Civilinė byla Nr. e2-1148-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00805-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ atskirąjį skundą ir trečiojo asmens J. G. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei NOVUM SITUM iškelta restruktūrizavimo byla ir paskirtas restruktūrizavimo administratorius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) NOVUM SITUM (toliau – ir atsakovė, ir bendrovė).
2. Pareiškime nurodė, kad 2022 m. sausio 28 d. atsakovė ieškovei išrašė neprotestuotiną vekselį 30 000 Eur dydžiu, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo atsakovei sumokėti vekselyje nurodytą sumą bei palūkanas. Kadangi atsakovė vekselio neapmokėjo, ieškovė kreipėsi į notarų biurą, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą. Vilniaus rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaras Tomas Petras Vėlyvis 2023 m. gegužės 25 d. vykdomuoju įrašu pareikalavo išieškoti iš vekselio davėjo (atsakovės) pareiškėjos naudai: per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 30 000 Eur, notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo padarymą – 153,99 Eur, 12 procentų metines palūkanas nuo vekselio išdavimo datos, t. y. nuo 2022 m. sausio 28 d. iki galutinio apmokėjimo dienos; iš viso atsakovės skola pareiškėjai yra 30 153,99 Eur. Pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo, įspėjo, kad, negrąžinus skolos, kreipsis dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo. Atsakovė skolos negrąžino. Pareiškėjos teigimu, atsakovės pradelstų reikalavimų dydis viršija 10 minimalios mėnesinės algos dydį (8 400 Eur), todėl yra pagrindas inicijuoti restruktūrizavimo procesą.
3. Pareiškėjos teigimu, atsakovė iki 2021 metų pabaigos sėkmingai ir pelningai vykdė veiklą (nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, vystymas, nuoma), tačiau 2022 metais susidūrė su finansiniais sunkumais, kuruos lėmė bankrutavusios UAB „SOSCREDIT“ inicijuoti teisminiai procesai dėl skolų priteisimo, sudarytų nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo, kadangi viešai prieinama informacija apie teisminius procesus bei taikomus atsakovės turtui areštus nulėmė veiklos sąstingį ir sutrikdė bendrovės pinigų srautus. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė nėra nutraukusi veiklos, toliau vykdo nekilnojamojo turto projektus, kuriuos realizavus galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Nors bendrovė patiria laikinus sunkumus, tačiau yra gyvybinga ir bendrovei gali būti iškelta restruktūrizavimo byla.
4. Atsakovė atsiliepime prašė pareiškėjos pareiškimą patenkinti – iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti Marių Tamošiūną (numeris N-FA0109). Atsakovė pateikė buhalterinės atskaitomybės dokumentus (bendrovės turto vertė 2022 m. balanso duomenimis buvo 2 717 345 Eur, o tarpinio balanso duomenimis – 4 270 094,92 Eur), kreditorių ir debitorių sąrašus, restruktūrizavimo plano projektą (toliau – ir planas), kuris patvirtintas vienintelio atsakovės akcininko.
5. Trečiasis asmuo J. G. prieštaravo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Nurodė, kad nėra nustatytų reikšmingų faktų bei aplinkybių, įrodančių, jog bendrovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio bei patvirtinančių jos gyvybingumą. Plane atsakovė netiksliai nurodė kreditorių finansinius reikalavimus; atsakovės restruktūrizavimo proceso administratoriumi prašoma skirti asmenį, kuris negali ir neturi būti juo paskirtas dėl suinteresuotumo.
6. Trečiasis asmuo bankrutavusi UAB (toliau – BUAB) „SOCKREDIT“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, rašytiniuose paaiškinimuose išreiškė abejones, kad pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra siekiama kitų nei deklaruojama tikslų, o bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės ne tik nepadės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, bet lems dar didesnius kreditorių finansinius reikalavimus. Prašė atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Paaiškino, kad Marius Tamošiūnas, kurį prašoma paskirti restruktūrizavimo administratoriumi, buvo advokatų profesinės bendrijos (toliau –APB) „TRINITI JUREX“ advokatas, kuri yra bendrovės kreditorė ir atstovauja jos interesams ginčuose su kitais kreditoriais, todėl toks asmuo negalės išvengti interesų konfliktų ir išlikti nešališkas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB NOVUM SITUM restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė Marių Tamošiūną.
8. Teismas nustatė, kad UAB NOVUM SITUM veikia nuo 2011 m. gegužės 24 d.; veiklos tikslai ir rūšis yra didmeninė bei mažmeninė prekyba, transporto paslaugos, statyba, gamyba, nuotolinė prekyba, pagrindinė bendrovės veikla – nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas.
9. Teismas pripažino, kad 2019 metais prasidėjusi COVID-19 pandemija turėjo neigiamos įtakos nekilnojamojo turto rinkai, nulėmusi nekilnojamojo turto rinkoje (kartu ir atsakovei) sumažėjusią nekilnojamojo turto objektų paklausą bei pardavimą, o tuo pačiu ir apyvartinių lėšų trūkumą, todėl laikė šias atsakovės nurodytas aplinkybes įrodytomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Be to, iš finansinių atskaitomybės dokumentų, pateiktų valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“, matyti akivaizdus pardavimo pajamų sumažėjimas 2020 metais, lyginant su 2019 metais.
10. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu 2019–2023 metais buvo pradėti 27 teisminiai procesai, kurių dalies ieškovai atsisakė, bylos buvo nutrauktos, bet dalis teisminių ginčų baigėsi skolų iš atsakovės priteisimu. Antstolių informacinės sistemos duomenimis UAB NOVUM SITUM atžvilgiu yra vykdoma 15 vykdomųjų bylų, kurių bendra išieškoma suma yra 2 203 304 Eur. Teismuose nagrinėjamos 5 civilinės bylos, kuriose atsakovė yra UAB NOVA SITUM.
11. Vertindamas atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, teismas atsižvelgė į teismų praktikos išaiškinimą, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
12. Pagal 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės ataskaitą UAB NOVUM SITUM ilgalaikis turtas sudarė 2 011 434 Eur, trumpalaikis turtas – 705 911 Eur, iš viso bendrovės turtas sudarė 2 717 345 Eur. UAB NOVUM SITUM per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 220 405 Eur. Iš bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad, nors 2022 metų pardavimai išaugo, lyginant su 2019 metais, UAB NOVUM SITUM patyrė 128 879 Eur nuostolį. Pagal 2023 m. birželio 30 d. duomenis UAB NOVUM SITUM turtas – 4 270 094,92 Eur; mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 381 433,65 Eur, atsakovė patyrė 173 691,48 Eur nuostolį.
13. Atsakovės ilgalaikį materialųjį turtą (1 996 692,87 Eur) sudaro: programinė įranga (695,51 Eur), transporto priemonės (85 817 Eur) , pastatai ir statiniai (175 791,88 Eur), kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai (354,97 Eur), kitas materialusis turtas (1 768,24 Eur), įmonių grupės akcijos (79 500 Eur), paskolos asocijuotosioms įmonėms (110 Eur), kitas finansinis turtas (34 105,50 Eur) ir investicinis turtas (žemė ir pastatai) (1 618 548,87 Eur). Trumpalaikį atsakovės turtą sudaro sumokėti avansai (83 548,97 Eur), pirkėjų skolos (498 689,89 Eur), kitos gautinos sumos (1 690 540,25 Eur), pinigai (64,02 Eur). Taigi, atsakovės esminę turto dalį sudaro ilgalaikis materialusis turtas – nekilnojamasis turtas. Nors trečiasis asmuo BUAB „SOSCREDIT“ procesiniuose dokumentuose kelia abejones dėl atsakovės balansinių duomenų tikrumo, tačiau teismui nepateikia konkrečių įrodymų, leidžiančių netikėti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui ir teismui pateiktų atsakovės finansinių dokumentų tikrumu. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad UAB NOVUM SITUM nurodytas turtas yra realus, juo atsakovė disponuoja, o finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta informacija yra teisinga.
14. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro duomenys, atsakovės į bylą pateikti duomenys įrodo nekilnojamojo turto buvimo faktą bei turto vertę. Šio turto vertę patvirtina daiktų vertės nustatymo įrodymai.
