Civilinė byla Nr. e2S-279-372/2015

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01877-2014-3                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

(S)

30.9.2.; 122.4.;129.5.;129.17.                                         

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. R. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-713-856/2014 pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Nordecum“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) R. R., (skolininko sutuoktinei) L. R., antstolei R. A. dėl skolininko turto dalies bendrojoje su sutuoktine nuosavybėje nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (išieškotojas) UAB „Nordecum“ kreipėsi į Radviliško apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui R. R. priklauso ½ jo sutuoktinės L. R. gaunamų pajamų.

Nurodė, kad antstolė R. A. vykdo išieškojimą pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-6240-883/2014 dėl 6264,44 Lt skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. R. UAB „Nordecum“ naudai. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, antstolė nustatė, jog R. R. neturi jokio turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau nustatyta, jog skolininko sutuoktinė L. R. gauna pajamas. Vadovaujantis CK 3.88 str. nuostatomis, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl prašo nustatyti, kad  skolininkui R. R. priklauso ½ jo sutuoktinės L. R. gaunamų pajamų, kurias sudaro darbo pajamas, gaunamos iš (duomenys neskelbtini).

Skolininkas R. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad skoliniai įsipareigojimai atsirado 2012-12-05, o santuoka su L. R. sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl ji neturi pareigos atsakyti už sutuoktinio iki santuokos sudarymo atsiradusias prievoles.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymą patenkino.

Nustatė, kad skolininkui R. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės L. R. iš (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų.

Teismas nurodė, kad remiantis CPK 666 str. 1 d.,  išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nustatė, kad skolininkas R. R. neturi turto, niekur nedirba, jokių pajamų negauna, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, o jo sutuoktinė gauna darbo užmokestį, todėl jos gaunamas pajamas teismas pripažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise R. R. ir L. R. priklausančiu turtu. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nustato sutuoktinio turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl santuokos sudarymo momentas nėra tas kriterijus, dėl kurio teismas turėtų pareiškimo netenkinti.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. R. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino apeliantės (skolininko sutuoktinės) esamos finansinės padėties ir vadovavosi tik pareiškėjo (išieškotojo) nurodytomis aplinkybėmis.

2. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas vadovavosi CK 3.88 str. nuostatomis, pagal kurias turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad iki santuokos įgytas turtas, taip pat ir skoliniai įsipareigojimai, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. R. R. skoliniai įsipareigojimai UAB „Nordecum“ atsirado dar iki santuokos įregistravimo, šia paskola nebuvo tenkinami šeimos poreikiai, todėl mano, kad L. R. niekaip nėra susijusi su R. R. skoliniais įsipareigojimais UAB „Nordecum“.

3. Nurodo, kad 2014-11-04 buvo pateikusi Radviliškio rajono apylinkės teismui atsiliepimą (pašto kvitas ir atsiliepimas pridedami), tačiau teismo 2014-11-26 nutartyje yra nurodoma, kad apeliantė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Pažymi, kad savo atsiliepime nurodė, jog gaunu mažas pajamas ir pati turi asmeninių kreditorių. Padalinus jos gautas pajamas pusiau, t. y. 1/2 dalį jos uždirbamų pajamų pripažinus R. R. asmenine nuosavybe, būtų pažeistos ne tik apeliantės, bet ir jos kreditorių teisės ir teisėti lūkesčiai. Suinteresuotas asmuo L. R. deda visas pastangas, kuo greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl pripažinus ½ dalį jos uždirbamų pajamų R. R. asmenine nuosavybe, ženkliai pablogėtų apeliantės finansinė padėtis ir pailgėtų skolinių įsipareigojimų grąžinimo laikas jos kreditoriams.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. A. vykdo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. teismo įsakymą dėl 3846,97 Lt skolos, 1783,21 Lt palūkanų, 76,23 Lt delspinigių, 523,03 Lt kitų išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 35 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojo UAB „Nordecum“ naudai (b. l. 4). Antstolė nustačiusi, kad turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą skolininkas neturi, areštavo skolininko sutuoktinės L. R. gaunamas pajamas bei pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (b. l. 3). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog skolininko sutuoktinė yra dirbanti, o skolininkas jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi, konstatavo, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso 1/2 jo sutuoktinės darbo užmokesčio dalis, gaunama iš (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis CK 3.110 str., iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti CK 3.123 str. numatytais atvejais (CK 3.117 str.), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. CK 3.123 str. imperatyviai įpareigoja teismą atsižvelgti į šiame straipsnyje numatytas aplinkybes nepaisant to, yra ar ne šalies reikalavimas taikyti CK 3.123 str.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos duomenų taip pat matyti, kad skolininkas R. R. ir L. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), atsiliepime į išieškotojo pareiškimą skolininkas R. R. nurodo, kad jo skoliniai įsipareigojimai išieškotojui atsirado 2012-12-05, todėl tai yra jo asmeninė skola (b. l. 15-16). Pirmosios instancijos teismas nustatęs tai, jog skolininkas jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi, konstatavo, kad tokiu atveju skola išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir tokiu atveju santuokos sudarymo momentas nėra kriterijus prašymui netenkinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skolininkui nuosavybės teise priklausančios turto dalies proporciją bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, neįsigilinęs į CK 3.123 str. numatytus atvejus, t. y. skolininko sutuoktinės turtinę padėtį, jos įsipareigojimus kreditoriams ir kitas aplinkybes.

Iš su skolininko R. R. su atsiliepimu į išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo pateiktais rašytiniais įrodymais matyti, kad suinteresuotas asmuo (skolininko sutuoktinė) L. R. moka skolas savo kreditoriams, tuo pačiu ir antstoliams (b. l. 19-22), jos vidutinis atlyginimas per mėnesį yra apie 210 EUR (b. l. 18), duomenų apie tai, kad L. R. turėtų papildomų pajamų šaltinių byloje taip pat nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

Svarbus aspektas yra ir tai, kad antstolės R. A. kontoroje dėl minėtos skolos išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/14/00552 (b. l. 3), tačiau į nagrinėjamą civilinę bylą yra pateikta vykdomoji byla Nr. 0066/11/00994 (b. l. 25), kuri yra apeliacinės instancijos teismui atsiųsta kartu su atskiruoju skundu, tačiau kuri yra visiškai nesusijusi su nagrinėjama byla, joje tiek išieškotojas, tiek skolininkai yra visiškai kiti asmenys, skiriasi ir vykdomosios bylos numeris, be to, kaip matyti iš lydraščio, ji buvo siųsta į civilinę bylą Nr. 2-2002-856/2014, o ne į Nr. P2-713-856/2014. Todėl neturėdamas vykdomosios bylos, pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinės galimybės patikrinti, ar iš tikro pagrįstai nustatyta, kad skolininkas R. R. neturi turto ir pajamų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau, nepaisant to, tokias išvadas padarė.

Nagrinėjami atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netinkamas procesinės teisės normų taikymas – išsamus skolininko ir jo sutuoktinės turimo turto ir gaunamų pajamų proporcijos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatymas neleido išsiaiškinti teismui visų reikšmingų tinkamam pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui aplinkybių, kas galėjo sąlygoti neteisingo sprendimo priėmimą. Apeliacijos tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios buvo padarytos ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui iš esmės netyrus bylai reikšmingų aplinkybių, kas faktiškai reiškia ir bylos esmės neatskleidimą, priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, o pagal pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima.

Todėl nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.)

Pažymėtina, jog atmestini atskirojo skundo argumentai, neva, apeliantė L. R. buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į išieškotojo prašymą. Tiek iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, tiek iš pačios civilinės bylos Nr. P2-713-856/2014 matyti, kad L. R. atsiliepimas pirmosios instancijos teisme gautas nebuvo, byloje yra pateiktas tik skolininko R. R. atsiliepimas (b. l. 15-16), o apeliantės pašto kvitas neįrodo, kad ji, o ne R. R., siuntė korespondenciją Radviliškio rajono apylinkės teismui (b. l. 37).  

Dėl išdėstyto, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                       Birutė Simonaitienė