Baudžiamoji byla Nr. 1-322-1020/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00002-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1.5.; 2.3.1.6.; 2.3.1.7.

                                                                                    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ernestas Rimšelis, bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje susipažinęs su gauta baudžiamąja byla Nr. 1-322-1020/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00002-2017-6),

n u s t a t ė:

Šioje teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje, pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. rugpjūčio 24 d. kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes:

S. Č. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarymu;

K. N. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarymu;

A. Ž. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

E. N. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

S. H. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

A. D. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, apygardos teismas konstatuoja, jog baudžiamoji byla nėra teisminga Vilniaus apygardos teismui, todėl ji turi būti perduodama tam teismui, kuriam ji teisminga pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 226-228 straipsnio taisyklies (BPK 232 ir 234 straipsniai).

Byloje surašyto kaltinimajo akto dalyje „Bylos teismingumo klausimai“, apie byloje inkriminuojamas nusikalstamų veikų aplinkybes, lemiančias bylos teismingumą nurodoma, kad:

„2009-12-21 neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimas buvo padarytas užsienyje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje. 2012-05-27 kontrabandos ir pasikėsinimo disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimai padaryti Druskininkų rajone esančiame Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste, kuris yra Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje. Ikiteisminis tyrimas užbaigtas Vilniaus apygardos prokuratūroje. BPK 227 str. 1 d. numatyta, kad kai nusikalstama veika padaryta užsienyje, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi ikiteisminis tyrimas užbaigtas Vilniaus apygardos prokuratūroje, kuri yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje, todėl, vadovaujantis BPK 225 str. 1 d., 227 str. 1 d. ir 2 d., ši baudžiamoji byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui“.

Iš šių argumentų dėl bylos teismingumo matyti, kad prokuroras, perduodamas bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš esmės rėmėsi BK 227 straipsnio 1 dalies 2-uoju sakiniu, kuris numato, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta užsienyje, bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Teismo įsitikinimu, tokia teismingumo taisyklių interpretacija, suteikiant esminę reikšmę ikiteisminio tyrimo pabaigos vietai, nėra teisinga, ji prieštarauja sisteminiam BPK 227 straipsnio ir 226 straipsnių aiškinimui (veikos padarymas ne teismo veiklos teritorijoje ir užsienyje pagal BPK 226 straipsnio 2 ir 3 dalis nelemia bylos teismingumo pagal tyrimo pabaigos vietą) ir buvo galima galiojant ankstesnei BPK 227 straipsnio redakcijai (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.), kuri numatė, kad „jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijoje, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas tyrimas“. Visgi, toks teisinis reguliavimas šiuo metu yra pakeistas ir ikiteisminio tyrimo pabaigos vieta bylos teismingumą lemiančių teisyklių visumoje yra reikšminga tik retais atvejais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojančio BPK 227 straipsnio 1 dalies 1-ajame sakinyje numatyta, kad jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų, o kai kelių teismų veiklos teritorijose padarytas vienodas nusikalstamų veikų skaičius, bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta paskutinė nusikalstama veika.

Analizuojant prokuroro nurodomą informaciją minėtos BPK nuostatos kontekste, pabrėžtina, jog prokuroras nurodo, kad vienas iš nusikaltimų padarytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – VFR), tuo tarpu 2 nusikaltimai yra padaryti Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje – Druskininkų rajone. Taigi, vien jau remiantis paties prokuroro pateikta informacija, akivaizdu, jog Kauno apygardos teismo teritorijoje padaryta daugiau nusikaltimų nei VFR. Be to, pažymėtina, kad pagal pateiktą kaltinimą ir prokuroro argumentus dėl bylos teismingumo, Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje padaryti nusikaltimai yra vėlesni, lyginant su nusikaltimu, kuris nurodomas kaip „padarytas VFR teritorijoje“. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėta nusikalstama veika pagal kaltinime nurodytas aplinkybes buvo ne „padaryta VFR teritorijoje“, o tik šioje teritorijoje išaiškinta ir pabaigta. Pagal pateiktą kaltinimą S. Č. matyti: jog jam inkriminuojama tai, kad jis nuo 2009 m. gruodžio mėn. pradžios, tiksliau nenustatytos datos, iki 2009 m. gruodžio 21 d., veikdamas tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje su A. Ž., K. N. ir kitais asmenimis, dalyvavo sunkaus nusikaltimo – neteisėto disponavimo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Lenkijos Respublikoje ir VFR rengime ir padaryme, atliko šio nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį, paskirstė užduotis šiame nusikaltime kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus. Iš kaltinimo formuluotės matyti, jog ši veika galimai buvo padaryta net 3-jų valstybių teritorijoje – nusikalstama veika rengta (organizuota) ir pradėta Lietuvos Respublikoje (Marijampolėje), po ko tęsiant nusikalstamą veiką per vieną iš Lietuvos Respublikos sienos perėjimo punktų su neteisėtu kroviniu pervažiuota į Lenkijos Respubliką, ir galiausiai per pastarosios valstybės teritoriją ir jos sienos perėjimo punktą įvažiuota į VFR, kurios viename iš kelių neteisėtas krovinys buvo sulaikytas (t. y. veika užkardyta ir tuo pačiu pabaigta) (t. 20, b. l. 1-3). Taigi, šiuo atveju byloje egzistuoja tarptautinis elementas, todėl tvirtinti, kad veika buvo padaryta tik VFR objektyviai negalima.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, jog sistemiškai aiškinant BPK numatytas teismingumo taisykles esminę reikšmę turi nusikalstamos veikos padarymo vieta. BPK 226 straipsnio 1 dalis numato bendrą ir pagrindinę teritorinio teismingumo taisyklę: „baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta veika“. Visos kitos taisyklės yra taikytinos tais atvejais, kai iš esmės kyla neaiškumų dėl nusikaltamos veikos padarymo vietos, pvz. padarytos vietos nustatyti tiksliai negalima, ji pradėta vienoje teritorijoje, pabaigta kitoje, veika padaryta užsienyje, kuri niekuomet nėra teismo veiklos teritorija BPK 226 straipsnio 1 dalies prasme ir pan. Tačiau ir šiais atvejais įstatymų leidėjas, nustatydamas teritorinio teismingumo taisykles, prioritetą teikė ne ikiteisminio tyrimo užbaigimo vietai, o pirmiausia kaltinamojo gyvenamajai vietai. BPK 226 straipsnio 3 dalies nuostatose aiškiai nurodyta, kad kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti arba nusikalstama veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo užbaigimo vieta pagal BPK 226 straipsnio 3 dalį gali lemti bylos teismingumą tik tuo atveju, kai kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Tokia įstatymo leidėjo pozicija visiškai suprantama turint omenyje BPK 229 straipsnyje minimus teisingumo interesus, tarp kurių, akivaidu, yra ir spartesnis bylos išnagrinėjimas (arčiau teismo esanti kaltinamojo gyvenamoji vieta, daugeliu atveju užtikrina pigesnį, efektyvesnį ir greitesnį procesą).  

Šiuo aspektu teismas pastebi tai, kad teismui perduotoje byloje daugumos nusikalstamų veikų padarymo vietos yra Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje ir nei viena iš jų nebuvo nei pradėta, nei pabaigta Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje, 4 iš 6 kaltinamųjų šiuo metu nuolat gyvena Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje ir tik vienas iš kaltinamųjų – Vilniuje. Be to, net ir Baltarusijos Respublikos pilietis kaltinamasis S. H., nors ir yra deklaravęs gyvenamają vietą Baltarusijos Respublikoje, tačiau taip pat gyvena Druskininkuose, o Druskininkų rajono apylinkės teismo veiklos teritorija taip pat apima Kauno apygardos teismo veiklos teritoriją. Taigi, ir šių nuostatų kontekste, aptariama baudžiamoji byla yra teisminga ne Vilniaus, o Kauno apygardos teismui.

Teismas, vadovaudamasis BPK 227 straipsnio 1 dalimi, 228 straipsnio 1 dalimi, 232 straipsnio 2 punktu, 234 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-322-1020/2017, kurioje S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, S. H., gim. 1970 m. liepos 7 d., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, bei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, padarymu, pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.

Ši nutartis skundžiama per 7 dienas nuo jos gavimo Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. 

Teisėjas                                                                                                                                 Ernestas Rimšelis