Civilinė byla Nr. 2-284-901/2014
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06789-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 128.19
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. sausio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,
sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui K. M.,
suinteresuotiems asmenims U. O. ir J. O.,
suinteresuotų asmenų atstovei advokatei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. O. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys U. O. (dab. pavardė S.) ir J. O., ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja A. O. prašo teismo pripažinti, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti, yra svarbios, ir pratęsti pareiškėjai praleistą terminą priimti palikimą po jos tėvo A. O., mirusio 2013-05-20, mirties. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja tik baigus mokyklą, vos sulaukus pilnametystės išvyko gyventi į Ispaniją, kur gyvena iki šiol, į Lietuvą atvykdavo labai retai, todėl mirus jos tėvui jai nebuvo žinoma, kad tėvas turėjo turto, kurį ji kaip pirmos eilė įpėdinė turi teisę paveldėti kartu su tėvo sutuoktine J. O., su kuria tėvas sudarė antrąją santuoką, ir su jų dukra iš antrosios santuokos U. O. (S.). Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, be to ilgą laiką negyvena Lietuvoje, todėl ji nežinojo galiojančio reglamentavimo Lietuvoje, per kokį laiko tarpą pareiškėja turėjo pasinaudoti savo teise priimti tėvo palikimo dalį. J. O. ir U. O. apie tai, kad pareiškėja turi teisę kartu su jomis paveldėti A. O. turto dalį, pranešė jai jau praėjus trijų mėnesių terminui, per kurį pareiškėja turėjo teisę paduoti notarui pareiškimą dėl tėvo palikimo priėmimo. Nors kaip patikslino pareiškėjos atstovas ji apie tėvo mirtį sužinojo sekančią dieną iš A. O. pusseserės R. V. per socialinį tinklą „Facebook“, tačiau pareiškėjai nieko nebuvo žinoma apie tėvo turėtą turtą, tėvo palikimo pareiškėja nėra atsisakiusi. Pareiškėja iš karto kai jai tapo žinoma apie tai, kad ji turi teisę paveldėti tėvo turto dalį, susisiekė su notaru, vėliau kreipėsi į teisininkus, 2013-09-05 sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų ir netrukus (tą patį mėnesį) kreipėsi į teismą, kad jai būtų pratęstas terminas palikimui priimti. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys neįrodė, kokias ypač neigiamas pasekmes joms sukurtų pareiškėjos pareiškimo tenkinimas, kadangi joms nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jo ginčyti nereikia, jos nepateikė teismui įrodymų, kad ketina disponuoti paveldėtu turtu (pvz.. preliminari turto pardavimo sutartis), be to, jos ir pačios į notarą kreipėsi paskutinę termino paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo dieną, t.y. 2013-08-20, o pareiškėją apie palikimą informavo jau pasibaigus šiam terminui. Pareiškėjos atstovas nesutinka su suinteresuotų asmenų atstovės teiginiais, kad pareiškėjai tėvo palikimą nori priimti su išlygomis, nes jai nebuvo žinoma paveldimo turto sudėtis, ar tėvas turėjo įsiskolinimų, norą priimti jai priklausančią paveldėto turto dalį išreiškė neišskirdama kažkokios turto dalies. Terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo pareiškėja praleido nežymiai, dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, sužinojusi apie praleistą terminą nedelsiant ėmėsi visų reikiamų veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, todėl prašoma šį terminą pratęsti.
Suinteresuoti asmenys U. O. (S.) ir J. O. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, prašė atmesti. Suinteresuotų asmenų atstovė pažymėjo, kad pareiškėja išreiškė norą priimti palikimą tik tada, kai sužinojo apie tėvo turtą, nors apie tėvo mirtį sužinojo jau sekančią dieną po jo mirties, reagavo apie pranešimą, norėjo atvykti į laidotuves. Pareiškėja sužinojimo apie tėvo mirtį momentą pareiškime nurodo vieną, po to bylos eigoje, papildomuose paaiškinimuose nurodo kitą, kas rodo pareiškėjos nesąžiningumą. Noras išreikštas priimti palikimą tik sužinojus apie palikėjo turtą rodo, kad pareiškėja palikimą nori priimti su išlygomis, nors palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kurį įpėdinis sudaro laisva valia, išreikšdamas valią priimti tiek jam žinomą, tiek nežinomą palikėjo turtą bei reikalavimus palikėjui. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Pareiškėja tokių aplinkybių teismui nenurodė ir šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pareiškėjos nurodomos priežastys – gyvenimas užsienyje ir nežinojimas apie tai, kad tėvas turėjo turto, kuri pareiškėja turi teisę paveldėti, nėra svarbios priežastys, kad galima būtų pratęsti terminą palikimui priimti. Pareiškėja galėjo paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir būdama užsienyje internetu ar per konsulinę įstaigą, be to, kadangi pareiškėja naudojasi internetu, galėjo internete susirasti informaciją apie paveldėjimą Lietuvoje. Pareiškėja be to, prieš kelis metus buvo užsukus į notarės, kuri yra R. V. motina, kontorą, todėl galėjo paskambinti pažįstamai notarei pasikonsultuoti dėl paveldėjimo. Suinteresuotas asmuo J. O. pažymėjo, kad ji po sutuoktinio mirties 2013 m. liepos mėn. atsitiktinai užsukus į notaro kontorą sužinojo, kad per tris mėnesius reikia paduoti notarui pareiškimą dėl paveldėjimo, o atvykimo į notaro kontorą ir pareiškimo pateikimo datą paskutinę termino dieną nustatė notaras, bet ne ji. Dėl pareiškėjo teismui paduoto pareiškimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo suinteresuoti asmenys negali gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų bei disponuoti joms priklausančiu palikimu.
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje (aktuali redakcija) nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį, t.y. ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-46/2006, 2007-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-258/2007, 2012-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.). Nors pareiškėjos pareiškime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aplinkybės ne visiškai tokios pat kaip šioje byloje, tačiau tose bylose iš esmės suformuluoti aukščiau teismo minėti kriterijai, į kuriuos bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo nagrinėjantis teismas privalo atsižvelgti. Reikia pastebėti, kad suinteresuotų asmenų atstovė nenurodė jokios teisminės praktikos, kuriomis ji grindžia savo teiginius, kad negalima pratęsti termino pareiškėjui priimti palikimą, jei apie galimai paveldimą turtą pareiškėja sužino jau pasibaigus šiam terminui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos A. O. tėvas A. O. mirė 2013-05-20, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (5-9, 47 b. l.). Iš Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro pažymos bei teismui pateiktos A. O. paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad mirusio A. O. palikimą pagal įstatymą nesudarant turto apyrašo priėmė jo sutuoktinė J. O. ir duktė U. S., testamento A. O. nebuvo palikęs (17, 19, 47, 63 b. l.). Pareiškėjos tėvas A. O. ir mama D. O. iki A. O. mirties buvo išsituokę, pareiškėjos tėvas 1986-10-31 buvo sudaręs naują santuoką su J. O. (6, 47 b.l.). Iš teismui pateiktos paveldėjimo bylos medžiagos matyti, kad į notarą suinteresuoti asmenys U. O. (S.) ir J. O. kreipėsi tik 2013-08-20, t.y. paskutinę dieną, kada dar nepraleidžiant įstatymų nustatyto trijų mėnesių po turto palikėjo mirties galima kreiptis į notarą. J. O. savo teiginių, kad ji dar tų metų liepos mėnesį kreipės į notarą ir būtent notaras tokią datą parinko niekuo nepagrindė (CPK 178 str.). U. S. (buv. O.) 2013-08-20 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi savo paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teise, likusias po tėvo mirties, padovanojo motinai J. O. (47, 54 b.l.). U. O. (S.) ir J. O. paveldėjimo liudijimai nėra išduoti.
Iš paveldėjimo medžiagos matyti, kad savo vardu registruoto turto A. O. neturėjo, paveldimą turtą sudarė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su J. O. priklausanti jos vardu registruoto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 1999-01-29, dalis, kadangi šis butas įgytas A. O. ir J. O. santuokos metu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Taigi tėvo dalį turto turėjo teisę paveldėti ne tik jo sutuoktinė, su kuria jis sudarė antrą santuoką ir jų duktė, bet ir A. O. duktė iš pirmos santuokos, t.y. pareiškėja A. O. (CK 5.11 str., 5.13 str.). Kitų galimų paveldėtojų nėra.
Nors pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo jau sekančią dieną (tą patvirtina tiek ji pati papildomuose rašytiniuose paaiškinimo, tą patvirtina tiek suinteresuoti asmenys, tiek liudytoja, tiek byloje esanti medžiaga (27-34 b.l.)), tačiau pareiškėja nežinojo apie tėvo turimą turtą, kuris registruotas J. O. vardu. Nesutiktina su suinteresuotų asmenų atstovės teiginiais, kad pareiškėja palikimą nori priimti su išlygomis ir kad yra nesąžininga, t.y. pareiškė norą tėvo palikimą priimti tik sužinojus apie jo turėtą turtą, kadangi pareiškėja nenurodė, kad nori priimti tik tam tikrą tėvo turto dalį, be to, nurodė ir kitas priežastis, buvusias dar nesuėjus terminui, per kurį pareiškėja turėjo teisę pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, kliudžiusias pareiškėjai laiku pareikšti norą paveldėti tėvo turtą (buvimas užsienyje, nežinojimas paveldėjimo terminų ir tvarkos, kt.), be to, pareiškėja yra pirmos eilės palikėjo įpėdinė ir jos noras teismine tvarka pratęsti praleistą terminą, nereiškia pareiškėjos nesąžiningumo. Apie tai, kad A. O. gali paveldėti dalį tėvo turto ji sužinojo iš U. O. (S.) 2013-08-21 (53-58 b.l.), kai notaras pareikalavo, kad paveldėtojos išsiaiškintų A. O. nuomonę dėl paveldėjimo, t.y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po pareiškėjos tėvo mirties, A. O. ilgą laiką (apie 13 m.) gyveno Ispanijoje, jai nebuvo žinoma apie Lietuvoje galiojančius teisės aktus dėl paveldėjimo teisinių santykių, todėl pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Liudytoja A. O. pusseserė R. V. patvirtino, kad ji pareiškėjai A. O. pranešė apie jos tėvo mirtį sekančią dieną po jo mirties, liudytoja taip pat patvirtino, kad pareiškėja ilgą laiką gyvena Ispanijoje, į Lietuvą labai retai atvyksta, R. V. motinos – notarės, pas kurią pareiškėja atsitiktinai užsuko prieš kelis metus, pareiškėja faktiškai nepažįsta, nebendrauja.
Kaip minėta, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, šis terminas nėra naikinamasis. Palikimo priėmimo termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-441/2009). Teismas, spręsdamas, ar konkrečios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjos paaiškinimą, kad ji į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo apie esamą tėvo turtą, pareiškėja nebuvo atsisakiusi paveldėjimo teisės. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėja ilgą laiką gyveno užsienyje, į kurį išvyko tik sulaukus pilnametystės, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų įgijusi daugiau nei vidurinį išsilavinimą, pareiškėja neturėjo teisinių žinių apie Lietuvoje galiojantį paveldėjimo teisinį reglamentavimą. Tai, kad pareiškėja moka naudotis Internetu dar nepatvirtina, kad ji turėjo žinoti apie trumpą trijų mėnesių terminą, per kurį ji turėtų kreiptis į notarą ar konsulinę įstaigą. Pareiškėja, vos tik sužinojusi, kad yra galima tėvo turto paveldėtoja, nedelsiant ėmėsi visų būtinų veiksmų – kreipėsi tiek į notarą, tiek į teisininkus, tiek į teismą, tą atliko per mėnesį nuo įstatymo nustatyto termino pasibaigimo, taigi terminą praleido labai nežymiai, be to, praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Suinteresuoti asmenys dėl paveldėjimo taip pat kreipėsi tik paskutinę termino dieną, notarui apie dar vieną paveldėtoją pranešė jau pasibaigus protingam terminui, per kurį pareiškėja, gyvendama užsienyje dar objektyviai įstatymo reikalaujamu terminu galėtų kreiptis į notarą su atitinkamu pareiškimu. Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas iš esmės pažeistų jų interesus, kadangi šiuo atveju paveldėjimo liudijimas joms neišduotas, nors įrodyti tokias aplinkybes yra jų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-258/2007 ir 2012-01-31 nutartis c.b. Nr.3K-3-14/2012). Tai, kad suinteresuoti asmenys negali gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų nėra pakankama priežastis pripažinti, kad pažeidžiami jų interesai, kadangi notaras gali išduoti paveldėjimo liudijimus tik tada, kai išsiaiškinama visų galimų paveldėtojų valia ir išsprendžiami paveldėjimo ginčai.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis dėl tėvo palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti, todėl pareiškėjos pareiškimą tenkina (CK 5.57 str. 1 d.).
Nors paprastai nagrinėjant reikalavimus ypatingąja teisena dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), tačiau kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas yra spręstinas, kadangi proceso dalyviai turi papildomų išlaidų rengiant atsikirtimus, atstovams atstovaujant juos teismo posėdžiuose, vykstant į teismo posėdžius. Pareiškėjos pareiškimą patenkinus pilnai, iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteistina 1000 Lt pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų, kurios teismo vertinimu nėra per didelės atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių skaičių bei neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d., 59-62 b.l.).
Pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis ir dokumentų siuntimo išlaidos iš proceso dalyvių nėra priteistinos vadovaujantis CPK 443 str. 6 d.
Teismas, vadovaudamasis CPK 578 straipsniais, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Pareiškimą tenkinti.
Pripažinti, kad pareiškėjos A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą jos tėvo A. O. palikimui priimti, yra svarbios, ir pratęsti pareiškėjai praleistą terminą priimti palikimą po jos tėvo A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-05-20, mirties.
Priteisti pareiškėjai A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuotų asmenų U. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų (iš kiekvienos po 500 Lt).
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėja Laura Karmazaitė