patalpas nuomoja iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra I. M.. Jis nepamena, ar buvo atnaujinta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl patalpų nuomos arba jau buvo sudaryta su prieš tai buvusiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir jie jos neatnaujino. Jo įmonė pasirašiusi sutartį dėl vertimų su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi I. M.. Už nuomą moka 500 Lt ir plius komunalines paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) jie teikė tik vertimo paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje dokumentus verčia M. A., kuri moka anglų, portugalų, ispanų, lenkų, rusų ir norvegų kalbas. M. A. turi aukštąjį išsilavinimą. Sudėtingų tekstų vertimui, jie kreipdavosi į kitas vertimų įmones. UAB (duomenys neskelbtini) yra sudaręs sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir buhalteriją įmonei tvarko toje įmonėje dirbanti buhalterė I. S., kuri tvarko jų įmonės buhalteriją. 2013-06-04 kasos pajamų orderio kvitas serija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašytas K. K. už paslaugas. Tuo metu įmonės direktorius buvo A. P. ir apie šį kvitą daug ko negali pasakyti. K. K. nėra matęs. Greičiausiai jai buvo suteiktos vertimo paslaugos tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini). Su fiziniais asmenimis UAB (duomenys neskelbtini) sutarčių, dėl suteiktų paslaugų, nepasirašinėjo, kadangi tai buvo vienkartiniai užsakymai, nes priima užsakymą ir išrašo kasos pajamų orderį. Fiziniai asmenys dažniausiai atsiskaito grynais. Kai reikia vertimų paslaugų į jų kabinetą ateidavo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas vienas arba kartu su klientu dėl vertimo paslaugų. Kasos pajamų orderis išrašomas fiziniam asmeniui. UAB (duomenys neskelbtini) yra pasirašęs sutartį dėl vertimo paslaugų su UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo atnaujinta 2013-06-28. Su LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 dėl „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ jis nėra susipažinęs. I. M. jis pažįsta nuo 2013 metų, prieš tai yra tik girdėjęs, o kai įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, pradėjo su juo bendradarbiauti. Juos siejo tik darbo reikalai (5 t., b.l. 155).

Liudytojas V. O. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, jog jis turi licenciją vežti žmones iš Lietuvos į Angliją arba iš Anglijos į Lietuvą. Jam šią licenciją išdavė Anglijos įmonė (duomenys neskelbtini), kuri užsiima lietuvių pervežimu iš Lietuvos ir Anglijos. Ši įmonė įsikūrusi Bostono mieste. Jis vežė keleivius jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toks susitarimas yra su įmone (duomenys neskelbtini). Jiems skambindavo žmonės ir klausdavo ar važiuoja į Angliją. Kartais su keleiviais bendraudavo jo sūnus I. O., kuris taip pat kartu su juo veždavo keleivius į Angliją. Jis nepamena ar skambino klientai ir sakydavo, kad jie nuo UAB (duomenys neskelbtini). I. M. jis nepažįsta ir nebuvo susitikęs. Jis nežino ar jo sūnus I. M. pažįsta, ar ne. Pagrinde veždavo keleivius į Bostono miestą, Anglijoje. Keleiviai turėdavo su jais patys atsiskaityti, kai juos nuveždavo į vietą. Visi keleiviai jiems mokėdavo grynais. Iš Lietuvos į Bostono miestą, Anglijoje, keleivio vežimas su bagažu kainuoja 400 Lt arba 350 Lt. Dėl kainos jie susitardavo. Keleiviai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais nuvykus į Angliją. Kvitai nebuvo išduodami keleiviams. Jie įmonei (duomenys neskelbtini) sumokėdavo už metus ir iš jų nereikalavo kvitų. UAB (duomenys neskelbtini) už keleivių vežimą jiems nemokėdavo, už kelionę susimokėdavo patys keleiviai. Nuvykę į Angliją, jie turėdavo atsiskaityti su įmone, bet tuos reikalus tvarkė sūnus I. O.. Kai veždavo keleivius į Angliją, jis važiuodavo ne vienas su jais, dažniausiai važiuodavo jo sūnus I. O., bet vieną kartą važiavo sūnaus draugas, kurio jis nepažįsta. Jie pasikeisdavo. Vilniuje keleivius paimdavo nuo degalinės „Statoil“, Savanorių prospekte. Keleivius, kurie važiuodavo dirbti į Angliją, pasitikdavo atstovai, kurie ir apgyvendindavo. Kiek jam žinoma už pragyvenimą Anglijoje žmonės mokėdavo patys. Keleiviai jiems duodavo adresą kur juos reikėdavo nuvežti ir ten jie juos nuveždavo, kur pasitikdavo juos atstovai. Atstovų nepažįsta, bet yra girdėjęs, kad vieno vardas R. ir lyg buvo vienas vardu O. Kartais patys atstovai jiems nurodydavo kur reikia nuvežti žmones, kur jie gyvens. Bostone jie būdavo vakare apie 20 val. Jis nepamena ar 2011-04-15 į Bostono miestą, Anglijoje vežė L. P. ir A. B., 2012 m. vasario mėn. N. Č., 2012 m. lapkričio mėn. J. K. ir Ž. L. bei 2013-06-21 K. K. vežė jis ar kas nors kitas. Šios pavardės jam nepažįstamos. Jam nereikia žinoti vardo ar pavardės. Buvo atvejis, kai žmogus savaitę pabuvęs Bostono mieste, Anglijoje, negavo darbo ir reikėjo grįžti į Lietuvą, bet per kokią įmonę važiavo jis negali pasakyti, nes neklausė. Jam buvo svarbu nuvežti žmogų į Angliją arbą parvežti, o ko jie ten važiavo ir per kokią įmonę nesidomėjo. Jo sūnus I. O. gal daugiau gali žinoti, nes jis tuos reikalus ir tvarko (5 t., b.l. 181-182).

Liudytojas I. O. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, jog nuo 2011 m. dirba Anglijos įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri užsiima lietuvių pervežimu iš Lietuvos ir Anglijos. Ši įmonė įsikūrusi Bostono mieste. Veža keleivius įmonės automobiliais „Mercedes“, o kartais veža keleivius automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo tėvui V. O.. (duomenys neskelbtini) turi licenciją žmonių pervežimui. Jiems skambindavo žmonės, kurie prisistatydavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) ir nori važiuoti į Angliją. Pagrinde prašydavo juos nuvežti į Bostono miestą, Anglijoje. Keleiviai turėdavo su jais patys atsiskaityti, kai juos nuveždavo į vietą, visi keleiviai jiems mokėdavo grynais ir buvo išduodamas kvitas, bet ne visi juos pasiimdavo. Iš Lietuvos į Bostono miestą, Anglijoje, keleivio vežimas su bagažu kainuoja 400 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) už keleivių vežimą jiems nemokėdavo, už kelionę susimokėdavo patys keleiviai. Nuvykęs į Angliją, jis turėdavo atsiskaityti su įmone. Kelionės metu jie turi pildyti kelialapius, tačiau jie nėra saugomi. Kai veždavo keleivius į Angliją, jis važiuodavo ne vienas, su juo dažniausiai važiuodavo jo tėvas V. O.. Jie pasikeisdavo. Vilniuje keleivius paimdavo nuo degalinių, Savanorių prospekte arba prie „Gariūnų“, prie „Maxima bazės“. Keleivius paimdavo įvairiose vietose. Keleiviai, kurie važiuodavo į Angliją dirbti per UAB (duomenys neskelbtini) turėdavo telefonų numerius žmonių, kurie juos turėdavo pasitikti nuvykus, arba jam pasakydavo I. M. arba sekretorė kokie atstovai turėdavo pasitikti keleivius. Dažniausiai keleivius pasitikdavo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas vardu R. iš Lietuvos ir kitas atstovas iš Latvijos, bet jo vardo nežino. Atstovai jiems nurodydavo kur reikia nuvežti žmones, kur jie gyvens. Nuo Spaudos rūmų neteko paimti keleivių. Su jų įmone važiavo iš įvairių miestų. Jis nepamena ar 2011-04-15 į Bostono miestą, Anglijoje vežė L. P. ir A. B., 2012 m. vasario mėn. N. Č., 2012 m. lapkričio mėn. J. K. ir Ž. L. bei 2013-06-21 K. K. vežė jis ar kas nors kitas. Jei keleiviai į Angliją važiavo per įmonę, kurioje jis dirbo greičiausiai vežė jis. Jei keleiviai buvo vežami su jo tėvo vardu registruotu automobiliu, tai greičiausiai veždavo jis. Kas dar veždavo keleivius iš (duomenys neskelbtini) firmos be jo, jis nepamena. Jis galės pristatyti įmonės licenciją ir kitus dokumentus, kurie susiję su keleivių pervežimu (5 t., b.l. 176).

Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-10-14, ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) administratore. Tuo metu direktorius buvo I. M.. Įmonė buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete, vertėsi įdarbinimu užsienyje Norvegijoje, Vokietijoje, Kipre ir Anglijoje. Kabinete dirbdavo trise: ji, I. M. bei L. D.. Ji būdavo ten ne visą darbo dieną. Ji turėdavo dirbti porą valandų, ryte ar vakare. Kas tvarkė įmonės buhalteriją nepamena. Ji turėdavo atsiliepinėti telefonu, paruošti sutartis dėl įdarbinimo, kartais padėdavo užpildyti CV. Ji nebuvo atsakinga darbo paieškomis užsienyje. Kiek pamena, kad Anglijoje buvo įmonės atstovas vardu Roman, kurio pavardės nepamena. Jis turėjo pasirūpinti darbo vieta, gyvenamąja vieta bei sutikimu UAB (duomenys neskelbtini) klientu Anglijoje, Bostono mieste. Žmonėms, kurie turėjo važiuoti dirbti į Angliją ar Norvegiją, darbo vieta buvo patvirtinta. Darbo vietas Anglijoje tvirtindavo atrodo R. Išvykstantiems dirbti į užsienį, dokumentų paketą reikėdavo išversti. Šalia buvo vertimo biuras, kuris ir versdavo reikiamą dokumentų paketą. Buvo keli vertimų biurai. Kai kuriuos dokumentus vertimui paimdavo kurjeriai. Į kabinetą ateidavo daug žmonių, ji nepamena kokius dokumentus klienai pasirašinėdavo su I. M.. Ji nematė, kad kabinete būdavo kokių nors grynųjų pinigų. Buvo žmonių, kurie prašydavo paskolinti pinigų kelionei, bet ar juos paskolindavo, ji nežino. Kasos kabinete nebuvo. Ji nepamena, kad prie jos būtų pildomi kokie nors vekseliai. Nei L. P., nei A. B. ji nepamena. Jų aukšte buvo įmonė susijusi su transportu UAB (duomenys neskelbtini) ir lyg viduriniame kabinete buvo įsikūrusi UAB (duomenys neskelbtini) vertimų biuras. Ji negali pasakyti kas buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. O. C. pavardė jai nieko nesako, buvo kažkoks atstovas Anglijoje vardu O. Ji nepamena tokio atvejo, kad į kabinetą būtų atėjęs iš vertimų biuro ir pasirašęs kvitus. Ji pamena tamsiaplaukę moterį, nėščią, kuri dažniausiai būdavo UAB (duomenys neskelbtini) kabinete, bet užeidavo ir pas juos į kabinetą. Jos duomenų ji nepamena. Ji nelabai ką pamena apie UAB (duomenys neskelbtini), nieko ypatingo neįvyko. Buvo patenkintų žmonių, bet buvo ir nepatenkintų. I. M. yra jos sesers vyras, bet šiuo metu su juo ji nepalaiko jokių santykių (8 t., b.l. 192).

2014-11-18 Nr. 5-1/129 specialisto išvadoje dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktas konsultavimo paslaugų teikimo sutartis su L. P., A. B., N. Č., K. K., J. K. ir Ž. L. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti informaciją ir konsultacijas ieškantiems darbo asmenims apie įsidarbinimo galimybes, apgyvendinimo, darbo bei mokymosi sąlygas užsienio valstybėse. Minėti asmenys apklausose nurodė, kad jokių paslaugų bendrovė jiems nesuteikė ir darbo užsienyje jie negavo. Pagal tyrimui pateiktą 2011-11-03 kasos pajamų orderio kvitą J-LT Nr. 227 N. Č. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 800 Lt už paslaugas. Šios piniginės lėšos buvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje. Pagal tyrimui pateiktus kasos pajamų orderių kvitus L. P. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 800 Lt, K. K. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 400 Lt, J. K. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 400 Lt. Minėti dokumentai nebuvo apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Nurodyti asmenys apklausose nurodė, kad šiuos pinigus jie sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui I. M.. L. P., K. K. ir J. K. apklausose taip pat nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jiems jokių paslaugų neatliko. Taigi iš viso pagal tyrimui pateiktus kasos pajamų orderių kvitus L. P., K. K. ir J. K. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui I. M. sumokėjo 1 600 Lt, iš jų:

L. P. 2011-04-04 - 800 Lt;

J. K. 2012-11-07 - 400 Lt;

K. K. 2013-06-04 - 400 Lt <...>.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktos dvi UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos, kuriose kasos operacijos suvestos už laikotarpį: pirma - už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2013-09- 17, antra-už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31 ir trečia už laikotarpį nuo 2011-03-14 iki 2011-04-28. Visose kasos knygose nurodyti grynų pinigų likučiai tai pačiai datai skiriasi. Pvz. piniginių lėšų likutis 2011-01-05 pradžiai pirmoje kasos knygoje nurodytas 16,51 Lt, o antroje- 9016,51 Lt, t.y. 9 000,00 Lt didesnis (39,40 priedai). Piniginių lėšų likutis 2011-03-14 pradžiai pirmoje kasos knygoje nurodytas minus 6 735,81 Lt, antroje 2 264,19 Lt, trečioje - 11 264,19 Lt. Taigi piniginių lėšų likutis 2011-03-14 pradžiai pirmoje kasos knygoje buvo 9 000 Lt (6 735,81 Lt+2 264,19 Lt) mažesnis nei antroje kasos knygoje ir 18 000 Lt (6 735,81 Lt+11 264,19 Lt) mažesnis nei trečioje kasos knygoje (39,40,41 priedai). Piniginių lėšų likutis 2011-04-28 pabaigai pirmoje kasos knygoje nurodytas minus 8 890,44 Lt, antroje 109,56 Lt, trečioje - 9 109,56 Lt. Taigi piniginių lėšų likutis 2011-04-28 pabaigai pirmoje kasos knygoje buvo 9 000 Lt (8890,44 Lt+109,56 Lt) mažesnis nei antroje kasos knygoje ir 18 000 Lt (8890,44 Lt+9109,56 Lt) mažesnis nei trečioje kasos knygoje (39,40,41 priedai). Tyrimo metu nustatyta, kad įrašai apie gautas ir išmokėtas pinigines lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)" visose trijose kasos knygose nesutampa <...>.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių", 29 punkto nuorodą: „pinigai inventorizuojami pagal Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto nuorodą: „Įmonės, išskyrus biudžetines Įmones, privalo inventorizuoti < >grynuosius pinigus < > ne rečiau kaip kartą per metus prieš metimų finansinių ataskaitų sudarymą". Pažeidžiant minėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatas, tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) atliktų grynųjų pinigų inventorizacijų dokumentai, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti kodėl skiriasi to paties laikotarpio kasos grynųjų pinigų likučiai. Pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus 2011-01-01-2013-07-01 laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje padaryti įrašai apie iš kasos išmokėtus pinigus, tačiau nepateikti išlaidų dokumentai-kasos išlaidų orderiai. Iš viso be išlaidas pateisinančių dokumentų išmokėta 14 397,69 Lt <...> (42,43 priedai).

Pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus 2011-01-01-2013-07-01 laikotarpiu UAB

(duomenys neskelbtini) kasos knygoje padaryti įrašai apie į kasą įmokėtus pinigus, tačiau nepateikti pajamų dokumentai-kasos pajamų orderiai. Iš viso be pajamas pateisinančių dokumentų kasos pajamose apskaityta 37 727,05 Lt (42 priedas) <...>.

Be to, pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus-kasos pajamų orderius 2011-01-01 —2013-07-01 laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) iš viso gauta 2 400,00 Lt pajamų, tačiau jos neapskaitytos bendrovės kasos knygoje (44-45 priedai) <...>.

Nuo 2012-06-28 iki 2012-08-21 ir nuo 2012-09-26 iki 2012-12-31 tyrimui pateikta kasos knyga, tačiau nepateikti kasos pajamų bei išlaidų dokumentai <...>.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) įrašus kasos knygoje fiziniam asmeniui B. R. 2012-07-06 iš kasos išduota 600 Lt, o 2012-07-07 dar 400 Lt, tačiau tyrimui nepateikti kasos išlaidų orderiai ir nenurodyta išmokėtų piniginių lėšų paskirtis (46 priedas) <...>.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2011-05-02 kasos išlaidų orderį Nr. 017 fiziniam asmeniui B. R. iš kasos išduota 1.300 Lt. Piniginių lėšų išmokėjimo pagrindas nurodytas kaip už A. B. pasitikimą, vietinius pervežimus, būsto rezervacijos mokestį (13 priedas), pagal 2012-05-01 kasos išlaidų orderį Nr. A-20 I. M. iš kasos išduota 1 300 Lt (47 priedas), tačiau šios sumos (2600 Lt) neapskaitytos bendrovės kasos knygoje <...>.

Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) debitorių - kreditorių įsiskolinimų registrai pagal įmonės, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kada atsirado, kaip keitėsi ir kokie tiriamuoju laikotarpiu buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tarpusavio įsiskolinimai <...>.

Tuo bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" bei šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Pagal „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių", patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 4 punkto nuorodą „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, o pagal šių taisyklių 5 punkto nuorodą „pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje...".

Taip pat bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą „ūkinių operacijų ir ūkinių Įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose". Pagal „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių", patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 16 punkto nuorodą „ visos kasos operacijos Įrašomos Į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai“.

Kadangi iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos be pateisinančių dokumentų buvo išmokėta 14397,69 Lt pinigų, ne visi tyrimui pateikti kasos pajamų bei išlaidų dokumentai apskaityti kasos knygoje, tyrimui pateiktos dvi UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos, kuriose skiriasi to paties laikotarpio kasos grynųjų pinigų likučiai, o tyrimui nepateikti bendrovės atliktų grynųjų pinigų inventorizacijų dokumentai, debitorių - kreditorių įsiskolinimų registrai pagal įmones iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus„ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ <...>.

Tyrimui pateiktos trys UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos, kuriose skiriasi to paties laikotarpio kasos grynųjų pinigų likučiai. Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) atliktų grynųjų pinigų inventorizacijų dokumentai, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti kodėl skiriasi to paties laikotarpio kasos grynųjų pinigų likučiai <...>.

Tuo bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „į apskaitą privaloma Įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius Įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, Įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" bei šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais". Pagal „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių", patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 4 punkto nuorodą „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį", o pagal šių taisyklių 5 punkto nuorodą „pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje..." <...>.

Taip pat bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose". Pagal „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių", patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 16 punkto nuorodą „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai".

Kadangi iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos be pateisinančių dokumentų buvo išmokėta 14 397,69 Lt pinigų, ne visi tyrimui pateikti kasos pajamų bei išlaidų dokumentai apskaityti kasos knygoje, tyrimui pateiktos trys UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos, kuriose skiriasi to paties laikotarpio kasos grynųjų pinigų likučiai, o tyrimui nepateikti bendrovės atliktų grynųjų pinigų inventorizacijų dokumentai, debitorių - kreditorių įsiskolinimų registrai pagal įmonės iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. <...>.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas". <...>.(8 t., b.l. 7-22).

2015-03-05 internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole aprašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikiamos paslaugos dėl įdarbinimo užsienyje (8 t., b.l.196-197, 9 t. b.l. 136-144)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys (7 t., b.l. 32-59, 8 t., b.l. 32, 111-141, CD).

UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens duomenys (8 t., b.l. 198-200).

2011-03-09 tarp UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta paslaugų teikimo sutartis (2 t., b.l. 4).

2011-07-03 tarp UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta vertimo paslaugų sutartis Nr. DOC-PACK-2011 (4 t., b.l. 24).

2013-06-28 tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta vertimo paslaugų sutartis Nr. S-03 (7 t., b.l. 16-18).

UAB (duomenys neskelbtini) SEB, Swedbank, Snoro bankų sąskaitų išrašuose nurodyti reikšmingi tyrimui duomenys (6 t., b.l. 19-40, 69-80, 94-97).

UAB (duomenys neskelbtini) SEB, Swedbank, Snoras bankų sąskaitų išrašuose nurodyti reikšmingi tyrimui duomenys (6 t., b.l. 46-59, 67-68, 98-138).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-06-04 patikrinimo akte nurodyti reikšmingi tyrimui duomenys (4 t., b.l. 135-156).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Nenustatyta, kad nukentėjusieji ir liudytojai dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį I. M.. Jų paaiškinimai yra nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamojo I. M. kaltės įrodymai.

Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams ir juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo I. M. kaltės įrodymai.

Kaltinamasis I. M. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, jog teikė konsultavimo paslaugas, tačiau labiausiai klientams buvo akcentuojama įdarbinimo galimybė. Iš klientų buvo paimti pinigai, tačiau paties įdarbinimo paslauga nebuvo suteikta. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltinamasis nurodė, jog bandė ją tvarkyti pats, nesamdė profesionalų, todėl padarė klaidą. Dėl visų nusikalstamų veikų kaltinamasis I. M. nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo ir aukščiau išvardinti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis I. M. nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko pagal panašią schemą. Nukentėjusieji susidomėdavo (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje pateiktais duomenimis apie teikiamas įdarbinimo paslaugas. Jie susisiekdavo su I. M. ir šis pasiūlydavo susitikti UAB (duomenys neskelbtini) patalpose bei aptarti įdarbinimo sąlygas. Nukentėjusiesiems I. M. pasiūlydavo realiai neegzistuojančius darbo pasiūlymus ir pasirašydavo su jais konsultavimo paslaugų sutartis su paslaugų priėmimo-perdavimo aktais, kurie turėdavo nukentėjusiesiems garantuoti, kad su I. M. aptartos įdarbinimo paslaugos suteiktos ir sutarties tikslai pasiekti. Po to I. M. nurodydavo įvairias priežastis, kodėl prieš būdami įdarbinti užsienyje nukentėjusieji turi iš anksto sumokėti tam tikras pinigų sumas. Vienų nukentėjusiųjų atžvilgiu išankstinis mokestis buvo įvardytas kaip socialinio draudimo mokestis, kitų – kaip užstatas, garantuojantis, kad nukentėjusieji išvyks dirbti į užsienį. Kaip patvirtinimą už sumokėtas lėšas, I. M. pateikdavo nukentėjusiesiems pasirašyti pagamintus žinomai netikrus kasos pajamų orderius, kuriuose buvo nurodyta, jog mokama už įvairių įmonių suteiktas paslaugas. Be to kaltinamasis I. M. duodavo nukentėjusiesiems pasirašyti paprastuosius vekselius, pagal kuriuos jie įsipareigodavo sumokėti už neva surastą darbą, nors iš tiesų joks darbas nukentėjusiesiems nebuvo surastas, o atvykę į užsienį jie patys turėjo apmokėti savo atvykimo, pragyvenimo išlaidas. Vėliau šiuos vekselius kaltinamasis I. M. pateikdavo antstoliams arba skolų išieškojimo įmonėms, siekdamas išieškoti skolas.

Taip pat, remiantis baudžiamosios bylos medžiagoje esančia 2014-11-18 Nr. 5-1/129 specialisto išvada dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos ir paties kaltinamojo I. M. prisipažinimu bei kitais bylos medžiagoje esančiais įrodymais, konstatuotina, jog apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-07-01, iš UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos be pateisinančių dokumentų buvo išmokėta 14 397,69 Lt (ekvivalentas – 4169,86 eur) pinigų, ne visi tyrimui pateikti kasos pajamų bei išlaidų dokumentai buvo apskaityti kasos knygoje, buvo apgaulingai vedamos trys UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos knygos, kuriose skiriasi to paties laikotarpio kasos grynųjų pinigų likučiai, nebuvo bendrovės atliktų grynųjų pinigų inventorizacijų dokumentų, debitorių - kreditorių įsiskolinimų registrų pagal įmones, dėl ko dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis I. M. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą savo nusikalstamų veikų pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir turtines teises (šeši epizodai), suklastojo žinomai netikrus dokumentus (šeši epizodai) ir apgaulingai tvarkė apskaitą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo I. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šeši epizodai), 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (šeši epizodai). Kaltinamasis I. M. suvokė, kad daro neteisėtas veikas, ir norėjo taip veikti, todėl jo veikose yra tyčia padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo I. M. kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis I. M. padarė dvylika tyčinių nesunkių nusikaltimų ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas (9 t., b. l. 53-54); administracine tvarka baustas (9 t., b. l. 83-97); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2005-10-17 iki 2005-11-09, diagnozė: vidutinio sunkumo depresijos epizodas, mišrus asmenybės sutrikimas (9 t., b. l. 100); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (9 t., b. l. 99); Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (9 t., b. l. 101).

Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę taip pat lengvina tai, jog jis savo noru visiškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam I. M. skiriant BK 182 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies numatytas baudos bausmes. Šios bausmės bendrintinos ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė. Nustatydamas galutinės bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teistas, baustas administracine tvarka, augina bronchine astma sergantį sūnų D. M., gim. 2009-03-09), byloje nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Kardomoji priemonė

2015-03-06 kaltinamajam I. M. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (9 t., b. l. 34-35).

Civiliniai ieškiniai

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam I. M. nukentėjusysis J. K. pareiškė 803,93 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (5 t., b.l. 45-46), nukentėjusysis Ž. L. pareiškė 725 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (5 t., b.l. 70-71), nukentėjusioji K. K. pareiškė 463 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (5 t., b.l. 135-136), o nukentėjusioji L. P. pareiškė 1158,48 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 168-169). Bylos duomenimis, kaltinamasis I. M. atlygino savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (4 t., b.l. 87-88 ir 10 t., b.l. 91, 93, 94, 95, 105). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam atlyginus nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nukentėjusieji-civiliniai ieškovai civilinių ieškinių atsisakė ir laikytina, jog jų baudžiamojoje byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžė, kurioje yra UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai bei kiti veiklos dokumentai, 9 tomai, saugoma Vilniaus aps. VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje (8 t., b.l. 165-166); kompaktinė laikmena su K. K. ir I. M. garso įrašu; kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyta UAB (duomenys neskelbtini) kasos knyga; kompaktinė plokštelė su duomenimis iš AB „Swedbank“, laikomi voke prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiosios L. P. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiosios L. P. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiosios N. Č. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiosios N. Č. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiojo Ž. L. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiojo Ž. L. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiosios K. K. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikalstama veika nukentėjusiosios K. K. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę – 20 MGL, t.y., 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt centų) eurų dydžio baudą;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 40 MGL, t.y., 1506,40 (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir keturiasdešimt centų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti I. M. galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL, t.y. 1883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti I. M., kad jam paskirta 50 MGL, t.y. 1883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) eurų dydžio bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 (visuose bankuose įmokos kodas 6801). Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

I. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dėžę, kurioje yra UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai bei kiti veiklos dokumentai, 9 tomai, saugomą Vilniaus aps. VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

Kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę laikmeną su K. K. ir I. M. garso įrašu; kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyta UAB (duomenys neskelbtini) kasos knyga; kompaktinę plokštelę su duomenimis iš AB „Swedbank“, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius

Paminėta tekste:

BK 155 str. Įžeidimas

BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas

DK 88 str. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas

BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

BPK 297 str. Nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu

Vieša sprendimų paieška