Civilinė byla Nr. e2S-151-779/2020

                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16914-2018-1

                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1;

 (S)

                                  3.3.2.5                                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei T. Ž. dėl skolos už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą priteisimo.

2.       2019 m. lapkričio 4 d. teisme gauta tarp ieškovo ir atsakovės 2019 m. lapkričio 4 d. sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

3.       Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, bylą nutraukti.

4.       2019 m. lapkričio 11 d. teisme gauta pareiškėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybei priteistinų išlaidų dydis sudaro 386,75 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.         Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

6.          Nutartyje nurodė, kad teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje buvo aptartas ir šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

7.         Teismas rėmėsi CPK 94 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtinta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė konkrečių bylinėjimosi išlaidų (šiuo atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidų) paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

III.                      Atskirojo skundo  argumentai

8.       Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą T. Z., t. y. 386,75 Eur suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.         Teisės aktuose nėra įtvirtinta teisė proceso šalims inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms ir vienašališkai taikos sutartyje numatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymą. Proceso šalims nesuteikta teisė susitarti dėl valstybės patirtų išlaidų ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, šiuo atveju, paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas.

8.2.         Spręsti klausimą ar priteisti, ar nepriteisti patirtas bylos šalių išlaidas ir kaip jas paskirstyti teisė yra suteikta tik teismui o ne bylos šalys. Teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

8.3.         Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas turi priteisti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles ir ginčo šalys dėl jų paskirstymo negali susitarti.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo išspręstas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-939-592/2019 pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą priteisimo baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį.

11.       Atsakovei T. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos 2018 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-2659-13330 ir 2019 m. liepos 15 d. sprendimo 2.2-(NTP-2)-18-P-2659-11588 pagrindu byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 386,75 Eur. Šios išlaidos skundžiama nutartimi valstybės naudai nebuvo priteistos. Išlaidų nepriteisimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo tvarkos, dėl ko teismas tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirstė.

12.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirąjį skundą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas ex officio privalėjo spręsti klausimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kadangi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne atsakovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė; bylos šalys taikos sutartimi negalėjo nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei neatlyginimo.

13.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai teismas byloje nepriima sprendimo iš esmės reglamentuotas CPK 94 straipsnyje, pagal kurį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 d.). Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 d.). Nagrinėjamu atveju tokia situacija (teismui nepriėmus byloje sprendimo iš esmės) susiklostė teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje teisės normoje reglamentuojama situacija, kai bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis išdėstytu, nepriklausomai nuo bylos baigties (t. y. ar byla baigiama priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, ar ne), byloje susidariusių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią ribą (CPK 96 str. 6 d.), priteisimo klausimas turi būti išspręstas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos motyvai, kuriais nurodoma, kad šalims sudarius taikos sutartį ir joje neaptarus valstybei priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, tokios išlaidos valstybei neatlyginamos, keistini.

15.       Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties matyti, kad šalys taikos sutartimi neaptarė atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas neturi pareigos spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.

16.       Pritartina pareiškėjos argumentui, kad nei ieškovė, nei atsakovė, sudarydamos taikos sutartį, negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jos jų nepatyrė. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1357-221/2018, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-555/2017).

17.       CPK 96 straipsnio 1 dalyje (kuri taikytina sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 99 str. 2 d.)) įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

18.       Iš byloje pareikšto ieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų, spręstina, kad taikos sutartimi buvo patenkinta 100 proc. ieškovės reikalavimų, dėl ko ieškovė neturi pagrindo apmokėti byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų, įskaitant atsakovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-2659-13330 ir 2019 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 2.2.-(NTP-2)-18-P-2659-11588 yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl ko taip pat neturi pareigos atlyginti valstybei jai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

19.       Nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo netenkino kitais motyvais, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šios nutarties 13-18 punktuose nurodytais motyvais, taip pat sprendžia, kad bylos šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsakovei byloje teiktą antrinę teisinę pagalbą, dėl ko šios išlaidos neturėjo būti priteistos valstybės naudai.

20.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais (kurie, kaip nurodyta aukščiau, keistini), skundžiama nutartimi sukūrė tinkamas teisines pasekmes – valstybės naudai iš šalių nepriteisė valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsakovei byloje teiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė