Baudžiamoji byla Nr. 2K-33-303/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.2.2.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,
nuteistajam K. Ž., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Staniuliui,
posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.
Į baudos bausmę įskaityti sulaikymo laikotarpiai nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2013 m. spalio 26 d. (dvi paros), nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. (dvi paros) ir suėmimo laikotarpis nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d., iš viso septyniolika parų, ir paskirta galutinė bausmė – 166 MGL dydžio (6251 Eur) bauda.
K. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimas 3 metams ir turto (2 500 Lt) konfiskavimas valstybės nuosavybėn.
K. Ž. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
K. Ž. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria nuteistojo K. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje taip pat nuteistas E. B. ir išteisintas K. S., tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neapskųstos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. Ž. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 14 d., apie 13 val. 13 min., savo darbo vietoje, advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, tiesiogiai susitarė duoti kyšį – 2 500 Lt, valstybės tarnautojui – Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui E. B., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis).
1.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. Ž., 2014 m. rugpjūčio 26 d., apie 12 val. 55 min., savo darbo vietoje, advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, vykdydamas žinomai nusikalstamą susitarimą, davė valstybės tarnautojui – Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui E. B., sutartą kyšį – 2 500 Lt, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis).
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. Ž. prašo baudžiamąją bylą nutraukti, jį išteisinti; nustačius, kad jo padaryta veika atitinka BK 227 straipsnio 1 dalies požymius, paskirti teismų praktiką ir BK 54 straipsnio reikalavimus atitinkančią bausmę ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Byloje padaryta esminių BPK pažeidimų: suvaržyta teisė turėti pasirinktą gynėją, taip pažeista teisė į gynybą, pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto, BPK 44 straipsnio 8 dalies, 50 straipsnio 2 dalies nuostatos; buvo nesilaikyta teismų praktikos – kasacinės nutarties Nr. 2K-57-696/2017; prokuroras buvo šališkas bylos nagrinėjimo metu; buvo pažeisti bylos nagrinėjimo terminai, nes apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimas buvo vilkinamas beveik keturis mėnesius. Taip pat, anot kasatoriaus, pažeisti BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimai, nes įrodymai, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, surinkti neteisėtu būdu.
2.2. Teisės į gynybą pažeidimas pasireiškė tuo, kad sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo klausimą, Kauno apylinkės teisme nebuvo leista dalyvauti jo pasirinktam gynėjui advokatui A. K., kuriam buvo gerai žinomos įvykio su prokuroru E. B. aplinkybės. Teisėjas, nustatęs, kad kasatorius ir jo pasirinktas advokatas A. K. dirba vienoje kontoroje, grąžino jam pateiktą orderį ir atsisakė leisti ginti. Kitam advokatui J. J. aplinkybės dėl įvykio su prokuroru E. B. nebuvo žinomos, todėl pilnavertės gynybos jis negalėjo užtikrinti. Šio advokato paslaugų kasatorius jau buvo atsisakęs. Jo manymu, teisės į gynybą suvaržymas galėjo lemti tai, kad jam buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas. Ginti savo kontoros kolegos nedraudžia nei Advokatūros įstatymas, nei Baudžiamojo proceso kodekso, nei koks nors kitas įstatymas. Atsisakymas leisti jį ginti pasirinktam advokatui laikytinas kaip šiurkštus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio; BPK 44 straipsnio 8 dalies, 51 straipsnio 2 dalies, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimas, kur nustatyta, kad: Įtariamasis turi teisę į savo pasirinktą advokatą ir gintis jo pagalba.
3. Įrodymai gali būti renkami tik teisėtu būdu. Slaptas sekimas dėl jo buvo sankcionuotas 2014 m. gegužės 7 d., o jo kabineto kolegai, advokatui A. K., nuo 2014 m. kovo 14 d. Abu dirba tame pačiame kabinete, dokumentai sudėti bendrai, tai reiškia, kad kasatorius beveik du mėnesius buvo sekamas neteisėtai. Sekami buvo ir klientai, kurie pas juos lankėsi. Būtent tuo laikotarpiu tarp kasatoriaus ir kliento K. S. vyko pokalbis dėl jo sūnaus K. S. gynybos, kurio metu paaiškėjo, kad tą bylą kontroliuoja prokuroras E. B.. Vėliau tarp kasatoriaus ir A. K. vyko pokalbis, kurio metu pasvarstė, ar prokuroras E. B. prašys piniginio atlygio už savo veiksmus. Tai, anot kasatoriaus, galėjo būti dingstis taikyti jam slaptą sekimą. Taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies reikalavimai, Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatos.
