Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2.6-1433-982/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00991-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:  39.2.; 45.4.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., jo įstatyminei atstovei G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 129 str., 123 str. 5 d., 1241 str. 8 d., ir

n u s t a t ė :

G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. sausio 25 d. 2.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), jis būdamas neblaivus (nustatytas 0,48 promilės girtumas) vairavo transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, slidžią kelio dangą, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės atsitrenkė į namo sieną, žmonės nesužaloti, transporto priemonė ir namas neapgadinti ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 226 punktų reikalavimus. G. G. veika kvalifikuota pagal ATPK 129 str., 123 str. 5 d., 1241 str. 8 d.

G. G. teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir juo atsitrenkė į namą, taip pat vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau neigė, kad tai padarė būdamas neblaivus. Paaiškino, kad 2015 m. sausio 24 d. vakare atvyko pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Po vidurnakčio, apie 2.30 val. sugalvojo pasivažinėti draugo automobiliu Mitsubishi Colt. Važiavo vienas (duomenys neskelbtini) ir nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į namo sieną. Susidūrimas buvo silpnas, nes nei namas, nei automobilis nebuvo apgadinti. Pastatęs automobilį prie namo, nuėjo pas draugą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug po 30-60 minučių išėjo į lauką, kur pamatė gatvėje stovinčią namo, į kurį buvo įvažiuota, savininkę ir jos kaimynę. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai. Kalbantis su moterimis, šios sakiusios, kad policiją iškvietė dėl automobilio keliamo triukšmo. Į kiemą išėjo kartu su O. T.. Teigė, kad pareigūnai, aiškindamiesi įvykio aplinkybes, patikrino tiek jo, tiek jo draugo neblaivumą. Pareigūnams neigė vairavęs transporto priemonę.

L. O. T. parodė, kad 2015 m. sausio 25 d. pas jo brolį buvo atvažiavę draugai, tarp kurių buvo ir G. G.. Su jais žiūrėjo televizorių, žaidė kompiuterinius žaidimus. Kad G. G. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus nematė, o apie tai, kad jis vairavo transporto priemonę sužinojo jo kvietimu išėjęs į lauką ir jam pasakius, kad iškviesta policija.

Liudytoja J. N. paaiškino, kad 2015 m. sausio 25 d. naktį apie 2.30 val. išgirdo smūgį į namo sieną. Išėjusi į kiemą, prie namo pamatė automobilio vėžes. Taip pat sutiko kaimynę, kuri pasakė, jog iškvietė policiją, nes matė kas atsitrenkė į namo sieną. Į namą buvo atsiremta galine automobilio dalimi, tačiau namas neapgadintas. Teigė, kad ji pati nematė, kas vairavo automobilį, kuriuo buvo įvažiuota į namo sieną. Jai būnant gatvėje su kaimyne, į kiemą maždaug po 15-20 minučių išėjo du vaikinai, ir vienas iš jų buvo G. G.. Jie ėjo prie automobilio, kuriuo buvo važiuota, o paklausti, ar kas iš jų vairavo, neigė. Jiems kurį laiką bendraujant, atvažiavo policija, o kaimynė L. N. pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo G. G.. Tvirtino, kad jokia žala nepadaryta, namas neapgadintas.

L. M. S. parodė, kad gavo pranešimą apie tai, kad automobiliu buvo atsitrenkta į namą. Atvykę apie 3.07 val., rado automobilį, taip pat pranešėją. Prie automobilio buvo ir du jaunuoliai, t.y. G. G. ir O. T.. Liudytoja nurodė G. G. kaip tą asmenį, kuris vairavo automobilį, tačiau šis tai neigė. Atvykus kitiems pareigūnams buvo patikrintas jaunuolių neblaivumas.

L. N. paaiškino, kad 2015 m. sausio 25 d. naktį prabudo nuo automobilio keliamo triukšmo. Pažiūrėjusi pro langą pamatė gatve važinėjantį automobilį, kuris netrukus atsitrenkė į namo sieną. Automobilio vairuotojas patraukė automobilį ir pastatė prie to paties namo. Išlipęs iš automobilio, vairuotojas nuėjo į namus. Ji paskambino į policiją ir išėjo į kiemą. Tuo metu į kiemą išėjo ir namo savininkė, kuri apžiūrėjo namo sieną. Kartu su savininke belaukiant policijos pareigūnų, po 10-15 minučių į gatvę išėjo du jaunuoliai. Teigė, kad iš drabužių ir eisenos atpažino G. G., kuris vairavo automobilį. Bendraudama su jaunuoliais, jautė nuo jų sklindantį alkoholio kvapą. Belaukiant policijos, jaunuoliai buvo nuėję į namus, bet vėliau sugrįžo. Atvažiavus policijos pareigūnams G. G. neigė vairavęs transporto priemonę.

Kaip matyti, G. G. teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo transporto priemonę ir tą darė neturėdamas teisės, tačiau neigė, kad vairavo būdamas neblaivus. Tvirtino, kad alkoholinius gėrimus vartojo po to, kad važinėdamas automobiliu ir atsitrenkęs į namo sieną, sugrįžo į namus.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal pareigūno M. S. tarnybinį pranešimą (b. l. 7), tyrimą atlikusio pareigūno pastangos buvo nukreiptos tam, kad būtų nustatytas transporto priemonę vairavęs asmuo, nes tiek G. G., tiek O. T., kurie buvo rasti pareigūnams atvykus į įvykio vietą, tai neigė. Atsakomybę dėl vairavimo prisiėmė R. A. (b. l. 14), tačiau paaiškėjo, kad jis transporto priemonės nevairavo, ir jam už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surašytas protokolas (b. l. 27).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolą už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, G. G. pareigūnas surašė remdamasis iš esmės liudytojos L. N. paaiškinimais ir M. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo nustatytas 0.48 promilių neblaivumas.

Liudytojų L. N. ir L. N. parodymais nustatyta, kad automobilį G. G. vairavo apie 2.30 val. Po to, kai buvo atsitrenkta į namo sieną, joms išėjus į gatvę, vairuotojo prie automobilio nebuvo. Prie automobilio jis priėjo ne anksčiau kaip po 10-20 minučių. Pareigūnai į iškvietimo vietą atvyko apie 3.07 val., o  jo blaivumas buvo patikrintas 4.11 val. Akivaizdu, kad G. G. blaivumas nebuvo patikrintas iš karto po to, kai asmuo vairavo transporto priemonę ir ne mažiau nei 10-20 minučių jo prie automobilio nebuvo. Kad G. G. neblaivumas nebuvo nustatytas iš karto po to, kai asmuo vairavo transporto priemonę, be L. N. ir L. N. teismui duotų parodymų, patvirtina ir pareigūno V. S. parodymai, taip pat Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole liudytojos L. N. paaiškinimai, kad vairuotojas, atsitrenkęs į namo sieną, nuo automobilio buvo pasitraukęs (b. l. 20-22) bei to paties V. S. įvykio dieną rašytas tarnybinis pranešimas, fiksuojantis įvykio aplinkybes, kuriame nurodoma, jog vietoje rasti jaunuoliai teigė, kad automobilio nevairavo, tačiau ėjo iš jo pasiimti ausinių (b. l. 7). 

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog G. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vien ta aplinkybė, kad jam, po kurio laiko, po to, kai jis vairavo transporto priemonę, buvo nustatytas 0.49 promilės neblaivus, nėra pakankama pagrįsti jo kaltei vairavus neblaiviam,  todėl ši aplinkybė iš kaltinimo yra šalintina. Tokiu būdu G. G. veika perkvalifikuotina iš ATPK 129 str. į ATPK 128 str. 1 d., kuriame numatyta administracinė atsakomybė už vairavimą transporto priemonės, neturint teisės vairuoti. 

ATPK 128 str. 123 str. 5 d., 1241 str. 8 d. numatytų pažeidimų padarymo faktą ir G. G. kaltę taip pat patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai kuriuose nurodytos padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei faktai (b. l. 4-6, 7), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Mitsubishi Colt buvimo vieta (b. l. 8), G. G. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad automobilio nevairavo, jokio eismo įvykio nepadarė, kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeisimo nepripažino ( b. l. 9, 10), J. N. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad dėl eismo įvykio automobiliui atsirėmus į namą, žala nepadaryta (b. l. 11), Ž. R. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis nežino kas vairavo jam priklausantį automobilį Mitsubishi Colt eismo įvykio metu, tą pačią dieną automobilio raktelius turėjo R. A., tačiau niekam neleido vairuoti savo automobilio (b. l. 13), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 18), pranešimas dėl priverstai nuvežtos transporto priemonės (b. l. 19), fotonuotraukos (b. l. 32-34), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad G. G. baustas administracine tvarka (b. l. 36).

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad G. G., vairuodamas transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, slidžią kelio dangą, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės atsitrenkė į namo sieną, tačiau žmonės sužaloti nebuvo, transporto priemonė ir namas neapgadinti ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 226 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 5 d., 1241 str. 8 d. todėl jis baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. G. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė būdamas nepilnametis (ATPK 31 str. 1 d. 1, 8 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimus, už kuriuos jam jau yra paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

G. G. turi galiojančią nuobaudą, skirtą už tai, kad vairavo neapdraustą transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir sukėlė eismo įvykį, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, ir rodo, kad ankstesnis nubaudimas įtakos neturėjo, nes jis vėl vairavo neturėdamas teisės, todėl mano, kad jo gailėjimasis yra deklaratyvus. Tokiu būdu, teismas jo prisipažinimą ir išreikštą gailėjimąsi teismo posėdžio metu nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes daro išvadą, jog jis prisipažino tyrimo metu surinktų įrodymų verčiamas, siekdamas švelnesnės nuobaudos.

Teismas, skirdamas nuobaudą atsižvelgia ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įstatyminės atstovės G. G. nurodytas aplinkybes, kad prieš pusantrų metų iš gyvenimo pasitraukė G. G. tėvas, ji viena auginantį sūnų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos, numatytos ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 5 d., 1241 str. 8 d. sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str. 4 d., 30 str., 302 str., 31 str., 32 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r ė:

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., 123 str. 5 d., 1241 str. 8 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. – 160 (vieno šimto šešiasdešimties) eurų baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. – 12 (dvylikos) eurų baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 8 d. – 3 (trijų) eurų baudą.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – 175 (vieno šimto septyniasdešimt penkių) eurų baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                               Darius Urbonas

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).