Civilinė byla Nr. e2A-481-430/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06553-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loretos Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų K. S.-T..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1089 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.       Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos vyresnioji tyrėja K. S.-T. surašė ieškovui 2020 m. gegužės 8 d. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ieškovas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Exofid“ direktoriumi ir atsakingu asmeniu už bendrovės buhalterinę apskaitą, neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą tam tikrų pajamų taip padarydamas administracinį nusižengimą, nurodytą Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 5 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutarimu nutraukė pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nesant nusižengimo požymių. Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos neteisėto neveikimo – neteisėto atsisakymo tinkamai išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti (neveikimo) ieškovo veiksmus jo atžvilgiu buvo neteisėtai bei nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo byla (ROIK: 20114481136), kurią išnagrinėjęs teismas įsiteisėjusiu nutarimu ieškovo atžvilgiu nutraukė bylą, nesant inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 5 dalyje, sudėties.

1.2.       Teigė, kad atsakovės struktūrinio padalinio – Vilniaus apygardos valdybos – valstybės tarnautojų (darbuotojų) neteisėto neveikimo ieškovas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1683-1033/2020 patyrė 1089 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Dėl atsakovės struktūrinio padalinio – Vilniaus apygardos valdybos – valstybės tarnautojų (darbuotojų) neabejotinai neteisėto neveikimo (veiksmų) ieškovo patirtos 1089 Eur išlaidos pripažintinos jo tiesioginiais nuostoliais, todėl priteistinos iš atsakovės Lietuvos valstybės.

1.3.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

1.4.       Nurodė, kad šioje byloje ieškovas savo reikalavimą grindžia civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.246-6.249 straipsniai), bendraisiais teisės principais ir Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021.

1.5.       Teigė, kad įvertinus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos valstybės tarnautojų veiksmus (neveikimą) neteisėtai surašant protokolą ir tokiu būdu ieškovo atžvilgiu neteisėtai iškeliant administracinio nusižengimo bylą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM, atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai išsiaiškino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai nekvalifikavo ieškovo veiksmų (iš esmės dėl akivaizdaus administracinio nusižengimo esmės neatskleidimo), dėl ko jo atžvilgiu buvo neteisėtai bei nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo byla, kuri tik dėl ieškovo ir jo atstovo aktyvių procesinių veiksmų buvo nutraukta.

1.6.       Nurodė, kad atsakovės (jos institucijos) veiksmai neteisėtai surašant protokolą ir tokiu būdui atžvilgiu neteisėtai iškeliant administracinio nusižengimo bylą, vertintini, kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Tokiu būdu dėl atsakovės nurodytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovas patyrė iš viso 1089 Eur išlaidų, t. y. 1089 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (900 Eur + 189 Eur PVM = 1089), kurios pripažintinos jo nuostoliais. Kadangi šioje byloje yra visos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovo patirtos 1089 Eur dydžio išlaidos priteistinos iš atsakovės.

2.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, K. S.- T., iš šios bylos nagrinėjimo. Nurodė, kad:

2.1.       Ieškovas pateiktu ieškiniu iš esmės inicijuoja naują teisminį procesą, atskiroje byloje ir administracinio nusižengimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas prilygina žalai (nuostoliams). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.

2.2.       Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose (Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-261-525/2021).

2.3.       Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1683-1033/2020 ieškovas neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į ANK 577 straipsnio 5 dalį, 8 dalį, ieškovas, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, galėjo ir turėjo visas teises ne tik teikti prašymus (tarp jų ir dėl bylinėjimosi išlaidų), tačiau ir skųsti priimtus procesinius sprendimus, tačiau ANK 577 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis nusprendė nesinaudoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų būtų pateiktas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1683-1033/2020, nors ieškovas tokią teisę turėjo, todėl preziumuojama, kad atitinkamai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galėjo būti išspręstas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1683-1033/2020.

2.4.       Nurodė, kad neteisėti veiksmai baudžiamajame procese yra neteisėtas nuteisimas, suėmimas, sulaikymas ir kitų procesinės prievartos priemonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XII skyrius) taikymas (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Iš administracinių nusižengimų bylų procese padarytų veiksmų tik neteisėtas administracinio arešto paskyrimas užtraukia valstybei pareigą atlyginti žalą, vadovaujantis CK 6.272 straipsniu. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015; 2017 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017 ir kt.).

2.5.       Mano, kad bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Atkreipė dėmesį į nutarime užfiksuotas aplinkybes - ieškovas savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad už 2019 metus nespėjo sutvarkyti dokumentų ir deklaruoti, o už 2018 metus deklaraciją patikslino, taip pat nurodė, kad jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą tvarko samdoma įmonė. Pažymėjo, kad sąskaitos buvo išrašytos jam nežinant, tai sisteminė klaida, per 1,5 metų jis to nepastebėjo. Vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovas A. Lukoševičius pažymėjo, kad ieškovo veiksmuose nėra ANK 205 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusižengimo sudėties, tačiau neatmetė, jog pažeidimai buvo padaryti, tik tokiu atveju turi būti kalbama apie kitą nusižengimo sudėtį, pavyzdžiui ANK 205 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal šį nusižengimą bylas nagrinėja pati institucija, surašiusi protokolą, bet ne teismas.

2.6.       Pažymėjo, kad civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatyti konkretūs neteisėti veiksmai. Tai reiškia, kad neturi būti remiamasi abstrakčiais samprotavimais apie netinkamą institucijos veiklą, teisių pažeidimus ir pan. Ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, turi aiškiai įvardyti, kokiais veiksmais jam buvo padaryta žala. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Tarnybos pareigūnės veiksmų neteisėtumo fakto nekonstatavo, t. y. nenurodė, kad protokolas surašytas, kad ieškovas į administracinę atsakomybę patrauktas nepagrįstai, kad buvo nustatyta pareigūnų aplaidumo ar paviršutiniškumo požymių arba kad Tarnybos pareigūnė nebūtų laikiusius pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai. Mano, kad nėra pakankamo pagrindo laikyti Tarnybos pareigūnės veiksmus (neveikimą) neteisėtais, kadangi administracinio nusižengimo bylos teisena ieškovui buvo pradėta ir baigta remiantis visiškai pagrįstais faktiniais duomenimis, tinkamai vadovaujantis ANK nuostatomis ir pagal suteiktus įgaliojimus veikiant savo kompetencijos ribose, t. y. surašant protokolą, o teismui priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

2.7.       Nurodė, kad ieškovas ieškinyje neaptaria ir neįrodinėja ir kitų būtinųjų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų. Tarnybos vertinimu ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje byloje nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

2.8.       Pažymėjo, kad ieškovo administracinio nusižengimo byla išnagrinėta 2020 m. birželio 19 d., nutarimas įsiteisėjęs, ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų neteikė, o Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas 2021 m. kovo 19 d., taigi darytina išvada, kad šios bylos aplinkybių kontekste Konstitucinio Teismo nutarimas „į praeitį“ negalioja.

2.9.       Pažymėjo, kad Tarnybos pareigūnė nagrinėjamoje byloje neturi jokio suinteresuotumo bei negali turėti jokio savarankiško, net ir trečiojo asmens, procesinio statuso, ir dėl to yra šalintina. Paprastai pareigūno, prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumas yra siejamas su konkrečios proceso normos pažeidimu, tačiau ieškovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo pažeista, kokia nors ANK norma. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad ieškovo nurodyti veiksmai buvo atlikti vykdant tarnybines pareigas ir griežtai vadovaujantis ANK nustatytos tvarkos. Ieškovo teiginiai, kad ieškovo atžvilgiu Tarnybos pareigūnė atliko nepagrįstus ir neteisėtus veiksmus, vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio.

3.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų K. S. – T. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankišku reikalavimu, K. S. – T., iš bylos, 2) Atskirąja nutartimi informuoti Lietuvos advokatūrą apie tai, kad advokatas Algis Lukoševičius, advokato pažymėjimo Nr. 003041, Advokatu profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai, rinko teisinių paslaugų teikimui nereikalingus trečiojo asmens K. S. – T. asmens duomenis, o būtent - duomenis apie jos gimimo datą, asmens kodą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, šeiminę padėtį, priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir tokiu būdu galimai pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fiziniu asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokiu duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnis ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas. 3) Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1 000,00 Eur advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Nurodė, kad:

3.1.       Trečiasis asmuo neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi. Surašydama 2020 m. gegužės 8 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0026-ANR_P-10- 2020 (ROIK: 20114481136) trečiasis asmuo vykdė tarnybines pareigas. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1683- 1033/2020 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01269-2020-3), nei šioje byloje ieškovas nesiremia kokiais nors konkrečiais neteisėtais trečiojo asmens veiksmais (įgaliojimų viršijimu ar pan.), o kaip neteisėtus veiksmus vertina patį faktą, jog buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir surašytas protokolas.

3.2.       Pabrėžė, kad tuo atveju, jei trečiasis asmuo būtų atlikusi kažkokius neteisėtus veiksmus (ar netgi neveikimą) ieškovas galėjo tuo remtis jau aptartoje Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1683-1033/2020, galėjo apie tokius veiksmus pranešti Tarnybai ir prašyti atlikti trečiojo asmens tarnybinį patikrinimą. Kadangi ieškovas jokiais neteisėtais veiksmais Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1683- 1033/202 nesirėmė ir Tarnybos apie jokius neteisėtus trečiojo asmens veiksmus neinformavo, akivaizdu, kad jokių neteisėtų veiksmų nebuvo. 2020 m., kai nagrinėta administracinio nusižengimo byla, ieškovas ar jo advokatas trečiajam asmeniui teisinių pretenzijų dėl tariamai neteisėtu veiksmu/neveikimo neturėjo.

3.3.       Įstatymas nenumato teisės prašyti patirtų bylinėjimosi išlaidų, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, juolab, praėjus beveik 2 metams po jos išnagrinėjimo. Dėl to ieškovo prašymas priteisti šias išlaidas naujame (civiliniame) procese ar juolab šių išlaidų nepriteisimo traktavimas kaip žala teisiškai nepagrįsti.

4.       Ieškovas A. B. dubliku prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

4.1.       Lietuvos Konstitucija yra tiesiogiai vykdomas aktas. Tai reiškia, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir išaiškinimai gali bei yra tiesiogiai vykdomi aktai, kurie privalomi visiems (lot. erga omnes). Kadangi ieškovo atžvilgiu nurodyta administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties, todėl ieškovo patirtos išlaidos visais atvejai turi būti atlygintos. Atsakovė, atstovaujama institucijos, nepaneigia nei ieškinio faktinio pagrindo, nei jo dalyko.

4.2.       Teigė, kad atsakovės nurodomi teiginiai dėl susiklosčiusių šalių teisinių santykių kvalifikavimo (ieškinio faktinis pagrindas) iš esmės yra laikytini jos samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje jokiais esančiais įrodymais. Tokiu būdu atsakovė tik išreiškia savo nepasitenkinimą jai nepalankia padėtimi, tačiau atsiliepime į ieškinį nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, iš esmės paneigiančių ieškinio pagrįstumą (ieškinio dalyką).

4.3.       Nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių pirmos instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir/ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo priimant kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1683-1033/2020 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01269-2020-3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį ieškovo atžvilgiu nutraukta, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.

4.4.       Mano, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį iš esmės pateikiama pozicija tik patvirtina jos nepasitenkinimą dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei galimo teisinio kvalifikavimo kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1683-1033/2020 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01269-2020-3) ir tokiu būdu iš esmės siekia, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir kad ieškovo patirtos išlaidos nurodytoje kitoje administracinio nusižengimo byloje nebūtų ja atlygintos.

4.5.       Teigė, kad atsakovė ydingai ir nepagrįstai ignoruoja ne tik Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021, bet ir bendruosius teisės principus.

5.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tripliku prašė ieškinį atmesti pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų - K. S.- T., iš šios bylos nagrinėjimo. Nurodė, kad:

5.1.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2135-520/2019 pažymėta, kad teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Be to, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai paveikė asmenį, teigiantį, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

5.2.       Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn būtinumo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015; 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017 ir kt.).

5.3.       Bylos duomenys, patvirtina, kad 2020 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Atkreiptinas dėmesys į nutarime užfiksuotas aplinkybes - ieškovas savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad už 2019 metus nespėjo sutvarkyti dokumentų ir deklaruoti, o už 2018 metus deklaraciją patikslino, taip pat nurodė, kad jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą tvarko samdoma įmonė. Pažymėjo, kad sąskaitos buvo išrašytos jam nežinant, tai sisteminė klaida, per 1,5 metų jis to nepastebėjo. Vykusiame teismo posėdyje Ieškovo atstovas A. Lukoševičius pažymėjo, kad Ieškovo veiksmuose nėra ANK 205 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusižengimo sudėties, tačiau neatmetė, jog pažeidimai buvo padaryti, tik tokiu atveju turi būti kalbama apie kitą nusižengimo sudėtį, pavyzdžiui ANK 205 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal šį nusižengimą bylas nagrinėja pati institucija, surašiusi protokolą, bet ne teismas.

5.4.       Vien ta aplinkybė, kad byla ieškovui buvo nutraukta, per se nepatvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta nepagrįstai ar neteisėtai, t. y. tai savaime netampa pagrindu preziumuoti, kad teisenos pradėjimas ir visi su tuo susiję Tarnybos pareigūnės veiksmai buvo neteisėti.

5.5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Tarnybos pareigūnės veiksmų neteisėtumo fakto nekonstatavo, t. y. nenurodė, kad protokolas surašytas ir ieškovas į administracinę atsakomybę patrauktas nepagrįstai, kad buvo nustatyta pareigūnų aplaidumo ar paviršutiniškumo požymių arba, kad Tarnybos pareigūnė nebūtų laikiusis pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti Tarnybos pareigūnės veiksmus (neveikimą) neteisėtais, kadangi administracinio nusižengimo bylos teisena Ieškovui buvo pradėta ir baigta remiantis visiškai pagrįstais faktiniais duomenimis, tinkamai vadovaujantis ANK nuostatomis ir pagal suteiktus įgaliojimus veikiant savo kompetencijos ribose.

5.6.       Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.

5.7.       Pažymėjo, kad Tarnybos pareigūnė nagrinėjamoje byloje neturi jokio suinteresuotumo bei negali turėti jokio savarankiško, net ir trečiojo asmens, procesinio statuso ir dėl to yra šalintina iš šios bylos nagrinėjimo.

5.8.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinės bylos Nr. 2S-1169-560/2019 pasisakė, kad ,,į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje pateikiami įrodymai ir vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai<...> ieškovui neįrodinėjant valstybės pareigūnų tyčios, pirmosios instancijos teismas turi teisę spręsti dėl šių asmenų pašalinimo iš proceso.“ Ieškovo teiginiai, kad Ieškovo atžvilgiu Tarnybos pareigūnė atliko aiškiai nepagrįstus ir neteisėtus veiksmus, vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui A. B. (A. B.) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 400 (keturis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, penkių procentų metines palūkanas nuo 400 (keturių šimtų) Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,25 Eur (devynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinės bylos ir prie jos pridėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. A8.-1683-1033/2020 duomenų matyti, kad trečiasis asmuo K. S.-T., kaip Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėja, 2020 m. gegužės 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0026-ANR_P-10-2020, kurio pagrindu prieš ieškovą pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 5 dalį, kuri buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarimu nutraukta nesant šio nusižengimo požymių.

8.       Nurodytoje administracinio nusižengimo byloje pateiktas išrašas iš ieškovo ir advokatų profesinės bendrijos 2018 m. gruodžio 20 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, 2020 m. birželio 15 d. advokato orderis atstovauti, ginti ieškovą administracinio nusižengimo byloje. Be to, nurodytoje byloje yra ir ieškovui atstovavusio advokato 2020 m. birželio 16 d. prašymas dėl rašytinių įrodymų pridėjimo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovui, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, atstovavo advokatas A. Lukoševičius. Į nagrinėjamą civilinę bylą ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad advokatų profesinė bendrija jam pateikė apmokėti 2020 m. birželio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir kad šią sąskaitą ieškovas tą pačią dieną apmokėjo – 2020 m. birželio 3 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad ieškovas sumokėjo 1089 Eur.

9.       Vien tik ieškovo nurodoma aplinkybė, kad pradėta administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nesant nusižengimo sudėties, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad valstybės institucijos ieškovo atžvilgiu veikė neteisėtai Civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme, nes laikantis tokios ieškovo pozicijos, atsirastų pagrindas neteisėtus veiksmus konstatuoti kiekvienu atveju, kai teismas nutrauktų bet kurią pradėtą teiseną. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus-neįrodytus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į atsakovo (jo atstovo) neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.246 straipsnio prasme. Nesant neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, negalimas ir žalos atlyginimas, kaip toks, todėl šiuo faktiniu pagrindu reiškiami ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

10.       Nurodė, kad ieškinio reikalavimai pakankamai aiškiai grindžiami ir tuo ieškinio faktiniu pagrindu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad ieškovui, atsižvelgiant į tokią administracinio nusižengimo teisenos procesinę baigtį, turi būti atlyginami patirti nuostoliai, t. y. nurodytoje teisenoje patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškinio reikalavimus nagrinėdamas būtent šiuo faktiniu ieškinio pagrindu, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarimo priėmimo metu galiojusiame Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje buvo nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusioje Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarimo priėmimo metu galiojusiame Baudžiamojo proceso kodekse nebuvo nuostatų, įtvirtinančių asmens, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, teisę į patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atsikirtimus, kuriais apeliuojama į ieškovo neva egzistavusią teisę būtent administracinio nusižengimo byloje teikti prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo – tokių ieškovo teisių neįtvirtino(-a) atsakovo nurodomos Administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnio nuostatos, nes šias teises reglamentuoja būtent kodekso 666 straipsnis (deleguodamos į Baudžiamojo proceso kodeksą).

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu nutarė pripažinti, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Po tokio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo (taigi ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu), nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos negali būti taikomos taip, kaip nustatančios, jog asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (kurių atlyginimo tvarka nebuvo reglamentuota ir (todėl) negalėjo būti atlyginama administracinio nusižengimo byloje) teisinga, protinga ir sąžininga atlyginti pagal atskirai (nebūtinai administracinio nusižengimo byloje) reiškiamus reikalavimus. Be to, užpildant tokią egzistavusią įstatyminio reguliavimo spragą, turi būti pagal įstatymo analogiją retrospektyviai taikomos vėliau (t. y. po ginčo santykių atsiradimo) įsigaliojusios teisės normos, juolab kad šioje byloje dalyvauja būtent ta įstaiga, kuriai ieškovas ir turėtų pagal šiuo metu galiojančią tvarką teikti prašymą dėl tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtinto Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose bylose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo 2.2, 6 punktai).

12.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad 2020 m. birželio 3 d. sąskaitos 5 eilutėje nurodytos 300 Eur išlaidos už atstovavimą teisme gerokai viršija rekomendacijų 12.7 punkte įtvirtintą dydį: į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas ieškovui surašytas 2020 m. gegužės 8 d., o teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė 2022 m. birželio 19 d. nutarimu, t. y. teisenos trukmė buvo maža, į tai kad 2020 m. gegužės 8 d. protokole yra ieškovo ranka atliktas įrašas „su neapskaityta 2019 metais nesutinku, nes 16 368,49 eurų deklaruosiu iki nustatyta birželio 15 d.“, t. y. jau protokolo surašymo metu ieškovas pats buvo nurodęs tą patį atsikirtimą, kuris vėliau buvo nurodomas jo advokato ir kuriuo (vienu iš kurių) remdamasis teismas 2020 m. birželio 19 d. nutarimu nutraukė bylos teiseną, konstatavo, kad ieškovui inkriminuoti kaltinimai nebuvo sudėtingi (nes ieškovas jau pats ir be advokato buvo nurodęs teisiškai pagrįstus atsikirtimus), todėl ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija rekomenduojamus dydžius, todėl (atsižvelgus į administracinio nusižengimo bylos (ne)sudėtingumą ir mažą trukmę) mažinamos iki 400 Eur dydžio.

13.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiame sprendime jau nurodyta, jog ieškinio reikalavimai buvo grindžiami nurodant ir valstybės institucijų neteisėtus veiksmus. Šiuo aspektu Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Nurodyta teisės norma patvirtina, kad šioje byloje galėjo būti sprendžiama ir dėl trečiojo asmens veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo (surašant protokolą), kaltės formos, todėl šios bylos išnagrinėjimas galėjo turėti teisinių padarinių trečiajam asmeniui. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atitinkamus procesinius prašymus dėl trečiojo asmens šalinimo iš bylos (CPK 47 straipsnis).

14.       Nurodė, kad teikiant į bylą procesinius dokumentus, dalyvaujantys byloje asmenys turi laikytis Civilinio proceso kodekse įtvirtintų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimus nurodyti kitų dalyvaujančių byloje asmenų asmens duomenis (pavyzdžiui, CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo ieškovo atstovo veiksmų, renkant trečiojo asmens duomenis (tikslinantis ar jie nepasikeitė), reikalingus nurodyti procesiniuose dokumentuose, vertinti kaip neteisėtų.

15.       Nagrinėdamas ieškovo atstovo procesinį prašymą dėl 2000 Eur baudos trečiajam asmeniui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo atstovo nurodyti trečiojo asmens (ar jo atstovo) veiksmai (kreipimasis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją) atlikti už šios bylos ribų ir jų atlikimas neužvilkino nagrinėjamos civilinės bylos (nors galbūt ir sukėlė tam tikrų nepatogumų-trukdymų ieškovo atstovui). Remdamasis šiais motyvais, teismas konstatuoja, kad trečiasis asmuo būtent šioje civilinėje byloje procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo (nors ir teikė nepagrįstus procesinius prašymus), todėl ieškovo atstovo procesinis prašymas atmetamas.

16.       Prašydamas atlyginti šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas pateikė įrodymus (tik) apie sumokėtą 25 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tokią bylos procesinę baigtį (kai tenkinama 37 proc. pareikštų ieškinio reikalavimų) ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 9,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors trečiasis asmuo taip pat pateikė prašymą atlyginti 1000 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo šioje byloje taip ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neišreiškė savo sutikimo ar nesutikimo su ieškinio reikalavimais. Be to, visi trečiojo asmens procesiniai prašymai atmesti kaip nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad šios trečiojo asmens išlaidos (jų didžioji dalis) susidarė dėl trečiojo asmens atstovės veiksmų „už“ šios civilinės bylos ribų, todėl, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis pareikštų ieškinio reikalavimų vis dėlto patenkinta, šis trečiojo asmens prašymas atmetamas visiškai (t. y. neatsižvelgiant į patenkintų-atmestų ieškinio reikalavimų santykį).

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Atsakovė Lietuvos Respublikos, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10977-905/2022 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip nepagrįstą, priteisti apeliantui 21,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Apelianto manymu, ieškovas nepagrįstai į šios bylos nagrinėjimą įtraukė Tarnybos pareigūnę, kaip trečiąjį asmenį, bei darė teisės taikymo klaidą, tapatindamas bylinėjimosi išlaidas (proceso teisės institutą) su žala, atsiradusia dėl valdžios institucijos neteisėto neveikimo. Pastaruoju faktiniu pagrindu reiškiami ieškovo reikalavimai teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, todėl apeliantas plačiau apie tai nepasisako.

20.2.                      Teismas savo sprendime iš esmės konstatuoja, kad Konstitucinio Teismo nutarimo galia turi būti nukreipta „į praeitį“, šis teismo sprendimo motyvas apsiriboja bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais. Apeliantas, nesutikdamas, su teismo sprendimo motyvais bei atsižvelgdamas į šios bylos faktines aplinkybes laiko aspektu, atkreipia dėmesį, kad Konstitucijos nuostatuose yra apibrėžtas Konstitucinio Teismo sprendimų galiojimas „į ateitį“ - nuo jų paskelbimo momento.

20.3.                      Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 666 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pastarojo nutarimo priėmimo momentu BPK nebuvo nuostatų, įtvirtinančių asmens, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, teisę į patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

20.4.                      Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas priimtame sprendime pažymi, jog nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusioje Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančioje BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijoje nėra nustatyta išlaidų, patirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, atlyginimo tvarka.

20.5.                      Nurodė, kad ieškovo ieškiniu prašomos bylinėjimosi išlaidos, t. y. jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, susidarė dar iki 2021 m. kovo 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. KT45-A-N3/2021 priėmimo.

20.6.                      Pažymėjo, kad ieškovas nebuvo pareiškėjas, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar atitinkamos teisės normos neprieštarauja Konstitucijai, nors laiko aspektu jau galėjo tai padaryti, pasinaudodamas individualaus konstitucinio skundo institutu. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką ir nesivadovavo aukštesnės instancijos suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje nurodė, kad: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. balandžio 26 d, pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį ir kad jie daro poveikį ex nunc...>“ (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-142- 300/2022). Apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuota, kad nagrinėtoje byloje, proceso dalyviai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl BPK 106 straipsnio nuostatos prieštaringumo Konstitucijai, todėl šiuo konkrečiu atveju Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas nesukelia byloje dalyvavusiems proceso dalyviams ex tunc padarinių.

20.7.                      Teigia, kad remiantis minėtomis teisės normomis, šios bylos aplinkybėmis bei naujausia teismų praktika, akivaizdu, kad ieškovo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti susidarė dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos ir iki 2022 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcija, taigi, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant teisės normas bei neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką.

21.       Ieškovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM, visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. B.. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

21.1.                      Atsakovė apeliaciniame skunde turėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei konkrečius įrodymus ir teisinius argumentus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Įvertinus atsakovės apeliacinio skundo pagrindą, matyti, kad atsakovė nepagrindžia apeliacinio skundo faktinio pagrindo ir dalyko.

21.2.                      Apeliaciniame skunde atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovo patirtų išlaidų kitoje (administracinio nusižengimo) byloje ir CK numatytų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (apeliacinio skundo faktinis pagrindas) iš esmės yra laikytini jos samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje jokiais esančiais įrodymais. Tokiu būdu atsakovė tik išreiškia savo nepasitenkinimą jai nepalankiu teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, iš esmės patvirtinančių Teismo sprendimo (jo dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą.

21.3.                      Teigia, kad apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių pirmos instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir/ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą. Mano, kad įvertinus apeliaciniame skunde dėl to nurodomus atsakovės teiginius, darytina išvada, kad jie yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio.

21.4.                      Nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovė ir toliau nepagrįstai ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 nurodytus išaiškinimus, kuriais pripažinta, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

21.5.                      Mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas esamą padėtį ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, iš esmės visiškai pagrįstai ir teisingai bei tinkamai kvalifikavo šalių teisnius santykius ir, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos (atsakovės atstovės, kaip institucijos) veiksmai, priimant nutarimą, nevertintini, kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas.

21.6.                      Atsakovė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo pateiktu byloje esančių duomenų (įrodymų) vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant su tuo susijusius įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Tokiu būdu atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovei pareikštais reikalavimais, nei tai padarė pirmos instancijos teismas.

21.7.                      Atsakovei nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų dėl jai pareikštų reikalavimų, jos teiginiai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo nurodytoje dalyje teisėtumu ir pagrįstumu.

21.8.                      Kiti apeliaciniame skunde nurodomi atsakovės teiginiai ir samprotavimai dėl teismo sprendimo galimo nepagrįstumo yra teisiškai nereikšmingi, todėl ieškovas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

22.       Trečiasis asmuo K. S. – T. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

24.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

25.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalies, kuria iš atsakovės priteista turtinė žala ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

26.       Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos vyresnioji tyrėja K. S. – T. 2020 m. gegužės 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0026-ANR_P-10-2020 ieškovui A. B. dėl to, kad jis, būdamas UAB „Exofid“ (toliau – Bendrovė) vadovu ir atsakingu už Bendrovės buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė gautų pajamų 6 091,92 Eur, o laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą neįtraukė gautų pajamų – 16 368,49 Eur, todėl Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityta iš viso 22 460,41 Eur pajamų. Visos minėtos lėšos buvo pervestos į Bendrovės vadovo A. B. asmeninę sąskaitą Jungtinėje Karalystėje. Nuo neapskaitytų pajamų Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio už 2018 metus – 305 Eur (6 091,92 Eur x 5 proc.) ir už 2019 metus – 818 Eur (16 368,49 Eur x 5 proc.), iš viso – 1 123 Eur, todėl šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 5 dalyje.

27.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1683-1033/2020 administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį A. B. nutraukti, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Ieškovas administracinio nusižengimo byloje prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, nutarimo apeliacine tvarka neskundė. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 1089 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas administracinėje byloje civilinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

28.       Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė iš atsakovės 400 Eur turtinę žalą. Atsakovė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka ir prašo ją panaikinti.

29.       Pažymėtina, kad turtinę žalą ieškovas kildino iš išlaidų patirtų už advokato patirtas teisines paslaugas administracinėje byloje bei motyvavo tuo, kad jo atžvilgiu atsakovė surašė administracinio nusižengimo protokolą, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovas savo reikalavimą grindė civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.246-6.249 straipsniai), bendraisiais teisės principais ir Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021.

30.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vien tik ieškovo nurodoma aplinkybė, kad pradėta administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nesant nusižengimo sudėties, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad valstybės institucijos ieškovo atžvilgiu veikė neteisėtai Civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme ir padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko šiuo pagrindu atmetė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir sprendė, jog yra teisinis pagrindas priteisti nuostolius vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimais ir pakeistu teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala priteista tik vadovaujantis Konstitucinio teismo nutarimu, apeliacinės instancijos teismas dėl civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

31.       Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja tuo pagrindu, jo pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės konstatuoja, kad Konstitucinio Teismo nutarimo galia turi būti nukreipta „į praeitį“ ir atkreipia dėmesį, kad Konstitucijos nuostatuose yra apibrėžtas Konstitucinio Teismo sprendimų galiojimas „į ateitį“ - nuo jų paskelbimo momento. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo nesutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais neturi.

32.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažino, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis teismas, įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo BPK 106 straipsnio atžvilgiu dar nėra nustatęs, todėl tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso nutraukimo ar kaltinamojo išteisinimo atveju proceso išlaidos yra apmokamos iš valstybės lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021).

33.       Nutarimas, kuriuo nutraukta ieškovo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį, nesant šio administracinio nusižengimo požymių, priimtas 2020 m. birželio 19 d. BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcija įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad šio straipsnio redakcija pakeista, vykdant Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 10-A/2020, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

34.       Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignior retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudalytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.

35.       Šiame kontekste paminėtina Europos Bendrijų Teisingumo Teismo byla (arr?t de la Cour (grande chambre) du 26 avril 2005, Stichting „Goed Wonen“ / Staatssecretaris van Financi?n, affaire C-376/02, Rec. p. I-3445), kurioje yra konstatuota, kad teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai, kaip Europos Bendrijos teisės sistemos dalis, įtvirtina bendrą taisyklę, kad draudžiama nustatyti ankstesnę teisės akto galiojimo pradžią nei tas teisės aktas buvo paskelbtas, tačiau šio principo išimtį galima taikyti tuomet, kai to reikalauja bendrasis interesas ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotų asmenų teisėtus lūkesčius.

36.       Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad šiuo atveju ieškovui priteisus bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuris buvo baigtas 2020 m. birželio 19 d. (iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3/2021 priėmimo), būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius, būtų pažeistas teisinis saugumas, konstitucinio teisingumo principas.

37.       Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai atgal negalioja ir neturi grįžtamosios galios tiems teisiniams santykiams, kurie susiformavo iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.  Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 40/03, 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas 10/2008-119/2010). Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį.

38.       Akcentuotina ir tai, kad nutarimo, kuriuo nutraukta ieškovo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena, negaliojo ANK 666 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata įsigaliojo tik 2022 m. gegužės 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas ją nepagrįstai cituoja, kadangi nėra taikytina ieškovo atžvilgiu, kadangi įstatyme nėra numatyta, jog ji taikoma taip pat ir dėl išlaidų, patirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo.

39.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir joje nurodytą praktiką).

40.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ir laikė, jog šiuo atveju ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Esant išdėstytai teismų praktikai ir pirmosios instancijos teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas turi teisę į turtinės žalos - išlaidų advokato paslaugoms apmokėti administraciniame procese, atlyginimą.

41.       Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Šių išlaidų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje. Išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020).

42.       Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju - valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, pirmosios instancijos neteisėtai ir nepagrįstai priteisė ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas administraciniame procese.

43.       Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 106 straipsnio 3 dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

45.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Esant išdėstytam pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje 400,00 Eur turtinės žalos bei procesinių palūkanų priteisimo naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

20.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

21.       Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 25 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinama ir ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme atmetamas.

22.       Bylą, nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus ieškovo ieškinį, šios išlaidos priteisimos valstybei iš ieškovo.

23.       Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 21 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinė instancijos teisme, Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovei.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

tenkinti apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl 400,000 Eur turtinės žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188608786, 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                   Loreta Braždienė