4. Buvo nesilaikyta teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, turėjo patikrinti prokuroro teikimo faktinį pagrindą ir šį pagrindą įvertinti bei pasisakė, kad ta aplinkybė, jog dalis duomenų nebuvo išslaptinta, nesuteikia pagrindo išvadai, kad šios nutartys yra neteisėtos, o įrodymai, kurie buvo gauti, yra neleistini. Apeliacinis teismas klaidingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu kasatoriui dar negalėjo būti taikomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-57-696/2017, nes pradedant nagrinėti baudžiamąją bylą, pagal tuo metu galiojusią teisinę praktiką, buvo numatyta, kad jei slaptą sekimą sankcionavo apygardų teismų pirmininkai, faktinis sekimo pagrindas galėjo būti netikrinamas. Ši kasacinė nutartis buvo paskelbta 2017 m. vasario 21 d., t.y. beveik prieš mėnesį iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį Kauno apygardos teisme. Šioje nutartyje LAT išsamiai pasisakė dėl operatyvinių ir procesinės prievartos priemonių teisėtumo. Kasacinėje nutartyje nurodyta, kad: Duomenys, gauti atliekant operatyvinius veiksmus (iki ikiteisminio tyrimo pradžios) gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų operatyvinių veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant operatyvinio tyrimo veiksmus ir priemones, gali būti pripažįstami įrodymais. Teismui tenka pareiga patikrinti ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi operatyvinės veiklos subjektai, buvo laikomasi Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos ir kriminalinės veiklos įstatymuose numatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas, daro juos neteisėtais.
5. Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieš kasatorių buvo atlikta provokacija dėl veikos su L. K., ir tai turėjo būti žinoma ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam prokurorui V. A.. Prokuroras turėjo nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti, nes vadovavo ir kontroliavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Kauno valdybos pareigūnų veiksmus ir pats buvo suorganizuotos provokacijos dalyvis. Prokuroro šališkumą, pasak kasatoriaus, patvirtina ir jo paprašyta kasatoriui skirti bausmė, siekianti beveik 100 000 Lt dydį.
6. Šioje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 54 straipsnio nuostatos. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių nėra. Jokios žalos nei valstybei, nei visuomenei kasatorius nepadarė – papirkimo pinigus (725 Eur) prokurorui davė jo iniciatyva, nenorėdamas pakenkti kliento interesams. Kasatoriaus gaunama pensija yra 217 Eur, todėl sumokėti 7532 Eur baudos jis neturi galimybės ir buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismui, kad sutiktų su bet kuria kita sankcijoje nustatyta bausme. Kasatorius nurodo, kad jis yra neteistas, nebaustas, 30 metų sąžiningai dirbo teisėsaugos sistemoje, nusikaltimas padarytas ne jo iniciatyva. Teisiškai bauda yra švelniausia iš sankcijoje nustatytų bausmių, tačiau faktiškai, įvertinus jos dydį, ji yra griežtesnė už bet kurią kitą, išskyrus laisvės atėmimą. Mano, kad jam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Be to, kasatorius nurodo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtą baudžiamąją bylą kaip pavyzdį, kurios metu už ženkliai didesnių sumų neteisėtą panaudojimą buvo paskirtos mažesnės baudos negu jam.
7. Apeliaciniame skunde kasatorius buvo nurodęs, kad jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas trejus metus verstis advokato profesine veikla yra nereikalinga, perteklinė, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė. Kasatorius nurodo, kad šiuos klausimus sprendžia Advokatų taryba. 2014 m. rugsėjo 12 d. kasatorius pats paprašė Advokatų tarybos laikinai išbraukti jį iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Šis prašymas buvo patenkintas, todėl iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo jau dvejus metus aštuonis mėnesius jis neužsiėmė advokato veikla. Taigi, jo manymu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jau beveik atliko savanoriškai. Advokatų taryba, gavusi įsigaliojusią apeliacinės instancijos teismo nutartį, 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu išbraukė kasatorių iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Pagal Advokatūros įstatymą, jis negali dirbti advokatu kol nepasibaigs teistumo terminas ir vėl atgaus nepriekaištingos reputacijos statusą. Pagal padarytą nusikaltimą toks terminas yra nustatytas treji metai. Todėl, pagal Advokatų tarybos sprendimą, dar trejus metus, t.y. iki 2020 metų gegužės 12 dienos jis negalės verstis advokato praktika. Dėl to taikyti perteklinę baudžiamojo poveikio priemonę, kuri jokio poveikio jau neturėtų, nėra prasmės, nes jau yra įstatymiškai išspręsta Advokatų tarybos.
