Civilinė byla Nr. 3K-3-151/2009 (S)

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                            34.1; 34.5; 43.2; 44.8

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. balandžio 3 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. E. Ž. įstatyminės atstovės L. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. Ž. įstatyminės atstovės L. K. (dabar Ž.) ieškinį atsakovui V. A. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo antstolis Valdas Čeglikas,  Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.Ginčo esmė

 

Ginčas yra kilęs dėl paveldėtam turtui padarytos žalos atlyginimo. 2006 m. sausio 21 d. mirus A. Ž., ieškovės motina L. K., siekdama apsaugoti tuo metu dar negimusios  ieškovės interesus, kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti paveldėjimo procedūras iki gims vaikas ir bus nustatyta tėvystė. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Ž. (miręs 2006 m. sausio 21 d.) yra L. K. gimusios dukters (ieškovės) tėvas. Ieškovė pagal įstatymą yra vienintelė mirusiojo turto paveldėtoja. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi pavesta sudaryti ieškovės paveldimo turto aprašą. Paveldėjimo byla notarų biure užvesta nuo 2006 m. kovo 6 d. Dar vykstant teisminiams ginčams dėl turto paveldėjimo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo     2007 m. kovo 13 d. nutartimi antstolis A. Čeglikas buvo paskirtas viso A. Ž. turto administratoriumi. Mirusiojo vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris, esant A. Ž. gyvam, buvo nuomojamas. Pasibaigus nuomos santykiams, buto nuomininkas 2007 m. vasario 9 d. perdavė buto raktus atsakovui, o atsakovas šiame bute apsigyveno. Iš savavališkai užimto buto atsakovas su šeima išsikėlė tik 2007 m. spalio 15 d. Kadangi laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2007 m. spalio 15 d. atsakovas be teisėto pagrindo gyveno bute, nebuvo galima buto nuomoti ir gauti pajamų iš buto nuomos, tai, ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai praturtėjo 36 726 Lt  suma.

Ieškovės įstatyminė atstovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 36 726 Lt žalos, 1250 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 530 Lt už buto išvalymą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

 

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22  d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 22 750 Lt nuostolių bei palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas nustatė, kad atsakovas apsigyveno paveldimame bute po to, kai iš jo išsikraustė nuomininkas. Teismas, įvertinęs paveldimo turto administratoriumi paskirto antstolio raginimo turinį, kuriame išreikštas noras butą nuomoti, tai, kad butas buvo nuomojamas iki atsakovo įsikėlimo į butą, bei tai, jog mirusysis iš gaunamo buto nuomos dengė prievolę bankui už šį butą, laikė įrodyta aplinkybę, kad turto administratorius turėjo realių ketinimų butą nuomoti ir iš jo gauti pajamų. Teismas nurodė, kad ieškovė palikimą priėmė 2007 m. liepos 5 d.; paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2008 m. kovo 18 d. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įpėdinis įgijo priimdamas palikimą, o paveldėjimas atsirado nuo palikėjo mirties momento. Dėl to ieškovė perėmė palikėjo teisę gauti pajamas iš jam priklausiusio turto. Kadangi ieškovė neįrodė, kad buvo realūs ketinimai išnuomoti butą nuo 2007 m. vasario 10 d., t. y. išsikėlus nuomininkui, ir kad atsakovas žinojo apie ketinimą vėl nuomoti butą, be to, nebuvo paskirtas paveldimo turto administratorius, teismas laikė, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi butu ir be teisėto pagrindo sutaupė išlaidų ieškovės sąskaita nuo raginimo išsikelti dienos iki išsikėlimo iš buto, t. y. nuo   2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. spalio 15 d. Priteisdamas nuomos mokestį, teismas atsižvelgė į tai, kad į gautą 4500 Lt nuomos mokestį buvo įskaičiuoti mokesčiai už komunalines paslaugas, o atsakovui gyvenant bute, šiuos mokesčius mokėjo jo sesuo, taip pat į tai, kad butų nuomos kainos mažėjo, todėl priteisdamas negautą nuomos mokestį teismas sumažino iki 3500 Lt.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 29 d. nutartimi šalių apeliacinius skundus atmetė, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvadomis dėl momento, nuo kada ieškovė gali reikalauti paveldėtam turtui padarytos žalos atlyginimo ir nuo kada atsakovas pripažintinas pažeidęs ieškovės teisę gauti pajamas iš buto nuomos. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl  priteistino nuostolių dydžio pagrįstumo.

 

         

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

 

            Kasaciniu skundu ieškovės įstatyminė atstovė prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartį ir iš atsakovo priteistą sumą padidinti iki     37 656 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Teismai tinkamai aiškino CK 5.50, 5.66, 5.3 straipsnių normas  ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, kaip pirmos eilės įpėdinė, perėmė palikėjo teisę gauti pajamas iš jam priklausiusio turto bei procesinę teisę pareikšti ieškinį turtinių teisių pažeidėjui, tačiau, spręsdami klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, netinkamai šias normas taikė. Ieškovei turi būti atlyginta žala, padaryta nuo 2006 m. sausio 21 d., t. y. nuo palikėjo mirties momento. Ieškovės, kaip paveldėtojos, nuosavybės teisės turėjo būti ginamos nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo jos tėvo mirties. Bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtas teisės normas, nes mažino laikotarpį, už kurį prašoma priteisti negautą nuomos mokestį. Teismai, priteisdami negautas pajamas už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. spalio 15 d., nors atsakovas ginčo bute gyveno nuo 2007 m. vasario 10 d. iki 2007 m. spalio 15 d., privalėjo nurodyti teisinį pagrindą, kuris pateisintų atsakovo neatlygintinį naudojimąsi ginčo butu šiuo laikotarpiu.

2. Teismai, konstatavę atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. nesąžiningą ginčo buto valdymą (CK 4.26 straipsnio 4 dalis), pažeidė CK 4.97 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, jog jo valdymas neteisėtas, grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką.

3. Teismai konstatavo sąlygų, leidžiančių taikyti deliktinę atsakomybę, visumą, todėl privalėjo vadovautis CK 6.251 straipsniu ir įgyvendinti visišką nuostolių atlyginimo principą. Nustatydami žalos dydį, teismai sudarė pagrindą formuotis netinkamai CK 6.251 ir 6.249 straipsnių aiškinimo ir taikymo praktikai. Teismai nustatė, kad turto administratorius V. Čeglikas 2007 m. kovo 27 d. įteikė atsakovui raginimą išsikelti iš ginčo buto su įspėjimu apie jo daromą žalą. Pagal raginime nurodytą datą, atsakovui buvo suteikta galimybė geranoriškai išsikelti iki 2007 m. kovo  31 d. Atsižvelgdami į tai, teismai ieškovės negautas pajamas skaičiavo ne nuo neteisėto buto užėmimo, o nuo 2007 m. balandžio 1 d. Taip teismai suformavo ydingą praktiką, kad ieškovės siekis pasinaudoti taikiu ginčo sprendimo būdu sudarė sąlygas iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

            4. Siekdami tinkamai nustatyti žalos dydį pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalies normą, teismai neturėjo teisinio pagrindo vadovautis kainomis, kurios nusistovėjo dėl nepalankių ieškovei veiksnių, turėjusių įtakos nuomos kainos kritimui, tokių kaip atsakovo gyvenimas ginčo bute, nesirūpinimas šiuo butu. Teismai vadovavosi kainomis, nusistovėjusiomis jau po atsakovo apsigyvenimo ginčo bute, tai pažeidžia ieškovės interesus ir prieštarauja CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatai.

            Atsiliepimo į kasacinį skundo CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

 

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

           

Dėl nuosavybės teisės įpėdiniams į paveldėtą turtą atsiradimo momento

 

 

            Turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Palikėjui mirus, įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik  įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, taigi visų turtinių santykių atveju mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų subjektu tampa įpėdinis.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartyje  nurodyta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (nutartis priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., D. S. .B., Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. Pietarienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008). Taigi įstatyme nustatytų veiksmų, kuriuos atlikęs įpėdinis pripažįstamas priėmęs palikimą, atlikimo momentas nekeičia nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento.

            Minėta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą, nuosavybės teises į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo atsiradimo momento. Pažymėtina, kad įpėdiniams pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, tarp jų ir pagal prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.

            Šioje byloje nustatyta, kad palikėjas mirė 2006 m. sausio 21 d.; Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad miręs       A. Ž. yra kasatorės, gimusios 2006 m. rugsėjo 23 d., tėvas;  Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi pavesta sudaryti paveldimo turto aprašą. Teismai, įvertinę šias ir kitas byloje esančias aplinkybes, nurodė, kad ieškovė, priimdama palikimą, įgijo nuosavybės teisę į paveldimą turtą, o palikėjo turtinės teisės ir pareigos perėjo kasatorei nuo palikėjo mirties momento. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai aiškino ir taikė paveldėjimo teisės normas dėl nuosavybės teisės įpėdiniui į paveldimą turtą atsiradimo momento  pagal faktines byloje nustatytas aplinkybes (CK 5.3, 5.50 straipsniai). Taigi, kasatorei priėmus palikimą, ji nuo 2006 m. sausio 21 d. įgijo visas palikėjo turtines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę reikalauti iš atsakovo dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiradusios žalos atlyginimą nuo palikimo atsiradimo momento.

           

            Dėl priteistinos žalos dydžio ir laikotarpio, už kurį priteisiama žala

 

            Kasatorė pripažįsta, kad teismai tinkamai aiškino CK 5.3, 5.50 straipsnius ir nustatė, jog palikimas atsirado nuo A. Ž. mirties momento, tačiau teigia, kad teismai netinkamai šias ir CK ketvirtosios knygos normas taikė spręsdami  priteistos žalos dydį už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 10 d. iki 2007 m. balandžio 1 d., nes atsakovas per šį laikotarpį neteisėtai (nesąžiningai) valdė mirusiojo turtą (CK 4.26 straipsnis), apribojo jos teises į turtą (CK 4.39 straipsnis) ir privalo atlyginti jos prarastas pajamas per šį laikotarpį (CK 4.97 straipsnis).

            Teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentą, nes pirmiau konstatuota, kad teismai ir aiškino, ir taikė šias normas tinkamai. Teismai negautą nuomos mokestį iš atsakovo priteisė ne nuo nutrauktos nuomos sutarties dienos, o nuo paveldimo turto administratoriaus nurodytos išsikelti dienos ne todėl, kad netinkamai nustatė nuosavybės teisės atsiradimo momentą, bet todėl, kad atsižvelgė į konkrečias šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. teismai, priteisdami žalos dydį, vertino byloje esančius įrodymus pagal tam tikrus kriterijus, todėl sutrumpino terminą, už kurį priteisė negautą nuomos mokestį.

Teismai pažymėjo, kad kasatorė neįrodė, jog, 2007 m. vasario 9 d. nutrūkus nuomos santykiams ir nuomininkui išsikėlus, buvo reali galimybė išnuomoti butą nuo 2007 m. vasario 10 d. Buto nuomos santykiai yra komercinio pobūdžio, t. y. tiek palikėjas, sudarydamas ilgalaikes nuomos sutartis, tiek paveldimo turto administratorius, planavęs išnuomoti butą, iš nuomos santykių siekė naudos. Taigi ginčo buto nuoma yra verslo rūšis, kuriai būdinga tam tikra ūkinė rizika, todėl nutrūkus nuomos santykiams natūralu, jog realaus naujo nuomininko paieška gali užtrukti. Be to, teismai atsižvelgė bei įvertino ir tai, kad palikėjo vardu esamas turtas iki 2007 m. kovo 13 d. nebuvo administruojamas ir nė vienas iš įpėdinių negalėjo įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą. Ginčo butu iki 2007 m. vasario mėnesio anksčiau sudarytos nuomos sutarties pagrindu naudojosi nuomininkas, nuomos mokestį  mokėjo į notaro specialiąją sąskaitą, o komunalinius mokesčius už butą mokėjo palikėjo sesuo, vėliau į butą įsikėlė ir juo naudojosi palikėjo brolis (atsakovas). Esant tokiai teisinei situacijai, kai iki fakto dėl A. Ž. pripažinimo kasatorės tėvu nei palikėjo tėvai, nei brolis ar sesuo, kurie buvo įtraukti ir dalyvavo teisminiuose procesuose, nei kasatorei atstovaujanti motina negalėjo būti įsitikinę paveldėjimo baigtimi, teismai negalėjo vertinti atsakovo veiksmų (naudojimosi butu) iki administratoriaus paskyrimo kaip neteisėtų ir nesąžiningų kasatorės atžvilgiu. Administratoriui, veikiančiam būsimų A. Ž. turto paveldėtojų (paveldėtojo) interesais, pasiūlius atsakovui iki 2007 m. balandžio 1 d. išsikelti iš buto ir šiam nesutikus, atsakovo veiksmai pagrįstai teismų pripažinti nesąžiningais, nes oficialiai paskirtas administratorius atsakingas ir sprendžia turto tvarkymo klausimus. Dėl to teismai, įvertinę, kad palikimo priėmimas turi grįžtamąjį poveikį paveldėto turto atžvilgiu, bei atsižvelgdami į šios konkrečios bylos aplinkybes, turėjo pagrindą nustatyti kasatorei teisę į nuostolių už naudojimąsi butu atlyginimą nuo 2007 m. balandžio 1 d., t. y. nuo tos dienos, kada baigėsi turto administratoriaus nustatytas terminas atsakovui iš buto išsikelti. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybių, kurių pagrindu buvo sutrumpintas terminas, už kurį priteistas negautas nuomos mokestis, nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas. Faktinių aplinkybių nustatymas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir tikrina tik teismo sprendimo teisėtumą (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes ir jas įvertinęs, motyvuotai ir pagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo nuo 2007 m. vasario 10 d., t. y. dienos, kada nutrūko nuomos sutartis ir buto nuomininkas išsikėlė, ir nuomos mokestį priteisė nuo administratoriaus raginime išsikelti nurodyto termino iki išsikėlimo iš buto, t. y. nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. spalio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nenurodė išsamių argumentų, tačiau tokias teismo išvadas pripažino pagrįstomis.

Kasatorė taip pat nurodo, kad  teismo priteista žala turėjo būti skaičiuojama pagal kainas, buvusias žalos padarymo dieną, t. y. iki nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo įsikėlimo į butą nuomos mokestis buvo 4500 Lt per mėnesį, todėl teismai, sumažindami priteisiamą nuomos mokestį, pažeidė protingumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai vertina byloje esančią informaciją pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismai, nustatydami žalos dydį, vertino byloje esančius įrodymus dėl žalos dydžio nuo 2007 m. balandžio 1 d., aptarė žalos dydžio mažinimo kriterijus, kurių kasatorė nepaneigė,  nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl  nėra pagrindo nesutikti su teismų išvada dėl priteistų nuostolių dydžio.

 

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

 

Kasatorė nurodo, kad teismų išvada, jog kasatorė neįrodė realaus ketinimo nuomoti butą nuo nuomos sutarties nutraukimo dienos, neatitinka kasacinio teismo išvados Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartyje (civilinė byla          Z. M. v. I. K., E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-80/2005).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo konkrečioje kasacine tvarka priimtoje nutartyje pateikti teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, kurios pagal faktines aplinkybes yra analogiškos ar iš esmės panašios į tos bylos, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Taigi teismai turi vadovautis kasacinio teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika ne a priori, bet atsižvelgdami į visas konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007). Dėl to kasaciniame skunde teigiant, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kasacinį skundą galima pagrįsti tik tokiais kasacine tvarka priimtose nutartyse esančiais teisės išaiškinimais, kurie pateikti bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose ar iš esmės panašiose į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka. Skundžiant kasacine tvarka apeliacinės ir pirmosios instancijų teismų procesinius sprendimus šiuo pagrindu, taip pat būtina argumentuotai pagrįsti, kad teismai nesivadovavo kasacine tvarka priimtose nutartyse pateiktais teisės išaiškinimais, nors privalėjo vadovautis.

Nagrinėjamoje byloje kasatorė, teigdama, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos žalos atlyginimo klausimu, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartyje pateiktais teisės išaiškinimais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos, kurioje priimta ši kasacinio teismo nutartis, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios. Kasatorės nurodomoje byloje iš atsakovų teismas išieškojo be pagrindo sutaupytas lėšas, nes, ieškovei pardavimo be varžytynių aktu įsigijus namų valdą, teismo sprendimu nutarta iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato; sprendimo vykdymas buvo atidėtas ir atsakovai už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu namu mokėjo nuompinigius; pasibaigus teismo nustatytam terminui, atsakovai toliau gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, nemokėdami sutartų nuompinigių ir taip be teisėto pagrindo sutaupydami lėšų. Šioje byloje sprendžiami klausimai dėl paveldėjimo, nuosavybės teisės įgyvendinimo bei gynimo, žalos atlyginimo, todėl kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasatorės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

 

            Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

           

           

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Ši kasacinės instancijos teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Janina Stripeikienė

 

                                                                                                Vincas Verseckas

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys