Civilinė byla Nr. 2S-550-601/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18958-2014-8 

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 110.1; 121.18; 122.4 

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. patikslintą ieškinį atsakovui I. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :             

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. Z. patikslintą ieškinį atsakovui I. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys: AB „Swedbank“, UAB „General Financing“, antstolė A. A., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ieškovė reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 300 Lt kol bus išnagrinėta ši byla. Prašymą grindžia tuo, kad atsakovas išlaikymo vaikams gera valia neteikia.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės R. Z. prašymą tenkino (b. l. 18-19):

1. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo I. Z. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams K. Z. ir D. Z. kiekvienam po 300 Lt (87 Eur) nuo 2014 m. spalio 10 d. (pirminio ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23392-955/2014 priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškovę R. Z. paskyrė K. Z. ir D. Z. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Motyvuose nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti mažamečių K. Z. ir D. Z. interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs mažamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Atsakovas yra K. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl atsakovas privalo išlaikyti savo vaikus. Ieškovė nurodė, kad šios pareigos atsakovas nevykdo, todėl, siekiant apsaugoti vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, išlaikymas priteistinas teismo nutartimi. Nors byla dar yra neišnagrinėta ir teismas neturi įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, prašoma priteisti išlaikymo suma nepagrįsta įrodymais, tačiau teismas mano, kad ieškovės prašoma laikino išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 300 Lt, įvertinus vaikų amžių, ekonominę situaciją šalyje, preliminariai įvertinus vaikų poreikius, yra protingo dydžio, neišdidinta.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį (b. l. 3).

Motyvuose nurodė, kad gyvenant santuokoje šeimos pajamos sudarė 2 223,50 Lt, t. y. atsakovo darbo užmokestis 1 522 Lt ir ieškovės 701,50 Lt (201,50 Lt išmoka vaikui ir 500 Lt motinystės pašalpa). Vienam šeimos nariui tekdavo ne daugiau nei 500 Lt, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad vienam vaikui išlaikyti kas mėnesį reikia 1 150 Lt. Šiuo metu yra gimusi mergaitė, kurią atsakovas siekia pripažinti savo dukra ir nepilnamečiams vaikams sutiktų skirti po 200 Lt išlaikymo. Teismo priteistas išlaikymo dydis yra per didelis būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, neatitinka proporcingumo principo tarp vaikams skiriamo išlaikymo dydžio ir išlaikymą teikiančio tėvo pajamų.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados:

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones priteisė iš atsakovo I. Z. vaikų K. Z. ir D. Z. laikiną išlaikymą po 300 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1440-955/2015 priėmimo. Iš atskirojo skundo turinio suprastina, kad atsakovas (apeliantas) negalėjimą mokėti vaikams po 300 Lt grindžia nedidelėmis pajamos, t. y. 1 522 Lt darbo užmokestis, turi nuomotis būstą, (duomenys neskelbtini) gimusią mergaitę siekia pripažinti savo dukterimi. Mano, jog po 300 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui yra per didelis būtiniems poreikiams patenkinti. Vaikų poreikių patenkinimas galimas pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 300 Lt. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdamas į atsakovės argumentus. Atsakovo argumentas, kad 300 Lt suma per didelė vaiko būtiniems poreikiams patenkinti yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas išimtinai atsakovo asmeniniais, o ne vaikų interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priteistas laikinas išlaikymas yra protingo dydžio, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaikų minimalius poreikius. Teismas, priteisdamas vaikams išlaikymą po 300 Lt, iš atsakovo priteisė net mažesnę išlaikymo sumos dalį, tokiu būdu didesnę materialinę vaikų išlaikymo naštą palikdamas ieškovei. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad (atsakovui geranoriškai neteikiant išlaikymo) vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti skirtas išlaikymas reikalingas nuolat ir kiekvieną dieną, tik preliminariai įvertinami vaikų poreikiai, nesprendžiant ginčo iš esmės. Laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus kiekvieno vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas žmogus (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi būti aktyvus siekdamas susirasti darbą (geriau mokamą darbą), tikslu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas priteisto laikino išlaikymo dydžio neteisėtumą grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau pastebėtina, kad šioje byloje atsakovo interesus atstovauja ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas, o privatus advokatas, už kurio paslaugas mokėtina, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis būtų nepajėgus teikti teismo priteistą po 300 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą vaikams.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, laikantis tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principo, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                                                                                                           Evaldas Burzdikas