Civilinė
byla Nr. 2A-21-186/09
Procesinio
sprendimo kategorijos:
121.18,
129.4, 129.15
(S)

NUTARTIS
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
Vilnius 2009
m. sausio 26 d.
Vilniaus apygardos
teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo
Egidijaus Žirono,
kolegijos teisėjų Virginijos
Volskienės ir Tatjanos Žukauskienės,
sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei
dalyvaujant ieškovui V. D.
atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei
Margaritai Čebelienei
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo
apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo
V. D. ieškinį atsakovams antstoliui D. S.
ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo. Tretysis asmuo 404-oji
daugiabučio namo savininkų bendrija.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas
V. D. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo
antstolio D. S. 2320,60 Lt žalos atlyginimo, 5 proc.
metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 6 d. iki 2006 m. balandžio 5
d., tai yra 232,60 Lt, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio
padavimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 100 Lt ieškovo sumokėtų
antstoliui už jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei ieškovo patirtas bylinėjimosi
išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2003 m.
rugsėjo 30 d. nuosprendžiu solidariai iš ieškovo ir A. J. trečiojo
asmens 404-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) naudai priteisė 2390
Lt žalos atlyginimo ir 650 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3040 Lt bei nustatė
terminą žalai atlyginti - 1 metus ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 25 d. priėmė nutartį, kuria pakeitė
priteistos žalos dydį ir priteisė viso 12 818,31 Lt, o kitoje dalyje nuosprendį
paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 13 d.
nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikino
ir ieškinį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso
tvarka, o Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2006 m. balandžio 4 d.
nutartimi civilinę bylą nutraukė. Ieškovas teigė, kad antstolis D.
S. , nesuėjus teismo nustatytam žalos atlyginimo terminui, 2004 m. vasario 6
d. ir 2004 m. vasario 10 d. neleistinai nurašė nuo ieškovo sąskaitos 15 138,90
Lt, įskaitant 2320,60 Lt dydžio vykdymo išlaidas, kurios 538 Lt viršijo
2005-10-27 sprendimų vykdymo instrukcijoje Nr. 1R-352 nustatytą leistiną
vykdymo išlaidų dydį. Ieškovas nurodė, kad raginimas nei buvo įteiktas jam
asmeniškai, nei išsiųstas registruotu laišku, nes šios aplinkybės nebuvo
užfiksuotos vykdomajame rašte. Nurodė, kad antstolis vykdomąjį dokumentą
vykdyti priėmė neteisėtai, nes nebuvo suėjęs jo vykdymo terminas, be to
antstolis neatliko pirminių vykdymo veiksmų, neatsiuntė ieškovui turto arešto
akto, neteisėtai nuo ieškovo sąskaitos nurašė visą pensiją, gautą už vasario
mėnesį, neišaiškino ieškovui antstolio veiksmų apskundimo tvarkos. Ieškovas
taip pat nurodė, kad jam turi būti priteista iš antstolio 100 Lt, kuriuos jis,
vykdydamas Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartį,
sumokėjo antstoliui už jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai
apmokėti, nes 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi antstolio patvarkymas dėl
vykdomojo dokumento priėmimo buvo panaikintas.
Atsakovai antstolis D. S. ir UAB DK „PZU Lietuva“ su
ieškiniu nesutiko, tretysis asmuo 404-oji DNSB prašė bylą nagrinėti teismo
nuožiūra.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas
2007 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2008
m. vasario 8 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria
atmestas ieškinio reikalavimas atsakovams dėl 2320,60 Lt žalos atlyginimo bei
palūkanų priteisimo ir šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam
pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m.
rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - iš atsakovo D. S. ieškovui priteisė 392,26
Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo
priteistos sumos bei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai,
11,76 bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas
2008 m. vasario 8 d. nutartyje konstatavo, kad antstolis vykdomąjį dokumentą
priėmė vykdyti pagrįstai, tačiau vykdymo išlaidas pervedė į antstolio
depozitinę sąskaitą pažeisdamas CPK 611 str., tai yra raštu nepasiūlęs
skolininkui jas sumokėti. Apylinkės teismas nagrinėdamas bylą iš naujo dalyje,
kurią 2008 m. vasario 8 d. nutartyje nurodė
apeliacinės instancijos teismas, nustatė,
kad antstolio priskaičiuotoje 2320,61 Lt vykdymo
išlaidų sumoje yra 354,04 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Teismas nurodė, kad LR
teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintoje Sprendimų
vykdymo instrukcijoje vykdymo išlaidų dydžiai yra
nustatyti įskaitant visus privalomus
mokesčius, tame tarpe ir pridėtinės vertės mokestį. Todėl teismas padarė išvadą,
jog 354,04 Lt pridėtinės vertės mokesčio į vykdymo išlaidas įskaičiuota nepagrįstai,
ko pasėkoje iškilo antstolio deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. –
6.249 str.).
Apylinkės teismas nurodė, kad pagal Antstolio profesinės
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 6 p. šalys turi susitarti
dėl termino, kuris yra skaičiuojamas nuo draudimo sutarties pabaigos. Kadangi
nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių dėl kokio konkretaus termino privalomojo
draudimo sutarties šalys (antstolis ir UAB DK „PZU Lietuva“) susitarė, teismas
padarė išvadą, kad pareikalavimo laikotarpis, taikant analogiją, ribojamas
trejų metų terminu nuo draudimo sutarties pabaigos (CK 1.125 str. 8 d.), todėl
jis nėra praleistas. Teismas antstolio veiksmus pripažino draudiminiu įvykiu,
tačiau dėl Draudimo polise Nr. 000186 nustatytos 1000 Lt dydžio frančizės,
reikalavimą atlyginti 354,04 Lt dydžio žalą bei iš to kylančius kitus reikalavimus
atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmetė ir šią sumą priteisė tiesiogiai iš
atsakovo antstolio D. S. .
Teismas taip pat priteisė iš atsakovo D.
S. 5 proc. metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.) už 2 metus ir 58 dienas
nuo priteistų 354,04 Lt, iš viso 38,22 Lt bei 5 proc. dydžio metines
procesines palūkanas pradedant jas skaičiuoti nuo 2006 m. balandžio 19 d., tai
yra nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kaip
tai numatyta CK 6.37 str. 2 d., o ne kaip prašė ieškovas nuo ieškinio padavimo
iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovas V. D. padavė apeliacinį
skundą. Prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o
ieškinį tenkinti pilnai. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjant bylą trečiojo asmens 404-osios
DNSB atstovas - bendrijos pirmininkas G. T. nurodė, jog atsakovui antstoliui D. S.
kartu su vykdomuoju raštu įteikė ir pirmosios instancijos teismo
nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Apeliantas pažymi, kad
antstolis žinojo apie 1 metams ir 6 mėnesiams atidėtą žalos atlyginimą, tačiau
šio termino nesilaikė. Ieškovas skunde nurodo, kad raginimas įvykdyti sprendimą
geruoju turi būti įteikiamas skolininkui asmeniškai arba išsiųstas registruotu
laišku (CPK 657 str. 1 d.), tačiau šiuo atveju raginimas buvo įteiktas
apelianto žmonai. Skunde teigiama, kad antstolis neteisėtai prieš tai
nepatikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių pradėti vykdymo, nuo ieškovo
sąskaitos nurašė 15 138,92 Lt. Ieškovas nurodo, kad teismas nepriėmė jo prašymo
kreiptis į LR Konstitucinį teismą ir nepasisakė apie tai sprendime. Teismas,
teigiama skunde, priteisė ieškovui pridėtinės vertės mokestį, nors ieškovas to
neprašė. Apeliantas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl ieškovo parengiamojo
posėdžio metu pateikto prašymo priteisti iš antstolio 5000 Lt neturtinės žalos
tuo atveju, jei nebus patenkintas ieškinys.
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į
apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip
nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad esant teismo išduotam vykdomajam raštui
antstolis turėjo teisėtą pagrindą jį priimti ir pradėti vykdymo veiksmus, be to
raginimas ieškovui buvo įteiktas tinkamai, įteikiant jį kartu su ieškovu
gyvenančiam jo šeimos nariui, ką konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2008
m. vasario 8 d. nutartimi. Atsakovas pažymi, kad minėtoje nutartyje Vilniaus
apygardos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra
neteisėtas tik dalyje dėl vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo, todėl ieškovas
netinkamo raginimo įteikimo klausimo apskritai neturėtų kelti. Atsakovas taip
pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl
antstolio neteisėtų veiksmų, tai yra 354,04 Lt dydžio vykdymo išlaidų
išieškojimo iš ieškovo, pripažinimo draudiminiu įvykiu, nes reikalavimas dėl
žalos atlyginimo nebuvo pareikštas draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu,
tai yra iki 2005 m. gruodžio 31 d. (Antstolių profesinės civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo taisyklių 6 ir 8 p.).
Atsakovas antstolis D. S. atsiliepimo
į apeliacinį skundą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas
paliekamas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmas
apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu iš ieškovo ir A. J. solidariai priteisė 2390 Lt žalos atlyginimo ir 650 Lt bylinėjimosi
išlaidų, iš viso 3040 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 25 d.
nutartimi priteistą sumą padidino iki 12 818,31 Lt. 2003 m. gruodžio 31 d.
išduotas vykdomasis raštas dėl 12818,31 Lt išieškojimo, kurį 2004-01-20 priėmė
vykdyti antstolių N. Š. ir D. S. kontora.
Antstolis D. S. , vykdydamas šį dokumentą, patvarkymu
areštavo V. D. sąskaitoje esančias lėšas ir 2004 m.
vasario mėn. į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesti 15138,92 Lt, tame
tarpe 2320,61 Lt vykdymo išlaidų. 2004 m. kovo 12 d. antstolis patvarkymu
vykdomąjį dokumentą grąžino teismui po įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas 2004 m. kovo 12 d. nutartimi sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2003 m.
lapkričio 25 d. nutarties vykdymą, o 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi Vilniaus
apygardos teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikino, pripažino
civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio
dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus miesto pirmas
apylinkės teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikė
sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigojo trečiąjį asmenį 404-ąją DNSB
grąžinti ieškovui 9778,31 Lt. Vykdymo išlaidų klausimas šia nutartimi spręstas
nebuvo.
Nagrinėjamu
ieškiniu ieškovas prašo iš antstolio D. S. priteisti
2320,60 Lt žalos atlyginimo - išieškotas vykdymo išlaidas. Ieškinį argumentuoja
tuo, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes nesilaikė
nuosprendžiu nustatyto 1 m. 6 mėn. termino priteistai žalai atlyginti,
pažeisdamas LR CPK reikalavimus neįteikė ieškovui raginimo įvykdyti sprendimą
geruoju, neteisėtai nukreipė išieškojimą į apelianto pensiją. Tie patys
argumentai pakartoti šiame apeliaciniame skunde, analogiški argumentai taip pat
buvo išdėstyti ieškovo apeliaciniame skunde dėl Vilniaus
miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimo. Visus
apelianto argumentus Vilniaus apygardos teismas (apeliacinė instancija) išnagrinėjo spręsdamas pirmąjį apeliacinį skundą
ir 2008 m. vasario 8 d. nutartyje pripažino, kad ieškovui nustatytas
žalos sumokėjimo terminas yra susijęs su paskirta bausme, o antstolis šios
nuosprendžio dalies nevykdė, kad vykdomasis raštas dėl priteistos žalos
išieškojimo išduotas teisėtai, o esant išduotam vykdomajam raštui antstolis D. S. turėjo teisėtą pagrindą priimti išieškotojo pateiktą
vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui
įteiktas tinkamai pagal LR CPK 657 ir 123 str. nuostatas, kad išieškojimas
nebuvo neteistai nukreiptas į skolininko V. D. gaunamą
pensiją, kad pagrįstai netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 100 Lt antstoliui
priteisto žyminio mokesčio priteisimo. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 8 d. nutartimi antstolio
veiksmus pripažino teisėtais, o ieškovo argumentus – nepagrįstais. 2008 m.
vasario 8 d. nutartis įsiteisėjo, neapskųsta ir yra galiojanti. LR CPK 137 str.
2 d. 4 p., 293 str. 3 p. įtvirtinta nuostata, kad negali būti pakartotinai
nagrinėjamas ginčas (ieškininis reikalavimas) tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, jei šis reikalavimas jau yra išspręstas
įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Nagrinėjamoje byloje, esant
įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2008
m. vasario 8 d. nutarčiai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą iš
naujo, pagrįstai ją nagrinėjo tik toje apimtyje, kurios neišsprendė apeliacinės
instancijos teismas ir nurodė iš naujo nagrinėti apylinkės teismui – t.y. dėl
antstoliui priklausančių vykdymo išlaidų dydžio bei dėl antstolio ir atsakovo
UAB DK „PZU Lietuva“ profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
teisinių santykių. Išnagrinėjęs bylą dalyje dėl vykdymo išlaidų dydžio
apylinkės teismas nustatė, kad antstolis neteisėtai prisiskaičiavo 354,04 Lt - (pridėtinės vertės mokestį) ir šią sumą
priteisė ieškovui. Ieškovo apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl priteistos
vykdymo išlaidų dalies dydžio. Apeliantas reikalauja priteisti visas vykdymo
išlaidas kaip žalą, tačiau išdėsto argumentus, kurie jau atmesti įsiteisėjusia Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. vasario 8 d.
nutartimi ir šioje nutartyje pakartotinai svarstomi negali būti. Vienintelis
naujas apelianto argumentas yra tai, kad teismas priteisė jam pridėtinės vartės
mokestį, kurio ieškovas neprašė. Argumentas nėra
pagrindas panaikinti arba pakeisti skundžiamą sprendimą, nes teismas,
priteisdamas antstolio neteisėtai prisiskaičiuotą pridėtinės vartės
mokestį patenkino ieškinį iš dalies, kaip tai yra
numatyta LR CPK 270 str. 5 d. 1 p. Pagal LR CPK 320 str. nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą privalo nagrinėti
neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro jo faktinis ir
teisinis pagrindas. Esant tokiai procesinei
situacijai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas reikalavimo
priteisti žalą (išieškotas vykdymo išlaidas) dalyje paliekamas nepakeistas (LR
CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas
nepasisakė dėl ieškovo parengiamojo posėdžio metu pateikto prašymo priteisti iš
antstolio 5000 Lt neturtinės žalos tuo atveju, jei nebus patenkintas ieškinys.
Skundžiamame sprendime šiuo klausimu iš tikro nėra pasisakyta, tačiau tokia
aplinkybė nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Aptariamas ieškovo
rašytinis prašymas prijungtas prie bylos protokoline nutartimi 2008 m. gegužės
29 d. teismo posėdyje kaip rašytinis paaiškinimas. Argumentų dėl šios
protokolinės nutarties nepateikta. Prašymas yra alternatyvus, grindžiamas tais
pačiais ieškinio argumentais, neturtinės žalos priteisimo nei faktinis, nei
juridinis pagrindas nenurodytas, prašymas neįformintas kaip ieškininis
reikalavimas (LR CPK 111 ir 133 str.), žyminiu mokesčiu neapmokėtas. Esant
byloje tokiam prašymui-paaiškinimui, teismas sprendime neturėjo dėl jo pasisakyti
kaip dėl savarankiško ieškininio reikalavimo. Šitaip nutardama dėl aptariamo
prašymo, o taip pat dėl aukščiau aptartų apeliacinio skundo argumentų bei jo
ribų, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad tame pačiame 2008 m.
gegužės 29 d. apylinkės teismo posėdyje ieškovui buvo pasiūlyta sukonkretinti
reikalavimų apimtį ir pasirūpinti atstovavimu byloje. Ieškovas šia teise
nepasinaudojo, o bylos nagrinėjimą tokiu pagrindu galima atidėti tik vieną
kartą (LR CPK 161 str.).
Ieškovas
apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos
Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar nepažeistas LR Konstitucijos 109 str.
įteikiant skolininkui raginimą pagal LR CPK 123 str. Apeliantas taip pat
nurodo, kad apylinkės teismas nepriėmė analogiško prašymo ir skundžiamame
sprendime dėl jo nepasisakė. Apelianto argumentas nėra pagrindas pakeisti ar
panaikinti skundžiamą sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas ir neturėjo
dėl ieškovo prašymo pasisakyti sprendime, kadangi jį išsprendė protokoline
nutartimi 2008 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdyje. Civilinio proceso įstatymas
nenustato, kiek kartų dalyvaujantis byloje asmuo gali pateikti prašymą kreiptis
į Lietuvos Konstitucinį Teismą, todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje dar
kartą pasisako dėl ieškovo prašymo. Kaip jau nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartyje, prašymas
netenkintinas, nes pagal šios bylos aplinkybes nėra jokio faktinio ir teisinio
pagrindo daryti išvadą, kad CPK 123 str. prieštarauja Konstitucijai ar
įstatymams. Apelianto nurodomoje LR CPK 657 str. 1 d. nustatyta, kad raginimas
įvykdyti sprendimą skolininkui siunčiamas registruotu aišku arba įteikiamas
skolininkui asmeniškai. Nagrinėjamu atveju antstolis pasirinko raginimo
išsiuntimą registruotu laišku. Šioje byloje, sprendžiant klausimą, ar
registruotu laišku siųstas raginimas ieškovui buvo įteiktas tinkamai, taikytas LR
CPK 123 str. kuriame įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Teismai
konstatavo, kad raginimas įteiktas tinkamai. Ieškovas prašo kreiptis į Lietuvos
Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar nepažeistas LR Konstitucijos
109 str. įteikiant skolininkui raginimą pagal LR CPK 123 str. Tačiau Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti
aktai neprieštarauja Konstitucijai [...] (Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo įstatymo 1 str. 1 d.). Konstitucinio Teismo kompetencijoje nenumatyta
spręsti dėl teisės normos taikymo konkrečioje civilinėje byloje pagrįstumo. Ieškovo
prašyme nesuformuluotas tinkamas pagrindas kreiptis išaiškinimo į Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismą. Remiantis išdėstytais motyvais prašymas
netenkinamas.
Atsakovas UAB
DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto nesutikimą su
pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl antstolio neteisėtų veiksmų
pripažinimo draudiminiu įvykiu. Tačiau bylos
nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apeliacinis skundas. Kadangi
sprendimo dalis dėl antstolio veiksmų pripažinimo draudiminiu įvykiu, neapskųsta, atsakovo argumentai šiuo klausimu
nenagrinėjami.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant
apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK
329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos
teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
n u t a r ė:
Vilniaus
miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Egidijus Žironas
Teisėjos Virginija
Volskienė
Tatjana
Žukauskienė