Administracinė byla Nr. I-1105-562/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-03166-2010-2)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3;
(S)
33.4; 37.1; 74

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Dirvono ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams E. G. ir advokatui Audriui Vaičiūnui, atsakovės atstovei Irutei Osičnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Pilviškių hidroelektrinė” skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl potvarkio dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
pareiškėja – uždaroji akcinė bendrovė “Pilviškių hidroelektrinė” (toliau – UAB „Pilviškių hidroelektrinė”, Bendrovė, pareiškėja) skundu (I t., b.l. 1-7) prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM, Ministerija, atsakovė) kanclerio 2010-10-08 potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos” ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai”, sąrašo patvirtinimo” (toliau – Skundžiamas aktas) dalyje, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos UAB „Pilviškių hidroelektrinė” projektui pagal jos 2010-03-26 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, Agentūra) pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Pilviškių hidroelektrinės įrangos keitimas” (toliau – Projektas) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos trečios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas” antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” (priemonės kodas 312) pirmąją veiklos sritį, kai „parama teikiama ne žemės ūkio srities veiklai, įskaitant paslaugas, amatus ir amatų centrų kūrimą (pelno siekiančius projektus)”, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška) ir 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją priimti sprendimą skirti paramą pagal UAB „Pilviškių hidroelektrinė” paraišką, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal paraiškos pateikimo dieną galiojusias Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės “Parama verslo kūrimui ir plėtrai” (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisykles.
Pareiškėja nesutinka su Skundžiamu aktu ir mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Skunde paaiškino, kad 2010-03-26 UAB „Pilviškių hidroelektrinė” pateikė Agentūrai Paraišką, kurioje prašė paramos veikiančio ūkio subjekto plėtrai. V projektų atrankos komitetas 2010-09-08 posėdžio Nr. 221 metu (protokolas Nr. 8D-457 (5.50)) sudarė projektų sąrašą ir pateikė rekomendacijas, kurių pagrindu buvo priimtas Skundžiamas aktas. Skundžiamu aktu nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos projektui „Pilviškių hidroelektrinės įrangos keitimas”, skirtam elektros energijos gamybai plėtoti, nes neva Projektas netinkamas gauti ES paramą pagal priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” pirmąją veiklos sritį, kai „parama teikiama ne žemės ūkio srities veiklai, įskaitant paslaugas, amatus ir amatų centrų kūrimų (pelno siekiančius projektus)”, kadangi neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144, (toliau – Priemonės įgyvendinimo taisyklės) 21.6 ir 21.15 punktuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, atsakovė Skundžiamame akte konstatavo, kad Projektas neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 21.15 punkte nustatyto kriterijaus ir dėl to negali būti pripažintas tinkamu finansinei paramai gauti, kadangi Projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo kriterijaus, nurodyto Žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. Nr. 3D-350 patvirtintų Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių (toliau – Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės) 13 punkte. Neatitikimas Priemonės įgyvendinimo taisyklių 21.6 punkte nustatytam kriterijui yra išvestinis, siejamas išimtinai su neatitikimu 21.15 punkte nustatytam kriterijui. Atsižvelgdama į tai, kad NMA pareiškėjo prognozines finansines ataskaitas įvertino kaip nepagrįstas, atsakovė Skundžiamame akte taip pat konstatavo, kad finansavimo šaltinis (t.y. pajamos iš veiklos) irgi įvertintas kaip nepagrįstas. Vieninteliu pagrindu minėtoms Skundžiamo akto išvadoms atsakovė nurodė Energetikos viceministro raštus 2010-05-26 Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 Nr. (8.3-10)-3-1597 (toliau – Energetikos viceministro raštai), kuriais Energetikos viceministras informavo Agentūrą, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų neva negali būti prognozuojama penkeriems metams, taip pat nurodo LR Vyriausybės 2001-12-05 nutarimą Nr. 1474, kuriame nustatyta elektros energijos iš atsinaujinančių energetikos išteklių supirkimo kainos nustatymo tvarka ir tai, jog ateityje kaina priklausys nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyto tarifo, kuris gali būti keičiamas. Pareiškėja pabrėžė, kad vienintelis atsakovės argumentas Skundžiamam aktui priimti buvo tai, kad kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuria grindžiamos Projekto prognozinės finansinės ataskaitos, yra tariamai nepagrįsta. Jokių kitų argumentų ar teisinių pagrindų Paraiškai atmesti atsakovė nepateikė.
Nurodė, kad sprendžiant, ar Skundžiamas aktas buvo priimtas siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų, turi būti sistemiškai vertinami ir aiškinami teisės aktai, reglamentuojantys paramos kaimo plėtrai teisinius santykius: 1) 2005-09-20 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – Reglamentas) (preambulės 11, 46 p., Reglamento 11, 18, 90 str., 3 skirsnis, Reglamento 52 str. (a) dalies (ii) papunktis); 2) 2006/144/EB 2006-02-20 Tarybos sprendimas dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007-2013 m. programavimo laikotarpis) (toliau – Tarybos sprendimas) (Tarybos sprendimo 2.3 p., 3.3. punkto (i), (iv), (vii) papunkčiai); 3) Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa, patvirtinta 2007-10-19 Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (toliau – Kaimo plėtros programa); 4) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (3, 6 str.); 5) Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-7013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – Programos administravimo taisyklės); 6) Žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymas Nr. 3D-144 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės “Parama verslo kūrimui ir plėtrai” įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo” (iki 2010-10-03 galiojusios Priemonės įgyvendinimo taisyklių redakcijos 1 priedas, lentelės 1.87 punktas, D sekcija, 35.11 klasė pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių); 7) Žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymas Nr. Nr. 3D-350 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo”.
Pareiškėja savo skundą grindžia tuo, kad Skundžiamas aktas (jo dalis) turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Pareiškėjos nuomone, Skundžiamas aktas taip pat prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Be to, atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama Skundžiamą aktą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. nurodytų įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, taip pat VAĮ 8 str. nustatyto reikalavimo, kad individualus administracinis aktas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Dėl Projekto neatitikimo ekonominio gyvybingumo kriterijaus paaiškino, kad NMA nebuvo pateikusi pareiškėjai užklausimo, kuriame būtų prašoma tikslinti ar papildomai pateikti dokumentus ar duomenis, susijusius su Skundžiamo akto priėmimo pagrindimu (kaip tai numato Programos administravimo taisyklių 41 p.), todėl mano, kad NMA laikė pagrįstomis pareiškėjos pateiktas prognozes dėl elektros energijos supirkimo kainos. Pareiškėjos žiniomis, Agentūra, vadovaudamasi Programos administravimo taisyklių 36 punktu, perdavė Paraišką vertinti nepriklausomiems ekspertams – Kauno technologijos universiteto ekspertams, kurie pagal įvairius parametrus pripažino pareiškėjos Projektą tinkamu ir pagrįstu. Nepaisant to, papildomai buvo kreiptasi į Energetikos ministeriją, kurios viceministro raštų pagrindu buvo priimtas Skundžiamas aktas neskirti paramos pareiškėjai. Pareiškėja pabrėžė, kad Skundžiamas aktas negalėjo būti priimtas remiantis Energetikos viceministro raštais, nes pagal Energetikos ministerijos nuostatų 1 punktą Energetikos ministerija ar jos viceministras nėra nepriklausomi ekspertai. Minėti raštai yra tik informacinio pobūdžio, juose nėra jokių objektyvių duomenų ir motyvų, tik niekuo nepagrįstos ir neargumentuotos prielaidos. Be to, vadovaujantis Programos administravimo taisyklių 36, 41 ir 91 punktais, Energetikos viceministro raštai nėra faktinių duomenų rinkimo būdas. Pažymėjo, kad jeigu šiuos raštus būtų siekiama vertinti kaip teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančius aktus, kurių pagrindu buvo priimtas Skundžiamas aktas, šiems raštams taip pat turi būti taikomi VAĮ 8 straipsnio reikalavimai. Atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol nėra paneigti objektyvūs duomenys (faktai), kuriais yra pagrįstos pareiškėjos prognozės, t.y. pareiškėjos finansinėse prognozėse elektros kaina yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimais 2002-02-11 Nr. 7 ir 2008-10-02 Nr. 03-142, pareiškėja Paraiškos teikimo metu jau vykdė elektros energijos gamybą hidroelektrinėje, buvo sudariusi elektros energijos supirkimo sutartis, kuriose buvo aiškiai apibrėžtos supirkimo kainos, buvo gaunamos realios pajamos iš šios veiklos pagal nustatytą supirkimo tarifą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ir praktiškai Projektas atitiko gyvybingumo kriterijus. Pažymėjo, kad atsakovė nesurinko objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjos prognozes. Skundžiamas aktas yra grindžiamas ne objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, bet subjektyviomis institucijos prielaidomis. Be to, Skundžiamame akte ne tik nenurodomas konkretus Ekonominio gyvybingumo taisyklių 13 punkte numatytas teisinis pagrindas pripažinti ūkio subjektą neatitinkančiu ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, bet ir nepagrindžiama, kaip pareiškėjos Projektas to konkretaus pagrindo neatitinka.
Tais pačiais motyvais pareiškėja grindžia ir savo nesutikimą su Skundžiamo akto išvadomis, kad Projektas neatitinka tinkamo finansavimo šaltinio užtikrinimo kriterijaus.
Pareiškėja skunde taip pat paaiškino, kad savarankiškas pagrindas panaikinti Skundžiamą aktą yra tai, kad šiuo aktu buvo siekiama kitų, negu įstatymų ar norminių teisės aktų nustatyta, tikslų, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo kaimo plėtros paramos tikslai buvo iš esmės paneigti. Pareiškėjos nuomone, per nepateisinamai ilgą Paraiškos vertinimo laiką institucijos tik ieškojo bet kokio formalaus teisinio preteksto neskirti paramos, t.y. vilkino sprendimų priėmimą ir nevykdė pareigos atlikti Paraiškos vertinimą laikantis teisė aktuose nustatytų terminų ir tvarkos. Paaiškino, kad, vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 37 punktu ir Programos administravimo taisyklių 33 punktu, paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jos užregistravimo NMA dienos. Vadinasi, pareiškėjos 2010-03-26 Paraiška turėjo būti įvertinta ir projektų atrankos komiteto rekomendacinis sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2010-06-26. Tačiau faktiškai sprendimų priėmimas buvo vilkinamas: Projektas buvo įvertintas pirmajame etape tik 2010-09-08, Skundžiamas aktas priimtas 2010-10-08 ir pareiškėja apie tai informuota tik 2010-10-12 NMA pranešimu. Paaiškino, kad institucijų veiksmai, – ŽŪM įtraukiant į veiklos rūšių sąrašą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą, padidinant paramos sumą vienam projektui, du kartus didinant bendrą metinę paramos sumą visai priemonei, taip pat NMA keletą kartų paskelbiant kvietimus teikti paraiškas paramai gauti bei ŽŪM sustabdant paraiškų rinkimą dėl viršyto biudžeto, – sudarė pagrindą pareiškėjai įgyti teisėtus iri pagrįstus lūkesčius, kad jos Paraiška bus vertinama ir atitinkami sprendimai priimami laikantis galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, remiantis objektyviomis aplinkybėmis (faktais). Tačiau prasidėjus pareiškėjos Projekto vertinimui, institucijos pradėjo elgtis priešingai – t.y. vilkino Paraiškos vertinimą, iš esmės nesilaikė nustatytų reikalavimų, ieškojo formalių pretekstų Paraiškai atmesti ir paramai neskirti, – tokiais veiksmai pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Pareiškėjos nuomone, apie pareiškėjos teisėtų lūkesčių pažeidimą akivaizdžiai liudija aplinkybė, kad Žemės ūkio ministro 2010-09-29 įsakymu Nr. 3D-886 elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių apskritai buvo išbraukta iš ekonominės veiklos rūšių, kuriai gali būti skiriama parama, sąrašo. Pareiškėja pažymėjo, kad apie tikruosius Skundžiamo akto priėmimo tikslus ir motyvus galima spręsti iš žiniasklaidoje pateiktų ŽŪM atstovų teiginių apie verslininkų godumą, pareiškėjų neturėjimą nieko bendro su žemės ūkiu, NMA neturėjimą metodikų tokiems projektams vertinti ir pan.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti (II t., b.l. 15-16).
Atsakovė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (II t., b.l. 1-7) paaiškino, kad Agentūra, vertindama pareiškėjos Paraišką, vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos, patvirtintos 2007-10-19 Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009-12-14 Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009) 10216) nuostatomis, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153, Programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” įgyvendinimo taisyklėmis (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144, ES reglamentais ir kitais teisės aktais. Įvertinusi paraišką Agentūra pateikė Ministerijai išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų 2010-08-20 suvestinę Nr. (SV)-235, kurioje numatyta, kad UAB „Pilviškių hidroelektrinė” projektas „Pilviškių hidroelektrinės įrangos keitimas”, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)), netinkamas gauti paramą pagal Taisyklių 21.6 ir 21.15 punktuose nustatytus tinkamumo gauti paramą kriterijus. Siekdama įsitikinti, ar yra pagrįstos pareiškėjos pateiktos penkerių finansinių metų prognozinės finansinės ataskaitos, kuriose remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 numatoma elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra 26 ct/kWh, Agentūra 2010-05-19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 ir 2010-05-27 raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama pateikti atsakymą, ar, vertinant subjekto penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, gaunamas iš minėtos veiklos, nurodytas elektros energijos supirkimo kainas galima laikyti pagrįstomis. Atsakydama į NMA raštus, Energetikos ministerija 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams, be to, šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą, taip pat informavo apie teisinį reglamentavimą, nustatytą Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 (toliau – Aprašas), 9 punkte. Atsižvelgdama į Energetikos ministerijos raštuose nurodytas aplinkybes, atsakovė daro išvadą, kad liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos turėtų kisti, todėl pareiškėjos Projekte neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl šios priežasties pareiškėja verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Todėl Projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra pareiškėjos prognozines finansines ataskaitas įvertino kaip nepagrįstas, finansavimo šaltinis (162 400 Lt pajamų, gautų iš veiklos) taip pat buvo įvertintas kaip nepagrįstas. Dėl išvardytų aplinkybių Projektas pripažintas netinkamu gauti finansinę paramą, nes neatitinka ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, kaip tai nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-02-25 įsakymu Nr. 3D-87 sudarytas projektų atrankos komitetas, nagrinėdamas Agentūros įvertintus projektus, dėl finansuotinų ir nefinansuotinų projektų priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus. Komitetas 2010-09-09 posėdyje, susipažinęs su UAB „Pilviškių hidroelektrinė” projekto aprašymu bei paraiškos vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė rekomenduoti neskirti paramos, kadangi Projektas neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 21.6 ir 21.15 punktuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų. Atkreipė dėmesį į tarnybinio bendradarbiavimo principą, įtvirtintą VAĮ 3 straipsnio 5 punkte, Energetikos ministerijos tikslus ir funkcijas, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-02-11 nutarimu Nr. 86 patvirtintuose Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nuostatuose, taip pat į tai, kad Agentūros nuostatai nenumato, kad Agentūra formuoja ir įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje, tačiau pagal Agentūros nuostatų 10.6 punktą, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, Agentūra turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją, reikalingą valstybės paramos priemonėms įgyvendinti. Paaiškino, kad pagal Programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” projektai teikiami ir vertinami dviem etapais. Vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 17.1 punktu, pirmame projekto vertinimo etape projektus teikia fiziniai asmenys, siekiantys įsteigti labai mažą įmonę kaimo vietovėje. Pagal tų pačių taisyklių 40.1.1 punktą, Agentūrai pateikus pirmojo projekto vertinimo etapo rezultatus, ministerijos sudarytas projektų atrankos komitetas priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl projektų tinkamumo vertinti antrajame projektų vertinimo etape. Jeigu komitetas, susipažinęs su projekto vertinimo ataskaita, priima sprendimą, kad projektas netinkamas vertinti antrajame projektų vertinimo etape, Ministerija, vadovaudamasi Programos administravimo taisyklių 73 punktu, priima sprendimą dėl projekto nefinansavimo. Remiantis Programos administravimo taisyklių 74 punktu, parama skiriama tiems projektams, kuriems ją skirti rekomendavo projektų atrankos komitetas. Paaiškino, kad Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22 punkte ir Programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” aprašymo 8.1.3 punkto 8 išnašoje (originaliame variante anglų kalba) yra aiškiai nurodoma, kad tinkamumo gauti paramą pagal priemonę kriterijai taikomi pareiškėjui prieš sutarties pasirašymą, pirmajame projekto vertinimo etape. Vadovaujantis Programos administravimo taisyklių 41 punktu, Agentūra paraiškas vertina pagal dokumentus ir informaciją, pateiktą paraiškos pateikimo dieną, o Programos administravimo taisyklių 37 ir 38 punktai nustato Agentūrai teisę, bet ne pareigą, iškilus tam tikriems klausimams kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus ar patikslinti informaciją. Atsakovės nuomone, pareiškėja nepagrįstai remiasi Europos Sąjungos teisėje suformuluotu teisėtų lūkesčių principu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos skunde akcentuojamas programos viešinimas ir paramos sumos projektams pagal III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas” antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” didinimas nereiškė, kad visi pateikti projektai bus įvertinti teigiamai, net jeigu ir neatitiktų Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tinkamumo kriterijų. Taip pat pažymėjo, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių niekada nebuvo išskirta kaip remiama prioritetinė veikla ir jai nebuvo sudarytos palankesnės sąlygos lyginant su kitomis alternatyvaus verslo sritimis. Jau per pirmuosius paramos paraiškų rinkimo mėnesius pritrūkus šaukimui skirtų lėšų, taip pat atsižvelgus į nusiskundimus, kad energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių skatinti skirtų projektų apimtys dėl lėšų stygiaus nesudarė galimybės laiku pateikti paramos paraiškas kitus alternatyviuosius verslus skatinantiems projektams įgyvendinti, buvo priimtas sprendimas sustabdyti paraiškų rinkimą, kartu siekiant palikti pakankamai lėšų kitoms alternatyvaus verslo veikloms pagal programos III krypties priemones remti per būsimus paramos paraiškų rinkimo etapus. Taigi, pareiškėjai nebuvo suteikta jokių garantijų, ji pati nebuvo apdairi ir rengdama Paraišką iš anksto nepakankamai susipažino su viešai skelbiamomis taisyklėmis, todėl, atsakovės manymu, nėra jokio pagrindo kalbėti apie teisėtų lūkesčių pažeidimą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė taip pat paaiškino, kad Agentūra, vadovaudamasi Priemonės įgyvendinimo taisyklių 45 ir 46 punktais, 2010-10-12 raštu Nr. BRK-(10.14)-3128 informavo pareiškėją apie priimtą Ministerijos sprendimą neskirti paramos Projektui. Pažymėjo, kad nurodytas NMA raštas su pridedamu Ministerijos kanclerio potvarkiu laikytinas individualiu administraciniu aktu ir atitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, t.y. pasirašytas viešojo administravimo subjekto įgalioto asmens, patvirtintas antspaudu, nurodyta akto apskundimo tvarka; skundžiamu potvarkiu patvirtintame sąraše, dalyje dėl atsisakymo skirti paramą pareiškėjai, nurodyti objektyvūs faktai ir teisės normos, kuriais vadovaujantis ir buvo priimtas sprendimas neskirti paramos pareiškėjai. Atsakovė taip pat pastebėjo, kad priimtam sprendimui neturėjo įtakos aplinkybė, jog pareiškėjos Projekto vertinimas Agentūroje užtruko kiek ilgiau nei numatyta Priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Vadovaudamasi atsiliepime išdėstytais motyvais, atsakovė mano, kad pareiškėjai buvo nurodytos visos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas pripažinti Paraišką netinkama paramai gauti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (II t., b.l. 15-16).
Tretysis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (I t., b.l. 23-25) paaiškino, kad Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Vykdydama jai pavestus uždavinius, Agentūra priima paraiškas, atlieka jų vertinimą ir priima sprendimus dėl paramos skyrimo/neskyrimo, pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicinių projektų kontrolę (Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr. 3D-17, 1 p., 8.10 p., 8.12 p., 8.13 p.). Pažymėjo, kad Priemonės įgyvendinimo taisyklės yra specialusis teisės aktas (lex specialis), kuris numato konkrečios priemonės tinkamumo kriterijus. Pareiškėja turi atitikti būtent šio teisės akto reikalavimus, o ne remtis abstrakčiais reglamentuose ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje nustatytais bendraisiais tikslais, kurių, be kita ko, Agentūra nepažeidė. Taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Programos administravimo taisyklių 41 punktu, pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis. Vadinasi, Paraiškos pateikimo dieną pareiškėja jau turėjo atitikti Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo kriterijus. Be to, pažymėjo, kad pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių 45 punktą galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Ministerija. NMA savo atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad, vadovaujantis Programos administravimo taisyklių 33 punktu, į paraiškų vertinimo terminą neįskaičiuojamas paklausimų pareiškėjui bei patikrų vietoje atlikimo terminas. Šiuo atveju 2010-05-31 Pareiškėjai buvo išsiųstas Paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo Nr. PPD-(SD)-546. Be to, pažymėjo, kad pagal formuojamą vienodą administracinių teismų praktiką „ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas“ (adm. byla Nr. A -416-2005; Administracinių bylų praktika Nr. 7).
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (II t., b.l. 15-16).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja – uždaroji akcinė bendrovė “Pilviškių hidroelektrinė” skundu kėlė reikalavimus panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkį Nr. 4D-132 dalyje, kuria nuspręsta neskirti paramos pagal pareiškėjos paraišką dėl paramos projektui „Pilviškių hidroelektrinės įrangos keitimas”, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją priimti sprendimą skirti paramą pagal paraiškos pateikimo dieną galiojusias Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės “Parama verslo kūrimui ir plėtrai” (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisykles.
Nagrinėjamoje byloje spręstina dėl šalių ginčo, kuris iš esmės kilo dėl to, ar Skundžiamu aktu buvo teisėtai ir pagrįstai nuspręsta neskirti pareiškėjai paramos. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Bylos duomenimis, nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2010-03-26 pareiškėja pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Marijampolės skyriui paraišką paramai gauti projekto „Pilviškių hidroelektrinės įrangos keitimas“ įgyvendinimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (ne žemės ūkio veikla, paslaugų žemės ūkiui teikimas, amatai, įskaitant amatų centrų kūrimą), kuri buvo registruota Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 48-49, 51-56, 102, 108-148). 2010-03-29 pareiškėjos byla persiųsta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyriui (I t., b.l. 44-46). NMA vertino Projektą vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144. Vertinimo metu NMA nustatė, kad pareiškėjos pateiktose finansinėse prognozėse kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“, šias kainas pareiškėja numato ir penkerių finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose (I t., b.l. 31-42, 67-73, 132-148). Agentūra 2010-05-19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 (I t., b.l. 195-196) ir 2010-05-27 raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 (I t., b.l. 197) kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu pateikti atsakymą, ar minėtas kainas galima laikyti pagrįstomis vertinant subjekto penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš aukščiau minėtos veiklos. Atsakydama į aukščiau minėtus raštus, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 (I t., b.l. 194) ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Išnagrinėjusi teisės aktus, reglamentuojančius elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, pardavimo tvarką, Agentūra nustatė, kad pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474, 9 punktą elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, iki energetikos ministro nustatomos valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais pradžios iš gamintojų perkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ patvirtintais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšį, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Perėjus prie valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais, iki 2020-12-31 elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tos rūšies ištekliams nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Atsižvelgdama į tai, Agentūra priėjo išvadų, kad Lietuvoje liberalizuojant elektros rinką, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo į rinką kainos neturėtų būti paliktos statiškos (t. y. valstybiniu lygiu nustatytos ilgam laikui), taip pat kad pareiškėjai, pateikę projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” bei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos” paramai gauti, kuriose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Remdamasi nurodytomis išvadomis, Agentūra nustatė, kad pareiškėjos Projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, be to, nustatė, kad pareiškėjos nurodytas finansavimo šaltinis – 162429,00 Lt pajamų iš veiklos, yra nepagrįstas verslo plano finansinių ataskaitų duomenimis. Todėl NMA konstatavo, kad Projektas neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 21.15 ir 21.6 punktuose nustatytų kriterijų ir yra netinkamas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” pirmąją veiklos sritį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudarytas Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, V atrankos komitetas, išnagrinėjęs Agentūros įvertintą Projektą, 2010-09-08 posėdyje (protokolas Nr. 8D-457 (5.50)), nutarė rekomenduoti neskirti paramos, kadangi Projektas neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 21.6 ir 21.15 punktuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kancleris 2010-10-08 potvarkiu Nr. 4D-132 “Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos” ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai”, sąrašo patvirtinimo” Agentūros padarytų vertinimo metu išvadų ir projektų atrankos komiteto rekomendacijų pagrindu pareiškėjos UAB „Pilviškių hidroelektrinė” projektą pripažino netinkamu gauti ES paramą pagal Priemonės pirmąją veiklos sritį kaip neatitinkantį Priemonės įgyvendinimo taisyklių 21.6 ir 21.15 punktuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų. Skundžiamame akte paramos pareiškėjai neskyrimo priežastimi nurodyta, kad pareiškėjos pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų” (t. y. hidroelektrinėms – 26 ct/kWh). Šias kainas pareiškėja numato ir penkerių finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Atsižvelgiant į Energetikos ministerijos 2010-05-26 rašte Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 rašte Nr. (8.3-10)-3-1597 nurodytas aplinkybes, Skundžiamame akte daroma išvada, kad liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos, t. y. artimiausiu metu kainos turėtų kisti, todėl pagal Priemonę pateiktuose projektuose, kuriuose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl šios priežasties pareiškėjai, pateikę projektus pagal priemonę atsinaujinančios elektros energijos gamybai skatinti, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, taigi pateiktas projektas pripažintas netinkamu finansinei paramai gauti kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, kaip tai nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte. Skundžiamame akte paramos pareiškėjai neskyrimo priežastimi taip pat nurodyta, kad, vertindama paramos paraišką, Agentūra nustatė, jog pareiškėja 162 400 Lt pajamų, gautų iš veiklos, numato skirti projekto finansavimui (I t., b.l. 123). Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra pareiškėjos prognozines finansinės ataskaitas įvertino kaip nepagrįstas, finansavimo šaltinis taip pat buvo įvertintas kaip nepagrįstas. Dėl visų išvardytų aplinkybių šioje byloje ginčijamu 2010-10-08 potvarkiu Nr. 4D-132 pareiškėjos Projektas pripažintas netinkamu gauti paramą. Apie priimtą Žemės ūkio ministerijos sprendimą (Ministerijos kanclerio potvarkį) Agentūra 2010-10-12 raštu Nr. BRK-(10.14)-3128 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“ informavo pareiškėją (I t., b.l. 30).
Nagrinėjamu atveju atsisakymas tenkinti Paraišką grindžiamas Priemonės gyvendinimo taisyklių 21.6 ir 21.15 punktais. Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144 (Žin., 2008, Nr. 32-1132; Žin., 2010, Nr. 26-1223), 21 punkto, įtvirtinančio tinkamumo gauti paramą pagal Priemonę kriterijus, 6 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, iš projekte numatytos veiklos gautinas lėšas – kuris turi būti pagrįstas verslo plano finansinių ataskaitų duomenimis; 15 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350. Remiantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 32 ir 37 punktų nuostatomis, paramos paraiškas priima iš pareiškėjų ir registruoja Agentūra, paraiškų administracinės atitikties, tinkamumo ir pirmumo vertinimas atliekamas Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Priemonės įgyvendinimo taisyklių X skyriaus “Paramos paraiškų tvirtinimas ir paramos sutarčių sudarymas” įtvirtinta, kad Agentūra, įvertinusi paramos paraiškas, parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia Ministerijai (42 p.); Ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas svarsto, kuriuos projektus finansuoti, ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų ir nefinansuotinų projektų (43 p.); galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo priima Ministerija (45 p.); Agentūra apie sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo informuoja pareiškėjus registruotu laišku per 5 darbo dienas nuo Ministerijos sprendimo gavimo Agentūroje dienos, nurodydama paramos dydį bei sprendimo apskundimo tvarką (46 p.). Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; Žin., 2009, Nr. 21-834), 41 punkte nustatyta, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros užklausimo (-ų).
Vadovaujantis Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335; Žin., 2010, Nr. 48-2364), 13 punkto nuostatomis, ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei: 1) ataskaitiniais ir (arba) praėjusiais ataskaitiniais metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta (13.1 p.); 2) po gauto atsakymo į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paklausimą: planuojamojo laikotarpio metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta (13.2.1 p.), ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenų arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai (13.2.2 p.), nepagrįstas projekto finansavimas iki paramos gavimo (atsižvelgiant į taikomą paramos mokėjimo būdą) (13.2.3 p.), jeigu nepateikti duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti (13.2.4 p.).
Toks reglamentavimas patvirtina, kad norint pripažinti, jog ūkio subjektas neatitinka ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, būtina nustatyti konkrečią priežastį (priežastis), dėl kurių ūkio subjektas laikomas netinkamu finansinei paramai gauti, pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkto atitinkamus papunkčius. Nagrinėjamu atveju skundžiamame galutiniame sprendime ir tarpiniuose dokumentuose, priimtuose administruojant Paraišką, paramos neskyrimo pagrindas, siejamas su Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkto nuostatomis, iš viso nėra nurodomas, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, kokių konkrečių ekonominio gyvybingumo kriterijaus rodiklių, anot Agentūros ir atsakovės, neatitiko Paraiška ir Projektas. Teismas konstatuoja, kad Skundžiamame akte nekonkretizuodama pažeistų Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkto nuostatų turinio, atsakovė (taip pat ir Agentūra, vertindama Paraišką) neturėjo pagrindo teigti, kad projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos ir kad pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju atsakovė, priimdama galutinį sprendimą dėl Paraiškos (taip pat ir Agentūra, vertindama Paraišką) nenustatė priežasties (-ių), dėl kurios (-ių) pareiškėja UAB “Pilviškių hidroelektrinė” buvo pripažinta netinkama finansinei paramai gauti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkis Nr. 4D-132 dalyje, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos UAB „Pilviškių hidroelektrinė” projektui pagal jos 2010-03-26 Agentūrai pateiktą paraišką, ir minėtame sprendime išdėstyti motyvai nebuvo pakankami aukščiau nurodytų VAĮ reikalavimų prasme. Konstatuotina, kad šioje byloje skundžiamas administracinis aktas (t.y. 2010-10-08 potvarkis Nr. 4D-132 dalyje dėl paramos neskyrimo pareiškėjai) nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, grindžiamas nepatvirtintomis abejonėmis ir prielaidomis dėl pareiškėjos nurodytų kainų stabilumo, jame nenurodyta konkreti pareiškėjos neatitikimo ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus priežastis pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkto nuostatas.
Atsakovė ir Agentūra neneigė, kad išvados dėl Projekto neatitikimo ekonominio gyvybingumo rodikliams grindžiamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2010-05-26 rašte Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 rašte Nr. (8.3-10)-3-1597 (I t., b.l. 194) nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad minėti raštai pagal savo turinį gali būti laikomi Energetikos ministerijos nuomone, kad kainos iš viso negali būti prognozuojamos. Agentūra nurodytu klausimu nesikreipė į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri apskaičiuoja kainas vadovaudamasi atitinkamomis metodikomis, taip pat nesurinko palyginimui duomenų apie elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių kainas, taikomas kaimyninėse valstybėse, neatliko kitų tyrimų nurodytam klausimui ištirti. Nurodyti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštai nėra pagrįsti teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis (faktais), todėl neatitinka minėtų VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomi tinkamu Skundžiamo akto pagrindimu.
Pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių redakcijos, galiojusios iki 2010-10-03, 1 priedo 1.87 punktą (D sekcija, 35.11 klasė) pareiškėjos veikla (elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių) paraiškos teikimo metu buvo nurodyta kaip remiama. Atsakovė, Skundžiamame akte darydama išvadą, kad artimiausiu metu elektros energijos pardavimo į rinką kainos neturėtų būti paliktos statiškos (t. y. valstybiniu lygiu nustatytos ilgam laikui), rėmėsi LR Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Aprašo 9 punkto nuostatų analize. Paminėto Aprašo 9 punkto nuostatos galiojo nuo 2006-09-22 (2006-09-18 nutarimo Nr. 897 redakcija). Tokiu būdu, įtraukiant elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių į ekonominės veiklos rūšių sąrašą, jau buvo žinoma, kad elektros energijos kainos tarifai keisis ir negali būti prognozuojami, todėl turi būti pripažinta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštais naujų duomenų nebuvo pateikta. Be to, atsakovė ir Agentūra visiškai nevertino aplinkybės, kad LR Vyriausybė minėtu nutarimu įsipareigojo iki 2020-12-31 remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių kompensuojant kainų skirtumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Paraiškos vertinimo metu Agentūra turėjo surinkti papildomą informaciją. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal Programos administravimo taisyklių 36 punktą Agentūra, atlikdama projektų tinkamumo skirti paramą vertinimą, turi teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus.
Remiantis nurodytais motyvais ir vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose nurodytais pagrindais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 dalis, kuria buvo nuspręsta neskirti ES paramos pagal pareiškėjos UAB “Pilviškių hidroelektrinė” paraišką dėl paramos projektui „Pilviškių hidroelektrinės įrangos keitimas” pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (ne žemės ūkio veikla, paslaugų žemės ūkiui teikimas, amatai, įskaitant amatų centrų kūrimą), naikintina ir pareiškėjos paraiška (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintina pakartotiniam vertinimui.
Konstatavęs ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose nurodytus absoliučius pagrindus Skundžiamam aktui panaikinti, teismas papildomai nepasisako dėl kitų pareiškėjos skundo motyvų, susijusių su paraiškos vertinimo vilkinimu, pareiškėjos teisėtų lūkesčių pažeidimų ir Skundžiamo akto tikraisiais tikslais.
Pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovę priimti sprendimą skirti pareiškėjai paramą pagal Paraiškos pateikimo dieną galiojusias teisės aktų nuostatas – negali būti patenkintas, kadangi remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) nustatyta tvarka paraiškos vertinimo metu nebuvo nustatytos visos sąlygos paramos skyrimui (t.y. kad teismui nekiltų abejonių dėl vertinimo pagrįstumo).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė:
iš dalies patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Pilviškių hidroelektrinė” skundą.
Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos” ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai”, sąrašo patvirtinimo” dalyje, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos UAB „Pilviškių hidroelektrinė” projektui pagal jos 2010-03-26 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Pilviškių hidroelektrinės įrangos keitimas” pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos trečios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas” antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai”, pirmąją veiklos sritį, kai „parama teikiama ne žemės ūkio srities veiklai, įskaitant paslaugas, amatus ir amatų centrų kūrimą (pelno siekiančius projektus)”, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją grąžinti UAB „Pilviškių hidroelektrinė” projektą pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos naujam nagrinėjimui.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rosita Patackienė
Donatas Vansevičius
Arūnas Dirvonas