Civilinė byla Nr. e2A-393-330/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01002-2016-8                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.35.; 3.3.1.18

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2419-658/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ekobazė“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė panaikinti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2016 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pateiktas pasiūlymas antrajai pirkimo daliai. Ieškovė paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 10 d. raštu buvo informuota, kad jos kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tarp jų ir Konkurso sąlygų 15.5 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą: „Pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvio kiekvienas partneris privalo būti įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka ir turėti teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla“. Tačiau po kilusio teisminio ginčo atsakovė nutarė atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą ir 2016 m. gegužės 2 d. raštu nurodė ieškovei paaiškinti bei pateikti įrodymus apie tai, ar ieškovė turi teisę (ar pasitelkia kitus subjektus) atlikti atliekų perdirbimo paslaugas ir kas yra galutinis padangų atliekų naudotojas. Ieškovė, nors ir manydama, jog pakartotinis vertinimas buvo atliekamas neteisėtai, pateikė atsakymus į atsakovės užduotus klausimus. Atsakovė nusprendė, jog ieškovė neįrodė galimybės/teisės atlikti galutinio padangų atliekų naudojimo, šioje dalyje atmetė ieškovės pretenziją ir 2016 m. liepos 25 d. raštu paliko galioti savo sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo neatitikimo antrajai pirkimo daliai. Ieškovė teigė, jog jokiame konkurso sąlygų punkte nebuvo nustatytas reikalavimas tiekėjams nurodyti galutinius padangų atliekų naudotojus ir kartu su pasiūlymu pateikti tiekėjų bei galutinių padangų atliekų naudotojų santykius pagrindžiančius dokumentus. Ieškovės pasiūlymas negalėjo būti atmestas vadovaujantis reikalavimu, kurio pirkimo dokumentuose nebuvo arba kurį perkančioji organizacija netinkamai suformulavo savo nenaudai. Ieškovės nuomone, atsakovė atliko pakartotinį pasiūlymo vertinimą kvalifikacijos vertinimo procedūroje neturėdama tam teisėto pagrindo. Ieškovė nurodė turinti padangų atliekų eksportuotojo statusą, o taip pat yra įtraukta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą.
2. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė paaiškino 2016 m. gegužės 2 d. vertinusi ieškovės pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams ir nusprendusi, jog nėra aišku, kas yra galutinis padangų atliekų naudotojas. Dėl šios priežasties buvo pareikalauta tokį naudotoją nurodyti ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė tik paaiškinusi, jog pagal išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas, ji turi teisę išduoti dokumentus, patvirtinančius padangų atliekų sutvarkymą, o kadangi ieškovės sutartys su galutiniais padangų atliekų naudotojais yra konfidencialios ir susijusios su komercine paslaptimi, todėl tų sutarčių nepateikė. Atsakovė 2016 m. birželio 29 d. nutarė atmesti ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, iš esmės konstatavusi, jog ieškovė neturi teisės vykdyti kitas padangų naudojimo veiklas. Tokia išvada buvo padaryta nusprendus, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė nurodyti galutinį padangų atliekų naudotoją (perdirbėją), kuriam bus perduodamos padangų atliekos galutiniam naudojimui, ir pateikti atitinkamus dokumentus. Atsakovės nuomone, ieškovė pažeidė VPĮ imperatyvius reikalavimus, kadangi ieškovės pretenzijos perkančiajai organizacijai turinys nesutampa su šioje byloje jos teikiamų procesinių dokumentų turiniu. Nesutiko su ieškovės pozicija, jog atsakovė esą neteisėtai grįžo į pakartotinį pasiūlymo vertinimą. Atsakovės nuomone, ieškovės pateikta pasiūlymo medžiaga nepagrindžia turimos teisės atlikti padangų atliekų apdorojimą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nutraukė atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atviro supaprastinto konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Padangų atliekų transportavimo iš Alytaus regione esančių laikino atliekų laikymo vietų ir šių atliekų perdirbimo paslaugų pirkimas“ pirkimo procedūras antroje pirkimo dalyje. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o jos pareikšto ieškinio pagrindas sutampa su jos kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo pagrindu teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė esą pažeidė išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo pirkimo vykdymo aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė dar 2015 metų gruodžio mėnesį įvertino ieškovės kvalifikacinius reikalavimus, be kita ko, ir tai, jog ieškovė atitinka pirkimo sąlygų 15.5 punkto reikalavimą, t. y. turi teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla. Todėl teismas konstatavo, kad pasibaigus kvalifikacijos vertinimo stadijai, atsakovė po to turėjo vertinti tik ieškovės pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasiūlymų vertinimo stadijoje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl ieškovės pasiūlyme nurodytų kainos dėmenų. Tas ginčas išspręstas Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1484-657/2016, kuriuo buvo panaikintas perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą. Teismas sprendė, kad po nurodyto teismo sprendimo viešojo pirkimo procedūroje šalys buvo grąžintos į pasiūlymų vertinimo stadiją. Teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovė 2016 m. gegužės 2 d. įpareigojusi ieškovę nurodyti papildomus duomenis apie galutinį atliekų naudotoją, suabejojo ieškovės pajėgumais ir ėmėsi iš naujo vertinti jos kvalifikaciją. Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenumato imperatyvaus draudimo iš vėlesnės viešųjų pirkimų stadijos grįžti į tiekėjų kvalifikacijos vertinimo stadiją, tačiau tokio grįžimo tikslas turėjo būti pagrįstas ir motyvuotas, o to aptariamu atveju nebuvo. Visgi teismas, įvertinęs viešųjų pirkimų kategorijos bylų ypatumus, tokį perkančiosios organizacijos elgesį pateisino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konkurso sąlygų nuostatas, pripažino, kad aptariamu atveju nebuvo nustatytas baigtinis pateikiamų dokumentų sąrašas, taigi ir neapribota perkančiosios organizacijos teisė pareikalauti paaiškinimų tais klausimais, kurie patvirtintų tiekėjo kvalifikaciją ir pajėgumus dalyvauti pirkime bei įvykdyti sutartį. Pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 12 punkto sąlygą palyginęs su konkurso sąlygų 15.5 punkto reikalavimu teismas konstatavo jų tarpusavio prieštaravimą ir nesuderinamumą, nes konkurso sąlygų 15.5 punkte nenumatyta reikalavimo pateikti ir vertinti duomenis apie galutinį padangų atliekų naudotoją. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo esant galimybę spręsti apie pirkimo sąlygų neteisėtumą. Visgi, teismo vertinimu, esminę reikšmę šiuo atveju turi ne konstatuotas pirkimo sąlygų neteisėtumas, o ta aplinkybė, jog perkančioji organizacija pirkimo metu iš esmės pakeitė konkurso sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad konkurso sąlygos buvo patvirtintos atsakovės direktoriaus 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu, įskaitant ir techninėje specifikacijoje įtvirtintą 12 punkto reikalavimą dėl padangų perdavimo galutiniam naudotojui ir jų perdirbimo. Tačiau 2015 m. lapkričio 25 d. raštu „Dėl konkurso sąlygų tikslinimo“ atsakovė, atsakydama į dalyvių paklausimą, ar perkančioji organizacija reikalauja tik atliekų sutvarkymo veiklos būdo pagal kodą R3 (padangų perdirbimo), ar veiklos būdo pagal kodą R12 (atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų) – nurodė „R12“. Teismo vertinimu, toks išaiškinimas reiškė nuorodą, jog atsakovė reikalauja iš tiekėjų tik pirminių operacijų su padangomis (pvz., išmontavimo, rūšiavimo, smulkinimo, suspaudimo, granuliavimo, džiovinimo, supjaustymo, kondicionavimo, perpakavimo, atskyrimo, perskirstymo ar maišymo, ketinant šias atliekas panaudoti vykdant bet kurią iš R1–R11 veiklų), bet ne galutinio naudojimo. Teismas laikėsi nuostatos, kad tokiu paaiškinimu atsakovė iš esmės pakeitė pirkimo sąlygas ir viršijo VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje jai suteiktų įgaliojimų turinį, pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo viešasis pirkimas vyksta pagal neteisėtas sąlygas, nes tarpusavyje nėra suderinti Konkurso sąlygų 15.5 punkto reikalavimai su sąlygų 3 priedo – techninės specifikacijos 12 punkto reikalavimais (kiek tai susiję su numatyta pareiga tiekėjams pateikti jų kvalifikaciją atitinkančius įrodymus, pagrindžiančius tiekėjų teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla ir įrodyti, kas yra galutinis atliekų naudotojas). Taip pat neteisėtu ir iš esmės prieštaraujančiu atsakovės siekiamam pirkimo antrosios dalies tikslui bei techninės specifikacijos 12 punkto reikalavimams pripažintas 2015 m. lapkričio 25 d. atsakovės raštu „Dėl konkurso sąlygų tikslinimo“ įformintas atsakymas į trečiąjį tiekėjų klausimą, nurodant, jog turi būti vadovaujamasi atliekų naudojimo veiklų kodu R12. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo esant pagrindą pripažinti aukščiau minėtas pirkimo sąlygas bei jų paaiškinimą neteisėtais ir nutraukti pirkimą antroje pirkimo dalyje.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Ekobazė“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė laikėsi išankstinės ginčų sprendimo tvarkos. Ieškovė, teikdama ieškinį bei dubliuką byloje, akivaizdžiai pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus. Ieškovė savo reikalavimus teisme galėjo grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti jos pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos buvo arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, bet pripažinti nepagrįstais. Aptariamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės 2016 m. liepos 15 d. pretenzijos atmetimo pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė ieškinyje, o vėliau ir dublike išdėstė ieškinio pagrindą, kuris nesutampa su pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė teisme papildomai nurodė: kad ji 2016 m. gegužės 6 d. pateikė atsakovei pretenziją su reikalavimu panaikinti atsakovės 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą, nors pakartotinis pasiūlymo vertinimas yra išskirtinė situacija, kurios šiuo atveju nebuvo; kad atsakovė, pakartotinai vertindama ieškovės pasiūlymą pakeitė savo poziciją ir iš ieškovės reikalauja įrodyti galimybę/teisę atlikti galutinį padangų atliekų naudojimą pagal atliekų sutvarkymo būdą R3; kad konkurso sąlygose nebuvo tiekėjams nustatytas reikalavimas nurodyti galutinius padangų atliekų naudotojus ir kartu su pasiūlymu pateikti tiekėjų ir galutinių padangų atliekų naudotojų santykius pagrindžiančius dokumentus, todėl ieškovė nematė prasmės atsakovei teikti papildomą informaciją; kad atsakovė galėjo įsitikinti ieškovės kompetencija įvykdyti techninės specifikacijos sąlygas, nes Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamame sąraše yra ieškovės, kaip padangų atliekų eksportuotojos, statusą patvirtinantys duomenys; kad atsakovės vykdomas konkursas nėra pirmoji pirkimo sutartis, dėl kurios ieškovė varžytųsi.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad techninės specifikacijos 12 punkto sąlyga prieštarauja konkurso sąlygų 15.5 punkto reikalavimui. Iš ieškovės pasiūlyme pateiktų dokumentų nėra aišku, kas yra galutinis padangų atliekų naudotojas. Atliekų tvarkymo įstatymas atliekų apdorojimą apibrėžia kaip atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, įskaitant paruošimą naudoti arba šalinti. Neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba perdavė jas įstatyme nurodytiems subjektams, neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės, o sutartis dėl atliekų naudojimo ir /ar šalinimo, sudaryta su asmenimis, neturinčiais teisės tvarkyti šias atliekas, yra niekinė. Uolus, rūpestingas ir pakankamai informuotas tiekėjas galėjo suprasti konkurso sąlygų ir teisinio reguliavimo turinį. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas kito tiekėjo pasiūlymas, iš kurio matyti, kad tiekėjas tinkamai suprato pirkimo sąlygas.
3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino atsakovės 2015 m. lapkričio 25 d. rašte išdėstytą konkurso sąlygų paaiškinimą / patikslinimą. Sistemiškai vertinant visų pirkimo dokumentų turinį, darytina išvada, kad perkančioji organizacija neapribojo tiekėjų dalyvavimo viešajame pirkime atliekų tvarkymo veiklos kodu R3, t. y. leido pateikti pasiūlymus ir tiems dalyviams, kurie atliekas tvarko R12 būdu, tačiau padangų atliekos turi būti perduotos galutiniam padangų atliekų naudotojui. Aplinkybė, kad iš anksto žinomas imperatyviųjų teisės normų reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas konkurso sąlygose, neatleido dalyvių nuo prievolės įvykdyti perkančiosios organizacijos prašymą pateikti įrodomuosius duomenis apie galutinį padangų atliekų naudotoją.
4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė grįžo į pakartotinį ieškovės kvalifikacijos vertinimą, yra nepagrįsta. Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-1484-657/2016 buvo kilęs ginčas dėl ieškovės pateikto pasiūlymo atmetimo pagrįstumo, t. y. teismas vertino, ar ieškovės pateiktas kainos paaiškinimas laikytinas aritmetinės klaidos ištaisymu, ar juo buvo pakeista pasiūlymo kaina. Iš sprendimo turinio matyti, kad teismas tą bylą nagrinėjo itin siaura apimtimi – teismas nevertino, ar ieškovės pateiktas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus.
6. Ieškovė UAB „Ekobazė“ atsiliepime į atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Atsakovės argumentai dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo yra nepagrįsti. Tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje ieškovė nurodė esminį perkančiosios organizacijos priešingą teisei veiksmą – ieškovės pasiūlymo vertinimą nesivadovaujant konkurso sąlygomis. Naujos aplinkybės buvo nurodytos tik ieškovės dublike, tačiau toks procesinis elgesys yra teisėtas. Naujos aplinkybės dublike buvo nurodytos siekiant atsikirsti į atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus.
2. Viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešas interesas dėl konkurso dalyvių sąžiningo varžymosi. Tuo atveju, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar veikdamas ex officio atitinkamą pirkimo sąlygą bet kuriuo Viešųjų pirkimo įstatymo normų ar kitų teisės aktų nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo dalyko.
3. Atsakovė apeliaciniame skunde išreiškė savo nuomonę dėl 2015 m. lapkričio 25 d. rašte išdėstyto konkurso sąlygų paaiškinimo. Atsakovė nepateikė duomenų, kaip ginčijamą konkurso sąlygą suprato trečiasis pirkimo konkurso dalyvis.
4. Apeliaciniame skunde dėl teismo išvados, jog perkančiosios organizacijos veiksmai laikytini pakartotiniu tiekėjo kvalifikacijos vertinimu, atsakovės pateikti argumentai prieštarauja jos ankstesnei pozicijai byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.  

Dėl esminių faktinių aplinkybių 

8. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 2015 m. lapkričio 11 d. paskelbė apie supaprastintą atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Padangų atliekų transportavimo iš Alytaus regione esančių laikino padangų atliekų laikymo vietų ir šių atliekų perdirbimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 169109). Pirkimas suskirstytas į dvi dalis: padangų atliekų transportavimo iš Alytaus regione esančių padangų atliekų laikino laikymo vietų iki šių atliekų perdirbėjo paslaugos ir padangų atliekų perdirbimo paslaugos.
9. 2015 m. lapkričio 27 d. įvyko vokų atplėšimo / susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais procedūra. 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovė informavo ieškovę, jog ieškovės kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. 2016 m. gegužės 2 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama pateikti duomenis, ar ieškovė turi teisę (ar pasitelkia kitus subjektus) teikti atliekų perdirbimo paslaugas. Ieškovė 2016 m. gegužės 5 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, reikalaudama panaikinti 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo, ieškovės nuomone, atsakovė nusprendė atlikti pakartotinį ieškovės kvalifikacijos vertinimą. 2016 m. gegužės 10 d. atsakovei atmetus pretenziją, ieškovė pateikė atsakymą į 2016 m. gegužės 2 d. atsakovės užduotus klausimus. 2016 m. birželio 30 d. raštu atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą pirmajai ir antrajai pirkimo dalims, nurodžiusi, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygose nurodytų techninės specifikacijos reikalavimų. Atmesdama ieškovės pasiūlymą perkančioji organizacija nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog gali / turi teisę atlikti galutinio padangų atliekų naudotojo funkcijas. 2016 m. liepos 15 d. ieškovė pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad: nėra aiškus perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą pagrindas; viešųjų pirkimų komisijos argumentai nėra susiję su pirmosios pirkimo dalies objektu; 2015 m. lapkričio 25 d. raštu atsakovė iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos buvo viešai paskelbusi konkurso sąlygos, susijusios su galutinio padangų atliekų naudojimo sąvoka, paaiškinimą/patikslinimą, vadovaujantis kuriuo ieškovė priėmė sprendimą dalyvauti konkurso antrosios pirkimo dalies procedūrose. 2016 m. liepos 25 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog pretenziją patenkino iš dalies – ieškovės pasiūlymą pirmajai pirkimo daliai grąžino į konkurso procedūras, antrajai pirkimo daliai – atmetė  pretenzijos argumentus, palikdama galioti sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą šiam pirkimui, nes ieškovė neįrodė galimybės / teisės atlikti galutinio padangų atliekų naudotojo funkcijas.
10. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija ieškovės pretenziją dėl antrosios pirkimo dalies išnagrinėjo netinkamai ir pažeidė ieškovės teises bei interesus. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ji prašė panaikinti atsakovės 2016 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas antrajai pirkimo daliai. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – nutraukė pirkimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad pirkimas vyksta pagal neteisėtas, tarpusavyje nesuderintas konkurso sąlygas. Teismas taip pat nustatė, kad perkančioji organizacija 2015 m. lapkričio 25 d. raštu neteisėtai pakeitė konkurso sąlygas. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė grindžia tuo, jog ieškovė nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės veiksmų, juos pripažįstant pakartotiniu konkurso dalyvio kvalifikacijos vertinimu, taip pat dėl konkurso sąlygų nesuderinamumo ir jų neteisėto pakeitimo yra nepagrįstos.

Dėl ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos

11. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė tinkamai laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, o byloje pareikšto ieškinio pagrindas sutampa su jos kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (apeliantė) apeliaciniame skunde nesutiko su šia teismo išvada, nurodydama, kad tiek ieškinys, tiek ieškovės dublikas grindžiami argumentais, kurie nebuvo nurodyti pretenzijoje perkančiajai organizacijai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tinkamo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi.
12. Remiantis CPK 4232 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tiekėjų teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus reglamentuojama VPĮ 93-941 straipsniuose. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis nustato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant apie tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Taigi, toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog svarbi pretenzijoje ir ieškinyje keliamų klausimų, o ne jiems pagrįsti nurodytų argumentų, sutaptis.
13. Ieškovės ieškinys grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kad perkančioji organizacija, vykdydama konkurso procedūras, neteisėtai atlieka pakartotinį tiekėjo kvalifikacijos vertinimą. Ieškovė ginčija tokio veiksmo (pakartotinio vertinimo) teisėtumą ir neigia jos pareigą pagal konkurso sąlygas nurodyti galutinius padangų atliekų naudotojus bei pateikti su jais sudarytas sutartis. Kaip matyti iš ieškovės 2016 m. liepos 15 d. pretenzijos turinio, ieškovė prašydama panaikinti atsakovės 2016 m. birželio 30 d. sprendimą, nurodė, kad: 1) atsakovės sprendime neįvardintas teisėtas pagrindas atmesti ieškovės pasiūlymą pirmai ir antrai pirkimo dalims, o sprendimo eliminuoti ieškovę iš konkurso motyvai nėra aiškūs, nes išvardijami tik techninės specifikacijos, o ne reikalavimų tiekėjų pasiūlymams punktai; 2) techninės specifikacijos 12 punkto sąlyga nėra aiški, o perkančiosios organizacijos veiksmai aiškinant šią konkurso sąlygą pripažintini konkurso sąlygų pakeitimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tiekėjo (ieškovės) pretenzijoje iškelti klausimai atitiko pareikšto ieškinio pagrindą. Ta aplinkybė, jog ieškovė ieškinyje nurodė papildomų argumentų ar išplėtė išdėstytus pretenzijoje, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pažeidimo. Pažymėtina, kad pretenzijos ir ieškinio pagrindo sutaptis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog tiekėjui būtų apribota teisė teikti papildomus argumentus. Esminis išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos tikslas –apibrėžti ginčo ribas, t. y. sudaryti sąlygas, kad tokia tvarka išnagrinėtas ginčas ta pačia apimtimi būtų perkeltas į teismą. Aptariamu atveju nenustatyta, kad perkančiajai organizacijai atmetus ieškovės pretenziją, šioji teismui pateiktame ieškinyje iškėlė tokius klausimus, kurie nebuvo perkančiosios organizacijos nagrinėti išankstine tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliaciniame skunde išskirtų ieškovės argumentų, kurie, atsakovės nuomone, nebuvo nurodyti pretenzijoje perkančiajai organizacijai, nenustatė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pažeidimo. Nurodytais argumentais nėra keliami klausimai, kurie nebuvo iškelti atsakovės atmestoje ieškovės pretenzijoje. Priešingai, išskirti argumentai tiesiogiai susiję su ieškovės pretenzijoje iškeltais klausimais dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pakartotinai vertinant tiekėjo kvalifikaciją, dėl netinkamo pirkimo sąlygų aiškinimo ir jų pakeitimo. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštai pozicijai, jog dalies naujų argumentų nurodymą teismui pateiktuose ieškovės procesiniuose dokumentuose sąlygojo procesinė pareiga atsikirsti į perkančiosios organizacijos procesiniame dokumente (atsiliepime į ieškinį) išdėstytus argumentus. Esant tokioms aplinkybėms, ginčo šalies procesiniai veiksmai savo pozicijai argumentuoti ir pagrįsti, juolab atsikertant į kitos šalies argumentus, negali būti pripažinti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pažeidimu. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, jog apeliantės teiginiai dėl ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos pažeidimo nepasitvirtino.

Dėl konkurso sąlygų (ne) aiškumo

14. Pirmosios instancijos teismas, techninės specifikacijos 12 punkto sąlygą palyginęs su konkurso sąlygų 15.5 punkto turiniu, konstatavo jų tarpusavio prieštaringumą ir nesuderinamumą, nes konkurso sąlygų 15.5 punkto sąlyga nenumatė jokio reikalavimo pateikti ir vertinti duomenis apie galutinį padangų atliekų naudotoją. Toks sąlygų nesuderinamumas, teismo vertinimu, lemia jų neteisėtumą. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko. Apeliantės nuomone, iš ieškovės pasiūlyme pateiktų dokumentų nėra aišku, kas yra galutinis padangų atliekų naudotojas. Nesutikimą su teismo išvada apeliantė grindė ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, kad neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba perdavė jas įstatyme nurodytiems subjektams, neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės, o sutartis dėl atliekų naudojimo ir /ar šalinimo, sudaryta su asmenimis, neturinčiais teisės tvarkyti šias atliekas, yra niekinė. Pasak apeliantės, uolus, rūpestingas ir pakankamai informuotas tiekėjas galėjo suprasti konkurso sąlygų ir teisinio reguliavimo turinį, ką patvirtina aplinkybė, jog kitas konkurso dalyvis tinkamai suprato nurodytas sąlygas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti nurodytiems skundo argumentams.
15. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms (organizacijoms) įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
16. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Neigiami padariniai, kylantys dėl netinkamo (neaiškiai, su dviprasmybėmis) pirkimo dokumentų sąlygų reikalavimų formulavimo, tenka perkančiajai organizacijai, o neaiškumai turi būti aiškinami tiekėjo naudai.
17. Kaip matyti iš konkurso sąlygų 8 punkto turinio, dalyvio pasiūlymą sudaro CVP IS priemonėmis pateiktų dokumentų ir duomenų visuma: užpildytas pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygų 1 priedą, tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, tiekėjo deklaracija, parengta pagal šių konkurso sąlygų 2 priede pateiktą formą, jungtinės veiklos sutarties skaitmeninė kopija, įgaliojimo ar kito dokumento, suteikiančio teisę pasirašyti tiekėjo pasiūlymą, skaitmeninė kopija, tiekėjo pateikti techniniai dokumentai, kurie patvirtintų techninės specifikacijos reikalavimus, kita konkurso sąlygose prašoma informacija ir (ar) dokumentai (8.1 – 8.7 punktai). Šių konkurso sąlygų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pateiktinų dokumentų sąrašas nėra baigtinis, o tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti paaiškinimų ar duomenų, pagrindžiančių tiekėjo kvalifikaciją ir pajėgumus dalyvauti pirkime ir įvykdyti sutartį. Kita vertus, ta aplinkybė, jog pagal konkurso sąlygas perkančiosios organizacijos teisė pareikalauti paaiškinimų ir (ar) duomenų yra neribota, savaime nesuteikia absoliučios teisės įpareigoti pirkime dalyvaujančius subjektus teikti reikalaujamą informaciją arba reikalauti ją pagrįsti.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 27 d. ieškovė pateikė pasiūlymą konkursui. 2015 m. gruodžio 10 d. raštu perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus. 2016 m. gegužės 2 d. raštu perkančioji organizacija įvertino ieškovės pateiktą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriame nurodyti naudotų padangų atliekų naudojimo veiklų kodai – R12 ir R13. Pažymėjo, kad pagal konkurso techninės specifikacijos 12 punkte pateiktą apibrėžimą padangų atliekų perdirbimo paslaugos – tai iš Alytaus regione esančių padangų atliekų laikino laikymo vietų transportuotų padangų atliekų perdavimas galutiniam atliekų naudotojui ir jų perdirbimas arba apdorojimas, pateikiant tai įrodančius dokumentus. Remdamasi šia sąlyga perkančioji organizacija pareikalavo paaiškinti ir nurodyti ieškovės siūlomų padangų atliekų perdirbimo paslaugų galutinį padangų atliekų naudotoją. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar pagal konkurso sąlygas konkurso dalyvis privalėjo perkančiajai organizacijai teikti duomenis apie galutinį padangų atliekų naudotoją.
19. Konkurso sąlygų 12.2 punkte nurodyta, kad antrosios pirkimo dalies objektas yra padangų perdirbimo paslaugos. Sąlygų 13 punkte pažymėta, kad perkamų paslaugų savybės nustatytos konkurso sąlygų priede – techninėje specifikacijoje. Techninės specifikacijos 12 punkte apibrėžta, kad padangų atliekų perdirbimo paslaugos – iš Alytaus regione esančių padangų atliekų laikino laikymo vietų transportuotų padangų atliekų perdavimas galutiniam atliekų naudotojui ir jų perdirbimas arba apdorojimas, pateikiant tai įrodančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad techninės specifikacijos 12 punkte įtvirtinta sąlyga reikalauja įrodyti padangų atliekų perdavimą ir identifikuoti galutinį atliekų naudotoją. Tačiau Konkurso sąlygų 15.5 punkte įtvirtintiems kvalifikaciniams reikalavimams (jog dalyvis turi teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla) pagrįsti dalyvis turėjo pateikti išrašą iš atliekas tvarkančių įmonių registro, kuris patvirtintų, kad dalyvis yra įregistruotas Atliekas tvarkančių įmonių registre. Taigi pirmosios instancijos teismas, sugretinęs analizuojamas pirkimo sąlygas, įžvelgė jų skirtumus, nesuderinamumą, ir šiame kontekste pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog tinkamą kvalifikacijos pagrindimą konkurso sąlygų prasme apsunkina dar ir tai, kad analizuojamos sąlygos yra išdėstytos skirtinguose pirkimo dokumentuose. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokie trūkumai leidžia konstatuoti konkurso sąlygų neteisėtumą. Minėta, kad rengiant pirkimo sąlygas reikia vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios apsunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja išvadą, kad atsakovės vykdyto pirkimo konkurso ir techninės specifikacijos sąlygos suformuluotos pažeidžiant nurodytą sąlygų rengimo taisyklę. Nuostatą dėl konkurso sąlygų neaiškumo patvirtina ir byloje pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad pirkimo sąlygos apibrėžtos neaiškiai ir dviprasmiškai, ką liudija ir pačios perkančiosios organizacijos kitęs jų aiškinimas. Kolegijos vertinimu, teismo išvados dėl ginčytų konkurso sąlygų nepaneigia ir deklaratyvus apeliantės teiginys, jog vienas iš konkurso dalyvių esą tinkamai suprato tas sąlygas, t. y. suvokė jas taip, kaip aiškina perkančioji organizacija. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Kita vertus, teisėjų kolegija turi pagrindą akcentuoti aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs konkurso sąlygų tarpusavio nesuderinamumą, sąlygojusį išvadą dėl jų neteisėtumo, šios aplinkybės nepripažino turinčios esminę reikšmę ginčo pirkimo neteisėtumui.

Dėl Konkurso sąlygų pakeitimo

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esminę reikšmę ginčijamo pirkimo neteisėtumui turi tai, kad perkančioji organizacija pirkimo konkurso procedūrų metu iš esmės pakeitė konkurso sąlygas. Šią nuostatą teismas grindė aplinkybe, jog perkančioji organizacija 2015 m. lapkričio 25 d. aiškindama (tikslindama) konkurso sąlygas, jo dalyviams pateikė tokio turinio paaiškinimą, kuris prilygsta įstatymo draudžiamam konkurso sąlygų pakeitimui. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad sistemiškai vertinant visų pirkimo dokumentų turinį, pripažintina, kad perkančioji organizacija neapribojo tiekėjų dalyvavimo viešajame pirkime vien tik atliekų tvarkymo veiklos kodu R3, t. y. ji leido pateikti pasiūlymus ir dalyviams, kurie atliekas tvarko R12 būdu, tačiau padangų atliekos privalo būti perduotos galutiniam padangų atliekų naudotojui. Aplinkybė, kad iš anksto žinomas imperatyviųjų teisės normų reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas konkurso sąlygose, neatleido pirkimo dalyvių nuo prievolės įvykdyti perkančiosios organizacijos prašymą pateikti įrodomuosius duomenis apie galutinį padangų atliekų naudotoją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.
21. VPĮ 24 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Pirkimo objekto reikalavimus perkančiosios organizacijos turi suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos (lygiateisiškumas) ir kad nebūtų ribojama konkurencija. Teismų praktikoje pažymima, kad pirkimo objekto techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų tinkamai identifikuoti sutarties objektą, o perkančioji organizacija galėtų sudaryti sutartį, leidžiančią jai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Pirkimo objekto aiškumas yra svarbus sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties pirkimo objektui. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintu lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą. Iš lygiateisiškumo principo išplaukia, kad tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį. Perkančiajai organizacijai neleistina itin laisvai interpretuoti savo suformuluotas konkurso sąlygas, nes taip iš esmės gali būti pakeistas sąlygų turinys. Tokio interpretavimo padariniai gali būti tiek konkurso dalyvių, tiek dėl nevienodai suvokto sąlygų turinio jame nusprendusių nedalyvauti subjektų teisėtų lūkesčių pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra lanksčiai aiškinti ir vertinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu – siauriau. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Tikslų pasiūlymų vertinimą užtikrina tik tokių dokumentų priėmimas ir vertinimas, kuriais objektyviai ir patikimai įrodoma pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygoms. Priešingu atveju kyla neteisėto, pernelyg laisvo pirkimo sąlygų interpretavimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).
22. Ginčijamo pirkimo konkurso sąlygos buvo patvirtintos atsakovės direktoriaus 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu. Konkurso sąlygos apima ir priedą – techninę specifikaciją, kurios 12 punkte nurodyta, kad padangų atliekų perdirbimo paslaugos – iš Alytaus regione esančių padangų atliekų laikino laikymo vietų transportuotų padangų perdavimas galutiniam atliekų naudotojui ir jų perdirbimas arba apdorojimas, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau 2015 m. lapkričio 25 d. raštu „Dėl konkurso sąlygų tikslinimo“ atsakovė, atsakydama į dalyvių paklausimą, ar perkančioji organizacija reikalauja tik atliekų sutvarkymo būdo R3 (padangų perdirbimas), ar R12 (atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų) – nurodė „R12“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokiu išaiškinimu atsakovė nurodė, jog reikalauja iš tiekėjų tik pirminių operacijų su padangų atliekomis (pvz., išmontavimo, rūšiavimo, smulkinimo, suspaudimo, granuliavimo, džiovinimo, supjaustymo, kondicionavimo, perpakavimo, atskyrimo, perskirstymo ar maišymo, ketinant šias atliekas panaudoti vykdant bet kurią iš R1–R11 veiklų), bet ne galutinio atliekų naudojimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokiu paaiškinimu atsakovė iš esmės pakeitė sąlygas, viršijo VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje jai suteiktų įgaliojimų turinį, pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo pateiktam perkančiosios organizacijos konkurso sąlygų aiškinimo įvertinimui. Atsakovės interpretuojamas nurodytų konkurso sąlygų išaiškinimo turinys nesudaro pagrindo nepritarti teismo išvadai. Perkančiosios organizacijos rašte į dalyvio klausimą atsakyta konkrečiai, t. y. nurodant konkretų atliekų tvarkymo veiklos kodą, be jokių nukreipimų į pirkimo objektui aktualų teisinį reguliavimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo perkančiosios organizacijos pateiktą dalyviams konkurso sąlygos aiškinimą vertinti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų įstatyminių ir poįstatyminių aktų kontekste, t. y. konkurso sąlygos išaiškinimą vertinti taip, kaip jį šioje byloje interpretuoja perkančioji organizacija.
23. Kasacinio teismo pažymėta, jog tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Tai ypač aktualu, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat kai viešųjų pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo. Kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo. Aplinkybė, kad didesnioji dalis tiekėjų suprato pirkimo sąlygą kitaip nei mažuma, taip pat neleidžia besąlygiškai teigti, kad objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir jų pritaikyta, o perkančioji organizacija turėjo galimybę gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus. Be to, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
24. Nutarties 22 punkte išdėstytas teismo nuostatas patvirtina ir byloje pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kuria konstatuota, kad perkančioji organizacija konkurso sąlygose (15.5 punktas) numatė kvalifikacinį reikalavimą, jog pirkimo pavienis dalyvis / jungtinės veiklos dalyvio kiekvienas partneris turi turėti teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla, kuri pirkimo sąlygų 3 priedo (techninės specifikacijos) 12 punkte apibrėžta kaip „Padangų atliekų perdirbimo paslaugos – iš Alytaus regione esančių padangų atliekų laikino laikymo vietų transportuotų padangų atliekų perdavimas galutiniam atliekų naudotojui ir jų perdirbimas arba apdorojimas, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus“. Tame pačiame punkte perkančioji organizacija nustatė ir būdą, kaip turi būti įrodomas faktas, kas tiekėjas turi teisę verstis šia veikla – privaloma pateikti išrašą iš atliekas tvarkančių įmonių registro, patvirtinantį, kad tiekėjas yra įregistruotas atliekas tvarkančių įmonių registre. Šioje Tarnybos išvadoje pažymėta, kad perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų paklausimus dėl konkrečios veiklos, kurią turės vykdyti laimėjęs tiekėjas, 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė raštą (paaiškinimą), kuriame nurodė, kad iš tiekėjų reikalaujama pateikti teisę vykdyti veiklą patvirtinančią pažymą, atitinkančią Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 lentelėje nurodytą atliekų naudojimo veiklą R12, į kurią patenka tik atliekų apdorojimas, o ne galutinis perdirbimas. Tačiau vėlesniais dokumentais (2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. birželio 30 d. raštai ieškovei) perkančiosios organizacijos  pozicija konkurso sąlygų aiškinimo klausimu pakito (imta reikalauti pagrįsti ir galutinį atliekų perdirbimą, nurodyti galutinį atliekų naudotoją). Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad nagrinėjamu atveju konkurso sąlygos nors ir nebuvo pakeistos tiesiogiai, bet atsakovė faktiškai tas sąlygas pakeitė plečiamai aiškinant, iškreipiant jų turinį dėl kvalifikacinių reikalavimų. Tarnyba akcentavo, jog tokie veiksmai viešųjų pirkimo procedūrose draudžiami tiek įstatymu (VPĮ 27 straipsnio 3, 4 dalys), tiek jo aiškinimu kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis byloje pateiktomis Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, juolab, kad jos iš esmės atitinka pirmosios instancijos teismo pagrįstas išvadas dėl išnagrinėto ginčo.

      Dėl pakartotinio kvalifikacijos vertinimo

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija ieškovės kvalifikacinius gebėjimus įvertino dar 2015 metų gruodžio mėnesį. Teismo aiškinimu, pasibaigus kvalifikacijos vertinimo stadijai, atsakovė turėjo vertinti tik ieškovės pasiūlymą. Teismas nustatė, kad atsakovė 2016 m. gegužės 2 d. įpareigojusi ieškovę nurodyti papildomus duomenis apie galutinį padangų atliekų naudotoją, suabejojo ieškovės pajėgumais ir ėmėsi iš naujo vertinti jos kvalifikaciją. Su šiomis išvadomis nesutikdama atsakovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-1484-657/2016 teismas vertino, ar ieškovės pateiktas pasiūlymo kainos paaiškinimas laikytinas tik aritmetinės klaidos ištaisymu, ar juo buvo pakeista pasiūlymo kaina. Atsakovės nuomone, nurodyta byla buvo nagrinėjama itin siaura apimtimi, t. y. nevertinta, ar ieškovės pateiktas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus.
26. Kaip matyti iš apskųsto teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1484-657/2016 (ginčas dėl to paties pirkimo) perkančioji organizacija buvo grąžinta į pasiūlymų vertinimo stadiją, tačiau šioje stadijoje suabejota ieškovės pajėgumais viešajame pirkime ir imtasi iš naujo vertinti ieškovės kvalifikaciją. Teismas, nors ir nenustatė tinkamo perkančiosios organizacijos motyvavimo pakartotinai atlikti ieškovės kvalifikacijos vertinimo procedūrą, vadovaudamasis bendraisiais viešųjų pirkimų principais, šį perkančiosios organizacijos elgesį pateisino. Tuo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju konstatuoti tiekėjo kvalifikacijos vertinimo procedūros kartojimo trūkumai visiškai neturėjo įtakos teismo procesiniam sprendimui nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Visgi, atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuotas tiekėjo kvalifikacijos vertinimo procedūros pakartojimas. Tokiu atveju spręstina, ar pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuotas kvalifikacijos vertinimo procedūros pakartojimas, yra pagrįsta. Byloje nekvestionuojama teismo išvada, kuria atitinkami perkančiosios organizacijos procedūriniai veiksmai buvo pateisinti.
27. Kaip matyti iš konkurso sąlygų 53, 54 ir 55 punktų, perkančioji organizacija nustatė tvarką, pagal kurią vykdydama supaprastintus pirkimus ji pirmiausia vertina pirkimo dalyvio atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, ir tik tuomet, jei dalyvis juos atitinka, yra vertinamas šio pasiūlymas. Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 10 d. raštu  informavo ieškovę, kad jos kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Ši aplinkybė patvirtina, kad kvalifikacijos vertinimo procedūra buvo baigta ir perkančioji organizacija pagal konkurso sąlygas privalėjo vertinti ieškovės pasiūlymą. Aplinkybę, jog ieškovės kvalifikaciją pripažinus tinkama, perkančioji organizacija atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą, patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1484-657/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 21 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą. Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog panaikinus perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 21 d. sprendimą, šalys buvo grąžintos į pasiūlymų vertinimo stadiją. Būtent po teismine tvarka išnagrinėto perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčo, perkančioji  organizacija 2016 m. gegužės 2 d. raštu prašė ieškovės paaiškinti ir nurodyti dalyvio siūlomų padangų atliekų perdirbimo paslaugų galutinį padangų atliekų naudotoją, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus. Taigi perkančioji organizacija reikalavo ieškovės pagrįsti kvalifikaciją verstis atliekų perdirbimo veikla. Sprendžiant klausimą dėl tiekėjo kvalifikacijos vertinimo ir jo pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų atribojimo, reikšminga ir tai, jog ginčo konkurso sąlygose reikalavimas turėti teisę verstis su pirkimo objektu (atliekų perdirbimu) susijusia veikla yra konkurso sąlygų skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“. Kolegijos vertinimu, ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad ir pati perkančioji organizacija reikalavimą, kurį pagrįsti prašė 2016 m. gegužės 2 d. raštu, laikė kvalifikaciniu.
28. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog Kauno apygardos teismas kitą civilinę bylą Nr. e2-1484-657/2016 (kurioje buvo priimtas sprendimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą)  nagrinėjo itin siaura apimtimi, t. y. nevertino, ar ieškovės pateiktas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantės akcentuojama aplinkybė nesudaro pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, šalys buvo grąžintos į tą viešųjų pirkimų stadiją, kurioje buvo priimtas neteisėtas perkančiosios organizacijos sprendimas, t. y. į pasiūlymų vertinimo stadiją. Tai, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-1484-657/2016 nebuvo vertinta, ar ieškovės pateiktas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, patvirtina apeliantės bandomą paneigti pakartotinio kvalifikacijos vertinimo aplinkybę. Apeliantės paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo ir jo atmetimo metu perkančioji organizacija neturėjo abejonių dėl ieškovės kvalifikacijos tinkamumo, o abejonės dėl to iškilo tik po teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo priėmimo, kas ir lėmė atsakovės poreikį kartoti kvalifikacijos vertinimo procedūrą. Minėta, kad byloje nekvestionuojama teismo išvada, kuria perkančiosios organizacijos veiksmai tiekėjo kvalifikacijos vertinimą atliekant pakartotinai buvo pateisinti, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo vertinti, ar perkančiosios organizacijos analizuojami veiksmai (grįžimas į ankstesnę ieškovės kvalifikacijos vertinimo procedūrą) buvo teisėti viešuosius prikimus reguliuojančių teisės normų požiūriu ir būtini bei pateisinami pagal ginčo atveju susiklosčiusias aplinkybes.
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo viešasis pirkimas vyko pagal neteisėtas tarpusavyje nesuderintas sąlygas, o perkančiosios organizacijos veiksmai 2015 m. lapkričio 25 d. aiškinamuoju raštu iš esmės pakeičiant pirkimo sąlygas buvo neteisėti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą nutraukti atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomas  viešojo pirkimo procedūras antroje pirkimo dalyje.
30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
31. Atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o šis teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

           Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                            Danguolė Martinavičienė

                                                                                                                              Gintaras Pečiulis