Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-06-23][nuasmeninta nutartis byloje][1S-183-1020-2022].docx
Bylos nr.: 1S-183-1020/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str.)
Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
Kvalifikuotas turto prievartavimas (BK 181 str. 2-3 d.)
Kvalifikuotas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas (BK 254 str. 2 d.)
Didelės vertės turto prievartavimas (BK 181 str. 3 d.)
Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas (BK 254 str.)
Turto prievartavimas (BK 181 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (BK XXXVI skyrius)

?

Byla Nr. 1S-183-1020/2022

Proceso Nr. 1-01-2-00024-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.3; 2.14.4                  (S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas pratęstas 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 24 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.                                            Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-954/2022 M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir BK 254 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš nukentėjusiuosius panaudoti psichinę prievartą, fizinį smurtą ir jį panaudodamas, atvirai savo ir organizuotos grupės narių naudai vertė nukentėjusiuosius perduoti didelės vertės turtą bei pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:

1.1.                      M. G., turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariais T. P., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K. pareikalauti iš nukentėjusiųjų R. V. ir M. S. perduoti didelės vertės – 200 000 Eur dydžio turtą. Tuo tikslu, T. P., veikdamas pagal organizuotos grupės narių sukurtą planą, panaudodamas psichinę prievartą – siekdamas įbauginti R. V. ir M. S., 2017 m. spalio mėnesį iki 2017 m. spalio 17 d. kelis kartus susitiko su nukentėjusiaisiais ir pranešė šiems, jog asmenų, susijusių su nusikalstamu pasauliu, atstovai nepatenkinti R. V. ir M. S. gera turtine padėtimi, kad dėl to šiems gali kilti problemų ir kad T. P. gali padėti problemas išspręsti. Kaip ir buvo suplanuota organizuotos grupės narių, R. V. ir M. S. po panaudotos psichologinės prievartos, žinodami apie gerus T. P. ryšius su E. Ž., paprašė surengti su pastaruoju susitikimą. Veikdamas pagal planą, T. P. 2017 m. spalio 17 d. organizavo R. V. ir M. S. susitikimą su E. Ž. (duomenys neskelbtini) sodyboje „L“, adresu (duomenys neskelbtini), pranešė bendrininkams tikslų nukentėjusiųjų atvykimo laiką, pats nuvažiavo kartu su nukentėjusiaisiais, maskuodamas savo tikrąjį vaidmenį daromame nusikaltime. 2017 m. spalio 17 d. apie 20 val. R. V., M. S. ir T. P. atvykus į pirties patalpas, M. G., T. P., E. Ž., R. A., L. O. ir V. K., veikdami pagal išankstinį susitarimą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš nukentėjusiųjų perduoti didelės vertės – 200 000 Eur dydžio turtą: M. G., E. Ž., L. O. ir R. A. panaudojo psichinę prievartą – pasikeisdami priekaištavo nukentėjusiesiems, kad R. V. ir M. S. per daug gerai gyvena ir nesidalina pinigais, finansiškai neremia (duomenys neskelbtini) ir bausmę atliekančių nusikalstamo pasaulio atstovų, grasino panaudoti fizinį smurtą – nuplakti nukentėjusiuosius.

1.2.                      Tęsdami nusikalstamus turto prievartavimo veiksmus ir iš T. P. žinodami, kad M. S. į susitikimą pirtyje atvyko su savimi turėdamas savigynai išduotą šaunamąjį ginklą, bendru susitarimu M. G., T. P., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K., panaudodami psichinį smurtą, pagrobė iš M. S. teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Kevin“, Nr. (duomenys neskelbtini), su 6 vnt. 9 mm kalibro šovinių „Luger“, kuriuos iš nukentėjusiojo, prieš tai šį apieškojęs, atėmė V. K..

1.3.                      M. G., E. Ž., L. O. ir R. A. panaudojus psichinę prievartą bei pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, V. K. pagrobus M. S. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, L. O. užrašė ant popieriaus lapelio prievartaujamą 200 000 Eur sumą. Tuomet M. G. nurodė, kad tokią pinigų sumą R. V. ir M. S. yra skolingi jiems – M. G., T. P., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K. už neteisingą gyvenimą. M. S. ir R. V. atsisakius mokėti reikalaujamą pinigų sumą, E. Ž. panaudojo fizinį smurtą – sudavė vieną smūgį kumščiu M. S. į veidą ir kartu su M. G. panaudojo psichinę prievartą – išsitraukė ir atvirai demonstravo nukentėjusiesiems peilius, taip siekdami juos įbauginti, reikalavo iš pastarųjų nurodyti, kada R. V. ir M. S. gali pradėti mokėti reikalaujamą pinigų sumą.

