Administracinė byla Nr. A-3548-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03070-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos už laisvės atėmimo bausmės režimo reikalavimų pažeidimus, kurias jis atliko kamerų tipo patalpose, kuriose neveikė ventiliacija, buvo drėgna, trūko natūralaus oro. Kamerose apšvietimas buvo silpnas ir dėl šios priežasties pablogėjo regėjimas. Skaudėjo akis, galvą, o skaitant bei rašant ašarojo akys. Prieš atvykstant į Vilniaus PN, nešiojo akinius -4,5, tačiau dėl netinkamo apšvietimo kamerose regėjimas pablogėjo iki -8. Pareiškėjas teigė, kad dirbtinio apšvietimo lempos buvo be apsauginio gaubto, lempos bei stiklai iškrenta, todėl gyvenamoji aplinka nesaugi.
3. Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų. Žiemos metu pareiškėjas būdavo išvedamas pasivaikščioti į kiemelį nuo 18 val. iki 19 val. ir dėl netinkamo apšvietimo lauke buvo tamsu, todėl galėjo susižeisti, kadangi buvo slidu. Vasaros metu kiemelyje buvo daug šiukšlių, trūko oro, dėl skardinių stogelių buvo labai karšta.
4. Pareiškėjas teigė, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinius išgyvenimus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, todėl dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose papildomai įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Vilniaus PN patalpų būklė, visų pirma, priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sąmoningai blogina patalpų būklę, nuolatos gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
7. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsniu, nurodė, kad Vilniaus PN griežtai laikomasi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvieną dieną nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose suteikiami įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore. Pareiškėjo teiginiai, jog vasaros metu pasivaikščiojimų kiemuose karšta, o žiemą šalta, yra absurdiški. Natūralu, kad lauke (gryname ore) įrengtuose pasivaikščiojimų kiemuose esanti temperatūra yra analogiška lauke esamai temperatūrai. Įrengti pasivaikščiojimų kiemai, sumontuoti galingi lauko šviestuvai, užtikrina tinkamą šios teritorijos apšvietimą tamsiu paros metu. Dėl Vilniaus PN kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems įrengtų pasivaikščiojimų kiemų pareiškėjas jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą kitose administracinėse bylose.
8. Atsakovo atstovas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas valstybės atsakomybės sąlygas, pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos.
9. Pareiškėjas pateiktame atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą nurodė, kad su Vilniaus PN atsiliepimu nesutinka. Paaiškino, kad jo teisės neužtikrinant tinkamo apšvietimo buvo pažeistos.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo K. N. skundą atmetė.
11. Teismas, atkreipdamas dėmesį į valstybės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas CK, pareiškėjo specifinį statusą, įrodinėjimo taisykles tokio pobūdžio bylose, ginčui aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) reikalavimų kontekste įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, kad kamerose buvo drėgna, nebuvo užtikrintas apšvietimas, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad pats būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą (toliau – ir NVSC) dėl nurodytų pažeidimų ištyrimo.
12. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktų NVSC patikrinimo aktų turinį, nustatė, kad pareiškėjo išvardintose kamerose Nr. 1K, Nr. 4K, Nr. 5K, Nr. 20K, Nr. 21K, Nr. 11D patikrinimų nebuvo atlikta. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kameras galima išvėdinti per langus, langai atsidaro, o tai atitinka higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimą.
13. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl drėgmės, apšvietimo ir ventiliacijos neužtikrinimo nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas iš byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ar vėliau kreipėsi į medikus dėl pablogėjusio regėjimo.
14. Teismas, Įrengimo taisyklių 18–21 punktų kontekste įvertinęs Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukas, nustatė, jog pasivaikščiojimo kiemeliai yra erdvūs, švarūs ir tvarkingi, čia užtikrintas tinkamas apšvietimas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi ar kad juose buvo šiukšlių. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl pasivaikščiojimo kiemelių atitikimo higienos normų reikalavimams. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 papunktis įpareigoja nuteistuosius tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.
15. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų buvimo.
III.
