(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strapa“ skundą atsakovei viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

        Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. sausio 31 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

        Paaiškina, jog pareiškėja įgyvendino projektą „UAB „Strapa“ investicijos į tvirtinimo juostų gamybos plėtrą“, projekto kodas Nr. 03.3.1-LVPA-K-803-01-0019 (toliau – Projektas). Projektas įgyvendintas vadovaujantis 2015 m. gruodžio 10 d. Projekto sutartimi Nr. S-03.3.1-LVPA-K-803-01-0019. Projekto veiklos yra užbaigtos visa apimtimi, o Projekto sutartis įvykdyta 2019 m. sausio 29 d. Pareiškėja konkurso būdu atliko Gamybos ir pramonės paskirties pastato Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini) ir inžinerinės infrastruktūros Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini) statybos darbų pirkimą (toliau – Statybos darbų pirkimas). 2020 m. sausio 23 d. pareiškėja DMS priemonėmis gavo Agentūros raštą, kuriuo buvo informuota, kad Agentūra pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą. 2020 m. vasario 6 d. pareiškėja gavo Sprendimą, kuriuo buvo nustatytas pažeidimas bei pripažintos netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos – 111 956 EUR. Pareiškėjos nuomone, Sprendimas iš esmės grindžiamas pacituotu Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir VK) 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. SD-(80-9.4.2-E-5152)-18 (toliau – ir VK raštas), taip pat pareiškėjos atsakymu ir itin lakonišku bei neišsamiu Agentūros argumentų pateikimu, kuriais pažymima, kad įvertinus pareiškėjo paaiškinimus bei pateiktą su Statybos darbų pirkimo vykdymu susijusią informaciją, Agentūra konstatuoja, kad Statybos darbų pirkimas vykdytas nesivadovaujant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės) 459 punkto reikalavimais – nebuvo paviešinta pasiūlymams parengti būtina informacija: pirkimo objektą apibūdinantys reikalavimai, pasiūlymų parengimui ir pateikimui nustatomi reikalavimai, numatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai, pagrindinėmis apibrėžiamos Pirkimo sutarties sąlygos.

        Nurodo, kad Agentūra turėjo pareigą atlikti Projekto įgyvendinimo, įskaitant ir Statybos darbų pirkimo organizavimo, priežiūrą, vadovautis gero administravimo principu bei veikti atidžiai ir rūpestingai. Agentūrai įvertinus Statybos darbų pirkimo procedūrą bei dokumentus ir nurodžius, kad pastabų dėl įvykdyto Statybos darbų pirkimo neturi, pareiškėja turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, kad jos veiksmai yra teisėti, o vėlesnis Statybos darbų pirkimo sutarties sudarymas nepažeis teisės aktų reikalavimų. Agentūra yra atsakinga už tinkamą projektų, įskaitant ir pirkimų pagal projektus, įgyvendinimą bei priežiūrą. Be to, teisės aktai taip pat suteikia gana plačias galimybes Agentūrai veikti vykdant šią priežiūrą. VK raštas, kuriuo remiamasi Sprendime, yra tik rekomendacinio pobūdžio, kuris pareiškėjai nesukuria jokių teisinių pasekmių. Priešingai, VK tikrina būtent tai, ar Agentūra tinkamai atlieka savo funkcijas bei pareigas. Todėl VK nustačius kokius nors pažeidimus ar trūkumus, jie būtų siejami būtent su Agentūros netinkamai (aplaidžiai) atliktomis pareigomis. Taigi, VK raštas nesudarė Agentūrai pareigos pradėti tyrimo bei skirti sankciją pareiškėjui. Kadangi VK raštas yra rekomendacinio pobūdžio ir skirtas būtent Agentūrai, šio rašto pagrindu Agentūra galėjo, pavyzdžiui, pakeisti savo taikomą praktiką dėl pirkimų skelbimo būdo bei formos.

        Pažymi, jog Statybos darbų pirkimas buvo vykdomas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Skelbime apie Statybos darbų pirkimą buvo nurodoma visa aktuali informacija apie pirkimą bei pateikiama nuoroda, kur potencialūs tiekėjai gali gauti Statybos darbų pirkimo dokumentus. Toks Skelbimas atitiko ne tik teisės aktų reikalavimus, tačiau taip pat ir pačios Agentūros taikomą praktiką, užtikrino skaidrumo principo įgyvendinimą. Statybos darbų pirkimo Skelbime buvo nurodoma visa tiekėjams aktuali informacija ir aiškiai pateikta informacija, į ką potencialūs tiekėjai turėtų kreiptis dėl Statybos darbų pirkimo konkurso sąlygų. Skelbime nurodyta kad: „Pirkėjo įgaliotas asmuo palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų su pirkimo procedūromis susijusius pranešimus: (duomenys neskelbtini)“. Komisijos aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (toliau – ir Aiškinamasis komunikatas) 2.1.3 papunktyje numatyta, kad „skelbime gali būti trumpai pateikiama svarbiausia informacija apie būsimą sutartį ir apie sutarties sudarymo procedūrą bei kvietimas kreiptis į perkančiąją organizaciją. Jei būtina, skelbime galima nurodyti papildomą informaciją, kurią galima rasti internete arba dėl kurios galima kreiptis į perkančiąją organizaciją“. Pareiškėjos nuomone, būdas, kuriuo vadovaujantis ji paskelbė apie Statybos darbų pirkimą atitinka Aiškinamojo komunikato 2.1.3 punkto nuostatas. Be to, 2017 m., kai buvo atliekamas Statybos darbų pirkimas, kartu su skelbimu apie pirkimą buvo galima paskelbti (pridėti) tik vieną dokumentą, o vieno galimo pridėti dokumento apimtis buvo ribota. Statybos darbų pirkimo atveju, pirkimo objektas – statybos darbai, yra aprašomas techniniame projekte, darbo projekte ar techniniame-darbo projekte. Tokie dokumentai yra labai didelės apimties, juos, be kita ko, sudaro brėžiniai, fotonuotraukos, išsamūs darbų ir medžiagų aprašymai. Tokie dokumentai yra kompleksiniai ir labai didelės apimties, jie gali užimti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų megabaitų. Taigi, dėl ribotų pirkimų skelbimo posistemės galimybių, bent jau 2017 m., buvo techniškai neįmanoma įvykdyti Taisyklių 459 punkto reikalavimų, kadangi www.esinvesticijos.lt svetainėje Pareiškėjas neturėjo galimybės paskelbti visų Statybos darbų pirkimo dokumentų. Pabrėžia, kad visa būtina informacija buvo pateikta Statybos darbų pirkimo konkurso sąlygose, kurios buvo pateiktos Agentūrai ir kurias ji yra išnagrinėjusi bei įvertinusi. 2017 m. balandžio 26 d. Agentūra patvirtino, kad Statybos darbų pirkimo procedūros, kurios vykdytos pagal šias konkurso sąlygas, yra atliktos tinkamai.

        Paaiškina, jog dar vienas iš tariamų Pareiškėjo pažeidimų, kuris buvo nustatytas VK rašte ir perkeltas į ginčijamą Sprendimą, dėl jo Agentūrai papildomai bei išsamiai nepasisakant, yra tariamas skaidrumo principo pažeidimas. Pareiškėja pažymi, kad Statybos darbų pirkimo procedūras atliko vadovaudamasi visais reikalavimais, išvardintais Taisyklių 457 punkte ir kitose Taisyklių 40 skirsnio nuostatose. Įskaitant, bet neapsiribojant, pirkimas atliktas užtikrinant skaidrumo principo reikalavimus. Skelbimas apie Statybos darbų pirkimą buvo paskelbtas viešai ir buvo prieinamas neribotam ūkio subjektų ratui. Visi potencialūs tiekėjai turėjo galimybę susipažinti su detaliomis konkurso sąlygomis. Statybos darbų pirkimo dokumentuose buvo pateikiama visa teisės aktų reikalaujama informacija. Per Skelbime numatytą terminą į pareiškėją iš viso kreipėsi 7 potencialūs tiekėjai, o 3 iš jų pateikė Statybos darbų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančius pasiūlymus.

