Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-23][nuasmeninta nutartis byloje][1S-1131-498-2015].docx
Bylos nr.: 1S-1131-498/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus pataisos namai 149979142 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)
Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Nr

Bylos Nr. 1S-1131-498/2015

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. birželio 23 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Alytaus ra­jo­no apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvir­tinti Lyg­tinio palei­di­mo iš pa­tai­sos įstai­gos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. balandžio 8 d. nu­tarimą Nr. 94-175 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį palei­di­mą iš pataisos įstaigos, ir

 

n u s t a t ė :

 

V. V. nuteistas Prahos 6 rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Čekijos baudžiamojo kodekso 283 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta suderinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 16 d., pabaiga – 2016 m. lapkričio 14 d. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2014 m. gruodžio 9 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-04-08 nutarimu Nr. 94-175 nutarta nuteistajam V. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str., nuteistajam neatlikus 1 metų 7 mėnesių 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos (2015 m. balandžio 8 d.).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė patvir­tinti Komisijos 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 94-175 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nu­teis­ta­jam V. V., nustatęs, jog nėra pagrindo daryti išva­dą, kad nu­teistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis V. V. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisija įvertinusi visus kriterijus pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalį siūlo nuteistajam nustatyti auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismas teikimą atmetė. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jas įsisavino, atliko įstatyme numatytą bausmės dalį. Anksčiau buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko ir lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, neturi priklausomybių, nėra baustas, palaiko ryšius su šeimos nariais.

 

Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. V. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. V. lygtinis paleidimas netaikytinas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė, atsiliepime nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Komisijos nutarime, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įsisąmonino individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad V. V. laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad V. V. bausmę atlieka už nusikaltimą, kuris Lietuvos Respublikoje priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir yra itin pavojingas visuomenei (BK 260 str. 3 d.). Be to, V. V. anksčiau buvo teistas už nužudymą dėl neatsargumo, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas. Šie duomenys rodo, jog V. V. nepateisino teismo pasitikėjimo ir nors lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų nepažeidė, tačiau tai nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, nes jis vėl nusikalto ir padarė tyčinį nusikaltimą, dėl kuriuo šiuo metu atlieka bausmę. Psichologinės tarnybos išvada patvirtina, kad nuteistasis nusikalto siekdamas užsidirbti pinigų, o vienas iš pagrindinių veiksnių didinančių pakartotinio nusikalstamo nusikaltimo padarymo tikimybę šiuo metu yra susijęs su sunkumais susirasti darbą. Be to, nors Komisijos nutarime nustatyta pozityvi nuteistojo darbinė motyvacija, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys verčia abejoti šia nuteistojo motyvacija, nes pataisos namuose nuteistasis nedirba, nesimoko, tikisi greitai sulaukti pensijinio amžiaus ir pragyventi iš pensijos. Tai ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai, kuriuos įvertino ir apylinkės teismas, tai: netinkamas elgesio modelio pasirinkimas (atpažįsta turimas problemas, tačiau kartais pasirenka netinkamus jų sprendimo būdus); pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai (nusikaltimą pasiūlė padaryti pažįstami asmenys); atsakomybės stoka.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis, aukštesnio teismo vertinimu V. V. neatliktos bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 7 mėnesiai 6 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 4 metai), nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis, todėl konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus ra­jo­no apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas                   Olegas Šibkovas