16. Pareiškėjas K. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo vadovautis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
17. Pareiškėjas pažymi, kad teismo prašė išreikalauti iš NVSC patikrinimų aktus nuo 2017 m. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., bet teismas nepagrįstai tokio prašymo netenkino, konstatavęs, kad tokių aktų nėra. Prašė teismo išreikalauti pagal R. G. 2019 m. birželio 28 d., jo 2019 m. sausio 30 d. ir V. A. 2019 m. gegužės mėn. skundus NVSC atliktų patikrinimų aktus. Nors pagal šiuos skundus pažeidimai buvo nustatyti 2019 metais, tačiau šie pažeidimai buvo visada: visada buvo silpnas apšvietimas, lempos be gaubtų ir kt.
18. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovo pateiktos 2016 m. darytos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukos neaktualios, nes 2016 metais jis nebuvo laikomas Vilniaus PN. Atsakovo atstovo argumentai, kad kiemeliuose yra apšvietimas, neatitinka tikrovės. Dėl turimo statuso apribotos galimybės rinkti įrodymus šios aplinkybės pagrįsti rašytiniais įrodymais negali. Teismas nepagrįstai šioje skundo dalyje vadovavosi išimtinai atsakovo atstovo paaiškinimai.
19. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl pablogėjusio regėjimo jis 2018 m. gegužės mėn. buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam buvo patikrintas ir nustatytas -8 regėjimas. Šią aplinkybę patvirtinantis įrašas turi būti byloje.
20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą – palikti nepakeistą.
21. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui ir kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.
22. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su, kaip teigiama, netinkamomis jo kalinimo sąlygomis Vilniaus PN, atlyginimo.
24. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, pareiškėjo skundą atmetė.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, teigdamas, kad teismas neišreikalavo į bylą NVSC atliktų patikrinimų aktų, kurie patvirtintų jo nurodytų kamerų neatitikimą higienos normų reikalavimams, bei vadovavosi ginčo laikotarpiui neaktualiomis pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukomis. Aplinkybę, kad dėl netinkamo apšvietimo kamerose pablogėjo jo rega, patvirtina bylos medžiaga.
26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
27. Vertinant higienos sąlygas pataisos namuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašė teismo išreikalauti NVSC patikrinimų aktus už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., bet teismas nepagrįstai tokio prašymo netenkino, konstatavęs, kad tokių aktų nėra.
29. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti NVSC patikrinimų aktus už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčui aktualų laikotarpį, šį pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus PN pateikti NVSC atliktų patikrinimų aktus, surašytus ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.). Vilniaus PN, vykdydami teismo reikalavimą, 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė NVSC 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo aktus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo nurodytose kamerose patikrinimai nebuvo atlikti.
30. Minėta, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant higienos sąlygas kalinimo vietoje, yra analizuojami duomenys, galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą ginčui laikotarpiu aktualiu, todėl pareiškėjo argumentai dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo būtinumo vertinti NVSC patikrinimo aktus pagal 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. gegužės mėn., 2019 m. birželio 28 d. skundus, kuriuose, pareiškėjo teigimu, buvo nustatyti higienos normų reikalavimų pažeidimai, nėra pagrįsti.
31. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Vilniaus PN administracijai ar NVSC dėl jo nurodytų kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams, o ši aplinkybė leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad dėl jų pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovą ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimo higienos normų reikalavimams.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis dėl pasivaikščiojimo kiemelių atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginius dėl pasivaikščiojimo kiemelių netvarkingumo paneigia Vilniaus PN pateiktos nuotraukos, be to, teismas pažymėjo, jog nuteistieji turi pareigą tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją ir pasivaikščiojimo vietas. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukas, kurios buvo darytos ginčui neaktualiu metu, t .y. 2016 metais. Kita vertus, pagal aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laisvės atėmimo įstaigose laikomi asmenys turi teisę teikti skundus įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl pasivaikščiojimo kiemelių neatitikimo higienos normoms, jų netvarkingumo į pataisos namų administraciją ar NVSC. Ši teisė, bylos duomenimis, pareiškėjui buvo žinoma.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl, nenustačius vienos būtinų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), su kuriais pareiškėjas sieja prašomos atlyginti žalos atsiradimą – buvimo, kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas nagrinėjamo ginčo kontekste nebėra reikšmingas.
34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė