Nr. ATP-1118-238/2015;

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00452-2015-0;

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu P. S. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 1302 straipsnyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės – automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, taip pat ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda, ir jam, vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės – automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 6 d. 14.35 val., Šakių r. sav., kelio Rupinai – Griškabūdis – Kudirkos Naumiestis 30 km, vairavo transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,07 promilių asmens girtumas, kuomet jis yra baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 129 straipsnį ir LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį, taip pat važiavo neužsisegęs saugos diržo.

Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) P. S. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu paskirtą areštą pakeisti į piniginę baudą, kurią jis sumokės arba atidirbs viešuosius darbus. Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į aplinkybes ir paskyrė per griežtą nuobaudą. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė jį charakterizuojančius duomenis – kad jis yra teistas, kadangi tai yra netiesa ir byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Teismas nurodė, kad jis yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau nuobaudos yra senos ir negaliojančios. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jam anksčiau skirtos baudos yra nesumokėtos ir jam poveikio nedaro, kadangi jis, neturėdamas turto ir pajamų, prašė pakeisti paskirtas baudas į viešuosius darbus. Teismas neatsižvelgė į jo aiškinimą, kad jis turi sveikatos problemų ir negalės atlikti arešto, taip pat nurodė, kad pateiks tai patvirtinančius dokumentus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti galioti, o P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

P. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimų fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 1302 straipsnyje, 134 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 30211 str.).

LR ATPK 1302 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 1242 straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina ir tai, kad individualizuodamas pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš nutarimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą už P. S. padarytus administracinius teisės pažeidimus paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padarytų pažeidimų pobūdį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje nustatyta viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad P. S. padarė du teisės pažeidimus, vienas iš jų laikytinas pavojingu, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Vertino pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas leidžia teigti, jog pažeidėjas linkęs daryti pakartotinius pažeidimus ir yra nuolatinis tokios priešingos teisei veiklos vykdytojas, į tai, kad P. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedirba, informacijos apie paskirtų piniginių nuobaudų sumokėjimą nėra, kas leido teismui teigti, jog skiriamos ir iki šiol nesumokėtos baudos jokio poveikio nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad P. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas lengvas (1,07 promilės) girtumo laipsnis. Pažymėtina, kad neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, toks pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą bei galėjęs sukelti labai sunkias pasekmes, o tai, kad tik dėl atsitiktinumo jų nesukėlė, negali būti laikoma aplinkybe, mažinančia pažeidėjo padarytos veikos pavojingumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. S. vairavo automobilį, nors įstatymų reikalavimai jam to daryti neleidžia, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Praeityje P. S. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių net penkis kartus dėl vairavimo esant neblaiviam (b. l. 9-12). Be to, nors apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė jį esant teistu, tačiau iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, jog Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu P. S. pripažintas kaltu dėl LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje padarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį P. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 30 d., apie 21 valandą, būdamas neblaivus, neatsargiai vairuodamas jam priklausantį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 133 p. reikalavimus ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata automobilio keleiviams (teistumas neišnykęs). Taigi, P. S. už KET pažeidimus yra ne tik baustas administracine tvarka, tačiau ir teistas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti, nei ankstesniais nutarimais skirtos baudos, nei teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas laisvės apribojimas teigiamos įtakos P. S. elgesiui neturėjo, jis savo elgesio nekeičia ir toliau daro pažeidimus, ignoruoja visuomenėje bendrai pripažintas elgesio taisykles. Nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad P. S. paskirta LR ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė administracinė nuobauda – areštas, yra visiškai pagrįsta ir teisėta, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį ir leisianti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus LR ATPK 20 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo paskirta 20 (dvidešimties) parų administracinio arešto nuobauda nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga, kadangi P. S. anksčiau buvo baustas paskiriant jam mažesnę ir tokią pačią administracinio arešto trukmę, tačiau tai jo neatgrasė nuo Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo ir jis tinkamų išvadų nepadarė.

Skunde apeliantas nurodo, kad anksčiau jam skirtos nuobaudos yra senos ir negaliojančios, taip pat teigia, kad jis, neturėdamas turto ir pajamų, prašė pakeisti paskirtas baudas į viešuosius darbus, taigi negalima teigti, jog paskirtos nuobaudos poveikio jam nedaro.

LR ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas, numatantis, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. S. pagal LR ATPK 129 straipsnį yra nubaustas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimu, jam paskirta 4500 Lt bauda, taip pat jis pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį yra nubaustas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, jam paskirta 5250 Lt bauda. Byloje duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, todėl pagrįstai laikytina, kad P. S. neįvykdė jam paskirtų nuobaudų, taigi šios nuobaudos šiuo metu yra galiojančios. Apeliantas taip pat nurodė, kad jis prašė pakeisti paskirtas baudas į viešuosius darbus, tačiau tokių duomenų taip pat nėra nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo aiškinimą, kad jis turi sveikatos problemų ir negalės atlikti arešto, taip pat nurodė, kad pateiks tai patvirtinančius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR ATPK 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei viena iš šių baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių P. S. negalėtų būti skiriamas administracinis areštas, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Be kita ko, pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patenkinus apeliacinį skundą ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nebūtų pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. P. S. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apelianto P. S. apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą, o P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                                                Danguolė Šiugždinytė