1.4.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus pagal suderintą planą, M. G. nurodė nukentėjusiuosius „pamokyti“, po ko V. K. antrankiais prirakino M. S. prie pirmame pirties aukšte esančių laiptų pakopų ir supinta šokdyne sudavė M. S. ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros juosmeninėje dalyje, sėdmenyse, dešinėje šlaunyje, dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, blauzdose, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Iš karto po fizinio smurto panaudojimo prieš M. S., V. K. tais pačiais antrankiais prirakino prie pirmame pirties aukšte esančių laiptų R. V. ir supinta šokdyne sudavė šiam ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus abiejų šlaunų užpakaliniuose paviršiuose, dešiniame šone, sėdmenyse, dešinio klubo sąnario srityje, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Po to M. G. nurodė, kad nukentėjusieji reikalaujamą pinigų sumą turi sumokėti per T. P. bei pagrasino, kad atsisakius vykdyti organizuotos grupės narių reikalavimus bus sugadintas ar sunaikintas R. V. ir M. S. turtas.

1.5.                      Tęsiant organizuotos grupės nusikalstamą veiką ir siekiant priversti nukentėjusiuosius sumokėti reikalaujamą pinigų sumą, R. A. 2018 m. sausio 9 d. apie 16 val. atsekė paskui R. V. į automobilių plovyklą „A“, esančią (duomenys neskelbtini), ir už tai, kad nukentėjusieji R. V. ir M. S. nevykdo M. G., T. P., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K. reikalavimo perduoti didelės vertės turtą, panaudojo fizinį smurtą - kumščiu sudavė R. V. vieną smūgį į veido sritį, padarydamas odos nubrozdinimą kaktoje ir poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

1.6.                      Tokiu būdu M. G., neturėdamas teisėto pagrindo, savo ir organizuotos grupės narių T. P., E. Ž., R. A., L. O., V. K. naudai, panaudodamas psichinę prievartą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, atvirai reikalavo nukentėjusiųjų R. V. ir M. S. perduoti didelės vertės – 200 000 Eur dydžio turtą ir pagrobė M. S. teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Kevin“, Nr. (duomenys neskelbtini), su 6 vnt. 9 mm kalibro šovinių „Luger“.

2.                                            M. G. laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 10 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymas vėlesniais teismų sprendimais tęstas iki 2018 m. liepos 10 d. Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu 2018 m. birželio 25 d. perdavus Kauno apygardos teismui, šis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 123 straipsnio 6 dalimi, 2018 m. liepos 9 d. nutartimi M. G. taikytą suėmimą pakeitė į dvi švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą ir 10 000 Eur dydžio užstatą. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. spalio 10 d. nutartimis intensyvios priežiūros terminas M. G. buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra M. G. panaikinta, kadangi kaltinamasis buvo pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo komisijos 2021 m. liepos 27 d. nutarimu M. G. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi M. G. vėl paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nustatant jos taikymo terminą 3 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi intensyvios priežiūros terminas pratęstas dar 3 mėnesiams iki 2022 m. gegužės 24 d.

3.                                            Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas M. G. pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 24 d. Kaltinamajam M. G. nustatytos šios intensyvios priežiūros sąlygos: a) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; b) nuo 01.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje esančioje (duomenys neskelbtini); c) neišvykti už Lietuvos Respublikos ribų; d) nebendrauti su kaltinamaisiais R. A., T. P., E. Ž., V. K., L. O. ir nukentėjusiaisiais R. V. ir M. S..

II. Skundo argumentai

4.                                            Kaltinamasis M. G. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 14 d. nutartį ir jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, užstatą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos komisariate.  

4.1.                      Kaltinamojo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino ar jo atžvilgiu vis dar egzistuoja pagrindai pratęsti intensyvios priežiūros taikymo terminą ir tiesiog automatiškai jį pratęsė dar trims mėnesiams. M. G. įsitikinimu, tokia teismo nutartis prieštarauja objektyvumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

4.2.                      M. G. pažymi, kad nors ir yra kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos tik išimtinai ilgalaikės terminuotos laisvės atėmimo bausmės, dėl šių veikų jo atžvilgiu dar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kaltinamasis teigia, kad jo atžvilgiu taikant tokio griežtumo kardomąją prievartą yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.

4.3.                      M. G. įsitikinimu, siekiant įgyvendinti kardomosios priemonės tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pakanka ir šiuo metu jo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – užstato. Anot kaltinamojo, teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog tris savaites po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu buvo taikomas tik užstatas. Kaltinamojo teigimu, ši kardomoji priemonė buvo pakankama ir minėtu laiku visiškai užtikrino jai keliamus tikslus ir uždavinius.

4.4.                      Kaltinamasis taip pat pažymi, kad turi nepilnametę dukrą, kuria rūpinasi ir privalo materialiai išlaikyti bei su kuria leidžia laiką kartu. Taip pat pabrėžia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir stiprius socialinius ryšius. M. G. teigimu, nagrinėjamoje byloje jis jau yra davęs parodymus bei visada atvyksta į teismo posėdžius. Per laikotarpį kai jo atžvilgiu yra taikoma intensyvi priežiūra – jis niekada nepažeidė šios kardomosios priemonės reikalavimų. Ant kojos uždėtas prietaisas jam kelia nepatogumų, nes jis yra nuolat matomas aplinkinių ir pastariesiems kyla abejonių dėl jo patikimumo. M. G. teigia, jog jis pats ir jo artimieji jaučiasi nejaukiai tais atvejais, kai eina į vietą, kur jam tenka nusirengti viršutinius rūbus (pvz., baseiną).  

4.5.                      Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, pratęsdamas intensyvios priežiūros taikymo terminą, konstatavo, jog ši priemonė užtikrins ir M. G. taikomo lygtinio paleidimo tikslus. Visgi M. G. teigimu, probacijos ir kardomosios priemonės yra skiriamos siekiant visiškai skirtingų tikslų, todėl akivaizdu, kad teismo jam paskirta kardomoji priemonė yra perteklinė. Kaltinamojo teigimu, skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad intensyvios priežiūros taikymo terminas buvo pratęstas dėl to, kad šiuo metu nagrinėjamoje byloje yra paskirta ekspertizė ir bylos nagrinėjimas artimiausiu metu nebus atnaujintas. Anot M. G., šios aplinkybės nėra niekaip susijusios su kardomosios priemonės tikslais.

III. Teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. G. skundas atmestinas. 

5.                                            Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra teisėta ir būtina, o nustatyti apribojimai ir kardomosios priemonės sąlygos – proporcingos.

6.                                            Pagal BPK 

119, 120 ir 1311 straipsnio nuostatas, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslų – užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

7.                                            Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančiais bylos duomenimis, tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų M. S. ir R. V. bei liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialistų išvadose, kratų, daiktų apžiūrų protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Tuo pačiu teismas pažymi, kad skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos taikymo terminą) nebūtina nustatyti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – šiuo atveju intensyvios priežiūros – skyrimo ar jos termino pratęsimo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai išsprendžiami tik baigus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, kai byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

8.                                            Iš skundžiamos Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties turinio matyti, kad teismas sprendimą pratęsti kardomosios priemonės terminą grindė egzistuojančia realia galimybe, jog būdamas neprižiūrimas M. G. gali pasislėpti nuo proceso ir daryti naujas nusikalstamas veikas (skundo medžiagos 7 l.; skundžiamos nutarties 3 l.). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nors ir lakoniškai, tačiau taikomos kardomosios priemonės būtinybę grindė ir kitais BPK 119 straipsnyje nurodytais tikslais, t. y. siekiu užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir galimo nuosprendžio įvykdymą.

