Civilinė byla Nr. e2-1000-577/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01446-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.1; 3.3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 17 d.  

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus te_isėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G. ir I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus N. J. finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo startas“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo N. J.. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslo startas“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta UAB „Alistana“ (toliau – ir nemokumo administratorė). 

2.       Nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Verslo startas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Verslo startas“ kreditorių sąrašas.  

3.       Antrosios eilės kreditoriai M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G. (toliau – ir Kreditoriai) pateikė atskirąjį skundą ir prašė, be kita ko, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas antrosios eilės kreditoriaus N. J. 16 500 Eur finansinis reikalavimas, bei klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti N. J. finansinį reikalavimą BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi kreditorių atskirąjį skundą patenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas antrosios eilės kreditoriaus N. J. 16 500 Eur finansinis reikalavimas, o suinteresuoto asmens N. J. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą. Taip pat šia nutartimi į atskiras bylas išskirti ir kitų kreditorių („Estateguru tagatisagent OU“, UAB „Nordstreet“) finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimai.

5.       Kreditoriai nurodė, kad suinteresuoto asmens N. J. 16 500 Eur finansinis reikalavimas yra nepagrįstas bei pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus. Kreditorių teigimu, suinteresuotas asmuo N. J., eidamas bendrovės vadovo pareigas, tikėtinai veikė ne bendrovės, bet asmeniniais interesais,

6.       Suinteresuotas asmuo N. J. nesutiko su kreditorių pateikto skundo argumentais bei prašė juos atmesti. Nurodė, kad bendrovėje dirbo projektų vadovu ir niekada neatliko bendrovės vadovo funkcijų. Kreditorių teiginiai, kad suinteresuotas asmuo sukėlė bendrovei žalą, neatitinka tikrovės. Kreditoriai pateikia klaidingas faktines aplinkybes, reikalavimus grindžia deklaratyviais teiginiais bei nepagrįstomis prielaidomis. Be to, teiginiai apie tariamą žalą, asmeninių interesų siekimą neturi įtakos ginčui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis su bendrove susitarė dėl transporto priemonės išpirkimo, todėl atliko keturis mokėjimo pavedimus bendrovei. Kadangi sutartis nebuvo tinkamai įforminta, bendrovei bankrutavus, jis transporto priemonę 2024 m. kovo 28 d. grąžino nemokumo administratorei. Piniginės lėšos, kurias suinteresuotas asmuo sumokėjo bendrovei už transporto priemonės išpirkimą, jam nebuvo grąžintos. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad byloje nenagrinėjamas ginčas dėl žalos ar nuostolių. Be to, bendrovei nebuvo padaryta žala, kadangi transporto priemonė buvo grąžinta tokios pačios būklės, kokia buvo perduota. Bendrovė galėjo naudotis suinteresuoto asmens piniginėmis lėšomis, nemokėdama palūkanų ar kitų mokėjimų. Bendrovė, negrąžinusi šių lėšų, nepagrįstai praturtėtų suinteresuoto asmens sąskaita, nes ji neturėjo teisėto pagrindo pasilikti pervestas lėšas, kai transporto priemonė buvo sugrąžinta.

7.       Nemokumo administratorė UAB „Alistana“ prašė kreditorių pareikštą skundą dėl suinteresuoto asmens N. J. finansinio reikalavimo nagrinėti teismo nuožiūra.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi kreditorių M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G. ir I. S. skundo netenkino, patvirtino antrosios eilės kreditoriaus N. J. 16 500 Eur finansinį reikalavimą BUAB ,,Verslo startas“ bankroto byloje bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas, įvertinęs kreditorių skundo reikalavimus ir byloje esančius įrodymus, nutarė, kad suinteresuoto asmens N. J. finansinis reikalavimas yra pagrįstas. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens atlikti 4 (keturi) pavedimai už transporto priemonę nekelia abejonių. Teismas taip pat nurodė, kad nėra abejonių ir dėl aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo N. J. negavo transporto priemonės, už kurią pervedė lėšas. 

10.       Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens N. J. siekis klastojant dokumentus ir nesumokant už šią transporto priemonę ją įgyti (dėl šių veiksmų jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-232-497/2023 (toliau – ir nuosprendis)) neturi įtakos aplinkybei, jog siekdamas teisėtai šią transporto priemonę įgyti, suinteresuotas asmuo sumokėjo bendrovei 16 500 Eur.

11.       Teismo vertinimu, yra visi nepagrįsto praturtėjimo instituto požymiai, nes transporto priemonę grąžinus bendrovei, sumokėtos lėšos už šią transporto priemonę suinteresuotam asmeniui nebuvo grąžintos. Teismas nutarė, kad yra pagrindas patvirtinti suinteresuoto asmens N. J. 16 500 Eur finansinį reikalavimą.  

12.       Teismas taip pat pažymėjo, kad nenustatyta, jog suinteresuotas asmuo N. J. netinkamai vadovavo įmonei ir dėl to įmonė tapo nemoki.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliantai (kreditoriai) M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G. ir I. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti suinteresuoto asmens N. J. finansinio reikalavimo arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Teismas pažeidė res judicata (galutinio sprendimo) principą, nes, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-232-497/2023 nustatytomis aplinkybėmis, kvalifikavo civilinėje byloje nurodytas aplinkybes, susijusias su transporto priemone, priešingai nei tai atlikta baudžiamojoje byloje. Nuosprendžiu pripažinta, kad suinteresuotas asmuo N. J. buvo pasisavinęs bendrovės turtą, tačiau teismas ignoravo šį faktą ir konstatavo, neva iš neteisėtų suinteresuoto asmens veiksmų pagrindu gali kilti teisėtas finansinis reikalavimas.

13.2.       Teismas nepagrįstai sutapatino išimtinai nemokumo procese reiškiamą kreditorių finansinį reikalavimą ir CK 6.237 straipsnyje įtvirtintą be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutą. Šių institutų tikslai ir taikymo apimtis yra skirtingi ir negali būti taikomi vienoje civilinėje byloje – ypač juridinio asmens bankroto bylose. Apeliantų teigimu, CK 6.237 straipsnio pagrindu reiškiami reikalavimai turi būti nagrinėjami reiškiant atskirą ieškinį teisme ir ieškovui įrodinėjant tokiu pagrindu reiškiamo reikalavimo atitiktį CK 6.237 straipsnio nuostatoms. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo N. J. tokių veiksmų neatliko. Be to, nuosprendyje nėra konstatuota, kad egzistuoja visi CK 6.237 straipsnyje numatyti suinteresuoto asmens reikalavimo tenkinimo pagrindai arba tokių pagrindų nėra. Dėl to teismas negalėjo remtis nuosprendžiu, konstatuodamas neva egzistuojančias CK 6.237 straipsnio taikymo sąlygas.

13.3.       Teismas klaidingai nustatė, kad nėra įrodymų apie netinkamą suinteresuoto asmens N. J. vadovavimą bendrovei, galėjusį lemti bendrovės nemokumą. Su skundu Kreditoriai pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, kuriame užfiksuoti liudytojo R. M. parodymai. Apklausų metu liudytojas nurodė, kad iki 2021 m. pavasario suinteresuotas asmuo dalyvavo projekte, tačiau buvo pastebėta, jog jis netinkamai elgėsi su bendrovės pinigais, todėl bendru susitarimu 2021 m. birželio mėn. direktoriumi buvo paskirtas R. M., o N. J. liko projektų vadovu. UAB „Verslo startas“ akcininkas N. J. bendrovei liko skolingas apie 100 000 Eur. Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo N. J. tikėtinai aplaidžiai vedė bendrovės finansinę apskaitą ir neužtikrino tinkamo bendrovės turto panaudojimo bendrovės veiklos vykdymui ir tikslų pasiekimui. Be to, tikimybę, kad suinteresuotas asmuo galėjo netinkamai vadovauti bendrovei, pagrindžia ir kartu su dubliku pateikta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-661/2023, kurioje yra konstatuota, jog N. J. buvo susijęs su UAB „Verslo startas“ vadovu, todėl buvo pripažintas kaltu dėl padarytos žalos bendrovei.

13.4.       Teismas klaidingai konstatavo suinteresuoto asmens N. J. finansinio reikalavimo pagrįstumą, nes mokėjimo pavedimai už transporto priemonę buvo atlikti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją palengvinti. Be to, suklastotoje 2022 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta 15 000 Eur kaina, o mokėjimo pavedimais suinteresuotas asmuo į UAB „Verslo startas“ sąskaitą sumokėjo 16 500 Eur. Kreditorių teigimu, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo niekinis sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai, tiesiogiai nulemtas neteisėtų suinteresuoto asmens N. J. veiksmų. Finansinį reikalavimą atsisakytina ginti CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytais pagrindais. Apeliantai prašymą netvirtinti suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo grindžia ir CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

13.5.       Teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, nes turėjo iš anksto susiformavusį sprendimą dėl suinteresuoto asmens N. J. finansinio reikalavimo patenkinimo. Skundžiamos nutarties turinys buvo sukurtas likus daugiau kaip dviem valandoms iki paskirto teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka pradžios momento. Be to, iš skundžiamos nutarties metaduomenų turinio matyti, kad nutarties kaip elektroninio dokumento autoriumi yra nurodoma kita Vilniaus apygardos teismo teisėja. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl teisėjo nešališkumo.

13.6.       Be to, teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti apeliantų skundą žodinio proceso tvarka, tokiu būdu pažeidė viešąjį interesą bei neužtikrino apeliantų teisės į žodinį procesą. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti apeliantų prašytus įrodymus. Tik išreikalavus apeliantų prašomus dokumentus, įvertinus juose užfiksuotas aplinkybes bei tuo pagrindu ištyrus, ar bendrovė galėjo būti moki 2022 m. birželio 30 d., būtų galima pašalinti abejones dėl to, ar suinteresuoto asmens N. J. reikalavimo tvirtinimas yra pagrįstas, nepažeidžia kitų bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Teismas nepagrįstai nesudarė galimybės ištirti įrodymus, susijusius su bendrovės veikla. Teismas padarė esminį pažeidimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnyje.

13.7.       Teismas nevertino apeliantų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Skundžiama nutartimi nėra paneigti esminiai argumentai, susiję su suinteresuoto asmens N. J. finansinio reikalavimo nepagrįstumu. Motyvų, dėl kurių šie argumentai yra nepagrįsti ar neturintys įtakos sprendžiant suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, teismas nenurodė. Teismas visiškai nepasisakė, ar suinteresuoto asmens finansinis reikalavimas yra teisėtas, iš esmės neišnagrinėjo suinteresuoto asmens pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo.

13.8.       Suinteresuotas asmuo nėra pateikęs įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sąsajumą su nagrinėjama byla, teisinių paslaugų teikimo sutarties, kurioje būtų nurodyta, kad jo pasirinkti atstovai turi teisę jį atstovaudami rengti procesinius dokumentus. Visus procesinius dokumentus suinteresuotas asmuo pasirašė ir pateikė pats.

14.       Suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjama suinteresuoto asmens reikalavimo teisė į pinigines lėšas. Atskirojo skundo teiginiai, kad buvo pažeistas res judicata principas yra nepagrįsti ir prieštarauja nuosprendžio esmei, nustatytiems faktams ir jame pateiktiems teisiniams argumentams. Byloje nagrinėjamas finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, o ne reikalavimas dėl žalos atlyginimo ar baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys. Šie klausimai nėra tarpusavyje susiję, kaip klaidingai teigiama atskirajame skunde.

14.2.       Suinteresuotas asmuo pervedė bendrovei pinigines lėšas už transporto priemonę, tačiau šios lėšos nebuvo grąžintos, nors transporto priemonė bendrovei buvo grąžinta. Rašytiniai įrodymai patvirtina finansinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Byloje nėra duomenų apie suinteresuoto asmens naudos gavimą bendrovės sąskaita ar sutaupymą jos sąskaita, kas galėtų būti siejama su tariamais nuostoliais. Bendrovė nepatyrė nei žalos, nei nuostolių. Bendrovė baudžiamojoje byloje nepateikė civilinio ieškinio ir nereikalavo žalos atlyginimo. Bendrovė neturėjo teisėto pagrindo pasilikti pinigines lėšas po transporto priemonės grąžinimo.

14.3.       Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, todėl apeliantų teiginiai, kad ši sutartis yra niekinė, turėtų būti vertinami kritiškai. Patenkinus apeliantų reikalavimus, būtų pažeistos suinteresuoto asmens teisės, nes jis prarastų ir transporto priemonę, ir pinigines lėšas, o bendrovė be teisinio pagrindo pasisavintų šį turtą. Tokia situacija prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

14.4.       Suinteresuotas asmuo pateikė mokėjimo pavedimus (kurių bendra suma – 16 500 Eur), atliktus už transporto priemonę. Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo tinkamai įforminta, todėl bendrovei bankrutavus, transporto priemonė buvo grąžinta nemokumo administratorei. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. kovo 28 d. perdavimo aktas, tačiau pinigai suinteresuotam asmeniui nebuvo grąžinti.

14.5.       Suinteresuoto asmens vertinimu, teismo sprendimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o ne žodžiu, buvo ne tik teisingas, bet ir proporcingas, nesudarantis papildomų bylinėjimosi išlaidų. Ginčo klausimas buvo aiškus, todėl nebuvo tikslinga rengti posėdį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis, dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, žr. šios nutarties 55–59 punktus). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

17.       Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo N. J. 2022 m. gruodžio 6 d., 2022 m. gruodžio 8 d., 2023 m. vasario 26 d., 2023 m. kovo 15 d. mokėjimo pavedimais pervedė UAB „Verslo startas“ iš viso 16 500 Eur. Mokėjimų pavedimų paskirtyje nurodyta – „už (duomenys neskelbtini)“.

18.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-232-497/2023 suinteresuotas asmuo N. J. pripažintas kaltu dėl to, kad jis būdamas UAB „Verslo startas“ projektų vadovu nuo 2021 m. sausio 27 d. valdė ir naudojo jam patikėtą UAB „Verslo startas“ turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 5 d., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą, jam patikėtą turtą, žinodamas, kad UAB ,,Verslo startas“ direktorius M. M. (M. M.) nesuteikė jam įgaliojimų veikti bendrovės vardu, UAB ,,Verslo startas“ buveinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus – 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB ,,Verslo startas“ įgaliojimą, 2022 m. rugsėjo 5 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, o būtent: kompiuterine technika atspausdino UAB ,,Verslo startas“ vardu 2022 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimą, kuriame įrašė žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB ,,Verslo startas“ įgalioja N.  J. atstovauti įmonės UAB ,,Verslo startas“, kaip pardavėjo interesus valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ atstovybėse, parduodant transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atliekant visus reikiamus registracijos veiksmus, susijusius su transporto priemonės pardavimu ir perleidimu bei pasirašė direktoriaus M. M. vardu, taip pat atspausdino 2022 m. rugsėjo 5 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įrašė žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB ,,Verslo startas“, atstovaujama direktoriaus M. M., parduoda transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), N. J. už 15 000 Eur, nors realiai pinigų nemokėjo, bei pasirašė direktoriaus M. M. vardu, po to 2022 m. rugsėjo 6 d. šiuos žinomai netikrus dokumentus – 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB ,,Verslo startas“ įgaliojimą, 2022 m  rugsėjo 5 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, panaudojo pateikdamas VĮ ,,Regitra“, kaip priedą prie prašymo dėl transporto priemonės perregistravimo N. J. vardu. Tokiu būdu N. J., eidamas UAB ,,Verslo startas“ projektų vadovo pareigas ir neteisėtai veikdamas šios bendrovės vardu, 2022 m. rugsėjo 5 d. pagamino ir 2022 m. rugsėjo 6 d. panaudojo žinomai netikrus dokumentus – 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB ,,Verslo startas“ įgaliojimą, 2022 m. rugsėjo 5 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pateikdamas VĮ ,,Regitra“, dėl to nepagrįstai, šių žinomai netikrų dokumentų pagrindu, savo vardu užregistravo automobilį, ir taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB ,,Verslo startas“ priklausantį turtą – 16 600 eurų vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo nuosprendžiu buvo panaikinta transporto priemonės teisinė registracija suinteresuoto asmens N. J. vardu ir nuspręsta transporto priemonę grąžinti BUAB „Verslo startas“ natūra, atkuriant teisinę registraciją bendrovės vardu. Nuosprendyje pažymėta, kad N. J. UAB „Verslo startas“ pervestos lėšos – 16 500 Eur yra bendrovės be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnis), kurio grąžinimas kaltinamajam, kilus ginčui, spręstinas civilinio proceso tvarka, nes baudžiamajame procese bendrovė nebuvo civiline atsakove.

19.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo N. J. grąžino bendrovei transporto priemonę. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. kovo 28 d. perdavimo aktas. Šalys taip pat neginčija fakto, kad suinteresuotam asmeniui N. J. bendrovė negrąžino 4 (keturiais) mokėjimo pavedimais pervestų lėšų.

20.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus bei šalių argumentus, konstatavo, kad suinteresuotas asmuo N. J. pagrįstai prašo patvirtinti 16 500 Eur finansinį reikalavimą, todėl 2024 m. spalio 30 d. nutartimi kreditorių skundą atmetė ir patvirtino N. J. antrosios eilės 16 500 Eur finansinį kreditorinį reikalavimą BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje. Kreditoriai dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą. 

21.       Taigi bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas 16 500 Eur N. J. finansinis reikalavimas BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo

23.  Kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41–42 straipsniuose. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 1, 2 dalys). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

24.        Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

25.        Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023, kt.).

26.       Pažymėtina, kad prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą skolininko bankroto byloje yra speciali turtinio reikalavimo pareiškimo procesinė forma, kuria asmuo gali pasinaudoti, siekdamas įgyvendinti turimą subjektinę materialiąją teisę gauti lėšas iš savo skolininko. Minėta, kad nauji kreditorių reikalavimai, pareikšti bankroto byloje, pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį. Teisės aktuose nenustatytos specialios ginčo nagrinėjimo formos pagal pareikštų reikalavimų pagrindą. Taigi apeliantų teiginiai, kad CK 6.237 straipsnio nuostatomis negali būti remiamasi juridinių asmenų nemokumo bylose, kad minėto straipsnio pagrindu reiškiami reikalavimai turi būti nagrinėjami reiškiant atskirą ieškinį teisme, atmetami kaip nepagrįsti.

27.       Nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui dėl N. J. finansinio reikalavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas šio finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą. Iš suinteresuoto asmens N. J. procesinių dokumentų turinio yra aišku, kad jis 16 500 Eur finansinį reikalavimą grindė keturiais mokėjimais (banko pavedimais) bendrovei už transporto priemonę; teigė, jog tinkamai neįforminus (pirkimo–pardavimo) sutarties ir grąžinus transporto priemonę bendrovei (nemokumo administratorei), bendrovė neturėjo teisėto pagrindo pasilikti pervestas lėšas; bendrovė, negrąžinusi sumokėtų lėšų, nepagrįstai praturtėtų suinteresuoto asmens sąskaita. Taigi suinteresuotas asmuo suformulavo reikalavimą (dalyką), aplinkybes, kuriomis grindė šį reikalavimą (faktinį pagrindą), taip pat nurodė ir pateikė įrodymus, jo nuomone, patvirtinančius šias aplinkybes. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, nes ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020; 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-1120/2023).

28.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu Nr. 1-232-497/2023 nustatyta, kad suinteresuotas asmuo pagamino netikrus dokumentus (įgaliojimą, pirkimo–pardavimo sutartį) ir netikrų dokumentų pagrindu savo vardu užregistravo automobilį. Be to, nuosprendžiu panaikinta automobilio teisinė registracija N. J. vardu ir jis įpareigotas grąžinti automobilį bendrovei, atkuriant teisinę registraciją bendrovės vardu. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad faktiškai sutartis nebuvo sudaryta.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus sutartį nesudaryta, jei pagal ją kitai sutarties šaliai buvo perduotas tam tikras turtas, jis turėtų būti grąžinamas pagal nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taisykles (CK 6.237, 6.242 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020).

30.       CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

31.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visi CK 6.237 straipsnyje įtvirtinti pagrindai pripažinti N. J. 16 500 Eur finansinį reikalavimą pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai šios teismo išvados nepaneigia, be to, jie iš esmės nesiejami su paminėtomis nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygomis.

32.       Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo N. J. mokėjimo pavedimuose bendrovei nurodė jų paskirtį – „už (duomenys neskelbtini)“. Taip pat nustatyta, kad N. J. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), BUAB „Verslo startas“ nemokumo administratorei perdavė 2024 m.  kovo 28 d. Turto (automobilio) perdavimo–priėmimo aktu. Šios aplinkybės apeliantai neginčija, tačiau, nesutikdami su suinteresuoto asmens finansiniu reikalavimu, pinigų pagal ginčui aktualius mokėjimo pavedimus gavimo pagrindo nenurodo. 

33.       Atskirajame skunde paminėtos aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo N. J. yra skolingas bendrovei daugiau kaip 100 000 Eur, t. y. daugiau nei jo bendrovei pareikštas reikalavimas, nereikšmingos nagrinėjant šią bylą. Apeliantai nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo atliktas įskaitymas, atitinkantis CK 6.131 straipsnio reikalavimus. Nuosprendyje tokių duomenų taip pat nėra. UAB „Verslo startas“ direktorius R. M., baudžiamajame procese duodamas parodymus, patvirtino, kad bendrovė N. J. pinigus gavo, tačiau nežino už ką ir kokiu pagrindu jie pervesti, nes N. J. turi skolų bendrovei. Pažymėtina, kad pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus nustatytas išimtis.

34.       Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė res judicata principą, t. y. aplinkybes, susijusias su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, civilinėje byloje kvalifikavo priešingai nei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-232-497/2023, taip pat yra nepagrįsti. 

35.       Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą – nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas. Tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

36.       Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas nepaneigė nuosprendyje konstatuotų N. J. veiksmų (automobilio pasisavinimo, netikrų dokumentų pagaminimo) neteisėtumo. Pasak apeliantų, teismas pripažino, kad nuosprendžiu N. J. buvo nuteistas už neteisėtą automobilio pasisavinimą, tačiau šiuo pagrindu N. J. reiškiamą finansinį reikalavimą laikė pagrįstu. Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pinigų sumokėjimo faktas nuosprendžiu nebuvo pripažintas neteisėtu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad veiksmai, dėl kurių suinteresuotas asmuo nuteistas, neturi įtakos vertinant faktą, jog jis sumokėjo reikalavime nurodytą sumą, yra teisinga.

37.       Apeliantai, akcentuodami, kad suinteresuotas asmuo atliko pavedimus į UAB „Verslo startas“ sąskaitą, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją palengvinti, tokio elgesio (kaip neteisėto) vertinimo nepagrindė. Ši aplinkybė, nesant duomenų apie neteisėtus suinteresuoto asmens tikslus, atliekant pavedimus, nesudaro pagrindo, vadovautis apeliantų nurodyta CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise teismas gali atsisakyti ją ginti. Iš atskirojo skundo argumentų (41 punktas) matyti, kad Kreditoriai savo teisių pažeidimą sieja su suinteresuoto asmens siekiu susigrąžinti sumokėtus pinigus, o ne su lėšų sumokėjimu.

38.       Apeliantai taip pat remiasi CK 1.137 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo niekinis sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai. Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (niekinio sandorio negaliojimo pasekmių taikymo). Nustatyta, kad faktiškai sutartis nebuvo sudaryta. Taigi, apeliantų argumentai dėl sandorio negaliojimo pagrindų bei pasekmių, nepagrįsti ir nėra susiję su nagrinėjamu ginču.

39.       Apeliantai prieštaravimą patvirtinti suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą taip pat grindė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, numatančia, kad negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgyta turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, jog jis neprivalo vykdyti prievolės.

42.        Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas. Prievolės įvykdymas, kai įvykdoma prigimtinė prievolė (pvz., tėvai teikė išlaikymą savo pilnamečiams vaikams, kurių pagal įstatymą neprivalėjo išlaikyti, išlaikymas teiktas posūniui ar podukrai, pilnamečiams broliui ar seseriai ir pan.), atitinka geros moralės nuostatas. Akivaizdu, kad taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Tuo tarpu negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008). 

43.        Nagrinėjamu atveju mokėjimo pavedimuose nurodyta paskirtis (už automobilį) leidžia padaryti išvadą, kad pavedimai buvo atliekami, siekiant atitinkamų teisinių pasekmių. Tokio veiksmo negalima vertinti kaip suinteresuoto asmens suvokimo, kad piniginės lėšos pervedamos kaip „dovana“ bendrovei, todėl šiuo atveju CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata netaikytina.

44.        Apeliantų nuomone, teismas klaidingai nustatė, kad nėra įrodymų apie netinkamą N. J. vadovavimą bendrovei, galėjusį lemti bendrovės nemokumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl suinteresuoto asmens, kaip vadovo, pareigų atlikimo (ne) tinkamumo, jo atsakomybės klausimas BUAB „Verslo startas“ atžvilgiu, nepatenka į bylos dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti nurodytų Kreditorių argumentų. Tačiau, atsižvelgiant į šioje byloje įrodinėtinas aplinkybes bei tai, kad išvada dėl šioje byloje nesančių atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų neturi prejudicinės reikšmės, neteisingi teismo nutarties motyvai neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumo bei galutinio rezultato vertinimui.

45.       Atsižvelgdama į nurodytus motyvus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentais nepaneigia be pagrindo įgyto turto grąžinimo instituto taikymo sąlygų egzistavimo.

Dėl teisėjo (ne)šališkumo

46.        Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, dar prieš pradėdamas nagrinėti civilinę bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl suinteresuoto asmens N. J. finansinio reikalavimo patenkinimo. Šį teiginį apeliantai grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka buvo paskirtas 2024 m. spalio 30 d. 10:00 val., tačiau nutartis į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo įkelta dviem valandomis anksčiau, t. y. 7.53 val., be to, iš nutarties metaduomenų, matyti, kad elektroninio dokumento autoriumi nurodoma kita Vilniaus apygardos teismo teisėja.

47.        Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas iš anksto paruošė nutarties projektą, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas turėjo išankstinę nuomonę. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nutarties sukūrimo valanda galėtų būti reikšminga tik tuo atveju, jeigu šalims būtų užkirsta galimybė iki paskirto rašytinio teismo posėdžio pateikti teismui paaiškinimus, prašymus ir (ar) kitus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Šalys procesinius dokumentus buvo pateikusios iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka dienos. Teismo posėdžio dieną nebuvo gauti papildomi dokumentai ar įrodymai, todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad nutartis priimta nevisapusiškai išnagrinėjus šalių argumentus, neįvertinus visų bylos duomenų. Patikrinus apskųstos nutarties metaduomenis (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO)), nustatyta, kad paskutinį kartą nutartį modifikavo (išsaugojo) būtent bylą nagrinėjęs teisėjas (ne dokumento autore nurodyta kita Vilniaus apygardos teismo teisėja) po paskirto bylos nagrinėjimo laiko. Tai, kad teisėjas galbūt pasinaudojo „Word“ dokumento šablonu, kurį buvo sukūrusi kita teisėja, nereiškia proceso teisės normų pažeidimo. Paminėti duomenys bei aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantų abejonės dėl teisėjo nešališkumo, argumentai dėl neužtikrinto betarpiško ir objektyvaus N. J. finansinio reikalavimo išnagrinėjimo, yra nepagrįstos.

Dėl kreditorių prašymų skirti žodinį bylos nagrinėjimą bei išreikalauti įrodymus (ne)pagrįstumo

48.        Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Kreditoriai šį prašymą grindė poreikiu apklausti suinteresuotą asmenį N. J., liudytojus M. M. ir R. M., poreikiu kreditoriams (jų atstovui) teikti papildomus paaiškinimus, susijusius su bendrovės dokumentais, tuo atveju, jeigu teismas patenkintų prašymą juos išreikalauti.

49.        JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, pagal galiojantį reguliavimą pasirinkimas, kokia tvarka (žodinio ar rašytinio proceso) nagrinėti klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, yra priskirtas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Šį klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į veiksmingo nemokumo proceso tikslą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), nemokumo proceso principus (JANĮ 3 straipsnis) bei kolektyvinį nemokumo proceso pobūdį, kuris suponuoja, kad nemokumo procese turi būti atsižvelgiama į visų kreditorių interesus kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023).

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė Kreditorių prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos, motyvuodamas tuo, kad šalys pateikė bylos išsprendimui aktualius dokumentus, dalyvaujantys byloje asmenys savo pozicijas išsamiai paaiškino procesiniuose dokumentuose, be to, kreditoriai nenurodė konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių, kurias patvirtinti galėtų jų nurodyti liudytojai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiam vertinimui.

51. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-378/2024).

52. Apeliantų nuomone, liudytojai bei N. J. paaiškintų dėl bendrovės valdymo ir M. M. apklausos policijoje metu nurodytų aplinkybių dėl N. J. vadovavimo bendrovei, Kreditoriams būtų buvusi suteikta galimybė nustatyti, dėl kokių priežasčių N. J. sumokėjo bendrovei 16 500 Eur ir ar ši suma nebuvo sumokėta tik siekiant išvengti atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas suinteresuoto asmens N. J. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, o ne šio asmens atsakomybės klausimas. Apeliantai neatskleidžia, kokios konkrečiai N. J. vadovavimo bendrovei aplinkybės gali būti susijusios su ginčijamo finansinio reikalavimo pagrindu nurodytais mokėjimais, kurių paskirtyje pažymėta, kad mokama už automobilį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad kreditoriai iš esmės nenurodė, kokias kitas aplinkybes patvirtintų liudytojai, negu tos, kurios yra užfiksuotos nuosprendyje. Pažymėtina, kad pasirengimas nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl proceso dalyviai turėjo galimybę savo poziciją išdėstyti procesiniuose dokumentuose. Nenustačiusi poreikio byloje apklausti liudytojus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, prioritetą skirdamas operatyviam bylos nagrinėjimui.

54.        Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų prašyti išreikalauti įrodymai (iš BUAB „Verslo startas“ nemokumo administratorės – visi perduoti BUAB „Verslo startas“ dokumentai; iš BUAB „Verslo startas“ vadovo R. M. – BUAB „Verslo startas“ buhalterinės apskaitos registrai, dokumentai už 2023 ir 2024 metus), taip pat nesusiję su nagrinėjama byla bei nepagrįstai apsunkintų bylos procesą. Apeliantai nurodo, kad tik išreikalavus šiuos dokumentus į bankroto bylą bei įvertinus juose užfiksuotas aplinkybes bei tuo pagrindu ištyrus, ar bendrovė galėjo būti moki 2022 m. birželio 30 d., būtų galima pašalinti abejones dėl to, ar tokio reikalavimo tvirtinimas yra pagrįstas bei nepažeidžiantis kitų bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad Kreditoriai nenurodė argumentų, kurie pagrįstų nemokumo momento įtaką, nustatant suinteresuoto asmens teisę reikalauti grąžinti bendrovei pervestus pinigus (šios teisės nebuvimą). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio Kreditorių prašymo.

Dėl teismo procesinio sprendimo (nutarties) motyvavimo  

55. Apeliantai pažymi, kad teismas visiškai nevertino kreditorių argumentų: a) dėl bendrovės valios perleisti automobilį N. J. nebuvimo; b) dėl aplinkybių, kad automobilį N. J. grąžino UAB „Alisanta“ jau iškėlus bendrovės nemokumo bylą; c) dėl CK 6.237 straipsnio taikymo negalimumo; d) dėl N. J. sandorio teisėtumo kvalifikavimo pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį ir 1.137 straipsnio 5 dalį; e) dėl N. J. procesinio elgesio nesąžiningumo, reiškiant jam žinomai nepagrįstą finansinį reikalavimą. Apeliantų nuomone, tai papildomai sudaro pagrindą panaikinti nutartį (CPK 329 straipsnis).

56. Reikalavimai teismo sprendimo turiniui įtvirtinti CPK 270 straipsnyje, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Teismas turi nurodyti, kokias aplinkybes jis nustatė, turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, turi argumentuoti, kurios įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei nurodyti kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (CPK 263 straipsnis).

57.        Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, iš dalies pritaria apeliantų pozicijai dėl nepakankamo nutarties motyvavimo. Nutartyje nėra pasisakyta dėl kai kurių Kreditorių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Kita vertus, iš nutarties turinio ir bylos medžiagos yra aišku, kokios nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai aspektai lėmė pirmosios instancijos teismo išvadas; teismas nurodė teisės normas, kuriomis vadovavosi spręsdamas ginčą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau atliktą atskirojo skundo argumentų vertinimą, neturi pagrindo nuspręsti, kad apeliantų išdėstyti argumentai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie esminiai, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.

59.        CPK 328 straipsnyje įtvirtintas draudimas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas, teismų praktiką, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo buvimą.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

60.        Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo N. J. prašė priteisti 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, t. y. už atsiliepimą į pareiškėjų skundą bei tripliką. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 98 straipsnio nuostatas bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos), priteisė suinteresuotam asmeniui iš Kreditorių bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 147,89 Eur iš kiekvieno.

61.        Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria suinteresuotam asmeniui N. J. priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Tvirtina, kad suinteresuotas asmuo nėra pateikęs įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sąsajumą su šia byla, t. y. teisinių paslaugų teikimo sutarties, kurioje būtų nurodyta, kad jo pasirinkti atstovai turi teisę jį atstovaudami rengti procesinius dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad visus procesinius dokumentus suinteresuotas asmuo yra pasirašęs ir pateikęs teismui asmeniškai, o ne naudodamasis atstovo paslaugomis.

62.        Nustatyta, kad tiek atsiliepimą į pareiškėjų skundą, tiek tripliką pasirašė bei pateikė suinteresuotas asmuo N. J., jis procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiame etape bylos neves per atstovą. Tačiau tai nereiškia, kad jis nepatyrė ar neturi teisės prašyti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su procesiniais dokumentais suinteresuotas asmuo pateikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į advokatų kontorą bei procesinius dokumentus parengė advokatas. Išanalizavus pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinį matyti, kad advokatas tiek atsiliepimą į pareiškėjų skundą, tiek tripliką rengė būtent į pirmosios instancijos teismo nagrinėtą bylą. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo apmokėjo už paslaugas, rengiant nurodytus procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad procesinius dokumentus pasirašė ir pateikė suinteresuotas asmuo, nepaneigia fakto, jog nurodytus dokumentus rengė advokatas, už kurio suteiktas paslaugas suinteresuotas asmuo sumokėjo. Dėl to apeliantų abejonės dėl suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų sąsajumo su šia byla, nepagrįstos.

63.        Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

64.        Kadangi suinteresuoto asmens reikalavimas buvo patenkintas, t. y. procesinis sprendimas priimtas jo naudai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

65.        Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirojo skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66.        Atmetus apeliantų M. R. S., D. A., I. R., J. T., J. V., M. J., Ž. B., L. G. ir I. S. atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo N. J. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, už pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą, priteisimą. Suinteresuotas asmuo N. J. pateikė įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą), kad jis patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 metų IV ketvirtį (2024 m. lapkričio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 metų II ketvirčio Valstybinės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 196,4 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 878,56 Eur (2 196,4 x 0,4). Kadangi suinteresuoto asmens N. J. prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, jam iš apeliantų, lygiomis dalimis, priteisiamas 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš kiekvieno po 80,66 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui N. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš kreditorių M. R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Ž. B. (asmens kodas a. k. (duomenys neskelbtini)), L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir I. S. (I. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis, po 80,66 Eur (aštuoniasdešimt eurų 66 euro centų) iš kiekvieno kreditoriaus.

Teisėjai                                                                                        Marius Bajoras

                                                                                                Jadvyga Mardosevič

                                                                                                Tomas Venckus