8. Kasatorius nesutinka ir su jo veikos įvertinimu kaip padarytu valstybės tarnybai, kadangi jis neturi nė vieno BK 230 straipsnyje nurodyto valstybės tarnautojo požymio. Sutinka, kad tam tikrais atvejais advokatas, teikiantis pirminę ar antrinę teisinę pagalbą gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau jo atveju ši nuostata netaikytina. Advokatų veikla įvardijama kaip laisvoji profesija, o kasatorius, kaip buvęs advokatas, vykdė individualią veiklą: neteikė nei pirminės, nei antrinės teisinės pagalbos; negavo jokio atlyginimo iš valstybės; nevykdė jokių valdomųjų -tvarkomųjų funkcijų; neturėjo jokių valdingų įgaliojimų; buvo atsakingas tik jį samdžiusiems klientams dėl teisinės pagalbos jiems teikimo. Todėl nemano, kad atitinka valstybės tarnautojo statusą. Vertinti jo veiką kaip nusikaltimą valstybės tarnybai pagrindo nebuvo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo K. Ž. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
10. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
10.1. Vadinasi, šioje byloje paduoto kasacinio skundo argumentai, susiję su kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimu K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo vilkinimo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus teiginiai dėl jo provokacijos (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis), taip pat dėl BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kitų, kasatoriaus manymu, padarytų pažeidimų, pavyzdžiui, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegiją sudarė šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, sankcionavęs K. Ž. slapto sekimo veiksmus, yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje, todėl taip pat negali būti nagrinėjami (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija nuteistojo K. Ž. kasacinio skundo argumentus nagrinės tik tiek, kiek jie yra susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų ir taikytų veiksmų teisėtumo, duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu, pripažinimo įrodymais
11. Kasaciniame skunde teigiama, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš kasatorių buvo atlikti, nesant tam faktinio pagrindo, pažeidžiant advokato veiklos garantijas, numatytas Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje. Šį savo argumentą kasatorius grindžia tuo, kad slaptas sekimas, anot jo, „plačiomis sekimo priemonėmis“, buvo sankcionuotas 2014 m. gegužės 7 d. trims mėnesiams ir, nenustačius jokios nusikalstamos veikos, pratęstas dar trims mėnesiams; jo kolegai advokatui A. K., su kuriuo kasatorius dirba viename kabinete, slaptas sekimas buvo taikomas nuo 2014 m. kovo 14 d. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad jis beveik du mėnesius buvo sekamas neteisėtai. Pagal nuteistąjį K. Ž., visi bylos duomenys yra gauti neteisėtu būdu ir negali būti įrodymais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalis). Be to, kaip teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017, pagal kurią teismams privalu patikrinti ir faktinį slapto sekimo pagrindą. Tokie kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamų teismų sprendimų turiniui.
12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Vadinasi, teismas, spręsdamas, ar ištirtus duomenis pripažinti įrodymais, turi patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytais būdais ir ar jie gali būti patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais.
12.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą (anksčiau operatyvinį tyrimą), privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015 ir kt.).
12.2. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus (tarp jų ir numatytus BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse), arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015 ir kt.). Tais atvejais, kai operatyvinio (taip pat ir kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Tačiau, jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmams atlikti, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacijos ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017).
12.3. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti).
13. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi Nr. RS4-448 pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroro 2014 m. gegužės 6 d. teikimą Nr. 02-292RN nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. (t. y. trims mėnesiams) sankcionavo techninių priemonių prieš K. Ž. panaudojimą specialia tvarka, t. y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę ir fiksavimą; sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka; slaptą patekimą į K. Ž. tarnybines ir kitas pagalbines patalpas bei AB „A. p.“ priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus m., jų apžiūrą, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą ir apžiūrą, ir (ar) pažymėjimą, neskelbiant apie jų paėmimą; taip pat ūkinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimo slaptą kontrolę ir fiksavimą, naudojant technines priemones specialia tvarka. Sprendžiant iš byloje išslaptinto Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Kauno valdybos 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. S8-07-362 papildyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą Nr. (duomenys neišslaptinti) nauju tiriamuoju – advokatu K. Ž., turinio, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš K. Ž. (t. y. techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į patalpas ir kt.) buvo sankcionuoti (o 2014 m. rugpjūčio 7 d. to paties teismo nutartimi Nr. RS4-722 pagal 2014 m. rugpjūčio 6 d. prokuroro teikimą Nr. 02-472RN nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. tam tikroje dalyje ir pratęsti) Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiajam specialistui N. D. gavus informacijos apie advokato K. Ž. galimą dalyvavimą rengiamoje vykdyti nusikalstamoje veikoje, t. y. prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis), ir nustačius, kad ši informacija yra patikima. (Kiti duomenys neišslaptinami.) Taigi, apygardos teismo nutartimis sankcionuoti prieš tai minėti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai patvirtina buvusį teisinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus (šio pagrindo kasatorius neginčija), o turimi duomenys apie K. Ž. galimai daromas BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą. Tai, kad byloje išslaptinta tik dalis kriminalinės žvalgybos informacijos apie advokato K. Ž. galimą dalyvavimą rengiamoje vykdyti korupcinio pobūdžio nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 226 straipsnio 2 dalyje, nesudaro pagrindo abejoti, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti nesant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo. Iš prieš tai minėtų prokuroro teikimų bei teismo nutarčių turinio matyti, kad, prieš kreipiantis į teismą dėl sankcijų, buvo surinkta pakankamai duomenų, kad advokatas K. Ž. <...> galimai vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu), tačiau ne tiek pakankamai, kad pagal juos būtų galima pradėti prieš K. Ž. ikiteisminį tyrimą. Dėl to, kad būtų surinkta informacija apie galbūt rengiamą daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką – prekybą poveikiu, prieš K. Ž. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, suformuotos teismų praktikos, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje – kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015 (t. y. kad tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas), – niekaip nepaneigė ir nepakeitė kasaciniame skunde nurodyta kaip precedentas šiai bylai kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017, pažymint ir tai, kad situacijos nagrinėjamoje byloje ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017 yra skirtingos. Kartu teisėjų kolegija sutinka su teismų sprendimų argumentu, jog vien ta aplinkybė, kad dalis kriminalinės žvalgybos informacijos, panaudotos baudžiamajame procese, nebuvo išslaptinta, nesudaro pagrindo išvadai, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. bei 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo prieš K. Ž. specialia tvarka, sekimo, slapto patekimo į patalpas ir kt. yra neteisėtos ir nepagrįstos, o įrodymai, kurie buvo gauti realizuojant jas, neleistini.
14. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad jis buvo sekamas neribotą laiką ir nenustačius jokios nusikalstamos veikos, 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi trims mėnesiams jam buvo sankcionuotas slaptas sekimas „plačiomis sekimo priemonėmis“, be to, per šiuos tris mėnesius nenustačius jokios nusikalstamos veikos, slapto sekimo laikotarpis prieš jį buvo pratęstas dar trims mėnesiams. Visų pirma, kaip jau minėta, teismo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš K. Ž. buvo pradėti 2014 m. gegužės 7 d. kriminalinės žvalgybos subjektui turint patikimos informacijos apie K. Ž. galimai rengiamą nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu). Antra, realizuojant Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį Nr. RS4-448, kuria trims mėnesiams (t. y. nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d.) buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, priešingai nei skunde teigia kasatorius, 2014 m. liepos 2, 3, 11, 14, 24 dienomis bei rugpjūčio 5 d. buvo užfiksuota aktuali bylai informacija, pavyzdžiui, 2014 m. liepos 2 d. pas advokatą K. Ž. kontoroje šio iniciatyva įvyko jo ir prokuroro E. B. susitikimas, kurio metu K. Ž. prokurorui darė poveikį, kad šis rastų galimybę priimti palankų sprendimą (taip pat taikant ir BK 38 straipsnį) įtariamojo K. S. baudžiamojoje byloje; 2014 m. liepos 3 d. užfiksuotas K. Ž. ir jo kolegos advokato A. K. pokalbis, kurio metu buvo svarstoma, kokią pinigų sumą gali paprašyti šitas jų „reketyras“ (t. y. prokuroras E. B.) už BK 38 straipsnio taikymą; K. Ž. manymu, „be penkių štukų net jokios kalbos nėra“, pagal A. K., gal užtektų ir „kokių keturių“, taip pat K. Ž. ir įtariamojo K. S. močiutės Z. K. pokalbis, iš kurio matyti, jog jos tikslas, kad anūkui nebūtų teistumo; K. Ž., be kita ko, Z. K. patikina, kad jau yra kalbėjęs su bylą kuruojančiu prokuroru E. B., taip pat nurodo, jog prokuroras yra „linkęs į tuos dalykus“; 2014 m. liepos 14 d. vykusio pokalbio advokato kontoroje metu K. Ž. patikina prokurorą E. B., jog „vaikinai atsiskaito normaliai“; susitaria dėl baudžiamojo įsakymo įtariamojo K. S. byloje priėmimo; šio pokalbio metu prokuroras teiraujasi apie „prizą“, advokato „stafkę“; K. Ž. pasakęs, kad už tokį darbą „kokios penkios štukos tai minimum“, prokurorui pažada „po polam“, su kuo šis sutinka; 2014 m. liepos 24 d. užfiksuotas UAB „A. p.“ tarnybinėse patalpose vykęs pokalbis tarp advokato K. Ž. ir Z. K., kurio metu K. Ž. tikina, kad su prokuroru viskas suderinta, ir prašo apie tai niekam nesigirti, nes čia „visiškai neįstatymiškai“; Z. K. iš popieriaus išvynioja pluoštą pinigų ir pasakiusi, kad pinigai tiesiai iš banko ir kad čia yra 10 000, juos perskaičiuoja; 2014 m. rugpjūčio 5 d. užfiksuoto K. Ž. pokalbio su įtariamojo tėvu K. S. metu K. Ž. garantuoja, kad sūnus nesės, t. y. negaus realios bausmės, pasižada, kad jei nepasiseks, gautus pinigus grąžins, taip pat nurodo, kad honoraras, kurį jis gavo, yra skirtas jam ir visiems, kam reikia, nes, anot K. Ž., „čia dalyvauja teismas, prokuratūra ir jis; iš esmės analogiškas aplinkybes telefonu K. Ž. patvirtino ir įtariamojo motinai J. S. (1 t., b. l. 152–178). Vadinasi, priešingai nei teigia kasatorius, teismo sankcionuotais kriminalinės žvalgybos veiksmais surinkta informacija ne tik kad buvo pakankamas pagrindas Kauno apygardos teismui pagal prokuroro teikimą 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Nr. RS4-722 pratęsti prieš tai duotos sankcijos terminą, bet ir, paaiškėjus nusikalstamų veikų požymiams, tuojau pat pradėti ikiteisminį tyrimą, kas ir buvo padaryta (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis). Pagal bylos duomenis, 2014 m. rugpjūčio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nustačius nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, požymius, be kita ko, nurodant ir duomenis apie advokatą K. Ž., kaip asmenį, galimai padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 1–3). Kadangi, pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), visi tyrimo veiksmai turi atitikti BPK nuostatas, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimis, patenkinus prokuroro prašymus, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. prieš K. Ž. leista taikyti BPK 145, 154, 158, 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones, t. y. klausytis advokato K. Ž. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti šių pokalbių įrašus, taip pat kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, daryti jos įrašus; savo tapatybės neatskleidžiantiems pareigūnams atlikti slaptus tyrimo veiksmus; slapta sekti K. Ž. ir galimus jo bendrininkus bei advokato darbo patalpas, taip pat šio sekimo metu daryti vaizdo ir garso įrašus; atlikti kratą K. Ž. darbo vietoje (krata atlikta 2014 m. rugpjūčio 26 d.). Šių neviešo pobūdžio veiksmų realizavimo metu 2014 m. rugpjūčio 26 d. užfiksuota, kaip advokatas K. Ž., susitikęs su prokuroru E. B. advokatų kontoroje, (duomenys neskelbtini), Alytuje, greta kabineto esančiose patalpose šiam perdavė voką, galimai su pinigais (1 t., b. l. 181–185). Po šio fakto abu buvo sulaikyti su įkalčiais (t. y. asmens kratos metu pas prokurorą E. B. buvo rastas ir paimtas vokas su 2500 Lt, kurį šiam, kaip užfiksuota, prieš tai buvo perdavęs advokatas K. Ž.; šių aplinkybių kasatorius neneigia). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atliekant prieš K. Ž. kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, KŽĮ nustatyta tvarka nebuvo pažeista; šio tyrimo metu gautus duomenis patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.
14.1. Pažymėtina, kad duomenų, gautų atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios prieš K. Ž. buvo sankcionuoti prieš tai minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai (BK 226 straipsnio 2 dalis), vėliau (ikiteisminio tyrimo) buvo perkvalifikuota pagal kitą BK straipsnį (BK 227 straipsnio 1 dalis), juolab kad ir nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 1 dalyje, patenka į kategoriją veikų (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant sankcionuotus neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naują informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-P-94-895/2015). Galimos ir tokios teisinės situacijos, kai atliekant teismo sankcionuotus slaptus tyrimo veiksmus gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Tokiais atvejais, pripažįstant šiuos duomenis leistinais įrodymais, svarbu įvertinti tiek atskleistų nusikalstamų veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti teismo sankcijų reikalaujančius neviešo tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus. Antai tokie duomenys gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą, jeigu daroma išvada, jog tokių duomenų naudojimas reikštų asmens teisės į privatumą suvaržymą, pažeidžiantį proporcingumo reikalavimus. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015, 2K-286-746/2015).
15. Kasacinio skundo argumentas, jog K. Ž. beveik du mėnesius buvo sekamas neteisėtai, nes slaptas sekimas jam buvo sankcionuotas nuo 2014 m. gegužės 7 d., o jo kolegai advokatui A. K., su kuriuo kasatorius dirba viename kabinete, nuo 2014 m. kovo 14 d., taip pat atmestinas.
15.1. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ne tik kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo objektas, prieš kurį taikomi neviešo pobūdžio veiksmai, bet ir kiti asmenys, su kuriais toks objektas komunikuoja ir (ar) turi tam tikrų kitų ryšių (pavyzdžiui, kartu dirba, bendrauja, naudojasi tomis pačiomis patalpomis, telefono linijomis ir pan.), paprastai apie neviešo pobūdžio priemonių taikymą jam nieko nežino, nors tokie asmenys ar jų dauguma jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikę. Ir tai suprantama. Slaptumas yra būtinas norint, kad taikomos priemonės galėtų duoti laukiamų rezultatų. Esant faktiniam pagrindui įtarti asmenį rengiant, darant ar padarius tam tikras KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas nusikalstamas veikas ir nesant galimybės sėkmingai nustatyti faktus kitais būdais, arba jei tai atlikti būtų daug sudėtingiau, negalima apriboti tokio objekto slapto sekimo (pasiklausymo ar kitų slaptų priemonių) tik dėl to, kad, pavyzdžiui, jam priklausančiomis telefono linijomis, bendromis patalpomis, transporto priemonėmis ar pan. naudojasi ir kiti asmenys. Šiuo aspektu žmogaus teisių apsauga užtikrinama taikant arba KŽĮ 5 straipsnio 7 dalį, arba BPK 161 straipsnį, be kita ko, sunaikinant ir tokių tyrimų metu gautą informaciją, kaip neturinčią su konkrečiu baudžiamuoju procesu ryšio.
15.2. Kasatoriaus argumentą, kad jo nurodytu laikotarpiu tarp jo ir kolegos A. K. galėjo vykti pokalbis, kurio metu jie svarstė, ar prokuroras E. B. prašys piniginio atlygio už savo veiksmus (dėl pageidaujamo sprendimo įtariamojo K. S. baudžiamojoje byloje), kas, anot kasatoriaus, galėjo būti dingstis vėliau taikyti prieš jį sekimą, nepatvirtina bylos medžiaga. Kaip minėta, kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš K. Ž. buvo sankcionuoti 2014 m. gegužės 7 d., o pokalbis, apie kurį skunde mini kasatorius, užfiksuotas A. K. ir K. Ž. advokatų kontoroje 2014 m. liepos 3 d. Kita vertus, priešingai nei mano kasatorius, įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai teisėtai atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ar procesines prievartos priemones konkrečiame baudžiamajame procese dėl vienų asmenų galbūt daromų tam tikros rūšies nusikalstamų veikų atsitiktinai gaunama informacija apie bet kokio kito asmens (t. y. pašalinio asmens konkretaus baudžiamojo proceso atžvilgiu) galimai nusikalstamą ir ne mažiau pavojingą veiką ir nusprendžiama, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (ar procesines prievartos priemones), patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pagal Konvencijos 8 straipsnį dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimo kovos su korupcija srityje, be kita ko, konstatuota, kad teisės nuostatos, numatančios slaptą asmens profesinės veiklos stebėjimą, išimtiniais atvejais gali būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir kad nacionalinės institucijos turi plačią (nors ne neribotą) veiksmų laisvę siekiant veiksmingai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, laikantis Konvencijos 8 straipsnio nuostatų, taikyti stebėjimą valstybės pareigūnams, kurių neteisėti veiksmai ir piktnaudžiavimas gali pakirsti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba (žr., pvz., su atitinkamais pakeitimais 2011 m. sausio 11 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Aydo?du ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 25745/07; 2013 m. birželio 11 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje D’Auria ir Balsamo prieš Italiją, peticijos Nr. 11625/07; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-489/2016).
15.3. Kasatoriaus skundo argumentai, kad visi prieš tai minėti neviešo pobūdžio veiksmai pažeidžia jo, kaip advokato, veiklos garantijas, numatytas Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje, taip pat nepagrįsti. Pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. BPK 154 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad draudžiama klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais tarp jų perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Taigi nurodyta apimtimi galiojantis teisinis reguliavimas išties advokatams taiko imunitetą, t. y. užtikrina absoliutų draudimą kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą, o ne advokato ir kitų asmenų susižinojimą apskritai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2006). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnis). Teisinė pagalba visada teikiama konkrečiu klausimu, reikalaujančiu teisinių žinių, todėl būtina advokato ir kliento sutarties dėl teisinės pagalbos sąlyga yra konkretūs klausimai, dėl kurių teikiama teisinė pagalba, arba bent jau tam tikra veiklos sritis, kurioje tokia pagalba teikiama. Tik pagal tokią sutartį, kurioje nurodyta konkreti veiklos sritis, dirbančio advokato ir jo kliento susižinojimą kontroliuoti draudžiama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2006).
15.4. Nagrinėjamos bylos duomenimis, sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo įtariamajam K. S. baudžiamojoje byloje tarp advokato K. Ž. ir kliento (t. y. nei su įtariamuoju K. S., nei su jo tėvu K. S., nei su močiute Z. K., perdavusia advokatui K. Ž. 10 000 Lt) pasirašyta nebuvo. Dėl to nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos K. Ž., kaip advokato, veiklos garantijos.
16. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieš K. Ž. atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, KŽĮ ir BPK nuostatos nebuvo pažeistos, žemesnės instancijos teismai tokiais veiksmais surinktus duomenis pagrįstai pripažino leistinais įrodymais ir, vertindami K. Ž. veiksmus, BPK 20 straipsnio ir (ar) kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
17. Kasatoriaus manymu, šioje byloje buvo pažeista jo teisė turėti pasirinktą gynėją, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo jam klausimą, t. y. Kauno apylinkės teismo posėdyje nebuvo leista dalyvauti jo pasirinktam gynėjui advokatui A. K..
17.1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, BPK 10 straipsnio 1 dalį kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą. Teisė turėti gynėją yra įtvirtinta ir BPK 21, 22 straipsniuose. Gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka nustatyta BPK 50–52 straipsniuose. Pagal BPK 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Be to, sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas. Įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) pavedimu gynėją gali pakviesti ir jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis (kaltinamasis) tai paveda (BPK 50 straipsnio 2 dalis).
17.2. Byloje nustatyta, kad K. Ž. BPK 140 straipsnio 1 dalies tvarka buvo laikinai sulaikytas 2014 m. rugpjūčio 26 d., tuojau pat po to, kai buvo užkluptas galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarymu (t. y. prekyba poveikiu). Kaip matyti iš bylos duomenų, K. Ž. teisinę pagalbą nuo pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos momento (2014 m. rugpjūčio 27 d.) teikė advokatas J. J. pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį (orderio Nr. 225695) (6 t., b. l. 5–13). Advokatas J. J. dalyvavo ir Kauno apylinkės teisme, 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendžiant K. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą. Iš posėdžio protokolo turinio matyti, kad įtariamajam K. Ž. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, numatytos BPK 21 straipsnyje, nušalinimo teisė. K. Ž. savo teises suprato, nušalinimų, taip pat ir gynėjui J. J., nepareiškė (6 t., b. l. 86–88). Jokios kitos aplinkybės, taip pat ir situacija su advokatu A. K., nurodoma kasaciniame skunde, šio posėdžio protokole neužfiksuotos. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei skunde nurodo kasatorius, advokato J. J. paslaugų jis atsisakė tik 2014 m. rugsėjo 8 d., pareiškęs pageidavimą, kad ikiteisminio tyrimo metu toliau jį gintų advokatas K. S. (6 t., b. l. 14–15). Nuo šio momento, taip pat ir bylą nagrinėjant teismuose, teisinę pagalbą baudžiamajame procese K. Ž. teikė jo pasirinktas gynėjas K. S..
17.3. Pagal nustatytas bylos aplinkybes teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti advokato J. J. kompetencija ar tinkamu pasiruošimu klausimo dėl suėmimo skyrimo nagrinėjimui. Kasatoriaus subjektyvi neigiama nuomonė apie jam suteiktos teisinės pagalbos kokybę nėra pagrindas konstatuoti teisės į gynybą suvaržymą ar netinkamą interesų gynimą (realios teisinės pagalbos neturėjimą) (Daud v. Portugal, no. 22600/93, judgement of 21 April 1998) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2011).
Dėl prokuroro šališkumo
18. Kasaciniame skunde K. Ž. teigia, kad valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras V. A. buvo šališkas. Šį savo teiginį kasatorius grindžia pirmosios instancijos teismo nustatyta provokacija prieš K. Ž. (epizodas su L. K.), nurodydamas, kad šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir STT pareigūnų veiksmams vadovavo prokuroras V. A.; taip pat prokuroro paprašyta jam skirti bausmė, siekianti beveik 100 000 Lt dydį.
18.1. Pagal BPK įtvirtinto nušalinimo instituto nuostatas tiek įtariamasis, tiek kaltinamasis, kaip ir kiti proceso dalyviai, gali pareikšti nušalinimą, taip pat ir prokurorui (BPK 57 straipsnio 1, 2 dalys). BPK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyti nušalinimo pagrindai, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.
18.2. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai – be kita ko, teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, jei nenustatyti kiti šališkumą pagrindžiantys duomenys (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-697/2016). Ši pozicija taikytina vertinant ir prokuroro nešališkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017). Prokuroro nešališkumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo procesines funkcijas ir jam keliamus reikalavimus. Prokuroras yra baudžiamojo proceso dalyvis, palaikantis valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, t. y. įrodinėjantis, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas (BPK 42 straipsnis). Taigi bylos duomenimis pakankamai pagrįstas jo įsitikinimas, kad kaltinamasis yra kaltas, ir pastangos įrodyti kaltinimą savaime negali būti pagrindas konstatuoti prokuroro šališkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontroliavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra konstitucinės prokuroro funkcijos baudžiamajame procese, ir jų atlikimas, jei nėra kitų konkrečių šališkumą pagrindžiančių duomenų, negali būti laikomas pagrindu jį nušalinti. Faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustato bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtais ir patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetą. Todėl vien tai, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo yra nuteisiamas, o dėl kitų – išteisinamas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti prokuroro šališkumą. Pagrindo kvestionuoti prokuroro nešališkumą savaime nesuteikia ir kitas kasatoriaus argumentas – baigiamųjų kalbų metu prokuroro pasiūlyta straipsnio sankcijoje už K. Ž. inkriminuotus nusikaltimus numatyta bausmė – bauda, savo dydžiu ne didesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis, nustatytas įstatymo už apysunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Dėl K. Ž. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės
19. Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl, anot kasatoriaus, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio), jam paskirtos per griežtos savo dydžiu bausmės.
19.1. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tai, ar ji paskirta teisingai, t. y. ar bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, savo rūšimi ar dydžiu nėra aiškiai per griežta ar per švelni, tikrina apeliacinės instancijos teismas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Dėl to šiuo atveju bausmės dydžio klausimas nagrinėtinas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.
19.2.BK 54 straipsnyje nurodoma, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
19.3.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. Ž. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, taip pat nurodė bausmės skyrimo motyvus. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tikslus ir motyvus, į kaltės formą ir rūšį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į K. Ž. asmenybę. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kasatoriui baudos bausmę. Teismui, be kita ko, buvo žinoma ir tai, kad K. Ž. neteistas, ilgus metus dirbo teisėsaugos sistemoje. Taigi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas K. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, padarymą paskyrė baudą, kuri savo dydžiu (200 MGL) gerokai mažesnė negu BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytos baudos už apysunkį nusikaltimą vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvus, kuriuose taip pat nurodė, kuo remiantis atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos bausmės – baudos – dydžio.
19.4. Kasatorius skunde nurodo, jog už panašaus pobūdžio nusikaltimus teismai skiria baudas kur kas mažesnio dydžio; kaip pavyzdį cituoja Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1A-293-177/2016, kurioje buvo paskirtos mažesnės baudos už, anot jo, kur kas didesnių sumų neteisėtą panaudojimą. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas (teisėjas) kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje skiria tokią bausmę, kuri, jo nuomone, yra teisinga. Vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė. Įstatymuose nustatyta, jog skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir tuo remiantis bausmė individualizuojama. Bausmės individualizavimas nepažeidžia asmens lygybės įstatymui principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Antra, kasatorius klaidingai interpretuoja skunde nurodyto teismo sprendimo turinį nagrinėjamos bylos kontekste ir neteisingai remiasi ja kaip precedentu nagrinėjamai bylai jau vien dėl to, kad nusikalstama veika, už kurią nuteistas K. Ž., iš esmės skiriasi nuo veikos, už kurią buvo nuteisti asmenys kasatoriaus cituojamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-293-177/2016 (pavyzdžiui, K. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o kasaciniame skunde cituojamoje baudžiamojoje byloje asmenys nuteisti už nusikalstamas veikas finansų sistemai).
20. Taip pat kasatorius nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimu trejiems metams. Skunde nurodo, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė; tokio pobūdžio klausimus, anot kasatoriaus, sprendžia Advokatų taryba.
20.1. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad K. Ž. padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką atlikdamas profesines pareigas, kartu su bausme jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimą trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas šiam pirmosios instancijos teismo sprendimui pritarė. Teisėjų kolegija nesutikti su teismų išvada dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo K. Ž. kartu su bausme neturi pagrindo. Todėl kiti kasatoriaus skundo argumentai dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (tai, kad ši priemonė yra perteklinė, kad tokio pobūdžio klausimus sprendžia Advokatų taryba, ar tai, kad jis pagal jo paties prašymą jau buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir pan.) teisiškai nėra reikšmingi.
20.2. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo (BK 41, 54, 61, 67, 682 straipsniai) nuostatos byloje taikytos tinkamai, nuteistajam K. Ž. paskirta bausmė kartu su poveikio priemone yra teisinga.
Dėl papirkimo subjekto
21. Kasatorius nesutinka, kad apeliacinės instancijos teismas jo padarytą veiką įvertino kaip nusikaltimą valstybės tarnybai. Kaip tvirtina K. Ž., jis neturi nė vieno BK 230 straipsnyje nurodyto valstybės tarnautojo požymio. Advokatų veikla įvardijama kaip laisvoji profesija, o kasatorius, kaip buvęs advokatas, vykdė individualią veiklą.
21.1.Nagrinėjamoje byloje K. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, padarymą – papirkimą. Už šios veikos padarymą baudžiamas tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo subjektu gali būti pakaltinamas, 16 metų sulaukęs fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo. Aptariamos nusikalstamos veikos subjektui nėra keliami specialaus subjekto reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas), subjektui, kuriuo gali būti tik specialaus subjekto požymių turintis asmuo – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Nagrinėjamoje situacijoje yra svarbu tai, kad kyšį siūloma, žadama duoti ir pan. valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui ar trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą, kas šioje byloje ir yra nustatyta, – K. Ž. susitarė, o vėliau ir davė kyšį prokurorui, t. y. valstybės tarnautojui, už jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Vadinasi, priešingai nei mano kasatorius, jis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, subjektas, o jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams valstybės tarnybai (BK XXXIII skyrius).
21.2. Kartu atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog viešąsias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybės įsteigti subjektai, bet ir privatūs asmenys, tačiau tik įstatymų nustatytais atvejais. Paslaugų rūšių sąrašas nėra baigtinis, konkreti paslaugų rūšis turi būti numatyta įstatyme. Tačiau valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą) teikimą. Šis darbas ar profesinė veikla turi būti susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris verčiasi profesine veikla ir teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas advokatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2010, 2K-144/2011, 2K-P-89/2014).
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatorius, abiejų instancijų teismų sprendimus ir nutraukti bylą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. Ž. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Vytautas Masiokas
Audronė Kartanienė