Civilinė byla Nr. 2A-376-407/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01607-2012-4

                          Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d.  sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4392-340/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams A. M., S. M., G. K. ir R. K. dėl nuostolių ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

Tarp ieškovo UAB ,,Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB ,,Hansa lizingas“; lizingo davėjas) ir UAB ,,Auva“ (lizingo gavėjas) 2007 m. balandžio 4 d. buvo sudarytos lizingo sutartys Nr. LT049715 ir Nr. LT049717 (toliau – Lizingo sutartys), už kurių įvykdymą laidavo atsakovai G. K., A. M., S. M. ir R. K.. Lizingo gavėjui UAB ,,Auva“ nevykdant įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis, 2009 m. rugpjūčio 3 d. jos buvo nutrauktos. Ieškovas nurodė, kad nutraukus Lizingo sutartis liko nepadengtas 10 275,74 Lt įsiskolinimas, be to, dėl Lizingo sutarčių nutraukimo ieškovas patyrė 246 982,75 Lt nuostolį iš turto pardavimo. Ieškovas nurodė, kad nei lizingo gavėjas, nei laiduotojai neįvykdė pareigos padengti įsiskolinimą. Lizingo gavėjui UAB ,,Auva“ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Šioje byloje ieškovas ieškinį pareiškė atsakovams, kaip laiduotojams, pažymėdamas, kad nė su vienu iš atsakovų laidavimo sutartys nebuvo nutrauktos. Pasak ieškovo, UAB ,,Swedbank lizingas“ paskolų komiteto 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas dėl buvusių UAB ,,Auva“ akcininkų G. K. ir R. K. laidavimo panaikinimo nebuvo realizuotas. Pateiktu ieškiniu ieškovas UAB ,,Swedbank lizingas“ iš atsakovų prašė solidariai priteisti 10 275,74 Lt įsiskolinimą, 246 982,75 Lt nuostolius iš turto pardavimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis 2008 m. kovo 27 d. pardavė jam priklausančias UAB „Auva“ akcijas A. M. ir S. M., taip pat buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų; prieš parduodamas akcijas gavo kitų UAB ,,Auva“ akcininkų ir UAB „Swedbank lizingas“ žodinį patvirtinimą, kad nuo jo laidavimo bus atsisakyta. Kadangi akcininkas A. M. tuo metu dirbo UAB „Sewdbank lizingas“, nekilo abejonių, kad laidavimo sutartys nebegalioja. Pasak atsakovo G. K., 2009 m. paaiškėjo, kad jis banko informacinėje sistemoje dar yra apskaitytas kaip UAB „Auva“ laiduotojas; jam buvo paaiškinta, kad kiti akcininkai nesumokėjo kažkokio mokesčio, todėl atsisakymas nuo laidavimo įstrigo. Atsakovo G. K. nuomone, ieškovas yra atsisakęs nuo atsakovo G. K. laidavimo, todėl ieškinys jo atžvilgiu yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui UAB ,,Swedbank lizingas“ iš atsakovų G. K., A. M., S. M. ir R. K. solidariai bendrą 257 258,49 Lt sumą ir 6 145 Lt bylinėjimosi išlaidų; 2014 m. spalio 1 d. papildomu sprendimu priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Teismas nurodė, kad laidavimo sutartis galima tik rašytinės formos (CK 6.79 str.), todėl bet koks laidavimo sutarties pakeitimas (sutarties nutraukimas, atleidimas laiduotojo nuo prievolės) turėjo būti įformintas laidavimo sutarties šalių (laiduotojo ir lizingo bendrovės įgalioto atstovo) raštišku susitarimu, tačiau toks susitarimas šalių pasirašytas nebuvo. Teismo nuomone, 2008 m. rugpjūčio 13 d. UAB ,,Swedbank lizingas“ kredito komiteto sprendimas, kuriame be kitų lizingo sutarties pakeitimo sąlygų buvo nurodyta, kad buvusių įmonės akcininkų G. K. ir R. K. laidavimai naikinami, vertinamas kaip vidinis ieškovo dokumentas ir prielaida padaryti atitinkamus laidavimo sutarčių pakeitimus. Ieškovas pasirašė su lizingo gavėju UAB „Auva“ susitarimą apie lizingo sutarčių sąlygų pakeitimus, tačiau kredito komiteto ketinimo nutraukti laidavimo sutarties su atsakovu galiojimą neįgyvendino. Pasak teismo, laidavimo sutartys su atsakovais G. K. ir R. K. nutrauktos nebuvo, todėl jos galioja. Teismo vertinimu, kitos atsakovo G. K. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis pardavė akcijas, pasitraukė iš bendrovės vadovo pareigų, neteko galimybės kontroliuoti ir daryti įtaką lizingo sutarčių vykdymui ir pan., neturi reikšmės laidavimo sutarties galiojimui. Teismas nustatė, kad UAB ,,Auva“ nepadengė 10 275,74 Lt įmokų pagal lizingo sutartis, be to, ieškovas patyrė 246 982,75 Lt nuostolių iš turto pardavimo, todėl esant galiojančioms laidavimo sutartims, sprendė, kad yra pagrindas priteisti šias sumas iš atsakovų. Teismas pažymėjo, kad lizingo sutarčių sąlygos buvo keičiamos pratęsiant mokėjimo terminus, siekiant išsaugoti sutartis, t. y. sutartys buvo keičiamos lizingo gavėjo naudai. Be to, pasak teismo, aplinkybė, kad laiduotojai nebuvo informuojami apie lizingo sutarčių pakeitimus, neturi reikšmės, nes pagal laidavimo sutarčių sąlygas laiduotojai įsipareigojo vykdyti lizingo gavėjo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis su visais tolimesniais papildymais ir pakeitimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas G. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo iš apelianto ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl reikalavimo, pareikšto apeliantui G. K., atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas aplaidžiai vykdė savo pareigas ir nepasinaudojo Lizingo sutarčių 2.15 punktu, numatančiu, kad lizingo davėjas turi teisę gauti informaciją apie lizingo gavėjo turimas sąskaitas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir jose esamas lėšas. Tokiu būdu ieškovas nevaldė lizingo gavėjo finansinės situacijos ir nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų tikrąją tuo metu buvusią lizingo gavėjo UAB ,,Auva“ finansinę padėtį kol įmonei dar nebuvo iškelta bankroto byla.

