Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-896-2013].doc
Bylos nr.: 2-896/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Rastaras" 300590162 atsakovas
"VTD Group" 302708143 atsakovo atstovas
"Lex Logica" 302547875 Kreditorius
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. 2-896/2013

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00260-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 126.7

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lex logica“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Rastaras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto civilinėje byloje Nr. B2-1297-513/2012 (Nr. B2-572-513/2013).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Rastaras“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „VTD GROUP“ (t. 1, b.l. 80-81). Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Rastaras“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas (t. 1, b.l. 150-151).

BUAB „Rastaras“ bankroto administratoriaus UAB „VTD GROUP“ įgaliotas asmuo T. R. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 1, b.l. 154). Nurodė, kad pasiūlymų sudaryti taikos sutartį negauta, nėra realių galimybių atkurti normalią įmonės veiklą bei atstatyti jos mokumą, kreditorių susirinkimas nutarė kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Rastaras“ bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė likviduoti UAB „Rastaras“ dėl bankroto bei pavedė bankroto administratoriui UAB „VTD GROUP“ atlikti BUAB „Rastaras“ likvidatoriaus funkcijas, numatytas Įmonių bankroto įstatyme (t. 1, b.l. 163). Teismas sprendė, kad nėra galimybių atkurti įmonės mokumą, pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo negauta ir nesvarstyta, nėra galimybės tinkamai atsiskaityti su visais kreditoriais, kreditorių susirinkimas 2012 m. spalio 19 d. nutarė BUAB „Rastaras“ taikyti likvidavimo dėl bankroto procedūrą. Duomenų, kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra ginčijami įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti (ĮBĮ 30 str.1, 2 d. d.).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį  argumentai

 

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Lex Logica“ (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (t. 1, b.l. 180-183). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Byloje esanti medžiaga neleidžia konstatuoti apie įmonės nemokumą ar galimybių atsiskaityti su kreditoriais nebuvimą. Teismas nepagrindė, kokių įrodymų ir dokumentų pagrindu, galima konstatuoti, kad įmonė yra bankrutavusi, o jos mokumui atstatyti ir atsiskaityti su kreditoriais nėra galimybių.
  2. Bankroto administratorius 2012 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į teismą ir informavo, kad UAB „Rastaras“ direktorius A. Z. neperduoda nei bendrovės turto, nei dokumentų, tačiau nei administratorius, nei teismas jokių priemonių nesiėmė. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos be techninio darbo, t.y. informavimo apie UAB „Rastaras“ bankrotą ir kreditorių sąrašo sudarymo bankroto administratorius nėra atlikęs jokių realių veiksmų, kurie numatyti Įmonių bankroto įstatyme, dėl bankrutuojančios įmonės padėties nustatymo, jos kreditorių interesų užtikrinimo. Nesant įmonės absoliučiai jokių apskaitos dokumentų ar bet kokių kitų dokumentų, visiškai negalima nustatyti asmens vykdytos veiklos, įsipareigojimų dydžio nei struktūros, negalima identifikuoti juridinio asmens debitorių ir asmens turto galimai esančio pas trečiuosius asmenis, o taip pat negalima patikrinti juridinio asmens vykdytų sandorių. Todėl teismo pozicija, kad neva iš bylos medžiagos matyti, jog nėra galimybės atkurti įmonės mokumą, yra klaidinga ir nepagrįsta.
  3. Iki skundžiamos nutarties įteikimo, apelianto teigimu, kreditoriai nebuvo informuoti apie 2012 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkimo rezultatus. Todėl atskirojo skundo padavimo dienai, minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas yra apskųstas.

 

BUAB „Rastaras“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo T. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 1, b.l. 192-193). Nurodo, kad su apelianto atskiruoju skundu nesutinka, teigia, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas. 

 

IV.              Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria BUAB „Rastaras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teigia, kad bylos medžiaga neleidžia konstatuoti fakto apie įmonės nemokumą ar galimybių atsiskaityti su kreditoriais nebuvimą. Pažymėtina, kad BUAB „Rastaras“ nemokumas konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, o sprendžiant klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto aiškinamasi, ar yra galimybių įmonės mokumą atstatyti.

ĮBĮ 23 straipsnio 15 punktas numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Kreditoriai gali priimti sprendimą siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmajame kreditorių susirinkime. ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Pastebėtina tai, kad teismas, iškeldamas įmonei bankroto bylą, išsprendžia ne pačią tokią bylą, o tik teisiškai patvirtina įmonės nemokumo faktą, o įmonės paskesnis teisinis likimas paaiškėja atlikus tolesnes ĮBĮ nustatytas bankroto procedūras. Bankroto byla užbaigiama įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos, kuris sudaro pagrindą bankrutavusią įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, taip pat įsiteisėjus nutarčiai, kuria bankroto byla nutraukiama (ĮBĮ 27 str., 32 str. 4 d.). Taigi, teismo nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto neužbaigia bankroto bylos, todėl net ir pripažinus įmonę bankrutavusia ir nutarus ją likviduoti toliau yra vykdomos bankroto procedūros, inter alia gali būti tikslinamas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas ar inicijuotas procesas dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia (ĮBĮ 20 str., 26 str.).

Įstatymas nustato, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo (ĮBĮ 30 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu trys mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinta ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Rastaras“ 2012 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkime tarp kitų svarstytų klausimų septintuoju darbotvarkės klausimu, negavus akcininkų siūlymo dėl taikos sutarties sudarymo, buvo nutarta kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, kad BUAB „Rastaras“ būtų pradėta taikyti likvidavimo dėl bankroto procedūra (t. 1, b.l. 157-161). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Lex logica“ skundas dėl 2012 m. spalio 19 d. BUAB „Rastaras“ kreditorių susirinkimo nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto panaikinimo netenkintas (civilinė byla Nr. 2-807-513/2013). Kita vertus, bet kuriuo atveju iš aukščiau paminėto kasacinio teismo išaiškinimo matyti, jog nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo priėmimo klausimas yra siejamas tik su minėtų sąlygų egzistavimu, o jas nustačius teismas šį klausimą ne tik gali, bet ir privalo išspręsti (net ir ex officio nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos).

Apeliantas teigia, kad nesant  BUAB „Rastaras“ apskaitos dokumentų, negalima nustatyti asmens vykdytos veiklos, įsipareigojimų dydžio, negalima identifikuoti juridinio asmens debitorių ir asmens turto galimai esančio pas trečiuosius asmenis, o taip pat negalima patikrinti juridinio asmens vykdytų sandorių, todėl teismo pozicija, kad neva iš bylos medžiagos yra matyti, jog nėra galimybės atkurti įmonės mokumą, yra klaidinga ir nepagrįsta. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka, nes byloje taip pat nėra duomenų, kad BUAB „Rastaras“ vykdytų veiklą, iš kurios gautų pajamų, taip pat nėra duomenų, kad būtų gauti kreditorių, įmonės savininko pasiūlymai dėl taikos sutarties sudarymo (ĮBĮ 28 str. 1 d.). Juo labiau, kad iš 2012 m. spalio 19 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad bankroto administratorius BUAB „Rastaras“ vienintelei akcininkei buvo pateikęs pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, tačiau akcininkė pasiūlymo sudaryti taikos sutartį nepateikė.

Kreditorių susirinkimo teisė yra siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą, o administratorius privalo vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p., 23 str. 1 d. 15 p.). Įvertinus BUAB „Rastaras“ bankroto bylos medžiagą bei aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvais, kad negalima buvo pripažinti BUAB „Rastaras“ bankrutavusia ir skelbti likviduojama dėl bankroto, nes pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pagrindą spręsti prašymą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo bei jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad yra visos sąlygos įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos teisingam klausimo išsprendimui.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais, 

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai

 

Audronė Jarackaitė

 

 

 

Nijolė Piškinaitė

 

 

 

Alvydas Poškus

 

 

 


Paminėta tekste:
  • B2-317-513/2014
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 1 str. Civilinio proceso įstatymai
  • 3K-3-591/2008
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės