Teisėjas Eduardas Meidus Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-337-72/2011
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-01266-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 79.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis policininkas E. V. 2011-10-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 414662 A. T.. Pažeidimo esme nurodė tai, kad A. T. 2011-09-26, apie 14 val., Utenos m., (duomenys neskelbtini) a., paliko stovintį automobilį VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) prieš tai nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradėtų riedėti, ko pasėkoje pariedėjusi transporto priemonė atsitrenkė į automobilį MITSUBISHI SPACE RUNNER, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio vairuotojas pasišalino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 152, 234 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Utenos rajono apylinkės teismas 2011-10-24 nutarimu A. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskyrė 120 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė 3100 Lt baudą su teisės atėmimu vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrino ir A. T. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas nustatė, kad A. T. 2011-09-26, apie 14 val., Utenos m., (duomenys neskelbtini) a., paliko savo transporto priemonę VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) prieš tai nepasirūpinęs, kad ji nepradėtų riedėti, ko pasėkoje pariedėjusi transporto priemonė atsitrenkė į automobilį MITSUBISHI SPACE RUNNER, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) KET 14 p., 132 p., 231.1 p., 232 p. reikalavimus ir šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Teismas nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. kaltė, padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus, įrodyta byloje surinkta medžiaga: paties A. T. prisipažinimu, liudytojų R. A., L. T., nukentėjusiosios A. G. paaiškinimais, duomenimis apie eismo įvykį ir fotonuotraukomis. Skirdamas administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – praeityje yra teistas už ginklo laikymą, keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad A. T. nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad pakartotinai per vienerius metus laiko padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-10-24 nutarimo dalį, kurią jis pripažintas kaltu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo, taip pat už šį pažeidimą paskirtą nuobaudą, o jeigu teismas nuspręstų, jog šį pažeidimą jis padarė, taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir skirti tik baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino jo kaltę, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Teismas nepagrįstai A. G. pripažino byloje nukentėjusiąją. A. G. vairavo transporto priemonę, kuri dalyvavo eismo įvykyje, tačiau ji nėra transporto priemonės savininkė. Transporto priemonės savininkė yra D. B., todėl mano, kad ji ir turėjo būti pripažinta nukentėjusiąją, nes nagrinėjamame įvykyje nebuvo sužalotas žmogus, o tik transporto priemonė. Kita vertus jeigu būtų nustatyta, kad jis yra nekaltas, tuomet atsakomybę prieš savininką turėtų prisiimti automobilį naudojęs asmuo. Mano, kad nukentėjusiuoju turėjo būti pripažintas sužaloto turto savininkas, o asmuo laikinai naudojęsis turtu turėtų būti procese traktuojamas suinteresuotu asmeniu. Šioje byloje teismas nukentėjusiąją pripažino ne sužaloto turto savininką, bet kitą asmenį, todėl vien dėl netinkamo proceso dalyvių nustatymo teismo nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu - tyčia. Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Mano, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo tyčią, jos nenustatė ir pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga, todėl priėmė nepagristą nutarimą. Jis nepripažįsta eismo įvykio fakto ir nesutinka, kad pastebėjo jį, tačiau atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą neneigia, jog jo vairuotas automobilis galėjo padaryti žalos kitam automobiliui. Jis neturėjo jokio tikslo slėpti įvykio ar bėgti iš įvykio vietos, nes automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Sužalojimai nukentėjusiosios turtui padaryti labai nedideli. Paskambinus policijos pareigūnams jis nesislėpė, o nedelsiant atvyko į PK ir pateikė automobilį apžiūrai. Jis buvo blaivus, jau daug metų nevartoja alkoholio. Šios aplinkybės rodo, kad jam nebuvo jokių objektyvių aplinkybių bėgti iš eismo įvykio vietos, jei apie įvykį jis būtų žinojęs. Nurodo, kad buvo pastatęs automobilį stovėjimo aikštelėje ir grįžęs rado jį pariedėjusį į kitą vietą. Jis priėjęs prie automobilių akivaizdžiai matė, kad automobiliai vienas su kitu nesiliečia, tarp jų yra kelių centimetrų tarpas, todėl pagrįstai manė, kad nėra jokio eismo įvykio ir sėdęs į savąjį automobilį nuvažiavo. Jis nėra automobilio savininkas, juo naudojasi labai retai, todėl nežinojo, jog automobilis turi priekabos prikabinimo įrenginį (kablį). Kaip vėliau nustatė policijos pareigūnai, žalą kitam automobiliui padarė būtent jo vairuoto automobilio prikabinimo mechanizmas (kablys), kuris rėmėsi į sužalotą automobili, taip palikdamas tarp automobilių tarpą. Be to, sužalojimai yra labai nedideli ir sunkiai pastebimi. Dėl šios aplinkybės akivaizdu, jog jis nematė ir negalėjo matyti, kad buvo eismo įvykis, todėl nėra nustatyta būtina patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal šią normą sąlyga - kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė tyčia. Kaltė dėl ATPK130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo tyčią. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad jis suprato, jog yra susijęs su eismo įvykiu ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, teismas privalėjo vadovautis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir nuspręsti, kad nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK130 straipsnio 1 dalį. Kadangi nėra jo tyčios, todėl teismo nutarimo dalis, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą yra nepagrista, todėl naikintina.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai nutarime rėmėsi ir parinkdamas nuobaudą nurodė keturis jo administracinius teisės pažeidimus, nes pagal ATPK galiojančiais laikytini tik du, kiti, praėjus vieneriems metams laiko, nėra ir negali būti laikomi galiojančiais ir įtakojančiais nuobaudos skyrimą. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi jo teistumu, nes jis buvo teistas 1986 metais, t.y. daugiau nei prieš 25 metus, buvo teistas lygtinai ir nuo to laiko jokių pažeidimų nepadarė, todėl, mano, kad teismas negalėjo jo teistumu remtis kaip neigiamai jį apibūdinančia aplinkybe. Ši aplinkybė galėjo ir privalėjo būti vertinama teigiamai, nes jis visiškai pasitaisė ir daugiau jokių teisės pažeidimų nebepadarė.
Jeigu teismas manytų, jog pažeidimas visgi buvo padarytas, mano, kad teismas privalėjo taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į žalos menkavertiškumą, kad pažeidimu jis nevengė atsakomybės, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o taip pat į tai, kad jis gyvena kaime, iš kurio vienintelė susisiekimo priemonė ir galimybė nuvykti į darbą Utenoje yra tik nuosavas transportas, mano, kad atėmus galimybę vairuoti transporto priemonę net trejus metus, jis prarastų pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į pažeidimo ir žalos menkavertiškumą, padarytą pažeidimą skiriamos nuobaudos dydis yra neadekvatus ir pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Mano, kad baudos tikslai būtų pasiekti taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir jam skiriant tik baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Teismas nutarime nurodė, jog skirdamas nuobaudą siekia ne tik, kad jis, bet ir kad „tiek kiti asmenys nedarytų pažeidimų“. Mano, kad teismas, skirdamas nuobaudą - siekdamas įbauginti kitus asmenis nuo pažeidimų darymo peržengė asmens atsakomybės ribas, nors tokios ir numatytos ATPK. ATPK 20 str. nurodyta, kad „administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti“. Asmens baudimas už kito asmens galimą ar buvusį pažeidimą yra ne kas kita, kaip bausmė nesant nei kaltės, nei jokio pažeidimo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Kadangi administracinė nuobauda skiriama tik už asmens padarytą pažeidimą, todėl ir jos pagrindinis tikslas nubausti konkretų asmenį už konkretų pažeidimą. Nuobauda asmeniui nėra ir negali būti skiriama tikslu įbauginti kitus asmenis nuo pažeidimų darymo. Šiuo atveju kyla įstatymo konstitucingumo klausimas ir teismas privalėjo netaikyti minėtos įstatymo dalies ir skirdamas nuobaudą į ją neatsižvelgti arba privalėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos normos konstitucingumo. Taigi šiuo atveju jam buvo pritaikyta atsakomybė iš dalies ne už kokią nors neteisėtą veiką, bet be kaltės už dar nepadarytą pažeidimą, kurį ateityje galimai galėtų padaryti kiti asmenys, t.y. siekiant įbauginti kitus asmenis. Šiuo atveju teismo sprendimas akivaizdžiai prasilenkia su žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencija ir tarptautine teismų praktika šiuo klausimu, nes jis yra baudžiamas už nepadarytą jokią neteisėtą veiką, t.y. kaltas nesant kaltės ir netgi be galimybės gintis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis 2011-09-26, apie 14 val., Utenos m., (duomenys neskelbtini) a., paliko stovintį automobilį VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) prieš tai nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradėtų riedėti, ko pasėkoje pariedėjusi transporto priemonė atsitrenkė į automobilį MITSUBISHI SPACE RUNNER, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio vairuotojas pasišalino.
Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Byloje yra pakankamai duomenų, kad A. T. paliktas stovėti automobilis VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) pariedėjo atbuline eiga, ko pasėkoje atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį MITSUBISHI SPACE RUNNER, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. T., palikdamas stovėti automobilį prieš tai nepasirūpinęs, kad jis savaime nepariedėtų ir juo nepasinaudotų kiti asmenys, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 152 p. reikalavimus (KET 152 p. nurodyta, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys). Pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. T. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 p. numatytą pažeidimą, nustatė, kad A. T., paliko savo transporto priemonę VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) prieš tai nepasirūpinęs, kad ji nepradėtų riedėti, tačiau pakeitė už pažeidimo nustatančio akto, t. y. KET, punktą, nurodydamas, kad tokiais savo veiksmais A. T. pažeidė KET 132 p. (KET 132 p. nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus). Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neteisingai nurodė teisinį administracinės atsakomybės pagrindą, t. y. KET punktą. A. T. veika pagal formalius požymius atitinka KET 152 punktą, kuris jam ir buvo inkriminuotas administracinio teisės pažeidimo protokole.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija, pagal kurią A. T. paskirta administracinė nuobauda, numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. T. pasišalino iš eismo įvykio, taip pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus (KET 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai). Pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. T. kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nustatė, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi apie eismo įvykį policijai nepranešė, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 p. ir 232 p. reikalavimus. Kaip matyti, administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime nurodyti skirtingi KET punktai, kurie beje nustato skirtingus reikalavimus eismo įvykio dalyviams priklausomai nuo eismo įvykio aplinkybių. Pagal KET 232 punktą pareiga pranešti apie eismo įvykį atsiranda tik tuo atveju, jeigu su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutaria. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, tai tokiu atveju jie nekviečia policijos į eismo įvykio vietą. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. KET 231.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Bylos įrodymai patvirtina, kad A. T. paliktas stovėti automobilis VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) pariedėjęs atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį MITSUBISHI SPACE RUNNER, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, padarydamas tik turtinę žalą, ir kad nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo. Todėl A. T. veika pagal formalius požymius atitinka KET 234 punktą, kuris A. T. ir buvo inkriminuotas administracinio teisės pažeidimo protokole. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje neteisingai nurodė teisinį administracinės atsakomybės pagrindą, t. y. KET punktą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2011-10-24 nutarime nepagrįstai nurodė, jog A. T. pažeidė KET 132, 321.1, 232 p. reikalavimus, kas vertintina kaip esminis pažeidimas, lemiantis bylos grąžinimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. T. savo 2011-09-26 paaiškinime nurodė, kad jis neprisimena ar buvo sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Utenoje Rinkos a. Taip pat tvirtino nieko apie jokį eismo įvykį nežino, į jokį automobilį atsitrenkęs nebuvo. Savo apeliaciniame skunde A. T. neigia pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, motyvuodamas tuo, kad jis nepastebėjo eismo įvykio fakto – apgadinto MITSUBISHI SPACE RUNNER, v/n (duomenys neskelbtini) automobilio. Tuo tarpu teismas skundžiamame nutarime nurodė tik tai, kad A. T. kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, kokius paaiškinimus teisme davė apeliantas. Taigi siekiant išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus, taip pat pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Dėl šių priežasčių skundą nagrinėjantis teismas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 30212 str. 1 d. 4 p., 2 d., teismas
nutaria :
A. T. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-10-24 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Tomas Zdanavičius