2. Nuo 2008 m. kovo 27 d. (kai apeliantas pardavė turimas UAB ,,Auva“ akcijas ir buvo atleistas iš UAB ,,Auva“ vadovo pareigų) iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos (2009 m. rugpjūčio 3 d.) ieškovas apelianto neinformuodavo apie lizingo gavėjo finansinius sunkumus. Kyla klausimas, kodėl ieškovas neinformuodavo apelianto, kaip laiduotojo, kad lizingo gavėjas nevykdo finansinių įsipareigojimų, jei manė, kad apeliantas vis dar yra solidariai atsakingas su lizingo gavėju. Jei ieškovas neinformuodavo apelianto apie lizingo gavėjo įsipareigojimų nevykdymą, reiškia, kad ieškovas vadovavosi priimtu sprendimu, kuriuo laidavimas buvo panaikintas. Be to, neinformuodamas apelianto apie pradelstus lizingo gavėjo įsipareigojimus, ieškovas pažeidė laidavimo sutarties 6 punktą, numatantį, kad lizingo gavėjui neįvykdžius prievolės, lizingo davėjas pateikia laiduotojui raštišką reikalavimą įvykdyti lizingo davėjui lizingo gavėjo neįvykdytą prievolę. Taip pat lizingo davėjas niekada neinformuodavo laiduotojo apie lizingo sutarčių esminių sąlygų pasikeitimą (lizingo sutartys buvo pakeistos 4 kartus), kurie tik padidindavo laiduotojo atsakomybę.

3. UAB ,,Swedbank lizingas“ 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu apeliantui buvo panaikintas laidavimas. Minėtas sprendimas buvo patvirtintas visų aukščiausių ieškovo atsakingų asmenų. Šis teigiamas sprendimas dėl laidavimo apelianto atžvilgiu panaikinimo galiojo iki 2008 m. lapkričio 11 d., tačiau UAB ,,Swedbank lizingas“ atstovas ir vadybininkas V. P. (kuris buvo ir UAB ,,Auva“ vieno iš akcininkų A. M. artimas kolega ir draugas) nepakoregavo priimto sprendimo sąlygų bankinėje sistemoje, nors kelis kartus patikino apeliantą, kad teigiamas sprendimas dėl laidavimo panaikinimo priimtas, viskas formaliai sutvarkyta, tereikia laidavimą anuliuoti bankinėje sistemoje. Tačiau laidavimas bankinėje sistemoje nebuvo panaikintas. Nors CK 6.79 straipsnis nustato, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančią, tačiau ši norma tikrai neapibrėžia, kokios formos turėtų būti laidavimo atsisakymas ar panaikinimas, jeigu laidavimo sąlyga nėra įkelta į pagrindinės sutarties specialiąsias ar bendrąsias sąlygas. Visos rašytinės formos, kurios įvardijamos kaip oficialus UAB ,,Swedbank lizingas“ dokumentas, turėtų būti numatytos lizingo įmonės vidinėse tvarkose. Jeigu tuo metu lizingo įmonėje nebuvo tokio dokumento kaip ,,laidavimo sutarties formos nutraukimo dokumentas“, tai negalima teigti, kad laidavimo sutarties atsisakymas turėjo būti konkrečiai rašytinės formos. Pagal bankų ir lizingo įmonių praktiką, laidavimai, kurių atsisakymui yra pritarę paskirti bendrovių aukščiausi vadovai, tiesiog yra anuliuojami bankinėse programose be atskiro dokumento, o vadovaujantis tik įgaliotų asmenų ar komiteto sprendimu. 

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, nurodė, kad pagal lizingo sutarčių 2.1 punktą lizingo sutartis galioja iki visiško joje numatytų sąlygų galiojimo. Tačiau lizingo sutartį apeliantas pasirašė kaip UAB ,,Auva“ atstovas, jis pats nebuvo minėtos sutarties šalimi. Laidavimo sutarčių 21 punktas numato, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia ir juo užtikrinta prievole pagal lizingo sutartį. Laidavimo pasibaigimas apeliantui siejosi su žodiniu pranešimu iš lizingo įmonės vadybininko, kuris paaiškino, kad šią procedūrą lizingo įmonė atlieka vienašališkai, panaikindama duomenis lizingo programos sistemoje. Teisinga manyti, kad asmuo, kuris tiesiogiai jokiais ryšiais nėra susijęs su įmone, nesutinka būti jos laiduotoju jokiuose finansiniuose įmonės įsipareigojimuose.

5. Ieškovas neturi teisės reikalauti netiesioginių nuostolių – negautų palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, kadangi iškėlus įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Swedbank lizingas“ prašo atsakovo G. K. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Skirtingai nei teigia apeliantas, lizingo gavėjui susidūrus su finansiniais sunkumais, su lizingo gavėju buvo bendradarbiaujama, lizingo sutartys buvo keičiamos net kelis kartus pratęsiant turto išpirkimo laikotarpio pabaigos datą ir mokėjimo grafikus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad lizingo gavėjas apskritai turėjo sąskaitų kituose bankuose ir kaip turima informacija apie sąskaitas būtų lėmusi lizingo gavėjo galimybes vykdyti lizingo sutartis. Nors apeliantas teigia, kad ieškovas pažeidė laidavimo sutarčių 6 punktą, numatantį, kad lizingo gavėjui neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, lizingo davėjas pateikia reikalavimą laiduotojui, tačiau toks reikalavimas laiduotojams buvo išsiųstas 2010 m. sausio 8 d., ir nei apeliantas, nei kiti laiduotojai į šiuos lizingo davėjo reikalavimus nereagavo.

2. Laidavimo sutarties 1 punktu apeliantas įsipareigojo atsakyti lizingo davėjui ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas už neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis su visais tolimesniais sutarties pakeitimais ir papildymais. Taigi laidavimo sutarties 1 punkte aiškiai išreikšta apelianto valia atsakyti už lizingo gavėjo įsipareigojimus ir pagal lizingo sutarties papildymus ir pakeitimus ir ši valia buvo išreikšta rašytine forma. Dėl šios priežasties apeliantas nepagrįstai teigia, kad lizingo davėjas turėjo pareigą informuoti laiduotojus apie keičiamas lizingo sutarčių sąlygas ir toks neinformavimas neva sudaro baigtis laidavimo sutartims CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovas atsisakė laidavimo apelianto atžvilgiu. UAB ,,Swedbank lizingas“ paskolų komiteto sprendimas bei su juo susiję kiti duomenys yra konfidencialus komercinę reikšmę turintis vidinis dokumentas, kuriame lizingo bendrovė atstovui bendraujančiam su klientu nustatomos derybines ribos ir minimalios sąlygos, kurioms esant lizingo bendrovė yra apsisprendusi sudaryti atitinkamą sutartį ar jos sąlygų pakeitimą. Šiuo dokumentu išreiškiama ieškovo vidinė valia dėl sutarties ar jos sąlygų žemiausių ribų, kurių ieškovo atsakovas derybose dėl sutarties negali mažinti, todėl vien tik paskolų komiteto sprendimas, be aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštos išorinės kreditoriaus valios, negali būti laikomas aiškia ir nedviprasmiška UAB ,,Swedbank lizingas“ valia atleisti laiduotojus nuo laidavimo sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų. UAB ,,Swedbank lizingas“ pozicija išreiškiama ne vidinių įmonės struktūrinių padalinių priimtais sprendimais, o UAB ,,Swedbank lizingas“ įgaliotų atstovų pasirašytais konkretiems asmenims skirtais dokumentais, įskaitant ir oficialius bendrovės raštus, konkrečiai pateikiamus pasiūlymus ar pasirašomas sutartis. Atleidimas nuo prievolės vykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai (CK 6.129 str. 2 d.). Esant abejonių, ar kreditorius tikrai atleido skolininką nuo prievolės vykdymo, įrodyti, kad prievolė tikrai baigėsi šiuo pagrindu turi skolininkas. Kadangi CK 6.79 straipsnis imperatyviai nustato rašytinę laidavimo sutarties formą, todėl visi laidavimo sutarčių pakeitimai, tame tarpe ir susitarimas dėl atleidimo nuo prievolės pagal laidavimo sutartį, turėtų būti įforminami ta pačia įstatymo reikalaujama rašytine forma.

4. Ieškovas turi teisę reikalauti netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, kurios apskaičiuojamos sudėjus pagal lizingo sutarties įmokų grafiką turėjusias būti sumokėtas palūkanų įmokas nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos ir šie nuostoliai negali būti tapatinami su palūkanomis, atliekančiomis atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, kurių skaičiavimas, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu nutraukimas iškėlus įmonei bankroto bylą. Net iškėlus lizingo gavėjui bankroto bylą, ieškovas turi teisę reikalauti netiesioginių nuostolių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad apeliantas G. K. laidavo už lizingo gavėjo UAB ,,Auva“ prievolių pagal Lizingo sutartis Nr. LT049715 ir Nr. LT049717 įvykdymą. Ginčo, kad lizingo gavėjas UAB ,,Auva“ prievolių pagal minėtas Lizingo sutartis tinkamai neįvykdė, byloje nėra.

Pagrindinis apelianto argumentas yra tas, kad jo laidavimas baigėsi ieškovui atleidus apeliantą nuo laidavimo, t. y. UAB ,,Swedbank lizingas“ kredito komitetui 2008 m. rugpjūčio 13 d. priėmus sprendimą naikinti apelianto laidavimą. Byloje pateiktas 2008 m. rugpjūčio 13 d. UAB ,,Swedbank lizingas“ kredito komiteto posėdžio išrašas patvirtina, kad komitetas priėmė sprendimą, galiojusį iki 2008 m. lapkričio 11 d., kuriuo, be kita ko, buvo nutarta naikinti buvusio įmonės akcininko G. K. laidavimą (2 t., b. l. 19). Apeliantas sutinka, kad nei iki nurodytos kredito komiteto sprendimo galiojimo datos (2008 m. lapkričio 11 d.), nei vėliau, minėtas UAB ,,Swedbank lizingas“ kredito komiteto sprendimas nebuvo įgyvendintas. Kolegija, sutikdama su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, sprendžia, kad vien toks ieškovo kredito komiteto sprendimas nėra pakankamas konstatuoti apeliantą esant atleistą nuo laidavimo.

Skolininko atleidimą nuo prievolės vykdymo reglamentuoja CK 6.129 straipsnis. Minėtas straipsnis nenustato atleidimo nuo prievolės įvykdymo formos, todėl kreditoriaus valia gali būti išreikšta bet kokia forma, išskyrus atvejus, kai jos išraiškos formą nustato įstatymas arba sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-197/2011); be to, visais atvejais atleidimas nuo prievolės vykdymo turi būti išreikštas aiškiai ir neabejotinai (CK 6.129 str. 2 d.).  Ieškovas, pasisakydamas dėl minėto kredito komiteto sprendimo reikšmės, paaiškino, kad toks sprendimas reiškia ieškovo vidinę valią dėl sutarties ar jos sąlygų žemiausių ribų, kurių ieškovo atsakovas derybose dėl sutarties negali mažinti, o atitinkami sprendimai priimamai UAB ,,Swedbank lizingas“ įgaliotų atstovų pasirašytais konkretiems asmenims skirtais dokumentais, įskaitant ir oficialius bendrovės raštus, konkrečiai pateikiamus pasiūlymus ar pasirašomas sutartis. Šiuo atveju byloje nėra pateikta nei ieškovo oficialaus rašto (pranešimo), kuriuo būtų įgyvendintas minėtas kredito komiteto sprendimas panaikinti apelianto laidavimą, nei laidavimo sutarties šalių susitarimo nutraukti laidavimo sutartį. Pažymėtina, kad byloje pateiktais kredito komiteto sprendimais buvo sprendžiami ir kiti klausimai, įskaitant ir lizingo sutarčių termino pratęsimą, palūkanų normos pakeitimą, tačiau šie sprendimai atitinkamai buvo įforminimai šalių susitarimais. Kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovo kreditorių komiteto sprendimai yra tik tam tikra ieškovo išreikšta pozicija atitinkamais minėto komiteto kompetencijai tenkančiais klausimais, patvirtina ir tai, kad nurodomas kredito komiteto sprendimų galiojimo terminas (šiuo atveju, kaip minėta, iki 2008 m. lapkričio 11 d.).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, kolegijos vertinimu, minėtas ieškovo kredito komiteto sprendimas vertintinas tik kaip ieškovo išreikšta valia atleisti apeliantą nuo laidavimo, kuri atitinkamai turėjo būti įgyvendinta ieškovui pateikiant oficialų, ieškovo įgalioto asmens pasirašytą raštą (pranešimą) dėl laidavimo pabaigos ar šalims sudarant dvišalį susitarimą dėl laidavimo sutarties  pabaigos. Sutarties pakeitimo, nutraukimo ar panaikinimo tvarka numatyta įstatyme, tokie susitarimai turi būti pasirašomi šalių, šiuo atveju laiduotojo ir banko (jį atstovaujančių asmenų). Nagrinėjamu atveju tokio šalių susitarimo nėra sudaryto.

Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad jis perleido turėtas UAB ,,Auva“ akcijas, taip pat buvo atleistas iš UAB ,,Auva“ vadovo pareigų, todėl neteko jokio suinteresuotumo laiduoti už UAB ,,Auva“ prievolių vykdymą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apelianto laidavimas pasibaigė, nes tokio laidavimo pabaigos pagrindo, kaip teisingai nurodė ir ieškovas bei pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenustato. Pažymėtina, kad apeliantas laidavo kaip fizinis asmuo, o ne lizingo gavėjo akcininkas ar vadovas, todėl šios aplinkybės (dėl akcijų perleidimo ir atleidimo iš vadovo pareigų) neturi reikšmės laidavimo galiojimui.

Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad ieškovas neinformuodavo apelianto, kaip laiduotojo, apie lizingo sutarčių esminių sąlygų pasikeitimą. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Šiuo atveju laidavimo sutarties 1 punktu apeliantas įsipareigojo atsakyti lizingo davėjui ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas už neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis su visais tolimesniais sutarties pakeitimais ir papildymais. Apelianto teiginys, kad ieškovas nesidomėjo lizingo gavėjo UAB ,,Auva“ sąskaitose esančiomis lėšomis, neturi reikšmės ieškovo reikalavimo teisei į apeliantą. 

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, apelianto argumentai, kad jo laidavimo prievolė baigėsi, atmestini kaip neįrodyti.

Minėta, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 10 275 Lt nesumokėtų mokėjimų (negautos palūkanos nuo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos) ir 246 982,75 Lt nuostolį, gautą pardavus atsiimtus lizingo objektus. Apeliaciniame skunde iš esmės reiškiamas tik nesutikimas su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovų priteisti netiesioginiai nuostoliai – nesumokėtos palūkanos nuo Lizingo sutarčių nutraukimo iki jų pabaigos (10 275 Lt), taip pat procesinės palūkanos, kadangi, apelianto teigimu, tai draudžia įstatymas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Su tokiu apelianto argumentu kolegija nesutinka.

Vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, nutraukus lizingo sutartis dėl kliento kaltės, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, tame tarpe ir palūkanas, kurias ieškovas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai vykdant Lizingo sutartį. Šios negautos palūkanos sudaro ieškovo netiesioginius nuostolius. Tai, kad tokie netiesioginiai nuostoliai negali būti tapatinami su palūkanomis, kurių skaičiavimas vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu nutraukiamas iškėlus įmonei bankroto bylą, patvirtina ir kasacinio teismo praktika, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-310/2014.

Teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (CK 6.37 str., 6.210 str.), todėl apelianto argumentas, kad ieškovas neturi teisės reikalauti procesinių palūkanų, atmestinas kaip nepagrįstas. 

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.