        Nurodo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų bei viešojo administravimo principų, t. y. Sprendime nėra nurodyti išsamūs Agentūros argumentai ir įrodymai, nėra pateiktas teisinis pagrindas, motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Agentūra, be kita ko, neveikė atidžiai ir rūpestingai, pažeidė gero administravimo principą bei pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Pareiškėja nurodo, jog tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad Sprendimas yra teisėtas, toks Sprendime nustatytas tariamas pažeidimas turėtų būti vertinamas bent jau kaip formalus, kadangi nekilo nepagrįstų ES bendrojo biudžeto išlaidų ir nebuvo padaryta bei negalėjo būti padaryta žala ES biudžetui.

        Atsakovė VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

        Paaiškina, jog VK raštu pateikė valstybinio audito ataskaitos pagal Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį projekte Agentūrai skirtą pastebėjimą (V) EX.35 (toliau – ir EX.35). EX.35 nurodyta, jog pareiškėja su skelbimu apie Pirkimą nepateikė visos pasiūlymams parengti būtinos informacijos – nurodė tik Pirkimo objektą, kontaktus, kuriais reikia kreiptis norint gauti visą pasiūlymams parengti reikalingą informaciją bei pasiūlymų pateikimo terminą ir adresą. Tai neatitinka Taisyklių 457–459 punktų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, atsakovė pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą. Tyrimo metu nustatyta, jog skelbime apie Pirkimą nebuvo nurodyta: informacijos apie tai, iki kada turi būti atlikti statybos darbai; informacijos apie pasiūlymų vertinimo kriterijų (ar bus taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ar mažiausios kainos); informacijos apie numatytus taikyti kvalifikacinius reikalavimus; informacijos apie numatomą ar nenumatomą derybų vykdymą; numatomas Pirkimo sutarties sąlygas (įskaitant apmokėjimo sąlygas, terminus bei tvarką, kainodaros taisykles ir kitas esminėmis apibūdintas sąlygas, įvardytas Taisyklių 459 punkte).

        Atsakovės nuomone, nepriklausomai nuo to, jog Agentūra tikrina Projekto vykdytojo veiklą, susijusią su projekto vykdymu, pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų ir atsakyti už jų pažeidimus tenka Projekto vykdytojui. Dėl netinkamai atlikto pirkimo (padarytų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų), pareiškėjai neteisėtai išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento ir tai, jog Agentūra, atlikdama pareiškėjos vykdomų pirkimų išankstinę ir (arba) paskesnę priežiūrą, neužfiksavo teisės aktų pažeidimo, neturi lemti situacijos, jog pareiškėjas turi išvengti atsakomybės dėl padarytų pirkimų pažeidimų grąžinti neteisėtai gautas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto lėšas. Agentūrai nenumatyta funkcija tvirtinti ar aprobuoti pareiškėjos priimamus sprendimus taip, kad po tokio tvirtinimo ar aprobavimo savaime būtų pašalinta pareiškėjos atsakomybė sugrąžinti neteisėtai gautas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų projektų išlaidas, paaiškėjus, jog pareiškėjos sprendimai buvo priimti pažeidžiant pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovės įsitikinimu, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo projekto pažeidimą, pareiškėjos kaltė negali turėti įtakos sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas ir dėl jo turi būti susigrąžinamos pareiškėjai išmokėtos lėšos, taip pat kaltė nepatenka į kriterijų, vertintinų nustatant finansinės pataisos dydį, sąrašą.

        Pažymi, jog po VK atlikto audito, Agentūra galutinį sprendimą priėmė visapusiškai išnagrinėjusi visas su įtariamu pažeidimu susijusias aplinkybes. Pažeidimo tyrimo metu Agentūra vertino duomenis, kurie buvo svarbūs patvirtinant arba paneigiant aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui, Sprendimas priimtas išnagrinėjus visą su įtariamu pažeidimu susijusią informaciją, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, t. y. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas Sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Agentūra rėmėsi priimdama Sprendimą. Agentūros vertinimu, Sprendimas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą.

        Pabrėžia, jog Taisyklėse yra įtvirtintas atskiras pažeidimų tyrimo institutas (Projektų taisyklių 25 skirsnis), kuriuo galima išvengti situacijų, kai net ir vėliau nustačius galimus pažeidimus, nors prieš tai neatitikimų nebuvo nustatyta, įgyvendinančiosios institucijos turi įrankį atlikti išsamų įtariamo pažeidimo tyrimą ir priimti vieną iš Projektų taisyklių 314 punkte nurodytų sprendimų. Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 295 punkte yra nustatyta, jog pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Nagrinėjamu atveju, informacija apie pažeidimus Pirkime buvo gauta iš audito institucijos, todėl Agentūra, vadovaudamasi gauta informacija ir atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą bei nustačiusi pažeidimo faktą, priėmė Sprendimą.

        Atkreipia dėmesį, kad Aiškinamojo komunikato 2.1.3 papunktyje nurodoma, jog „<...> Jei būtina, skelbime galima nurodyti papildomą informaciją, kurią galima rasti internete arba dėl kurios galima kreiptis į perkančiąją organizaciją“. Taigi, yra akivaizdu, kad Aiškinamojo komunikato papunktyje kalbama apie situaciją, kai skelbime apie pirkimą reikia pateikti papildomą informaciją. Tuo tarpu, Taisyklių 459 punkte yra nustatyta, kokią informaciją ne perkančioji organizacija kvietime dalyvauti pirkime nurodyti privalo. Nagrinėjamu atveju Agentūra nustatė, kad pareiškėja visos Taisyklių 459 punkte nurodytos privalomos pateikti informacijos skelbime apie Pirkimą nepateikė, todėl pažeidė Taisyklių 459 punktą.

        Atsakovė nesutinka su pareiškėja, kad jeigu Teismas laikytų, jog Sprendimas dalyje dėl nustatyto pažeidimo yra teisėtas, tai pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip formalus. Nurodo, jog vadovaujantis Taisyklių 311 punktu ir 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktu, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9257 patvirtintomis „Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo” (toliau – Gairės). Sprendime nurodytos Gairių nuostatos, numatančios, kad Gairėse aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatytos pažeidimų rūšys, o nustačius kitus, Gairėse nenurodytus pažeidimus, jie turėtų būti taisomi pagal proporcingumo principą, jei įmanoma, pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis. Taisyklių 7 priedo 13 punkte numatyta, kad „Nustačius pažeidimą galima taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas, jei jas siūlo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai“. Nagrinėjamu atveju, VK siūlė taikyti Gairių 1 punktą ir 5 proc. finansinę korekciją. Pažymi, kad Agentūra įvertino Projekto vykdytojo paaiškinimus bei su Pirkimo vykdymu susijusią informaciją ir konstatavo, kad Projekto vykdytojas pažeidė Projektų taisyklių 459 punkto reikalavimus, t. y. vykdydamas pirkimą, kvietime dalyvauti Pirkime pateikė ne visą pasiūlymams parengti būtiną informaciją, o toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalaus pobūdžio. Sprendime šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos.

        Atsakovė paaiškina, jog aplinkybės, kurias nurodė pareiškėja dėl interneto tinklapio ribotų techninių galimybių, taip pat dėl skaidrumo principo, buvo išanalizuotos ir įvertintos priimant Sprendimą.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. sausio 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.

        Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja įgyvendindama projektą Nr. 03.3.1-LVPA-K-803-01-0019), bendrai finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis numatė įsigyti gamybos ir pramonės paskirties pastato Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini) ir inžinerinės infrastruktūros Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini) statybos darbus.

        Pareiškėja parengė Statybos darbų pirkimo dokumentus ir juos pateikė Agentūrai bei 2017 m. kovo 14 d. svetainėje www.esinvesticijos.lt paskelbė skelbimą apie Statybos darbų pirkimą. Į pareiškėją kreipėsi 7 tiekėjai, o pateikti buvo 3 tiekėjų pasiūlymai, kurie atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Statybos darbų pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Statranga“ pateiktas pasiūlymas.

        2017 m. kovo 29 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 1 ir 2017 m. balandžio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2, pareiškėja Agentūrai pateikė statybos darbų pirkimo konkurso dokumentus, sutarties projektą, taip pat paprašė jam pritarti. Agentūra 2017 m. balandžio 26 d. rašte Nr. R4-2398/(15.3.5-2) nurodė, jog pastabų pareiškėjos pateiktiems pirkimo dokumentams neturi.

        2020 m. sausio 23 d. pareiškėja gavo Agentūros raštą „Dėl įtariamo pažeidimo tyrimo pradėjimo (projekto kodas Nr. 03.3.1-LVPA-K-803-01-0019)“, kuriuo buvo informuota, jog Agentūra pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Projekto. Tyrimas pradėtas dėl VK rašto, kuriuo pateiktas valstybinio audito ataskaitos projektas ir pastebėjimas EX.35, kuriame nurodyta, jog pareiškėja su skelbimu nepateikė visos pasiūlymams parengti būtinos informacijos – nurodė tik Pirkimo objektą, kontaktus, kuriais reikia kreiptis norint gauti visą pasiūlymams parengti reikalingą informaciją, bei pasiūlymų pateikimo terminą ir adresą, o tai neatitinka Taisyklių 457–459 punktų reikalavimų.

        Pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. raštu Nr. 20/1 Agentūrai pateikė paaiškinimus dėl pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo. Pareiškėja su tyrimu nesutiko, taip pat prašė, jeigu Agentūra laikytų, jog EX.35 pastebėjime nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos kaip pažeidimas, toks pažeidimas turi būti vertinimas kaip formalus.

        2020 m. sausio 31 d. priimtas ginčijamas sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01 (Sprendimą pareiškėja gavo 2020 vasario 6 d.). Sprendime nurodoma, jog įvertinus Projekto vykdytojo paaiškinimus bei pateiktą su Pirkimo vykdymu susijusią informaciją, Agentūra konstatuoja, kad Pirkimas vykdytas nesivadovaujant Taisyklių 459 punkto reikalavimais – nebuvo paviešinta pasiūlymams parengti būtina informacija: pirkimo objektą apibūdinantys reikalavimai, pasiūlymų parengimui ir pateikimui nustatomi reikalavimai, numatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai, pagrindinės apibrėžiamos Pirkimo sutarties sąlygos. Agentūra taip pat vertino, jog netinkamai paskelbus apie Pirkimą, nesivadovauta tiek 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-803 „Regio Invest LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4-25 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-803 „Regio Invest LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 68 punktu, tiek iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 03.3.1-LVPA-K-803-01-0019 „UAB „Strapa“ investicijos į tvirtinimo juostų gamybos plėtrą“ 2015 m. gruodžio 10 d. sudarytos sutarties Nr. S-03.3.1-LVPA-K-803-01-0019 (toliau – Sutartis) specialiųjų sąlygų 9.18 punktu, kuriame nurodyta, jog už sutarties sąlygų nesilaikymą projekto vykdytojui gali būti mažinamas skirtas finansavimas teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendime taip pat nurodoma, jog nustatytam pažeidimui apskaičiuota proporcinga finansinio poveikio priemonė – netinkamomis finansuoti išlaidomis Projekte pripažįsta Pirkimo sutarties išlaidų dalis – 111 956,00 Eur.

        Nagrinėjamoje administracinėje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėja apskritai padarė Pirkimo pažeidimą ir, ar pagrįstai Agentūra pripažino netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – 111 956,00 Eur bei pagrįstai priėmė sprendimą susigrąžinti su pažeidimu susijusių išmokėtų lėšų dalį – 111 956,00 Eur.

        Taisyklių 307 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį. Taisyklių 310 punkte nustatyta, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. Ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punkte nurodyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra neperkančioji organizacija. Pagal Taisyklių 457 punktą, projekto vykdytojas, kuris nėra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, pirkimus vykdo vadovaudamasis Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais, taip pat Taisyklių reikalavimais. Ne perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama atsižvelgti į Europos Komisijos Aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (OL 2006 C 179, p. 2) (toliau – ir Komunikatas), nuostatas. Neperkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas.

        Agentūra Sprendime padarė išvadą, jog pareiškėja pažeidė Taisyklių 459 punktą, o pareiškėja su tuo nesutinka.

Taisyklių 459 punkte nurodyta, jog neperkančioji organizacija kvietime dalyvauti pirkime pateikia (nurodo) pasiūlymams parengti būtiną informaciją: pirkimo būdą (konkursas arba derybos), pasiūlymų teikimo terminą ir reikalavimus, pirkimo objekto apibūdinimą, kvalifikacijos reikalavimus ir jų įrodymo dokumentus (jei kvalifikacijos reikalavimai keliami), informaciją apie pasiūlymų vertinimą, pasirinktinai nurodydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus arba mažiausios kainos kriterijų, ar bus deramasi arba kokiais atvejais bus deramasi, ir (ar) derėjimosi tvarką, apie pagrindines pirkimo sutarties sąlygas (prekių patiekimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminus, kainodaros taisykles, atsiskaitymo terminus, atsiskaitymo tvarką, pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus (jei keliami), jei reikia, – kitas sąlygas. Jei paskelbus kvietimą dalyvauti pirkime yra keičiama pasiūlymams parengti reikalinga informacija, taip pat kai prekių tiekėjui (-ams), paslaugų teikėjui (-ams) ar rangovui (-ams) (toliau kartu šiame Taisyklių skirsnyje – tiekėjai) teikiami dokumentų paaiškinimai (patikslinimai) (pavyzdžiui, keičiami ir (ar) tikslinami kvalifikacijos reikalavimai), neperkančioji organizacija Taisyklių 458 punkte nustatyta tvarka paskelbia pakeistą kvietimą dalyvauti pirkime.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja, apie Pirkimą paskelbusi svetainėje www.esinvesticijos.lt, su skelbimu nepateikė visos pasiūlymams parengti būtinos informacijos – nurodė tik Pirkimo objektą, kontaktus, kuriais reikia kreiptis norint gauti visą pasiūlymams parengti reikalingą informaciją, bei pasiūlymų pateikimo terminą ir adresą. Pareiškėja nenurodė informacijos apie tai, iki kada turi būti atlikti statybos darbai; informacijos apie pasiūlymų vertinimo kriterijų (ar bus taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ar mažiausios kainos); informacijos apie numatytus taikyti kvalifikacinius reikalavimus; informacijos apie numatomą ar nenumatomą derybų vykdymą; numatomas pirkimo sutarties sąlygas (įskaitant apmokėjimo sąlygas, terminus bei tvarką, kainodaros taisykles ir kitas esminėmis apibūdintas sąlygas, įvardintas Taisyklių 459 punkte).

Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja formaliai pažeidė Taisyklių 459 punkto reikalavimus ir nenurodė visos reikalingos informacijos. Faktas, jog pareiškėja informaciją pateikdavo besikreipiantiems asmenims el. paštu, nekeičia formalaus pažeidimo padarymo fakto, kadangi esminė informacija, kuri nurodyta Taisyklių 459 punkte, turi būti pateikta konkrečiai skelbime, t. y. pateikta taip, kad asmenys galėtų ją pamatyti viešai, papildomai nesikreipiant į pareiškėją. Pareiškėjai nebuvo jokių apribojimų visą pasiūlymams parengti reikalingą informaciją paskelbti www.esinvesticijios.lt svetainėje (reikalingus dokumentus galėjo patalpinti „failų talpykloje“ ir įkeltame dokumente pateikti viešai prieinamą nuorodą), visos informacijos nepaskelbimas svetainėje www.esinvesticijos.lt yra laikytina savaimė atgrasanti priemonė, kadangi tiekėjai reikalingą informaciją gali gauti tik atlikdami tam tikrus veiksmus, t. y. asmeniškai kreiptis, o vėliau laukti atsakymo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėja pateikdavo informaciją el. paštu, nors ir nekeičia formalaus pažeidimo padarymo fakto, tačiau vertintina dėl finansinės korekcijos taikymo.

Taisyklių 459 punkte nurodyto reikalavimo nesilaikymo atveju su pažeidimu susijusių išlaidų tiesiogiai konkrečios finansinės žalos apskaičiuoti neįmanoma, todėl remiantis Taisyklių 307 ir 311 punktais, klausimas dėl korekcijų taikymo sprendžiamas pagal Gaires.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai yra neatsiejami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: inter alia nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir kt. nutarimai).

Pažymėtina, jog teisės pažeidimui yra būdingi keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai, t. y. objektas, objektyvinė pusė, subjektas bei subjektyvinė pusė. Ir visi šie išvardyti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jei nėra bent vieno iš jų, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir atsirasti atsakomybė (minimu atveju finansinė korekcija sumažinant pirkimui skirtas lėšas). Todėl teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei. Be nurodytų teisės pažeidimų požymių teoriniu aspektu yra aktualu ir tai, kad kiekvienas teisės pažeidimo sudėties elementas dar turi jį patį apibūdinančių požymių sistemą. Esamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualiausias elementas – teisės pažeidimo subjektyvinė pusė, susidedanti iš teisės pažeidimo padariusio teisinio vieneto (organizacijos, įstaigos ir kt.) kaltės, motyvo ir tikslo, kur kaltė yra pagrindinis teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis. Jeigu kaltė dėl teisinio vieneto elgsenos nenustatyta ir atsiradę padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, dėl ko negali būti ir teisės pažeidimo, suponuojančio atitinkamų poveikio priemonių taikymą. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausias administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-524-556/2016).

Nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. kovo 29 d. raštu ir 2017 m. balandžio 11 d. raštu Agentūrai pateikė Statybos darbų pirkimo procedūras pagrindžiančius dokumentus, iš kurių buvo matyti pareiškėjo susirašinėjimai su tiekėjais, paskelbus Statybos darbų pirkimo konkursą ir kita aktuali informacija. Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus Statybos darbų pirkimo procedūras pagrindžiančius dokumentus, 2017 m. balandžio 26 d. raštu informavo, kad peržiūrėjo pateiktus dokumentus ir pastabų jiems neturi.

        Teismo įsitikinimu, pareiškėja buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, siekė elgtis teisėtai, o Agentūra, vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai projekto priežiūros laikotarpiu, todėl išreiškus sutikimą dėl pateiktų dokumentų tinkamumo sukėlė aiškų, nedviprasmišką lūkestį, kad pareiškėja tokiu būdu elgėsi ir elgsis teisėtai. Agentūra, be kitų funkcijų, pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3.5 punktu pavesta atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka. Taigi Agentūra, pritardama konkretiems su pirkimais susijusiems veiksmams, turi elgtis pakankamai rūpestingai, o jos atliekami veiksmai sąlygoja tam tikrą projekto vykdytojų elgseną ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes, be kita ko ir atsakomybę už priimtus sprendimus (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Agentūra, pritardama konkretiems su pirkimais susijusiems veiksmams, turi elgtis pakankamai rūpestingai, o jos atliekami veiksmai sukelia teisines pasekmes. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjos elgesyje nėra kaltės, taigi nėra ir pagrindo taikyti sankciją. Kitoks aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų teisinio aiškumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principams.

        Teismas pažymi, kad šioje bylose aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-947-575/2021, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, pateiktas teisės aiškinimas, kadangi panašios bylos turi būti sprendžiamos vienodai, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir teisinį tikrumą. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje nurodė, kad esant formaliam Taisyklių pažeidimui spręstina, ar taikytina projekto finansavimui skirtų lėšų korekcija. Atkreiptas dėmesys į Gairių 1.3 punktą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką aiškinant „pažeidimo“ sąvoką. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktu „pažeidimo“ sąvoka apima Sąjungos teisės nuostatos pažeidimą, kurį lemia ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį turi nustatyti atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tai kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą byloje Wroclaw - Miasto na prawach powiatu prieš Minister Infrastruktury i Rozwoju (C- 406/14), 471, 47–78 p.).

         Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama, ar formalus pažeidimas turi faktinį ar galimą finansinį poveikį, koks pažeidimų pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai. Tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas (Taisyklių 315 punktas).

        Teismas įvertinęs, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjos pirkimo dokumentacijos paprašė 7 potencialūs tiekėjai, iš kurių 3 pateikė pasiūlymus, kad padaryti pažeidimai yra formalaus, vienkartinio pobūdžio, jie neapribojo konkurencijos, Sąjungos bendrajam biudžetui nebuvo padaryta žala ir ji negalėjo būti padaryta, iš esmės nebuvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Taigi, atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pareiškėja formaliai pažeidė Taisyklių 459 punktą, tačiau dėl to taikyti finansines korekcijas nėra pagrindo. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjai sankcija dėl netinkamo skelbimo paskirta nepagrįstai ir skundžiamas sprendimas naikintinas.

        2021 m. birželio 4 d. pareiškėja teismui pateikė prašymą priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėja byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2020 m. kovo 2 d. atstovavimo susitarimas, kuriuo advokatei E. Ž., advokatui M. D., advokato padėjėjui P. P. ir advokato padėjėjai I. M. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2020 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ir numeris – PRIMUS2020-164 1815 Eur sumai; 3) Advokatų kontoros „Juodka ir partneriai – Primus“ 2020 m. balandžio 7 d. Luminor banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad į sąskaitą 2020 m. balandžio 7 d. pareiškėja pervedė 1815 Eur; 3) Advokatų kontoros „Juodka ir partneriai – Primus“ 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ir numeris – PRIMUS2021-258, 605 Eur sumai; 4) 2021 m. birželio 4 d. Šiaulių banko mokėjimo nurodymą Nr. 06040721, iš kurio matyti, kad pareiškėja 2021 m. birželio 4 d. advokatų profesinei bendrijai pervedė 605 Eur.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2,5. Advokatų profesinės bendrijos „Juodka ir partneriai – Primus“ teisinių paslaugų suteikimui aktualus 2019 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 317,6 Eur, taigi maksimali priteistina suma už skundo parengimą sudaro 3 294 Eur (1 317,6 x 2,5). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti 2 420 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus dydžio, ši suma laikytina adekvačia bei proporcinga, todėl priteistina.

        Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., EŽTT 1994 m. balandžio 19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strapa“ skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2020 m. sausio 31 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Strapa“ (j. a. k. 302557894) iš atsakovės VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                               Asta Adamonytė-Šipkauskienė

                                                                   Tomas Blinstrubis

                                                                   Beata Martišienė