9.                                            Aukštesnysis teismas sutinka su bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad siekiant užkirsti naujoms nusikalstamoms veikoms, M. G. atžvilgiu tikslinga taikyti griežtus ribojimus numatančias kardomąsias priemones. Nagrinėjamoje situacijoje naujų ir visuomenei išties labai pavojingų nusikalstamų veikų padarymo rizika pagrįstai įžvelgta vien tik vertinant byloje pareikšto kaltinimo esmę - galimai organizuotoje grupėje veikusio kaltinamojo atliktus aktyvius ir bauginamuosius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu bei galimai jo duotus nurodymus bendrininkams panaudoti fizinį smurtą. Be to, vadovaujantis LITEKO sistemoje bei skundo nagrinėjimo medžiagoje esančiais duomenimis, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų įvykių metu M. G. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12540-15 dėl pasikėsinimo nužudyti ir turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu (kaltinamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl to vėliau pripažintas kaltu, pagal šį nuosprendį jau yra atlikęs dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei iš pataisos įstaigos yra paleistas lygtinai). Minėtame ikiteisminiame tyrime M. G. atžvilgiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. buvo taikomos net kelios švelnesnės nei intensyvi priežiūra kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, o iki 2017 m. spalio 6 d. ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Visgi, vadovaujantis nagrinėjamoje byloje pareikštu kaltinimu, šių kardomųjų priemonių kompleksas M. G. galimai neatgrasė nuo 2017 m. spalio mėnesį veikiant organizuotoje grupėje įvykdyto šaunamojo ginklo pagrobimo ir pradėto vykdyti turto prievartavimo. Tokie M. G. charakterizuojantys duomenys byloja apie galimą jo polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas, kuriam pažaboti būtinas griežtus ribojimus sukeliančių procesinės prievartos priemonių taikymas.

10.                                            Be to, aukštesnysis teismas sutinka ir su Kauno apygardos teismo įžvelgta galima M. G. pasislėpimo nuo proceso rizika. Skirtingų pakopų ir skirtingų sudėčių teismai, spręsdami M. G. skirtinų kardomųjų priemonių klausimą, ne kartą pažymėjo, kad jis praeityje yra gyvenęs užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini) ir turi ten pažįstamų, jog įmonė, kurioje kaltinamasis dirba, bendradarbiauja su asmenimis užsienyje bei kad dalis galimų M. G. bendrininkų nuo baudžiamojo proceso yra pasislėpę. Visos šios aplinkybės, kaltinamajam gresiančios griežtos bausmės kontekste, sudaro pagrindą manyti, jog pastarasis gali vengti proceso, nepaisant to, kad jis bendrauja su nepilnamete dukra ir turi darbą (šios abi aplinkybės egzistavo ir galimų nusikalstamų veikų padarymo metu) bei fakto, jog šiuo metu jis yra vedęs.

11.                                            Taigi apie galimą M. G. slėpimosi nuo proceso ir naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką teismas sprendžia tiek iš pačių kaltinime inkriminuotų veikų padarymo aplinkybių, tiek iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų.

12.                                            Aukštesnysis teismas, turėdamas omenyje kaltinimų ir kaltinamajam taikomų suvaržymų pobūdį, konstatuoja, kad siekis eliminuoti minėtas rizikas pateisina taikomą kardomąją priemonę, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos yra adekvačios ir pateisinamos tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

13.                                            Priešingai, nei nurodoma kaltinamojo skunde, teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos suteikia jam galimybes palaikyti tiek darbinius, tiek ir šeiminius ryšius. Su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais, kurie, beje, iš esmės siejami tik su ribojimais išvykti už Lietuvos Respublikos ribų ir kontaktuoti su kitais kaltinamaisiais bei nukentėjusiaisiais šioje byloje, kaltinamasis gali iš esmės beveik visa apimtimi naudotis teise į darbą, būdamas savo gyvenamojoje vietoje rūpintis šeima ir artimaisiais bei leisti laisvalaikį. Vadovaudamasis LITEKO sistemoje esančiais bylos duomenimis, aukštesnysis teismas pažymi, kad M. G. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymus, buvo nuosekliai švelninamos. Antai, iš pradžių kaltinamasis savo gyvenamojoje vietoje privalėjo būti daug ilgesnį paros laiką bei apskritai negalėjo palikti savo gyvenamosios vietos rajono ribų. Visgi, ilgėjant intensyvios priežiūros taikymo trukmei, Kauno apygardos teismo nutartimis M. G. buvo leidžiama vis ilgiau nebūti namuose ir, nepažeidžiant dienotvarkės, keliauti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip jam suteikiant vis daugiau laisvės ir galimybių dirbti. Be to, teismas tenkino ne vieną M. G. prašymą dėl leidimo išvykti, atostogų ir pan., taip laikinai pastarajam leisdamas nesilaikyti nustatytos dienotvarkės.

14.                                            Kaltinamojo skunde nurodyti nepatogumai yra adekvatūs ir nenusveria siekiamo tikslo, dėl kurio tolimesnis intensyvios priežiūros taikymas yra būtinas. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl akivaizdu, kad dėl jos taikymo asmeniui kyla tam tikrų nepatogumų. Be to, šiuo atveju, nepatogumai, kuriuos skunde įvardija kaltinamasis (dėl dėvimo stebėjimo įtaiso jam ir jo artimiesiems nesmagu prieš aplinkinius ir pan.), nelaikytini tiek rimtais, kad būtų galima konstatuoti taikomos priemonės perteklinį pobūdį. Be to, nors kaltinamasis skunde akcentuoja, kad per visą intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį nė karto nepažeidė nustatytų kardomosios priemonės sąlyga, ši aplinkybė yra paneigta objektyviais duomenimis. Antai, iš LITEKO sistemoje esančių nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad visai neseniai – 2022 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teisme iš Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos buvo gautas pranešimas apie tai, kad M. G. pažeidė jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas. Šis neseniai padarytas pažeidimas, taip pat šio sprendimo 9 pastraipoje nurodytos aplinkybės apie anksčiau kitoje byloje jo atžvilgiu taikytas kardomąsias priemones ir jų neefektyvumą, rodo, kad M. G. taikoma kardomoji priemonė yra pagrįsta tol, kol egzistuoja minėtos rizikos ir kitomis kardomosiomis priemonėmis jų negalima eliminuoti.

15.                                            Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas svarstė klausimą, ar intensyvi priežiūra gali būti pakeista kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, ir apie tai pasisakė, atskirai paminėdamas ir M. G. atžvilgiu taikomą kardomąją priemonę užstatą bei faktą, jog jo atžvilgiu yra taikoma probacija (žr. skundžiamos nutarties 3 l.; skundo medžiagos 7 l.). Apygardos teismas pagrįstai manė, kad užstatas, net ir su probacijos pagrindu M. G. atžvilgiu taikoma priežiūra, šiuo atveju būtų nepakankami siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtų tikslų šiuo atveju nebūtų galima pasiekti net ir papildomai taikant kitas M. G. skunde nurodomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Pirma, kaip jau minėta, skunde nurodytos kardomosios priemonės M. G. buvo paskirtos kitame ikiteisminiame tyrime, bet galimai neužkirto jam kelio vykdyti šioje byloje inkriminuojamas veikas. Antra, visos minėtos priemonės – kaltinamojo minimos trys kardomosios priemonės ir probacija – visgi nesudarytų realių ir pakankamų garantijų, apribojančių kaltinamojo galimybes surasti kitus asmenis (kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius), lankytis įprastose jų buvimo vietose, kas ir buvo vienas iš pagrindų aptariamos kardomosios priemonės skyrimui. Minėtos priemonės galbūt ir galėtų būti pakankamos eliminuojant asmens pasislėpimo riziką, tačiau nepašalintų naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos.

16.                                            Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajam M. G., po jo paleidimo lygtinai iš pataisos įstaigos, jau yra taikoma ilgiau nei pusmetį (iki kaltinamojo pasiuntimo į pataisos įstaigą ši priemonė buvo taikoma dar beveik pusantrų metų), tačiau tokio griežtumo kardomoji priemonė, turint omenyje ir bendrą suvaržymų trukmę dėl anksčiau jo atžvilgiu taikyto suėmimo, taip pat ir vertinant bylos eigą, bei joje paskirtą ekspertinį tyrimą, nevaržo kaltinamojo teisių labiau, nei to reikia siekiamiems tikslams. Turint omenyje M. G. inkriminuojamų veikų sunkumą ir pobūdį, įžvelgiamas procesines rizikas bei kaltinamojo atžvilgiu taikomų ribojimų trukmę, o ypač pakankamai siaurą jų apimtį – taikoma procesinė prievartos priemonė yra proporcinga, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartis, yra teisėta ir pagrįsta. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

kaltinamojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                 Ernestas Rimšelis


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK