Administracinė byla Nr. ATP-306-354/2015

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04020-2014-7

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                         

(S)

                                                                            45.4.4; 45.4.5; 52.5;79.1.                      

. 

        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

    N U T A R T I S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2015 m. liepos 22 d.

         Šiauliai

             Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo B. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., paskirta 28 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 301 str., paskirta 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str., administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 300 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams, ir

n u s t a t ė:

B. N. nubausta už tai, kad 2014-10-29, apie 17.50 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė greta stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliaciniu skundu B. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimą, o jei administracinis teisės pažeidimas bus pripažintas įrodytu – sušvelninti paskirtą aiškiai per griežtą bausmę, atsižvelgiant į jos amžių, sunkias ligas, turtinę padėtį, pažeidimo padarymo aplinkybes.

Skunde apeliantė teigia, kad nutarime išdėstyti teismo motyvai yra prieštaringi. Pažymi, kad, jei policijos pareigūnai būtų apžiūrėję automobilį kieme, jie būtų surašę tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolą, nufotografavę sugadinimus, bet tai nebuvo padaryta, nors automobilis „Ford Galaxy“ stovėjo kieme. Dėl to apeliantė daro išvadą, kad policijos pareigūnai, apžiūrėję automobilį (duomenys neskelbtini) namo kieme įvykio dieną (2014-10-29), jokių reikšmingų tyrimui duomenų neužfiksavo. Pasak apeliantės, teismo paminėti sugadinimai ant automobilio „Ford Galaxy“ buvo padaryti kito eismo įvykio, įvykusio po kelių dienų – 2014-10-31 metu. Apeliantė nurodo, kad teismas savo išvadas grindė prielaidomis, konstatuodamas eismo įvykio faktą vien pagal teismo vertinimu panašią dažų spalvą ir panašų aukštį – nei matavimų, nei dažų tyrimo nebuvo padaryta, prašymas dėl eismo įvykio ekspertizės buvo atmestas.

Pasak apeliantės, pats nukentėjusysis galėjo paimti dažų fragmentus nuo jos automobilio ir padėti prie savo automobilio, nes namo (duomenys neskelbtini) kiemas, kuriame stovėjo automobilis, neaptvertas, ir prie automobilio galėjo prieiti bet kurie asmenys.

Be to, apeliantė nurodo, kad nukentėjusiojo nurodytu laiku ji tikrai buvo pas savo sūnų M. S. bute, ją matė byloje apklausti liudytojai. Teigia, kad jos automobiliu galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys.

Taip pat apeliantė skunde teigia, kad teismas jai palankias aplinkybes patvirtinančius liudytojų parodymus atmetė vien dėl to, kad ji yra su jais pažįstama, nors tuo pačiu metu pripažino teisingais nukentėjusiojo ir S. P. parodymus, kurie susiję giminystės ryšiais. 

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ji (apeliantė) ir nukentėjusysis prie kapinių prekiauja daugiau nei dvidešimt metų, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas S. P. gerai žinojo jos vardą ir pavardę, tarp pastarųjų ir jos yra seniai   susiklostę konfliktiški santykiai, nukentėjusysis ir S. P. vykdo prekybą prie kapinių ir visada siekė ją iš ten pašalinti. Pasak pažeidėjos, visa tai patvirtina, kad nukentėjusysis nebuvo apsisprendęs, ką apkaltinti dėl savo automobilio sugadinimo.

Skunde apeliantė kelia versiją, kad nukentėjusiojo automobilis galėjo būti apgadintas kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, nes nukentėjusysis policijai apie eismo įvykį pranešė po vienos valandos. Pažymi, kad prie kapinių nukentėjusiojo nurodytu laiku vyksta intensyvi prekyba, tačiau nukentėjusysis nenurodė kitų liudytojų, išskyrus savo giminaitį, todėl nukentėjusiojo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai kaip prieštaringi ir nenuoseklūs.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti B. N. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 str. 2 d.). Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje. Apeliantės kritika, kad teismas savo sprendimą grindė prielaidomis, yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Taigi aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą.

Kaip minėta, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimu B. N. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Apeliaciniame skunde deklaruoti dviprasmiški prašymai (viena vertus, prašoma nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau kartu prašoma sušvelninti paskirtas nuobaudas) akivaizdžiai koreliuoja su apeliantės keltomis įvairiausiomis įvykio versijomis viso administracinio proceso metu. Nepaisant to, aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo ir nuobaudos skyrimo aspektais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais tiek dėl ginčijamos B. N. kaltės sukėlus eismo įvykį, tiek dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.   

Pagal ATPK 284 str. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė. Tai, kad apylinkės teismas, nurodydamas atitinkamus argumentus, netenkino kai kurių apeliantės gynėjo prašymų (pvz., skirti ekspertizę dėl įvykio mechanizmo), nereiškia, kad teismas nutarimą byloje priėmė neįvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumos. Skundžiamame nutarime, kurio turinys apeliantei žinomas, yra detaliai, aiškiai išdėstyti ir aptarti visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, ir kodėl kai kurių liudytojų parodymus atmetė. Pažymėtina, kad teismas liudytojų L. B. ir A. V. parodymus, iš esmės palankius pažeidėjai, atmetė ne dėl to, kad pastarieji yra apeliantės pažįstami ir byloje davė parodymus B. N. prašymu, o todėl, kad minėtų liudytojų parodymai neatitinka kitais, tarp jų ir objektyvios kilmės, įrodymais nustatytų įvykio aplinkybių visumos. Apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir minėtų liudytojų parodymus argumentuotai atmetė, todėl dar sykį juos detalizuoti šioje nutartyje nėra būtinybės.

Viso administracinio proceso metu B. N. kėlė įvairiausias versijas. Apeliantė teigė, kad ji įvykio dieną (2014-10-29) išvis nevažiavo automobiliu ,,Ford Galaxy“, kad minėtas automobilis visą dieną stovėjo namo ((duomenys neskelbtini), Šiauliai) kieme, ir net kėlė versiją, kad jos automobilį galėjo pasiimti bet kas kitas (konkrečiai nenurodant) ir važinėti. Ikiteisminėje bylos tyrimo stadijoje (7 b. l.) ir vėliau teismo posėdyje B. N. visgi pripažino, kad 2014-10-29 važinėjo automobiliu ,,Ford Galaxy“, (duomenys neskelbtini) ryte buvo nuvykusi į aikštelę prie kapinių, tačiau jokio eismo įvykio nesukėlė (94–100; 114 b. l.). Tokie apeliantės aiškinimai akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.  

Šioje byloje iš esmės ginčijama tai, kad B. N., 2014-10-29 vairuodama automobilį, būtų ką nors apgadinusi, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina kitokias aplinkybes. Pirmiausia pažymėtina, kad nuketėjusysis L. S. Z. pats matė, jog B. N. savo vairuojamo automobilio dešinės pusės galine dalimi kliudė jo automobilio priekinę dalį ir taip apgadino jo automobilį (118 b. l.). Nukentėjusysis viso proceso metu aiškiai ir vienodai tvirtino, jog jis, pamatęs kas įvyko, pradėjo šaukti, tada sustojo kitas automobilis, iš jo išlipo moteris ir pasakiusi, kad nieko čia neatsitiko, išvyko iš eismo įvykio vietos (6 b. l.). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo S. P. parodymai, kiti surinkti įrodymai, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Atvykusiems policijos pareigūnams (liudytojui E. A.) nukentėjusysis konkrečiai nurodė, kur nuvažiavo eismo įvykį sukėlęs automobilis (B. N. gyvenamos vietos kiemą – (duomenys neskelbtini), Šiauliai), tačiau negalėjo nurodyti pažeidėjos pavardės, nes nežinojo. Visas šias aplinkybes pažeidėja savo skundu siūlo vertinti kitaip.

Pasak apeliantės, apgadinimai ant jos automobilio ,,Ford Galaxy“ buvo padaryti 2014-10-31 jos sukelto eismo įvykio metu, bet ne 2014-10-29. Byloje surinkti duomenys iš tikrųjų rodo, kad 2014-10-31 B. N. sukėlė dar vieną eismo įvykį Šiauliuose, Aušros al. 19, už tai buvo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. (22 b. l.). Tačiau iš fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (11–15; 24 b. l.), darytų 2014-10-31, akivaizdu, jog minėto automobilio apgadinimai yra skirtingose lokalizacijose, todėl negalėjo atsirasti vieno eismo įvykio metu. Automobilio ,,Ford Galaxy“ priekinės dešinės pusės apgadinimai yra padaryti aukščiau, lyginant su tos pačios pusės galinės dalies (galinės durelės, galinis sparnas) apgadinimais, kurie pagal lokalizaciją aiškiai sutampa su apgadinimais, padarytais nukentėjusiojo automobiliui ,,Mersedes Benz“. Maža to, fotonuotraukose matomas iš automobilio ,,Ford Galaxy“ galinio dešinės pusės sparno trūkstamos ištrupėjusios glaisto su dažais dalys, pagal automobilio ,,Ford Galaxy“  dažų spalvą ir dalelių formą sutampančios su tomis, kurios rastos prie nukentėjusiojo automobilio priekinio bamperio kairio kampo (kuris apgadintas) ir užfiksuotos 2014-10-29 eismo įvykio vietos apžiūros metu (5; 10; 12; 13; 24 b. l.). Dėl to, kas nurodyta, teismui nekyla abejonių, kad būtent automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas apeliantės, atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį ir jį apgadino. Dėl to, kas paminėta, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui neskirti papildomų, kaip perteklinių, tyrimų ir ekspertizių.

Dėl aptartų įrodymų pažeidėja kelia įvairias versijas, o būtent, kad nukentėjusysis pats galėjo paimti atitinkamų dalelių nuo jos automobilio ir jas padėti prie savo automobilio, norėdamas jai pakenkti, arba – kad nukentėjusysis nebuvo apsisprendęs, ką apkaltinti dėl jo automobilio sugadinimo, o vėliau nurodė ją (B. N.). Tokie apeliantės teiginiai ne tik niekuo nepagrįsti, bet prasilenkia ir su elementaria logika, todėl teismui nėra pagrindo pasisakyti dėl to plačiau.

Taigi, byloje aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas kito asmens automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai reiškia, kad eismo įvykis iš tikrųjų buvo ir jį sukėlė ne kas kitas, o B. N., tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Apeliantės teigimas, kad ji nieko neapgadino, neatitinka objektyvios tikrovės, nes nustatyta, jog po eismo įvykio ji buvo išlipusi iš savo vairuoto automobilio ir padarytus apgadinimus matė.

ATPK 130 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam vairuotojui, kuris „<...> pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 eurų iki 1558 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>“.

Visi ankščiau paminėti ir skundžiamame nutarime išdėstyti įrodymai patvirtina, kad B. N. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos. Nekyla abejonių, kad B. N. suvokė sukėlusi eismo įvykį, buvo apie tai informuota, išlipusi iš savo automobilio matė padarytus sugadinimus kito asmens automobiliui, tačiau tikslingai rinkosi elgesio variantą, įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie įvykį nepranešė, eismo įvykio deklaraciją su nukentėjusiuoju pildyti atsisakė ir pasišalino iš įvykio vietos. Visa tai rodo, jog apeliantė siekė nuslėpti patį eismo įvykio faktą ir savo dalyvavimą jame, tačiau nukentėjusiojo, liudytojų ir policijos pareigūnų pastangomis buvo nustatyta jos asmenybė ir įvykio aplinkybės. Nustatytos objektyviosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad B. N. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, pažeisdama KET, todėl apylinkės teismas pagrįstai apeliantę patraukė administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Taigi naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei nuobaudas, atsižvelgė į jos senyvą amžių (78 metai) ir tai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau buvo nustatyta ir jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimus. Be to, apylinkės teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes,  apeliantės atžvilgiu taikė jos atsakomybę lengvinantį institutą (ATPK 30¹ str.) ir paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, todėl laikyti, kad pažeidėja nubausta per griežtai, nėra pagrindo. Teismas neturi galimybės plačiau pasisakyti dėl kitų pažeidėjos skunde nurodytų argumentų – apie jos sunkias ligas, turtinę padėtį, nes tokių duomenų ji nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2015 m. birželio 5 d. nutarimą B. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas tiek dėl apeliantės kaltės, tiek dėl jos atžvilgiu taikytinos atsakomybės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

            B. N. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                   Nijolė Matuzevičienė