15. Atsakovė turi 33 debitorius, kurių prievolių įvykdymo terminai yra pasibaigę, o bendra skolos suma yra 1 807 925 Eur. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada atsirado debitorių skolos, kokių veiksmų bendrovė ėmėsi joms išieškoti, ar yra rašytinai susitarimai dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo ir pan. Iš LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė nebuvo inicijavusi teisminių ginčų dėl skolų išieškojimo iš skolininkų. Tačiau atsakovės teikiami paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai dėl realios galimybės atgauti bent dalį debitorių skolų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dalis debitorinių reikalavimų gali būti įskaitomi į realią bendrovės turto vertę.
16. Iš teismui pateikto 2023 m. birželio 30 d. kreditorių sąrašo matyti, kad UAB NOVUM SITUM skola kreditoriams (pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai yra suėję) sudaro 2 316 058,6 Eur, iš kurių 1 873 077,84 Eur ilgalaikės skolos arba po vienerių metų mokėtinos sumos ir 508 355,81 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių), teismas padarė išvadą, kad bendrovės negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė bent iš dalies įvykdė įsipareigojimus kreditoriams, mokėjo skolas. Nors atsakovė teigia, kad dalis įsiskolinimų yra dengiama vykdant antstolių išieškojimus, o nemaža dalis įsiskolinimų yra užtikrinti hipoteka ar įkeistu turtu, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog skolų mažinimas yra susijęs su bendrovės vykdoma veikla ar gaunamomis pajamomis.
17. Teismas nesutiko su trečiojo asmens argumentais, kad atsakovės nemokumas buvo susijęs su netinkamu atsakovės valdymu ir vertino, kad UAB NOVUM SITUM turi finansinių sunkumų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Teismas nurodė, kad atsakovės vykdomą veiklą patvirtina tiek pateikti paaiškinimai, tiek finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti per pastaruosius metus išaugusių pardavimų dydžiai. Atsakovė optimizuoja veiklos kaštus. Iš viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad šio pareiškimo nagrinėjimo metu bendrovėje dirbo 2 darbuotojai. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovės teiginiu, kad verslo specifika leidžia vykdyti veiklą nepriimant naujų darbuotojų, tai lemia mažesnes bendrovės išlaikymo ir administravimo sąnaudas. Pažymėjo, kad veiklos vykdymui atsakovė nenuomoja patalpų, tai taip pat mažina jos išlaikymo kaštus.
19. Teismas konstatavo, kad UAB NOVUM SITUM yra gyvybinga (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Tiek atsakovės pateikti duomenys, tiek vieši (LITEKO, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro) duomenys patvirtina, kad UAB NOVUM SITUM nėra ir nebuvo iškelta bankroto byla ar vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. UAB NOVUM SITUM finansinė padėtis yra sunki, tačiau atsakovė siekia toliau vykdyti veiklą. Kreditoriai nesikreipė dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad, nors įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau juos galima pašalinti vykdant įmonės restruktūrizavimo procesą, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog bendrovė yra nemoki ir dėl to atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
22. Susipažinęs su restruktūrizavimo plano projektu, teismas nurodė, kad nenustatyta, jog numatytos ekonominės priemonės bendrovės mokumui atkuri yra neįvykdomos ar visiškai neefektyvios. Pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano projekte pateikta bendrovės charakteristika, trumpai apibūdinta jos būklė, pateikti duomenys apie kreditorių finansinius reikalavimus, nurodyti jų tenkinimo etapai, išdėstytas preliminarus planas restruktūrizavimo laikotarpiu, kuriuo remdamasi bendrovė sieks atkurti mokumą. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad bus siekiama tęsti pagrindinę bendrovės veiklą – nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas. Pažymėjo, kad, vykdydama veiklą, atsakovė perka nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus, pastatus), juos pagerinusi arba išvysčiusi, juos parduoda. Bendrovės valdomo nekilnojamojo turto, kuris yra paruoštas pardavimui ir turto, į kurį dar reikia investuoti pardavimo pajamas, jos prognozėmis pakaks padengti visų kreditorių finansinius reikalavimus, todėl vystomo nekilnojamojo turto projektą bendrovė planuoja tęsti ir pasibaigus restruktūrizavimo procesui. Atsakovė restruktūrizavimo plane numatė, kad didžioji dalis iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų lėšų būtų skiriamos atsiskaityti su kreditoriais, o likusi dalis – investuojama į nekilnojamąjį turtą, jog pastarasis galėtų būti pelningai parduodamas. Plane pateikta bendrovės veiklos finansinių rezultatų prognozė 2024–2027 metų laikotarpiui yra pagrįsta konkretaus atsakovės valdomo nekilnojamojo turto pardavimo etapais. Plane numatytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas, atitinkantis JANĮ 94 ir 113 straipsnių nuostatas.
23. Teismas vertino, kad UAB NOVUM SITUM pateiktas 2023 m. rugsėjo 12 d. restruktūrizavimo plano projektas, patvirtintas 2023 m. rugsėjo 12 d. vienintelio akcininko sprendimu, šioje proceso stadijoje atitinka įstatymo reikalavimus. Nurodė, kad esant bent mažiausiai tikimybei, jog įmonė gali įveikti finansinius sunkumus, turi būti suteikiama galimybė įmonei restruktūrizuotis.
24. Teismas pažymėjo, kad nors Marius Tamošiūnas advokatų bendrijos tinklapyje nurodomas kaip asocijuotas bendrijos partneris https://triniti.eu/lt/komanda/ , Advokatų tarybos duomenimis, jis šiuo metu yra advokatų profesinės bendrijos „NOVAT“ narys. Be to, Marius Tamošiūnas nemokumo administravimo paslaugas teikia kaip fizinis asmuo. Duomenų, kad egzistuotų JANĮ 37 straipsnyje numatytos aplinkybės teismas nenustatė, todėl jį paskyrė UAB NOVUM SITUM restruktūrizavimo administratoriumi.
III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimų argumentai
25. Trečiojo asmens BUAB „SOSCREDIT“ nemokumo administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas priėmęs 2023 rugsėjo 28 d. nutartį atidėti bylos nagrinėjimą ir spręsti klausimą dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo neinformavo trečiojo asmens apie galimybę pasisakyti ir teikti papildomus įrodymus dėl nemokumo bylos iškėlimo sąlygų. Atsakovei pateikus rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, kurie buvo pateikti bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka išvakarėse, trečiajam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl šių pateiktų įrodymų. Teismas, sudarydamas galimybę atsakovei pateikti du procesinius dokumentus, o trečiajam asmeniui tik vieną procesinį dokumentą, neužtikrino proceso rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis).
25.2. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (CPK 12 straipsnis) bei teisę į teisingą teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
25.3. Neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad dėl COVID-19 pandemijos nekilnojamojo turto paklausa sumažėjo ir tai turėjo įtakos atsakovės veiklai. Tokios išvados nepatvirtina byloje pateikti įrodymai, teismas neanalizavo nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, o atsakovė atsiliepime nurodė, kad pelningai dirbo net iki 2022 metų pabaigos, t. y. gerokai vėliau nei baigėsi pandemija.
25.4. Teismo padarytos išvados prieštarauja atsakovės finansiniams duomenims. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, pripažįstama svarbi finansinių rodiklių dinamika, kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022), todėl trečiasis asmuo teikia tam tikrus finansinius rodiklius iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų.
25.5. Atsakovė iš nekilnojamojo turto veiklos negavo didelių pajamų, jos pelnas siekė 30 000 Eur – 50 000 Eur per metus. Bendrovės pelnas 2020 metais buvo 22 725 Eur mažesnis nei 2019 metais, kai mokėtinos sumos bei įsipareigojimai per tą patį laikotarpį padidėjo 1 213 323 Eur (nuo 539 519 Eur iki 1 752 842 Eur), nors pardavimo pajamos sumažėjo tik 572 399 Eur (nuo 606 585 Eur iki 34 186 Eur).
25.6. 2019 metais atsakovės grynąjį pelną (458 823 Eur) lėmė ne vykdoma nekilnojamojo turto veikla, bet kitos jos veiklos pajamos. Atsakovė nenurodė, kad COVID-19 pandemija turėjo įtakos jos kitai vykdomai veiklai. Iš atsakovės finansinių ataskaitų analizės matyti, kad vienas iš faktorių, lėmusių atsakovės veiklos pelningumą (nuostolingumą) yra ne nekilnojamojo turto pardavimo pajamos (gaunamas pelnas), bet pelnas, gautas iš kitos veiklos, kurios rezultatams pandemija įtakos neturėjo. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir padarė bendrą išvadą, kad visus atsakovės finansinius sunkumus lėmė COVID-19 pandemija.
25.7. Kitas veiksnys lėmęs atsakovės finansinius sunkumus, kurio teismas neanalizavo, yra išlaidų susijusių su įmonės valdymu, ženklus padidėjimas. 2019 metais tokios sąnaudos buvo 2–3 kartus mažesnės nei 2021–2022 metais. Nėra įrodymų, kad tokias sąnaudas lėmė COVID-19 pandemija. Taigi, pajamų ir sąnaudų netinkamą proporciją lėmė netinkamas bendrovės valdymas.
25.8. Atsakovė 2022 metais iš nekilnojamojo turto veiklos turėjo 342 011 Eur pardavimo pajamų, o pardavimo savikaina buvo 147 305 Eur. Nors iš šios veiklos ji gavo didesnį pelną nei 2019 metais, tačiau visgi jos veikla buvo nuostolinga. Dėl 2022 metais padidėjusių sąnaudų, bendrovė 2022 metus baigė su 128 879 Eur nuostoliu. Teismas nevertino sąnaudų padidėjimo ir visus bendrovės finansinius sunkumus susisiejo su pandemija.
25.9. 2019 metais buvo sudaryti 129 632 nekilnojamojo turto sandoriai, 2020 metais – 128 916 sandoriai, net vertinant, kad nekilnojamojo turto (butų pirkimo–pardavimo) rinka per 2020 metus sumažėjo 8 proc., tai nėra pagrindo konstatuoti, jog tokios aplinkybės lėmė tokius didelius įsiskolinimus kreditoriams.
25.10. Atsakovės atžvilgiu yra užvesta 15 vykdomųjų bylų, kuriose išieškoma 2 203 304 Eur skolos. Šis faktas yra pakankamas konstatuoti, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir ji sistemingai bei ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriais.
25.11. Trečiasis asmuo teisminius procesus prieš atsakovę inicijavo 2022 metų II-III ketvirtį, prieš tai jai buvo siunčiami reikalavimai įvykdyti prievoles, kurių atsakovė neįvykdė. Jau tuo metu atsakovė de facto (faktiškai) buvo nemoki ir atitiko JANĮ įvirtintą juridinio asmens nemokumo sąvoką – vėliausiai 2022 metų I ketvirtį bendrovė jau buvo nemoki. Pagal JANĮ 5 straipsnį, bendrovės vadovas – A. J. – privalėjo inicijuoti nemokumo bylą, tačiau tai sąmoningai nevykdė, taip didinant skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
25.12. Prašymą atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą pateikė kreditorė. Atsakovės vadovas nebandė tartis su kreditoriais dėl skolos atidėjimo sąlygų, tik didino administracinės veiklos išlaidas (lyginant su 2021 metais, jos padidėjo nuo 268 377 Eur iki 309 647 Eur), bendrovė ėmė paskolas (įsipareigojimai lyginant su 2021 metais padidėjo nuo 1 972 553 Eur iki 2 220 405 Eur).
25.13. Kreditoriai buvo priversti inicijuoti teisminius procesus.
25.14. Atsakovė net geriausiais savo veiklos metais (iki COVID-19 pandemijos) nesugebėjo sumažinti įsipareigojimų kreditoriams tiek, kad jie būtų mažesni už jos valdomą ilgalaikį turtą. Skirtumas tarp ilgalaikio turto ir mokėtinų sumų bei kitų įsipareigojimų tik didėjo: 2019 metais buvo – 94,13 proc., 2023 metais jis sumažėjo iki 83,84 proc. Šiuo laikotarpiu išaugo bendrovės bendrosios bei administracinės išlaidos. Ankstesnių metų finansinių rodiklių analizė parodo, kad tolimesnis veiklos tęsimas sąlygotų tik dar didesnius nuostolius.
25.15. Teismas atsakovei leido mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, nustatydamas didžiausią 68 558 Eur lėšų dydį per vieną kalendorinį mėnesį. Teismas nevertino tokios sumos pagrįstumo, tai reiškia, kad atsakovė per kalendorinius metus galės papildomai išleisti 822 696 Eur. Nors restruktūrizavimo plane bendrovė nurodė, kad veiklos sąnaudos restruktūrizavimo metu per metus sieks nuo 77 984 Eur iki 144 998 Eur, tačiau jai leidus per metus išleisti 822 696 Eur, bendrovė tokias lėšas panaudos galimai neefektyviai (pvz., prabangių automobilių lizingui).
25.16. Pagal teismo pateiktus motyvus nėra aišku, kokia dalis debitorinių skolų buvo įtraukta į atsakovės turto masę, vertinant jos gyvybingumą.
25.17. Iš atsakovės restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad atsakovė turi 33 skolininkus, bendras skolų dydis yra 1 807 925 Eur (prievolių įvykdymo terminai yra suėję). Pažymėjo, kad vadovo A. J. įsipareigojimai bendrovei sudaro 1 548 661,86 Eur, nors pastarasis yra de facto nemokus. Iš antstolio pažymos matyti, kad prieš A. J. yra pradėta 30 vykdomųjų bylų, išieškoma skolų už 3 413 723,30 Eur.
25.18. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės nurodyta turto verte, tačiau, esant prieštaringiems turto vertės nustatymo duomenims, teismas privalėjo remtis nekilnojamojo turto verte, nurodyta bendrovės balanse.
25.19. Restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės atsakovės gyvybingumui išlaikyti yra deklaratyvios ir nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo bei realumo duomenimis. To nepagrindžia ir ankstesni bendrovės veiklos rezultatai, kadangi plane nenumatytos konkrečios priemonės, kurios leistų daryti išvadą, kad jų įgyvendinimas sudarytų prielaidas tikėtis iš esmės pagerinti turtinę padėtį, o iš gautų pajamų, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės galės būti įgyvendintos ir padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus.
25.20. Atsakovė nurodė, kad prabangaus automobilio Porsche Taycan Turbo lizingo kaštus bendrovės naudai moka jos vadovas A. J., kuris naudojasi šiuo automobiliu. Tokie A. J. veiksmai, kai neatsiskaitoma su kreditoriais, o mokamos didelės įmokos už prabangaus automobilio lizingą, kai nemokama skola VSDFV, patvirtina jos vadovo prioritetus valdant įmonę.
25.21. Teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens argumentus dėl nekilnojamojo turto, kurio vertė 254 842 Eur, įkeitimo APB „TRINITI JUREX“. Jau būdama nemoki, bendrovė suteikė išskirtinį prioritetą vienam iš kreditorių.
25.22. Marius Tamošiūnas APB „TRINITI JUREX“ tinklapyje nurodomas kaip asocijuotas bendrijos partneris https://triniti.eu/lt/komanda/, nors Advokatų tarybos duomenimis, jis yra Advokatų profesinės bendrijos „NOVAT“ narys, tačiau teismas nesiaiškino, kodėl šis asmuo, jeigu jo nesieja interesai su APB „TRINITI JUREX“, vis dar nurodomas, kaip APB „TRINITI JUREX“ asocijuotas partneris.
25.23. Teismas nevertino aplinkybių, kad APB „TRINITI JUREX“ yra viena iš atsakovės kreditorių. Taigi, APB „TRINITI JUREX“ gali bandyti daryti įtaką Mariui Tamošiūnui, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius, siekiant, kad APB „TRINITI JUREX“ kaip kreditorės, interesams ir toliau būtų teikiama pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. Per APB „TRINITI JUREX“, kaip kreditorę, gali būti siekiama atsiskaityti su restruktūrizavimo administratoriumi už bendrovei ar jos vadovui naudingus sprendimus. Dėl sąsajų su vienu iš kreditorių – advokatų profesine bendrija „TRINITI JUREX“, ir pačia bendrove šis asmuo negalės išvengti interesų konfliktų ir išlikti nešališkas. Be to, Marius Tamošiūnas yra atstovavęs bendrovės interesams kaip APB „TRINITI JUREX“ advokatas.
25.24. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra gyvybinga, o restruktūrizavimo plano projekte pateiktos priemonės padės atkurti bendrovės mokumą bei išsaugoti veiklos tęstinumą. Taip pat, restruktūrizavimo administratoriumi paskirdamas Marių Tamošiūną, teismas pažeidė JANĮ 38 straipsnio nuostatas, nes paskyrė bylos baigtimi suinteresuotą asmenį.
26. Trečiasis asmuo J. G. pareiškimu prisidėjo prie BUAB „SOSCREDIT“ atskirojo skundo ir nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į trečiojo asmens BUAB „SOSCREDIT“ pateiktus argumentus, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis naikintina.
27. Atsakovės UAB NOVUM SITUM vadovas A. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; pridėti prie bylos naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
27.1. Po 2023 rugsėjo 28 d. nutarties priėmimo BUAB „SOSCREDIT“ nemokumo administratorius turėjo laiko pateikti teismui reikalingus duomenis dėl nemokumo bylos iškėlimo sąlygų (jų vertinimo). 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir paskyrė kitą posėdį 2023 m. spalio 19 d. 8:00 val. Nutartyje teismas nurodė, kad, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, dalyvių prašymus, yra pagrįstų prielaidų spręsti klausimą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo.
27.2. Teismas neprivalėjo BUAB „SOSCREDIT“ sudaryti galimybės pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. BUAB „SOSCREDIT“ pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus nepriklausomai nuo to, kad teismas neįpareigojo to padaryti. Kadangi pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodytos klaidingos aplinkybės, atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl BUAB „SOSCREDIT“ nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių.
27.3. BUAB „SOSCREDIT“ atskirąjį skundą grindžia naujais argumentais ir aplinkybėmis, pasisakydama: a) dėl atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų ir nemokumo priežasčių (atskirojo skundo 28–44 pastraipos); b) dėl veiklos perspektyvų (atskirojo skundo 59–62 pastraipos); c) dėl vykdomą veiklą pagrindžiančių dokumentų (atskirojo skundo 101–104 pastraipos); d) dėl restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių mokumui atkurti (atskirojo skundo 107–120 pastraipos); e) dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (atskirojo skundo 124–127 pastraipos). BUAB „SOSCREDIT“ siekia, kad byloje būtų vertinamos ir nustatinėjamos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos byloje. Tokiu būdu BUAB „SOSCREDIT“ piktnaudžiauja procesinėmis.
27.4. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė „COVID-19“ pandemija 2020 m. kovo 11 d., tai nekeičia fakto, kad nurodyta pandemija prasidėjo 2019 metų pabaigoje.
27.5. Tai, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog ji pelningai dirbo iki 2022 metų pabaigos, savaime nepaneigia COVID-19 įtakos jos veiklai. Dėl COVID-19, bendrovei pavyko parduoti tik nedidelę valdomo ir parengto parduoti nekilnojamojo turto dalį bei gauti 95 proc. mažesnes pardavimo pajamas nei 2019 metais. Dėl nurodytos priežasties atsakovė negalėjo skirti tiek lėšų, kiek planavo kitų valdomų nekilnojamojo turto objektų vystymui ar pagerinimui. Tai sąlygojo atsiskaitymo su atsakovės nekilnojamojo turto įsigijimą finansavusiais subjektais, rangovais sutrikimus, su kuriais buvo sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys. Nekilnojamojo turto objekto(-ų) nepagerinus, kad jis būtų patrauklus potencialiems pirkėjams, tokio turto realizavimo terminas nusikelia (turto pardavimas jo nepagerinus yra ekonomiškai nenaudingas) ir (ar) pirkėjai nenori jo pirkti turto, todėl bendrovė negauna planuotų pajamų atsiskaitymui su kreditoriais bei tolesniam jos veiklos vykdymui.
27.6. Atsirado ir kitos priežastys, sąlygojusios bendrovės finansinius sunkumus, kurios buvo aptartos atsiliepime į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. BUAB „SOSCREDIT“ inicijuoti teisminiai procesai, kreditorių ieškiniai dėl skolų priteisimo bei atsakovės atžvilgiu inicijuoti vykdymo veiksmai.
27.7. Nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas privalomai neturi vertinti juridinio asmens nemokumą susijusių priežasčių (ne) pagrįstumo – finansinius sunkumus nulėmusios priežastys svarbios ir vertinamos tiek, kiek jos gali būti reikšmingos klausimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išspręsti.
27.8. BUAB „SOSCREDIT“ nemokumo administratoriaus atsakovės generuoto pelno rezultatų analizė yra nereikšminga ir nepaneigia bendrovės nurodytų finansinius sunkumus nulėmusių priežasčių.
27.9. Bendrųjų ir administracinių sąnaudų augimas yra BUAB „SOSCREDIT“ veiksmų rezultatas, kuris nelemia netinkamo valdymo.
27.10. 2020 m. rugpjūčio 3 d. tarp atsakovės ir BUAB „SOSCREDIT“ buvo sudarytos dvi sutartys dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami), ir butų, esančių (duomenys neskelbiami), įsigijimo, plėtojimo ir realizavimo. Sutartimis BUAB „SOSCREDIT“ įsipareigojo paskirti sutartyse numatytas sumas įsigyto turto plėtojimui ir administravimui, kompensuoti turto eksploatacines išlaidas, palūkanas bei paskolų aptarnavimą. BUAB „SOSCREDIT“ 2021 metais nustojo vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, o 2022 metais kreipėsi į teismą dėl sutarčių nutraukimo bei restitucijos taikymo (civilinės bylos Nr. e2-2410-560/2022, Nr. e2-18482-808/2022). Tuo metu, kai BUAB „SOSCREDIT“ kreipėsi į teismą dėl sutarčių nutraukimo, ši buvo nesumokėjusi atsakovei ir nekompensavusi daugiau kaip 111 159,47 Eur sutartų atsakovės sąnaudų. Be to, inicijuotose 8 bylose atsakovė patyrė išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.
27.11. Nors atsakovė 2020 metais gavo pelną, tai nereiškia, kad COVID-19 pandemija jos veiklos nepaveikė. Pelną lėmė tai, kad 2020 metais parduotas turtas buvo brangiau nei už jį sumokėta šio įsigijimo metu, turtui reikėjo investicijų, kurios priskiriamos prie pardavimo savikainos. Tačiau 2020 metais atsakovės pardavimo pajamos siekė vos 30 096 Eur, kai 2019 metais buvo 606 585 Eur, tai rodo akivaizdų COVID-19 pandemijos poveikį bendrovės veiklai.
27.12. Vien vykdomų išieškojimų atsakovės atžvilgiu faktas ar aplinkybė, kad bendrovė nevykdė, jos vertinimu, nepagrįstų BUAB „SOSCREDIT“ reikalavimų (dėl dalies BUAB „SOSCREDIT“ reikalavimų vyksta teisminiai ginčai), nereiškia, jog įmonė 2022 metais tapo nemoki, ar jos finansiniai sunkumai nėra laikini ir ji sistemiškai ar ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriais. Atsakovės įsipareigojimai (2 220 405 Eur) neviršijo jos turto (2 717 345 Eur).
27.13. Kreditorė kreipėsi ne dėl nemokumo bylos iškėlimo, o dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tai rodo, kad kreditorė mato įmonės gyvybingumą ir tiki veiklos tęstinumu.
27.14. Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėjo vertinti JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp kurių nėra ankstesnių veiklos metų rezultatų vertinimo.
27.15. Sugeneruoti restruktūrizavimo plane numatytas pajamas atsakovei leis padidėjusi ilgalaikio turto masė. Įsigytą turtą bendrovė pagerina (atlieka remontą, įrengia). Iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos pajamos bus didesnės nei įmonės balanse nurodyta turto vertė, kadangi turtas bus pardavinėjamas brangiau nei jis buvo įsigytas, tiek dėl jo rinkos vertės padidėjimo, tiek dėl atliktų pagerinimų.
27.16. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršijo ilgalaikio turto (kreditorių finansiniai reikalavimai dengiami ir iš trumpalaikio turto), nes bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra didesnė nei tokio turto balansinė vertė.
27.17. Teismo patvirtinta leidžiamų atlikti mokėjimų suma neprieštarauja restruktūrizavimo plano projekte pateiktiems skaičiavimams. Atsakovė, prašydama patvirtinti leidžiamų atlikti mokėjimų dydį, nurodė, kad 68 558 Eur dydis nebūtinai bus išnaudotas kiekvieną mėnesį. Išlaidos rangovams, nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkams, turto išlaikymo išlaidos yra kintančios ir nebus patiriamos kiekvieną mėnesį, kadangi šių išlaidų dydis priklauso nuo tam tikrų aplinkybių (pvz., sezoniškumo).
27.18. Restruktūrizavimo proceso metu atsakovė privalės vadovautis restruktūrizavimo planu (laikytis plane nurodytų planuojamų sąnaudų), kurio vykdymą prižiūrės tiek restruktūrizavimo administratorius, tiek kreditoriai.
27.19. Teismas pagrįstai pripažino, kad dalis atsakovės debitorinių įsiskolinimų gali būti įskaitomos į atsakovės turto vertę. Apskaičiuojant restruktūrizavimo plano procese gautinas pajamas, nebuvo įtrauktos išieškomos sumos iš debitorių ir tai įvardinta restruktūrizavimo plano projekte (žr. plano projekto 2.8 dalį). Įsigyjant reikalavimo teisę į A. J. už 22 000 Eur, bendrovės turto vertė nesumažėjo, kadangi atsakovė ne šiaip įgijo reikalavimą į nurodytą asmenį 1 548 661,86 Eur dydžiu, bet reikalavimą įgijo su užtikrinimu – trečiojo asmens, turinčio nekilnojamąjį turtą, laidavimu. Atsakovės vadovas asmeniškai nėra įvykdęs įsipareigojimų bendrovei, todėl asmeniškai finansavo jos veiklą.
27.20. Atsakovė konkretaus nekilnojamojo turto rinkos vertę nustatė, atsižvelgdama į atliktus pagerinimus, faktinę konkretaus turto būklę bei savybes, didinančias ar mažinančias konkretaus turto vertę rinkoje. Be to, atsakovė turtą pardavinės ne 2021 metais (įsigijimo metu) buvusiomis rinkos kainomis.
27.21. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra gyvybinga bei vykdo veiklą ir tai pagrindžia atsakovės pateikti duomenys: (1) (nuostolių) ataskaita, kurioje matyti gautos pardavimo pajamos; (2) nekilnojamojo turto registro paieškos pagal juridinio asmens kodą rezultatus, kuriuose yra nurodytas visas nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas; (3) duomenimis apie tai, kad įmonė turi 2 darbuotojus; (4) sudarytomis tarpininkavimo sutartimis su brokeriais dėl kelių nekilnojamojo turto objektų pardavimo; (5) darbų sąmatomis dėl darbų atlikimo objektuose, kuriuose būtinos papildomos investicijos, siekiant padidinti objekto patrauklumą; (6) vystomų nekilnojamojo turto objektų dokumentacija. Atsakovė pažymėjo, kad objektyviai negali sudaryti preliminariųjų sutarčių dėl visų jai priklausančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo, tačiau tai nereiškia, jog toks turtas ateityje nebus pardavinėjamas.
27.22. Teismas padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano projekte pateiktų priemonių finansiniams sunkumams įveikti, didesnes pajamas leis generuoti nekilnojamojo turto apimtis, o sąnaudos mažės, nes didžioji dalis valdomo nekilnojamojo turto jau yra parengtas pardavimui (nereikės didelių investicijų).
27.23. Atsakovės įsiskolinimas VSDFV nuolat kinta (mažėja, didėja, jo apskritai nebūna), todėl esamas įsiskolinimas nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad atsakovė sistemiškai neatsiskaito su kreditoriais. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad atsiskaitė su kreditore kredito unija „Taupa“.
27.24. Atsakovės vadovas dengia BUAB „SOSCREDIT“ nemokumo administratoriaus nurodomo prabangaus automobilio kaštus, kadangi siekia, kad ateityje bendrovei pereitų nuosavybės teisė į automobilį, kurį ši galėtų parduoti.
27.25. Įkeisdama bendrovei priklausantį turtą advokatų bendrijai, įmonė užsitikrino būtinų teisinių paslaugų teikimą.
27.26. Teismas, paskirdamas restruktūrizavimo administratoriumi Marių Tamošiūną, nepažeidė JANĮ 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes restruktūrizavimo administratorius teiks kaip fizinis asmuo, todėl jo veikla, neturėtų būti siejama su advokatų profesinės bendrijos veikla. Aplinkybė, kad Marius Tamošiūnas prieš daugiau nei 2 metus atstovavo bendrovei nepagrindžia jo suinteresuotumo.
28. Pareiškėja G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti BUAB „SOSCREDIT“ atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko restruktūrizavimo bylos iškėlimą atsakovei, kadangi tokiu procesu suteikiama apsauga bei galima kreditorių pagalba leis bendrovei atsiskaityti su kreditoriais, taip išsaugant atsakovę kaip juridinį asmenį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde bei prisidėjime prie atskirojo skundo ir atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
30. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą bei paskyrė restruktūrizavimo administratorių. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms bei pagrįstai paskyrė restruktūrizavimo administratoriumi Marių Tamošiūną.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
31. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
32. Trečiasis asmuo BUAB „SOSCREDIT“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB NOVUM SITUM 2019–2020 metų ir 2021–2022 metų finansines ataskaitas; nekilnojamojo turto (toliau – ir NT) rinkos statistikos duomenis; VĮ Registrų centro pranešimą; informaciją iš vykdomosios bylos; NT registro Nr. 44/532865, Nr. 44/1666344 ir Nr. 44/ 2134279 išrašus; mažosios bendrijos „Vilginta“ duomenis iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro ir atsakovės draudėjų duomenis; išrašą iš teisinių paslaugų sutarties ir teismo nutartį, kuriuos prašo pridėti prie bylos.
33. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos trečiojo asmens teikiamus įrodymus pažymi, kad nors trečiojo asmens teikiami įrodymai ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jie gali būti reikšmingi sprendžiant atsakovės gyvybingumo klausimą, dalyvaujantys byloje asmenys su trečiojo asmens teikiamais naujais įrodymais yra susipažinę (atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą dėl šių įrodymų vertinimo yra pasisakiusi), jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl teismas trečiojo asmens pateiktus įrodymus priima ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
34. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: BUAB „SOSCREDIT“ neapmokėtas kompensacines sąskaitas; atsakovės banko sąskaitos išrašą su mokėjimais už elektros energiją; antstolės patvarkymą; atsakovės banko sąskaitos išrašą su Poli Invest Sp. Z o. o. mokėjimais; žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus sutikimus; rezervacijos sutartis. Šiuos dokumentus atsakovė prašo pridėti prie bylos.
35. Teismo vertinimu, atsakovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtus dokumentus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui; šių dokumentų priėmimas šioje proceso stadijoje užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi dalyvaujantys byloje asmenys nėra pasisakę dėl jų vertinimo. Be to, atsakovė nepaaiškinta, kaip teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ir kokias aplinkybes, sprendžiant atsakovės gyvybingumo klausimą, šie įrodymai gali patvirtinti arba paneigti (CPK 180 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės prašymo dėl jos teikiamų dokumentų pridėjimo prie bylos.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų
36. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas.
37. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Taigi, kreiptis dėl restruktūrizavimo procedūrų pradėjimo įstatymas įgalina nuo momento, kai bendrovė dar nėra nemoki, tačiau įrodo, kad gali tapti nemoki per artimiausius tris mėnesius. Toks teisinis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad restruktūrizavimo procedūromis ir nustatyta apsauga (pavyzdžiui, draudimu nutraukti esmines sutartis, naujo ir tarpinio finansavimo apsauga ir kt.), juridinis asmuo nepradės naudotis per anksti, nepiktnaudžiaus įstatymo suteikiamomis garantijomis ir priemonėmis. Tai reiškia, kad bendrovei privalu pasiekti tam tikrą su finansiniais sunkumais siejamą ribą, jog būtų galima pasinaudoti specialia nemokumo teisės normomis reguliuojama apsauga, o kreditoriams nuo šio momento užkardoma galimybė remtis įprastais civilinės teisės reguliavimo principais ir teisės normomis. Finansinių sunkumų masto nustatymas reikšmingas tiek keliant restruktūrizavimo bylą, tiek vėliau sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, kadangi restruktūrizuotis siekiantis asmuo turi įrodyti, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės padės įveikti finansinius sunkumus.
39. Juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto yra speciali juridinio asmens teisinė procedūra, kai esminis dėmesys skiriamas bendrovės turto realizavimui ir bankroto procedūrų užbaigimui. Į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tada, kai per JANĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir (ar) taikos sutarties sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1076-798/2021 18 punktas). Taigi, teismo nutartimi, kuria bendrovė pripažįsta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, iš esmės konstatuojama, kad nebėra perspektyvų atkurti stabilios finansinės padėties, susitarti su kreditoriais dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo proceso.
40. Pažymėtina, kad bendrovė dėl restruktūrizavimo procedūrų pradėjimo gali kreiptis tuomet, kai dar nėra nemoki, tačiau patiria finansinių sunkumų, tai laikytina restruktūrizavimo procedūrų pradžios momentu. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria juridinis asmuo pripažįstamas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, nebetenkama galimybės pradėti restruktūrizavimo procedūras, tokia nutartis apibrėžia restruktūrizavimo procedūrų inicijavimo pabaigos momentą. Taigi, restruktūrizavimo procesas gali būti pradedamas tiek mokioms, tiek nemokioms bendrovėms.
41. Nagrinėjamu atveju kreditorė G. B., kurios reikalavimas atsakovei pareiškimo padavimo dieną buvo 30 153,99 Eur, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei UAB NOVUM SITUM restruktūrizavimo bylą.
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovei UAB NOVUM SITUM restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad yra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos aplinkybės bei, jog nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, atsakovės restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė Marių Tamošiūną.
43. Apeliantė (trečiasis asmuo), nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki ir negyvybinga, nes jos pajamos sistemingai mažėja, o nuostoliai didėja, bendrovė nemoka mokesčių biudžetui, bendrovėje dirba vos du darbuotojai, o pateiktas plano projektas yra nekonkretus ir nesudaro pagrindo tikėtis bendrovės turtinės padėties pagerėjimo ateityje.
44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog atsakovė turi finansinių sunkumų ir kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl gyvybingumo sąlygos vertinimo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl šios argumento.
45. Taigi, dar viena būtina sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 30 punktas). Doktrinoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571).
46. Doktrinoje pažymima, kad gyvybingumas yra ne tik teisinė, bet ir ekonominė sąvoka, kuri siejama su kompleksiniu juridinio asmens veiklos, padėties verslo rinkoje vertinimu. Gyvybingumas apibrėžiamas dviem aspektais – per finansinį gyvybingumą (angl. financial viability) ir ekonominį gyvybingumą (angl. economically viable) (Remigijus Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571). Finansinis gyvybingumas reiškia, kad bendrovė geba savo turtu padengti turimus finansinius įsipareigojimus (balanso testas). Laikoma, kad bendrovė patiria finansinių sunkumų, kai jos turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams padengti, taip pat, kai bendrovė vis dar techniškai moki, tačiau susiduria su nemokumo tikimybe. Ekonominis gyvybingumas reiškia, kad skolininko veiklos tęsimas yra naudingesnis nei skolininko likvidavimas (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5). Bendrovės ekonomines problemas rodo tai, kad yra nesubalansuotos įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, taigi vien skolų patenkinimas bendrovės finansinių problemų niekaip neišspręstų (Douglas G. Baird, „Bankruptcy's Uncontested Axioms“, Yale Law Journal 573 (1998)). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad ekonominiai sunkumai lemia ir finansines problemas, tačiau finansinių sunkumų patirianti bendrovė gali būti vertinama ir kaip ekonomiškai perspektyvi (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5).
47. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. Priklausomai nuo to, su kokiomis – finansinėmis ar ekonominėms problemomis – susiduria skolininkas, galima imtis įvairių įmonės gelbėjimo veiksmų. Restruktūrizavimo veiksmai (įmonės gaivinimas, konkurencingumo didinimas) gali būti susiję su įmonių ūkinės veiklos rūšies pakeitimu, darbo organizavimo tobulinimu, gamybos modernizavimu, įmonės turto ar jo dalies pardavimu, kitų įmonių turto priėmimu jas jungiant ar skaidant, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio ir vykdymo terminų pakeitimu, kitų techninių, ekonominių ir organizacinių priemonių įgyvendinimu.
48. Aplinkybę, kad skolininkas yra gyvybingas, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte, kuriame turi būti nurodyta finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Pritartina doktrinoje dėstomai pozicijai, kad gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571).
49. Teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 33, 34 punktai).
50. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar bendrovė yra gyvybinga, turi įvertinti šias reikšmingas aplinkybes: 1) nemokumo problemų priežastis, 2) vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdį ir perspektyvas, 3) numatomas gauti pajamas, 4) darbo santykių ypatumus, 5) esminių įsipareigojimų vykdymą.
51. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad restruktūrizavimo plane turi būti nurodomas numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, jog šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Ši sąlyga yra reikšminga tiek sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), tiek tvirtinant restruktūrizavimo planą. Teismui sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir konstatavus esant JANĮ 22 straipsnyje įtvirtintus atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindus, privalo būti keliama bankroto byla (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (CPK 12 straipsnis) bei teisę į teisingą teismą.
52. Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti atskleista visa reikšminga informacija apie nemokumo problemas ir priemones, leisiančias vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir užtikrinti tolesnės veiklos perspektyvas. Įmonės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų.
Dėl atsakovės gyvybingumo vertinimo
53. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB NOVUM SITUM pagrindinė veikla yra nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, projektų vystymas bei įsigyto nekilnojamojo turto pagerinimas prieš pardavimą; bendrovėje dirba du darbuotojai, tačiau pagal vykdomos veiklos specifiką įmonė savo veiklai vykdyti pasitelkia kitus resursus – darbuotojus dirbančius pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymas ir pan., duomenų apie pradelstą darbo užmokestį byloje nėra; nurodė, jog bendrovė nėra nutraukusi veiklos, atsakovė turi 1 996 692,87 Eur vertės ilgalaikį materialųjį turtą, kurio didžiąją dalį – 1 618 548,87 Eur sudaro nekilnojamasis investicinis turtas; atsakovė turi 33 debitorius, kurių prievolių suma yra 1 807 925 Eur, dalis debitorinių reikalavimų gali būti įskaitomi į realią bendrovės turto vertę; atsakovė toliau generuos pajamas iš vykdomos pagrindinės veiklos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB NOVUM SITUM yra gyvybinga, o jos finansinius sunkumus lėmė COVID-19 pandemijos įtakoje bendrovės pardavimų, apyvartinių lėšų sumažėjimas ir atsiskaitymo srautų su trečiuoju asmeniu pablogėjimas. Atskirajame skunde apeliantė įrodinėja, kad bendrovė yra nemoki, o restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra nerealios ir neužtikrins ūkinės veiklos vykdymo ateityje, neleis išspręsti finansinių problemų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
54. Remiantis į bylą pateikto 2023 m. rugsėjo 12 d. balanso, pasirašyto tiek bendrovės vadovo, tiek apskaitos paslaugas teikiančios buhalterės, už pirmąjį pusmetį duomenimis, 2023 m. birželio 30 d. bendrovė nurodė turinti iš viso 4 270 094,92 Eur vertės turto, kurį sudaro 695,51 Eur ilgalaikis nematerialus turtas (programinė įranga); 1 882 281,86 Eur materialus turtas, kurio didžiąją dalį – 1 618 548,87 Eur sudaro nekilnojamasis investicinis turtas (žemė, pastatai); 113 715,50 Eur finansinis turtas ir 2 272 843,13 Eur trumpalaikis turtas (83 548,97 Eur vertės atsargos, 2 189 230,14 Eur vertės per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos), 64,02 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, tuo tarpu, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 2 381 433,65 Eur, t. y. po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 873 077,84 Eur ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 508 355,81 Eur; atsakovė patyrė 173 691,48 Eur nuostolį. Pagal 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties ataskaitą UAB NOVUM SITUM ilgalaikis turtas sudarė 2 011 434 Eur, trumpalaikis turtas – 705 911 Eur, iš viso bendrovės turtas sudarė 2 717 345 Eur. UAB NOVUM SITUM per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 220 405 Eur. Iš bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad, nors 2022 m. pardavimai gerokai išaugo, lyginant su 2019 metais, UAB NOVUM SITUM patyrė 128 879 Eur nuostolį.
55. Atsakovė pateikė detalius kreditorių ir debitorių sąrašus, kuriuose užfiksuotos skolų bendrovei ir įsipareigojimų sumos. 2022 metų pabaigoje atsakovė pardavė dalį turimo nekilnojamojo turto, taip padengdama vienos iš kreditorių – kredito unijos „Taupa“ finansinį reikalavimą Į bylą pateiktas nekilnojamojo turto sąrašas, iš kurio matyti, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. duomenimis bendrovė nuosavybės teise valdo 90 nekilnojamojo turto objektų (patalpų (butų), žemės sklypų, žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbiami)). Taip pat pateikti duomenys (dalies nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos), kad bendrovės valdomų nekilnojamojo turto objektų bendra rinkos vertė dėl atliktų pagerinimų viršija balanse nurodytą turto vertę ir siekia 3 429 058 Eur. Šie atsakovės pateikti duomenys byloje nėra paneigti. Todėl sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršijo ilgalaikio turto, nes atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra didesnė nei balansinė vertė. Taigi, visi bendrovės turimi įsipareigojimai neviršija bendro turimo turto vertės, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais. Todėl laikytina, kad bendrovė susiduria su finansinio gyvybingumo problemomis bei tenkina pirmąją restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygą (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiai įmonei, todėl bendrovės nemokumas nėra esminė sąlyga sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Esminė aplinkybė yra ta, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama tik gyvybingai įmonei. Įstatyme nėra apibrėžtos gyvybingumo vertinimo sąlygos, todėl gyvybingumo samprata plėtojama teismų praktikoje ir doktrinoje.
57. Bendrovė nuo 2011 m. gegužės 24 d. vykdo nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklą, užsiima specifine veikla – perka nekilnojamojo turto objektus (tiek žemės sklypus, tiek pastatus) ir juos pagerinusi arba išvysčiusi, parduoda. Pagrindinės priežastys, nulėmusios bendrovės finansinius sunkumus – COVID-19 pandemija ir jos įtaka nekilnojamojo turto rinkai; sumažėjusi paklausa ir, atitinkamai, pardavimai; apyvartinių lėšų trūkumas; BUAB „SOSCREDIT“ inicijuoti teisminiai procesai. Nors apeliantės teigimu, COVID-19 pandemija atsakovės veiklai įtakos neturėjo, o atsakovės finansinius sunkumus nulėmė netinkamas atsakovės valdymas, tačiau toks atsakovės vertinimas prieštarauja visuotinai žinomoms aplinkybėms Pasaulinės pandemijos COVID-19 kontekste vyravusių prognozių dėl ekonomikos krizės, pasikeitusių vartotojų poreikių, sąlygojusių nekilnojamojo turto rinkos sąstingį ir į bylą pateiktiems įrodymams (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti, restruktūrizavimo plano projekto 1.6 punkte nurodyta, kad 2022 metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes prasidėjus COVID-19 pandemijai nekilnojamojo turto (tiek gyvenamosios, tiek ne gyvenamosios paskirties) paklausa sumažėjo, gyventojams pradėjus taupyti, o verslams pradėjus ieškoti mažesnių patalpų arba persikėlus į nuotolį dirbančių darbuotojų modelį, taip sumažinant komercinės patalpos poreikį; esant popandeminei situacijai sumažėjo paklausa ir atitinkamai bendrovės pardavimai, dėl to atsakovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu; taip pat dėl apeliantės veiksmų bei kitų kreditorių ieškinių bei bendrovės atžvilgiu inicijuotų vykdymo veiksmų atsakovė patyrė papildomų sąnaudų (pvz., advokatų paslaugoms apmokėti), įtakos atsakovės finansinei padėčiai turėjo ir skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai bei vykdymo išlaidos. Visgi, bendrovė nėra nutraukusi veiklos, turi du darbuotojus, o per 2023 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos siekė 11 574,45 Eur ir nors ši suma nėra didelė, tačiau įvertinus atsakovės veiklos specifiką – nekilnojamojo turto pardavimą jį iš esmės pagerinus bei nekilnojamojo turto objektų pardavimo trukmę, tai nepaneigia atsakovės gyvybingumo. Atsakovė pati pripažįsta, kad iš ūkinės veiklos patiria nuostolį dėl vykdomų projektų savikainos, tačiau investuotų lėšų suma sugrįš generuodama dideles pajamas. Taigi, atsakovės veikloje yra nesubalansuotos įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, bendrovė susiduria su ekonominio gyvybingumo problemomis. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su atsakovės nurodytomis finansinių sunkumų priežastimis ir mastu, nereiškia, jog jos paruoštas ir pateiktas tvirtinti restruktūrizavimo planas yra neveiksmingas.
58. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad bendrovė planuoja atsiskaityti su kreditoriais iš einamosios įmonės veiklos (nekilnojamojo turto pardavimo) uždirbto pelno bei atgavus lėšas iš bendrovės debitorių (skolininkų). Atsakovė restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiui prognozuoja veiklą įvertinusi: šiuo metu atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo rinkos vertę; numatomą nekilnojamojo turto pardavimo planą. Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė – 3 429 058 Eur. Restruktūrizavimo proceso pradžioje atsakovė planuoja iš pradžių parduoti turtą, kuris jau yra paruoštas pardavimui ir nereikalauja papildomų investicijų. Didžioji dalis iš šio nekilnojamojo turto pardavimo gautų lėšų būtų skiriamos atsiskaityti su kreditoriais, o likusi dalis – investuojama į nekilnojamąjį turtą, į kurį dar reikia investuoti, kad pastarasis taip pat galėtų būti pelningai parduodamas. Pardavus turtą, dalis lėšų būtų skiriama atsiskaitymui su kreditoriais, o likusi dalis – skiriama vystomam nekilnojamajam turtui. Restruktūrizavimo plane pateikiama bendrovės veiklos finansinių rezultatų prognozė 2024–2027 metų laikotarpiu, neįtraukus lėšų, išieškotinų iš bendrovės debitorių, ir nurodo prognozuojamas ketverių metų pajamas / pinigų srautus be pridėtinės vertės mokesčio, taip pat pateikė kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimą bendrovės restruktūrizavimo ir bankroto atvejais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė iš esmės pagrindė aplinkybę, jog skolininko veiklos tęsimas yra naudingesnis nei skolininko likvidavimas, taigi, UAB NOVUM SITUM laikytina ekonomiškai gyvybinga.
59. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skolų iš debitorių išieškojimas negali būti laikomas ūkine komercine veikla. Tai tik laikinas mokumo problemų sprendimo būdas ir galimybė stabilizuoti finansinę padėtį. Visgi, kaip jau buvo minėta, gyvybingumas yra ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindas, tačiau ir restruktūrizavimo tikslas, reiškiantis, kad veiksmingą restruktūrizavimo procesą galima užtikrinti tik tokiu atveju, jeigu pasibaigus restruktūrizavimo procedūroms bus išsaugomas juridinis asmuo kaip veikiantis subjektas.
60. Apeliantės teigimu, atsakovė nėra pajėgi mokėti mokesčių VSDFV, tai parodo atsakovės vadovo prioritetus valdant įmonę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog automobiliai buvo nuomojami, šiuo metu jų nuomos kaštus dengia bendrovės vadovas, kuris tikisi, jog išpirkus automobilius, bendrovė juos galės sėkmingai parduoti. 2023 m. gruodžio 7 d. duomenimis atsakovės skola VSDFV biudžetui yra 1 298,36 Eur (padidėjo nuo 865,59 Eur). Nepaisant to, vien ši aplinkybė, palyginus esamą skolos dydį su atsakovės planuojamais finansiniais srautais, valdomo nekilnojamojo turto apimtimi, ir įvertinus, kad kitų mokestinių įsiskolinimų valstybės biudžetui atsakovė neturi, negali paneigti bendrovės gyvybingumo ir jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
61. Apeliantės teigimu, UAB NOVUM SITUM restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ reikalavimų, o jame numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų. Iš esmės atskirajame skunde nurodoma, kad restruktūrizavimo plano projektas nėra konkretus, o projekte nurodytos priemonės atsakovės gyvybingumui išlaikyti yra deklaratyvios ir nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis, to nepagrindžia ir ankstesni atsakovės veiklos rezultatai.
62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo plano projektas neturėtų būti sutapatinamas su teikiamu tvirtinti restruktūrizavimo planu. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje (vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą) negalima reikalauti iš įmonės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 64 punktas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020 24 punktas). Restruktūrizavimo plano projekto vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, skirtų laikiniems finansiniams sunkumams įveikti, analizavimo nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 25 punktas).
63. Iš į bylą pateikto restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad bendrovė detaliai nurodė, kokį turtą turi, išvardino kreditorius (jų finansinių reikalavimų dydį) ir debitorius (įsiskolinimo sumas), pristatė savo finansinę būklę, finansinių sunkumų priežastis ir mastą. Taip pat nurodė, kad ketina toliau tęsti esamą veiklą, mažinti veiklos išlaidas, pateikia veiklos finansinių rezultatų prognozę, kokie išvystyti objektai bus realizuojami pirmumo tvarka, kokios suplanuotos išlaidos ir planuojamos mokėti skolos. Pažymėtina, kad atskirajame skunde keliamos abejonės dėl restruktūrizavimo plano projekto yra abstrakčios ir neesminės. Trečiasis asmuo nepateikia į bylą duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė realiai nurodyto nekilnojamojo turto neturi ar jo vertė neatitinka atsakovės paskaičiavimų ir į bylą pateiktų įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl planuojamų gauti pajamų ir realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais numatytais terminais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiame etape negalima reikalauti iš bendrovės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape galės pareikalauti išsamaus bendrovės veiklos vertinimo bei išreikšti nuomonę, svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius klausimus. Esant bent mažiausiai tikimybei, kad įmonė gali įveikti finansinius sunkumus, turi būti suteikiama galimybė įmonei restruktūrizuotis.
64. Vertinant apeliantės pateiktus argumentus dėl proceso rungtyniškumo principo užtikrinimo šalims teikiant procesinius dokumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog preliminariai įvertinęs bylos duomenis, dalyvių prašymus, turi pagrįstų prielaidų spręsti klausimą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, ši nutartis apeliantei buvo įteikta, todėl, viena vertus, apeliantė turėjo galimybę pasisakyti byloje spręstinais klausimais ir šia teise pasinaudojo 2023 m. rugsėjo 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose (dokumento registracijos Nr. DOK-35100). Kita vertus, CPK nenumato rašytinių paaiškinimų į rašytinius paaiškinimus (atsakovė 2023 m. spalio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus atsikirsdama į trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus) pateikimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti proceso rungtyniškumo principo pažeidimo.
Dėl paskirto restruktūrizavimo administratoriaus
65. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino Mariaus Tamošiūno suinteresuotumo bylos baigtimi, nes Marius Tamošiūnas APB „TRINITI JUREX“ tinklalapyje vis dar nurodomas kaip advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ asocijuotas partneris, jis taip pat yra atstovavęs atsakovės interesams, o dėl sąsajų su advokatų profesine bendrija „TRINITI JUREX“ jis negalės išlikti nešališkas.
66. Pagal JANĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis per paskutinius trejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo to juridinio asmens: 1) nemokumo bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo; 2) vadovo sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo; 3) dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris ar darbuotojas; 4) patronuojamojo ar jį patronuojančiojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną buvo juridinio asmens kreditorius. Nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui, buhalteriui, darbuotojams, atsakingiems už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai (JANĮ 37 straipsnio 3 dalis).
67. Administratoriaus veiklos profesiniai standartai iš administratoriaus reikalaujantys apdairumo, objektyvumo ir draudžiantys šališkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011). Šioje byloje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius turi veikti laikydamasis nešališkumo reikalavimų, pvz., negali privilegijuoti konkrečių asmenų bankroto procese.
68. JANĮ 38 straipsnis reglamentuoja nemokumo administratoriaus nešališkumą. Iš šio straipsnio pirmos dalies matyti, kad nemokumo administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tokia formuluotė patvirtina, kad nėra baigtinio sąrašo atvejų, kada nemokumo administratorius bus teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi.
69. Nemokumo administratorių etikos kodeksas numato, kad nemokumo administratorius, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir privalo būti objektyvus bei nešališkas (3 punktas); ir negali turėti teisinio suinteresuotumo administruojamo juridinio asmens nemokumo bylos ir (arba) fizinio asmens bankroto bylos baigtimi (19 punktas).
70. Užsienio teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad negali būti baigtinio sąrašo, kada nemokumo administratorius yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pvz., gali būti laikoma, kad administratorius, kuris yra juridinio asmens, kuris yra kreditorius bankroto byloje, pagrindinis akcininkas, patenka į interesų konflikto situaciją. Tokią išvadą būtų galima padaryti atsižvelgiant į tai, kad administratoriaus fiduciarinės pareigos neleidžia jam vienu metu veikti vieno kreditoriaus vardu ir visų kreditorių naudai (Jacques Auger, Albert Bohemier, „The Status of the Trustee in Bankruptcy“, Revue Juridique Themis 37, 1 (2003), p. 76).
71. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas Marius Tamošiūnas yra teisiškai suinteresuotas restruktūrizavimo procesu, nes, viena vertus, jis yra kreditoriaus asocijuotasis partneris (https://triniti.eu/lt/komanda/), t. y. jis privalo veikti šio kreditoriaus naudai (minėta sutartis yra fiduciarinė, grindžiama pasitikėjimo santykiais), kita vertus, taip pat egzistuoja interesų konfliktas – paskirtas restruktūrizavimo administratorius gali bandyti siekti šio kreditoriaus privilegijavimo, ginčyti jam palankius kreditorių nutarimus ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl Mariaus Tamošiūno paskyrimo bendrovės restruktūrizavimo administratoriumi naikinama ir šis klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
72. Kiti atskirojo skundo ir prisidėjimo prie jo bei atsiliepimų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
73. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, nusprendžia, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau nėra nutraukusi veiklos, įsiskolinimų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžetui ir darbuotojams neturi, skola VSDFV iš esmės nėra didelė. Atsakovė valdo nuosavybės teise 90 nekilnojamojo turto objektų ir iš savo tiesioginės veiklos planuoja gauti pelną. Atsakovė pagrindė, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas atneš didesnės naudos nei bendrovės nemokumo (bankroto) procesas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovė yra gyvybinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei UAB NOVUM SITUM iškėlė restruktūrizavimo bylą, tačiau netinkamai suinteresuotą asmenį Marių Tamošiūną paskyrė restruktūrizavimo administratoriumi, todėl nutarties dalis dėl Mariaus Tamošiūno paskyrimo restruktūrizavimo administratoriumi panaikinama ir šis klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
74. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, viena vertus, pagal JANĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatas restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius, t. y. nemokumo administratoriaus skyrimas nėra privalomas; kita vertus, pagal JANĮ 103 straipsnio 3 dalį, jeigu nemokumo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) įgyvendina juridinio asmens vadovas arba kitas valdymo organo pareigas vykdantis asmuo, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti vadovo, vadovaudamasis atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės NOVUM SITUM restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas Marius Tamošiūnas ir klausimą dėl restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė