Civilinė byla Nr. e2A-29-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01624-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Nuova“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Univesa“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos miestelis Urmas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Nuova“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Univesa“ 115 442,01 Eur nuostoliams atlyginti ir 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis su prekybinėmis, administracinių paslaugų ir vaistinės patalpomis (unikalus Nr. 1996-4017-9017), esantis Pramonės pr. 14, Kaune. 2004 m. vasario 18 d. ieškovė ir AB „Prekybos bazė Urmas“ sudarė negyvenamojo pastato nuomos sutartį, kuria minėtai bendrovei buvo išnuomotas ieškovei priklausantis pastatas. 2004 m. balandžio 10 d. sutarties šalys pasirašė turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriame buvo pateiktas baigtinis nuomininkės pretenzijų dėl turto būklės ir jo trūkumų sąrašas. Prie šio akto buvo pridėtas Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto 2004 m. kovo 2 d. pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimas ir rekomendacijos dėl trūkumų šalinimo. Nurodytus trūkumus nuomininkė turėjo pašalinti iki 2004 m. spalio 31 d. Nuo 2005 m. sausio 1 d. pastatas buvo subnuomojamas trečiajam asmeniui UAB „Prekybos miestelis Urmas“, kuri atskiras turto dalis dar kartą subnuomodavo prekybininkams. 2008 m. liepos 10 d. susitarimu visos nuomininkės teisės ir pareigos, kylančios iš nuomos sutarties, nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo perduotos atsakovei. Nuomos sutarties terminas baigėsi 2019 m. kovo 31 d. Prieš sutarties termino pabaigą, ieškovės užsakymu UAB „Būsto sprendimai“ įvertino pastato būklę ir nustatė jo trūkumus. 2019 m. balandžio 1 d. buvo pasirašytas turto perdavimo–priėmimo aktas, kuriame taip pat buvo užfiksuoti pastato trūkumai. Atsakovė nustatytų pastato trūkumų nepašalino.

3.       Ieškovė nurodė, kad jai grąžinto pastato būklė yra daug blogesnė, nei buvo perduodant jį nuomininkei. Tokia turto būklė buvo nulemta ne jo natūralaus nusidėvėjimo, bet atsirado dėl to, kad nuomininkė nevykdė pareigos savo sąskaita atlikti pastato einamąjį ir kapitalinį remontus. Atsakovė nepašalino dalies trūkumų, nustatytų 2004 m. kovo 2 d. tyrimo akte, kuriuos turėjo nedelsdama ištaisyti. Todėl ieškovei turi būti atlyginti turto trūkumų pašalinimo kaštai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį patenkino.

5.       Teismas nurodė, kad byloje buvo paskirta teismo statybos ekspertizė. Teismo ekspertas E. L. 2020 m. spalio 21 d. ekspertizės akte nustatė, kad pastatas 2019 m. balandžio 1 d. buvo blogesnės būklės, nei 2004 m. vasario 18 d., nes buvo nustatyti papildomi jo trūkumai. Įvertinęs ieškovės nurodytų trūkumų atsiradimo priežastis, ekspertas nurodė, kad trūkumas „Patalpose inv. Nr. nuo 1-1 iki 1-80 reikalingas einamasis remontas (patalpų sienų, grindų danga sudėvėta, atsilupusi, nešvari, sienose ir grindyse palikti pažeidimai (skylės) dėl baldų, įrangos montavimo (demontavimo) ir pan.)“ susiformavo dėl mechaninių pažeidimų eksploatacijos metu demontavus technologinę įrangą ir baldus. Šie trūkumai turėtų būti sutvarkyti keičiantis nuomininkams. Trūkumas „Šiaurinėje Pastato pusėje stogas virš rampos yra per trumpas, todėl tykštantis vanduo ardo rampos kraštą“ nėra vertinamas kaip trūkumas, nes šiaurinės pusės rampa nebetarnauja kaip iškrovimo rampa, o eksploatuojama kaip šaligatvis. Visi kiti byloje nustatyti trūkumai, eksperto vertinimu, susiformavo dėl nepakankamos pastato techninės priežiūros, netinkamos eksploatacijos ir dėl to, kad laiku nebuvo atliekamas remontas. Ekspertas konstatavo, kad šių trūkumų būtų galima išvengti, jeigu pastato naudotojas nuomos laikotarpiu būtų tinkamai prižiūrėjęs pastatą ir organizavęs statinio techninę priežiūrą, taip pat kad pastato nuomos laikotarpiu pastato naudotojas, siekdamas tinkamai naudoti pastatą, privalėjo atlikti jo paprastąjį (einamąjį) remontą. Eksperto vertinimu, visi trūkumai blogina pastato būklę ir neužtikrina pastato naudojimo pagal paskirtį.

6.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo eksperto E. L. pateiktą ekspertizės aktą pripažino patikimu ir juo vadovavosi. Teismas pažymėjo, kad šis aktas iš esmės nepaneigia eksperto D. V. pateiktos išvados. Savo ruožtu ekspertas S. M. atliko tik formalią ginčo pastato apžiūrą, neatliko natūrinių matavimų, neapžiūrėjo pastato konstrukcijų, nevertino, ar nuomininkė tinkamai vykdė pastato techninę priežiūrą, atliko tyrimą ne dėl visų pastato defektų. Todėl jo pateiktą išvadą teismas vertintino kritiškai.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovė atlikto neteisėtus veiksmus tinkamai nevykdydama nuomos sutartyje nustatyto įsipareigojimo savo sąskaita atlikti patalpų einamąjį ir kapitalinį remontą taip, kad patalpos būtų geros būklės. Atsakovė netinkamai atliko pastato techninę priežiūrą, jai eksploatuojant pastatą atsirado mechaniniai pažeidimai, atsakovė nepašalino patalpų perdavimo metu nustatytų trūkumų. Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad trūkumams pašalinti reikalingų statybos rangos darbų skaičiuojamoji rinkos kaina yra 139 684,84 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu, todėl ieškovės nurodytas 115 442,01 Eur trūkumų šalinimo išlaidas teismas laikė įrodytomis. Byloje nustatyta, kad ieškovės nuostoliai nebūtų kilę, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartines prievoles, taigi, atsakovės neteisėtus veiksmus ir ieškovei kilusią žalą sieja teisinis priežastinis ryšys. Atsakovės kaltė yra preziumuojama ir atsakovė jos nepaneigė, nes ji neįrodė, kad tinkamai vykdė pastato priežiūrą ir remontą. 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Teismas sprendime visiškai neįvertino atsakovės ir trečiojo asmens nurodytų teisinių ir faktinių argumentų, kuriais buvo pagrįsti jų atsikirtimai į ieškinį. Teismas savo išvadas grindė išimtinai tik eksperto E. L. ekspertizės aktu, kurio fragmentus perrašė į sprendimo tekstą, kartu nurodydamas, kad eksperto išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visumą. Tačiau teismas neatliko šio ekspertizės akto vertinimo, nenurodė, kokius konkrečius įrodymus atitinka eksperto padarytos išvados, ar yra įrodymų, kuriems eksperto išvados prieštarauja ir kaip teismas šiuos prieštaravimus pašalino, kokius įrodymus teismas vertino, kodėl jis atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus dėl ekspertizės akto trūkumų. Argumentai, dėl kurių teismas nutarė nesiremti ekspertų S. M. ir A. P. konsultacine išvada, yra suformuluoti labai abstrakčiai. Teismas nenustatė, kad ši išvada neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų, kad ekspertai nekompetentingi pateikti tokią išvadą arba šališki. Kadangi konsultacinėje išvadoje ir teismo ekspertizės akte nurodyti faktiniai duomenys nesutapo, teismas turėjo pašalinti šiuos prieštaravimus.

8.2.                      Teismas nurodė, kad atsakovė nevykdė pastato techninės priežiūros ir tai buvo viena iš ekspertizės akte nustatytų trūkumų priežasčių, tačiau nuomos sutartyje nebuvo nustatyta tokia atsakovės pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas), statinio techninę priežiūrą turi organizuoti statinio naudotojas, tačiau pastatas nuo 2005 m. sausio 1 d. buvo subnuomojamas trečiajam asmeniui, kuris ir laikytinas jo naudotoju. Eksperto E. L. ekspertizės akte nėra nurodyta, kokiu būdu nepakankama techninė priežiūra nulėmė konkrečių trūkumų atsiradimą, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad techninės priežiūros stoka nulėmė pastato trūkumus.

8.3.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.492 ir 6.493 straipsnius, nuomos sutarties šalis, neturinti pareigos atlikti nuomojamo pastato remontą, neturi teisės reikalauti iš kitos nuomos sutarties šalies, laiku neįvykdžiusios pareigos atlikti remontą, sumokėti dar faktiškai neatliktų darbų kainos. Ieškovė nurodo, kad kaip žala gali būti vertinama ir defektams pašalinti reikalingų būsimųjų išlaidų suma, tačiau tokios praktikos yra laikomasi kitokio pobūdžio bylose, o nuomos atveju taikytinos specialios pirmiau minėtos teisės normos.

8.4.                      Pagal CK ir nuomos sutartį, kapitalinis remontas turi būti atliekamas, jeigu jis yra būtinas ir neatidėliotinas, o einamasis remontas – jeigu reikalingas. CK ir sutartyje nėra atskleistos šios sąvokos, o sutartyje nenustatyta, kuri šalis turi teisę nuspręsti dėl minėtų aplinkybių atsiradimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad einamasis remontas atliekamas pagal nuomininko poreikį, o kapitalinis – kai nuomojamų patalpų negalima naudoti pagal jų paskirtį. Todėl teismo eksperto teiginys, kad nuomos sutarties galiojimo metu turėjo būti atliktas einamasis remontas ir pašalinti trūkumai, nereiškia, jog atsakovė, nevykdydama einamojo remonto, pažeidė nuomos sutartį. Atsakovė nepažeidė pareigos atlikti kapitalinį remontą, nes tokių defektų nebuvo nustatyta.

8.5.                      Nors ekspertas E. L. konstatavo, kad trūkumai atsirado, be kita ko, netinkamai eksploatuojant pastatą, tačiau jis nepagrindė tokių išvadų. Iš ekspertizės akto turinio nėra aišku, kokie konkretūs pastato naudotojos veiksmai sukėlė konkrečius trūkumus.

8.6.                      Teismas neįvertino šių reikšmingų aplinkybių: nuomos sutartyje nurodytas pastato nuomos tikslas leido numanyti, kad pastatas bus naudojamas gana intensyviai, todėl jis gali natūraliai nusidėvėti; pastatas buvo naudojamas 15 metų; nuomos metu pastatas buvo rekonstruotas, todėl jo būklė sutarties sudarymo ir nutraukimo metu net negali būti lyginama; ieškovė galėjo tikrinti, ar pastatu yra tinkamai naudojamasi, tačiau per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį tarp šalių nebuvo kilę nesutarimų, susijusių su pastato naudojimu; nors nuomos sutartyje ieškovė patvirtino, kad pastato stogas buvo visiškai suremontuotas, sudarant nuomos sutartį jis turėjo trūkumų, kurie kliudė naudoti pastatą, todėl jie buvo šalinami; galiojant nuomos sutarčiai ieškovė tik vieną kartą pranešė atsakovei apie pastato stogo defektus, tačiau atsakovė informavo ieškovę, kad jos pasitelkti ekspertai šių trūkumų nepastebėjo, taip pat nurodė, kad pakartotinės apžiūros metu nustatyti trūkumai buvo pašalinti, o ieškovė nepareiškė dėl tokių atsakymų pretenzijų, nors ji turėjo galimybę reikalauti nutraukti sutartį po rašytinio įspėjimo; ieškovei grąžintas pastatas yra naudojamas pagal paskirtį ir nauji nuomininkai nereiškia ieškovei pretenzijų; ieškovė pradėjo teikti atsakovei pretenzijas dėl pastato trūkumų tik pasibaigus nuomos sutarčiai, kai šalims nepavyko susitarti dėl jos atnaujinimo, o prieš sutarčiai pasibaigiant ieškovė teikė atsakovei siūlymą pirmumo teise atnaujinti sutartį padidinant nuomos kainą.

8.7.                      Teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai priteisė ieškovei visą jos prašytą išlaidų sumą:

8.7.1.                      3 630 Eur suma, ieškovės sumokėta specialistui D. V., teismo teigimu, už ekspertinio tyrimo aktą, nepriskirtina prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Šis aktas nelaikytinas eksperto išvada ir gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas. Akto parengimo išlaidos negali būti vertinamos kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nes ekspertinio tyrimo aktą parengęs D. V. ir lokalinę sąmatą parengusi K. S. neturi reikiamos kvalifikacijos, jų pateiktoje išvadoje yra pateikti ir atsakymai į teisinius klausimus, aktas parengtas neatlikus jokio tyrimo, o lokalinė sąmata nėra pagrįsta; pati ieškovė prašė teismo paskirti ekspertizę byloje nepaisant minėto akto; teismo ekspertizės akte padarytų išvadų, kurios skyrėsi nuo minėtame akte padarytų išvadų, pagrindu ieškovė sumažino savo reikalavimus;

8.7.2.                      ieškovė sumažino savo reikalavimą, todėl teismas turėjo vertinti, kad dėl tos reikalavimų dalies, kurios ieškovė atsisakė, buvo priimtas atsakovei palankus sprendimas ir atitinkamai proporcingai paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas;

8.7.3.                      byla nėra itin sudėtinga ar itin didelės apimties, joje keliami teisės klausimai nėra nauji, todėl ieškovės atstovui nebuvo reikalingas specialus teisinis ar kitoks pasirengimas. Ieškovės atstovas yra pateikęs daug procesinių dokumentų, kurie nebuvo privalomi arba galėjo būti mažesnės apimties. Ieškovės interesams byloje atstovavo tas pats advokatas, todėl laiko sąnaudos, skirtos konkretiems darbams atlikti, neturėjo būti tokios didelės, kaip nurodyta teisinių paslaugų detalizacijose. Dalis teismo priteistų sumų viršija teisės aktuose rekomenduojamus didžiausius išlaidų dydžius, dalis priteistų atstovavimo išlaidų visai negalėjo būti priteistos.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

9.1.                      Pagal CK ir teismų praktiką, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad išnuomotas turtas pablogėjo dėl normalaus pastato nusidėvėjimo, o ne dėl jos kaltės. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė šių aplinkybių neįrodė, priešingai, byloje esantys duomenys pagrindžia, kad pastato pažeidimai atsirado dėl atsakovės kaltės.

9.2.                      Nuomos sutarties sąlygose ir statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta nuomininkės pareiga tinkamai prižiūrėti jai perduotą turtą, laiku vykdyti jo einamąjį ir kapitalinį remontus. Atsakovė nuomos sutarties galiojimo metu turėjo pareigą prižiūrėti pastatą, nuolat stebėti jo konstrukcijas, registruoti pažeidimus ir juos reguliariai šalinti, atlikti pastato einamąjį ir kapitalinį remontą, profilaktinėmis priemonėmis tausoti pastatą, saugoti jį nuo ankstyvojo susidėvėjimo ir pan. Atsakovė nevykdė šių pareigų.

9.3.                      Aplinkybę, kad buvo vykdoma pastato techninė priežiūra, galėtų patvirtinti techninės priežiūros žurnalas, statinio techninis pasas, statinio apžiūrų protokolai. Tačiau tarp ieškovei perduotų pastato dokumentų nėra kasmetinių apžiūrų protokolų; techninės priežiūros žurnalas buvo pradėtas pildyti tik 2017 m. rugsėjo 19 d., prieš pat nuomos sutarties pabaigą; statinio techninis pasas buvo pradėtas pildyti tik 2015 m. liepos 1 d., praėjus daugiau nei 10 metų nuo sutarties galiojimo pradžios. Šių dokumentų turinys leidžia daryti prielaidą, kad jie buvo pradėti pildyti formaliai tik prieš grąžinant pastatą.

9.4.                      Šiuo atveju nėra reikšminga, atsakovė ar trečiasis asmuo pagal teisės aktų nuostatas privalėjo vykdyti pastato techninę priežiūrą, nes atsakovė, kaip nuomininkė, atsako už subnuomininko neteisėtus veiksmus. Atsakovė yra įvardyta kaip statinio naudotoja statinio techninės priežiūros žurnale ir techniniame pase, kuriuose nurodyta, kad tai ji pildo šiuos dokumentus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nesirėmė aplinkybe, kad trečiasis asmuo turėjo vykdyti pastato priežiūrą. Pagal nuomos sutartį, pastato techninę priežiūrą turėjo vykdyti atsakovė.

9.5.                      CK pateikiama žalos samprata neapima vien tik turėtų išlaidų. Žala gali pasireikšti ir turto sugadinimu, o žalos dydį tokiu atveju geriausiai atspindi turtui atkurti reikalingų išlaidų suma. Atsakovė klaidingai interpretuoja CK 6.492 ir 6.493 straipsnius. Juose yra aptarta situacija, kai nuomotojas nevykdo pareigos atlikti pastato kapitalinį remontą, o šiuo atveju tokia pareiga buvo nustatyta nuomininkei.

9.6.                      Atsakovė nepagrįstai teigia nesulaukusi iš ieškovės jokių pretenzijų dėl pastato būklės sutarties galiojimo metu. Tokius pačius, kaip ir byloje, klausimus ieškovė buvo iškėlusi dar 2015 metais, iki sutarties galiojimo pabaigos likus 4 metams. Atsakovės argumentai, kad ji atliko įvairius darbus, pritaikydama pastatą savo veiklai, jeigu tokie darbai nėra susiję su ieškinyje nurodytų pastato defektų šalinimu, nėra susiję su byloje kilusiu ginču.

9.7.                      Teismas tinkamai argumentavo savo sprendimą remtis byloje teismo eksperto E. L. parengtu ekspertizės aktu. Atsakovė ir trečiasis asmuo, nors ir nesutiko su ekspertizės išvadomis, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Atsakovės ir jos pasitelkto eksperto S. M. elgesys leidžia pagrįstai abejoti šio specialisto ir jo išvadų nešališkumu. Be to, šis ekspertas vienintelis iš visų išvadas davusių specialistų neatliko ginčo pastato matavimų, nevertino, ar atsakovė tinkamai vykdė pastato techninę priežiūrą, neįvertino dalies pastato trūkumų ir dalies defektų atsiradimo priežasčių. Todėl teismas pagrįstai nesirėmė šio specialisto išvadomis.

9.8.                      Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, jame aiškiai nurodyta, kuriais įrodymais vadovavosi teismas ir kodėl, taip pat detaliai atskleista bylos esmė. Teismas neprivalėjo atskirai aptarti kiekvieno, net ir teisiškai nereikšmingo, šalių argumento.

9.9.                      Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nebuvo pareiškusi prieštaravimų dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti šių argumentų. Kitaip nei nurodė atsakovė, ši byla yra sudėtinga. Nors atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei sumą, sumokėtą jos pasitelktam specialistui D. V., atsakovė prašė priteisti jai analogiškas išlaidas už specialisto S. M. suteiktas paslaugas. Atsakovė teigia, kad ieškovei priteistos sumos už teisinę pagalbą yra per didelės, tačiau pati teismo prašo priteisti dar didesnes sumas už konkrečias jai suteiktas teisines paslaugas. Ieškovė teismo posėdyje pateikė paaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o atsakovė nepareiškė jokių prieštaravimų dėl to, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skirstomos atsižvelgiant į ieškovės sumažintų reikalavimų sumą, todėl teismas šio klausimo sprendime neargumentavo. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

11.       Byloje esantys išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis (unikalus Nr. 1996-4017-9017), esantis Pramonės pr. 14, Kaune. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų taip pat matyti, kad šis ieškovei priklausantis pastatas buvo pastatytas 1965 metais, jo baigtumas sudaro 100 proc., o jo fizinis nusidėvėjimas, 2000 m. balandžio 10 d. fiksuojant pastato kadastro duomenis, sudarė 44 proc. Pagal viešajame registre pateiktus duomenis, ieškovei priklausantis pastatas yra 1 aukšto, jo bendras plotas 2000 m. balandžio 10 d. kadastro duomenų nustatymo metu sudarė 9 036,74 kv. m. Ieškovei priklausantis pastatas yra kitos paskirties valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. 1901/0091:15), kurį ieškovė naudoja nuomos teise.

12.       2004 m. vasario 18 d. ieškovė ir AB „Prekybos bazė Urmas“ sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovė 10 metų terminui išnuomojo pastarajai bendrovei nuosavybės teise priklausantį pastatą su visais priestatais, rampomis ir visais priklausiniais, taip pat visą jame esančią ir ieškovei priklausančią įrangą (nuomos sutarties 1 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Šalys susitarė, kad nuomojamas pastatas bus naudojamas sandėliavimui, prekybai, biuro veiklai ir kitai nuomininkės įstatuose nurodytai veiklai bei su ja susijusiai ūkinei komercinei veiklai vykdyti (nuomos sutarties 2 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutartyje šalys aptarė pastato būklę bei jo perdavimo tvarką – šalys nurodė, kad pastatas turi būti perduodamas šalims pasirašant priėmimo–perdavimo aktą; kad nuomininkei yra žinoma, jog pastatas nėra naujas ir kad ji turės galimybę susipažinti su jo būkle pasirašydama pastato priėmimo–perdavimo aktą; kad nuomininkė įsipareigoja nereikšti pretenzijų dėl pastato būklės po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, išskyrus paslėptus pastato trūkumus, apie kuriuos ieškovė (nuomotoja) žinojo šalims pasirašant sutartį; kad ieškovė 1998–2003 metais visiškai suremontavo pastato stogą ir įstatymuose nurodytą garantiją šiems darbams perduoda nuomininkei (nuomos sutarties 5 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šalys nuomos sutartyje taip pat susitarė, kad nuomininkė galės pritaikyti pastatą savo poreikiams, t. y. nuomininkei buvo suteikta teisė be išankstinio ieškovės sutikimo sutartyje nustatyta tvarka atlikti pastato remontą ar rekonstrukciją, be to, ieškovė sutiko pakeisti pastato paskirtį taip, kad nuomininkė galėtų jį tinkamai naudoti, siekdama vykdyti nuomos sutartyje nurodytą veiklą (nuomos sutarties 8 straipsnio 6 dalis, 9 straipsnio 5 dalis).

13.       Susitarusios dėl nuomos sąlygų, 2004 m. balandžio 1 d. ieškovė ir AB „Prekybos bazė Urmas“ pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo nuomininkė perėmė naudotis ieškovei priklausantį pastatą, aplink jį esančias aikšteles ir kitus objektus. Pasirašydamos priėmimo–perdavimo aktą šalys užfiksavo, kad perduodamas turtas turi tokius trūkumus: 1) teritorijoje nėra priešgaisrinių hidrantų; 2) yra užbetonuotas vienas iš lietaus kanalizacijos šulinių; 3) yra pažeistas antrame sandėlyje esantis vandentiekio vamzdis; 4) 6 sandėliuose nėra įrengta gaisrinė signalizacija; 5) neužplombuoti priešgaisrinio vandentiekio čiaupai ir nesukabinti informaciniai ženklai; 6) neperkantuotos priešgaisrinės rankovės; 7) susidėvėję pastato viduje esantys vamzdynai; 8) susidėvėjusi pastato viduje esanti elektros instaliacija. Papildomai nuomininkės užsakymu 2004 metais Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas atliko pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar bus užtikrinti esminiai teisės aktuose nustatyti statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimai įvykdžius pastato rekonstrukciją (pakeitus išplanavimą, stogo dangą, apšiltinus išorės sienas ir įrengus pakabinamas lubas). Nors tyrimą atlikusių specialistų parengtame akte buvo užfiksuoti tam tikri pastato konstrukcijų trūkumai ir pateiktos rekomendacijos, kaip juos pašalinti, šiame akte padaryta išvada, kad esamo pastato konstrukcijos tenkina esminį statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimą, todėl pastatą galima eksploatuoti. Akte taip pat buvo nurodyta, kad iki 2004 m. spalio 30 d. yra būtina sutvirtinti 2 dengimo plokštes, kurių įlinkis viršija leistiną dydį.

14.       2008 m. liepos 10 d. ieškovė, pastato nuomininkė AB „Prekybos bazė Urmas“ ir atsakovė sudarė susitarimą, kuriuo atsakovė nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsipareigojo perimti visas nuomininkės teises ir pareigas, kylančias iš jos ir ieškovės sudarytos nuomos sutarties (susitarimo 1 ir 3 punktai). Šiame susitarime atsakovė patvirtino, kad ji yra susipažinusi su iš nuomos sutarties kylančiais nuomotojos ir nuomininkės įsipareigojimais ir teisėmis, taip pat su nuomojamu pastatu ir jame atliktais darbais (susitarimo 2 punktas). Susitarime šalys nurodė, kad AB „Prekybos bazė Urmas“ įsipareigoja atlikti visus savo sutartinius įsipareigojimus, atsiradusius iki teisių ir pareigų perdavimo momento (iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.), o tuo atveju, jeigu ji neįvykdys šių įsipareigojimų, juos privalės įvykdyti atsakovė (susitarimo 3 punktas). Tokiu būdu atsakovė perėmė visas ankstesnės nuomininkės iš nuomos sutarties kylančias prievoles ir įsipareigojo ieškovei jas įvykdyti. 2008 m. liepos 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė dar vieną susitarimą, kuriuo jos pakeitė nuomos sutartyje nustatytą jos galiojimo terminą, nurodydamos, kad nuomos sutartis galios 15 metų, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo pastato priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, t. y. nuo 2004 m. balandžio 1 d. (susitarimo 1 punktas).

15.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta nuomos sutartis buvo vykdoma – nuomininkei už sutartyje nustatytą nuomos mokestį buvo perduotas pastatas ir kitas sutartyje nurodytas turtas, kurį ji perdavė subnuomos teise trečiajam asmeniui, o pastarasis atskiras turto dalis subnuomodavo kitiems prekybininkams (žr., pvz., ieškinio 8 punktą). Byloje esantys įrodymai (Nekilnojamojo turto registro išrašai, deklaracijos ir aktai apie statybos užbaigimą ar statinio (jo dalių) paskirties pakeitimą ir pan.) taip pat patvirtina, kad šalys vykdė savo įsipareigojimus, susijusius su pastato pritaikymu nuomininkės veiklai, ir nuomos sutarties galiojimo metu ieškovei priklausantis pastatas buvo pertvarkytas. Be kita ko, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvo pakeista dalies pastato patalpų paskirtis, nurodant, kad pastatas – tai sandėlis su prekybinėmis, administracinių paslaugų ir vaistinės patalpomis, taip pat buvo padidintas pastato bendras plotas ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jis sudaro 9 530,44 kv. m.

16.       Kaip minėta pirmiau, šalių sutartas nuomos terminas sudarė 15 metų, skaičiuojant nuo pastato priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, taigi, jis turėjo pasibaigti 2019 m. balandžio 1 d. Iš byloje pateiktų ieškovės ir atsakovės raštų matyti, kad, baigiantis nuomos sutarties galiojimo terminui, šalys derėjosi dėl galimybės toliau tęsti tarpusavio santykius ir sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Vis dėlto šalims nepavyko susitarti dėl būsimos nuomos sutarties sąlygų, todėl nuomos sutartis buvo nutraukta pasibaigus šalių nustatytam jos galiojimo terminui. 2019 m. balandžio 1 d. šalys pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo atsakovė grąžino ieškovei nuomos teise valdytą turtą. Šiame akte šalys užfiksavo ir pastato perdavimo metu nustatytus jo trūkumus bei pažeidimus, o kaip akto priedą šalys įvardino UAB „Būsto sprendimai“ parengtą statinio konstrukcijų techninės būklės įvertinimo aktą, kuriame taip pat buvo nustatyti pastato trūkumai. Priėmimo–perdavimo aktą pasirašė abiejų šalių atstovai, tačiau atsakovės atstovė padarė jame įrašą, kad, pasirašydama šį aktą, ji neišreiškia sutikimo su pareikštomis pretenzijomis ir kad akte nurodytos pretenzijos bus atsakovės papildomai įvertintos. Vėliau, 2019 m. birželio 13 d. raštu atsakydama į ieškovės 2019 m. birželio 7 d. pretenziją, kurioje ieškovė, be kita ko, reikalavo pašalinti nustatytus pastato trūkumus, atsakovė nesutiko su šiais trūkumais ir nurodė, kad ieškovė nuomoja pastatą kitiems subjektams, o tai, atsakovės vertinimu, rodo, jog jo būklė yra tinkama.

17.       Šalims nepavykus taikiai susitarti dėl pastato trūkumų pašalinimo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 341 723,40 Eur žalai, atsiradusiai atsakovei netinkamai vykdžius nuomos sutartį, atlyginti, o byloje atlikus ekspertizę, ieškovė sumažino savo reikalavimo sumą ir prašė priteisti jai 115 442,01 Eur žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas patenkino tokius ieškovės reikalavimus. Atsižvelgdamas į teismo eksperto byloje padarytas išvadas, teismas nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė nuomos sutartį (netinkamai atliko pastato techninę priežiūrą, nepašalino pastato perdavimo metu nustatytų trūkumų, be to, jai eksploatuojant pastatą buvo padaryti mechaniniai pažeidimai), todėl ieškovei kilo būtinybė pašalinti dėl tokių atsakovės veiksmų atsiradusius pastato trūkumus. Teismas nurodė, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei atsiradusiems pastato pažeidimams pašalinti reikalingas išlaidas.  

18.       Atsakovė nesutinka su skundžiamu sprendimu priteisti iš jos ieškovės prašomą nuostolių sumą ir apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) byloje nėra tinkamai pagrįsta, jog pastato būklė, jį grąžinant ieškovei, buvo blogesnė nei sudarant nuomos sutartį ir kad nustatyti pastato trūkumai atsirado dėl atsakovės netinkamai vykdomų sutartinių prievolių, o ne dėl natūralaus nusidėvėjimo pastatą naudojant pagal paskirtį; 2) pagal nuomos teisinius santykius reglamentuojančias CK nuostatas, ieškovė, nepašalinusi pastato trūkumų, net neturi teisės reikalauti atsakovės atlyginti jos patirtą žalą. Atsakovė taip pat nurodo, kad ginčijamas teismo sprendimas neatitinka CPK keliamų reikalavimų, nes teismas netinkamai vertino (ar visai neįvertino) byloje surinktus įrodymus ir nepakankamai motyvavo priimtą sprendimą, netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisdamas ieškovei visą jos prašomą priteisti išlaidų sumą.

Dėl atsakovės (ne)tinkamai vykdytų sutartinių prievolių ir pareigos atlyginti pastato trūkumų pašalinimo išlaidas ieškovei

19.       Civilinėje teisėje galioja bendra taisyklė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja jas atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK nuostatas, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties šaliai pažeidus savo sutartines prievoles (neįvykdžius šių prievolių ar netinkamai jas įvykdžius), jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai, be kita ko, jai gali kilti sutartinė atsakomybė, t. y. pareiga sumokėti savo kontrahentui netesybas ar atlyginti dėl sutartinių prievolių pažeidimo jo patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

20.       Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Todėl sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos ne tik pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, bet ir dispozityvias bei imperatyvias įstatymo normas, kuriomis nustatomos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

21.       Kaip minėta pirmiau, šiuo atveju šalys buvo sudariusios negyvenamojo pastato nuomos sutartį. Pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutarties samprata yra atskleista CK 6.530 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad tokia sutartimi nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Tai reiškia, kad esminiu nuomotojo įsipareigojimu, charakterizuojančiu pačią nuomos sutartį, yra įsipareigojimas perduoti daiktą laikinai valdyti ir (ar) naudoti nuomininkui, o pagrindiniu nuomininko įsipareigojimu yra įsipareigojimas mokėti nuomotojui už naudojimąsi daiktu nuomos mokestį. Vis dėlto pažymėtina, kad nuomotojo ir nuomininko pareigos, kylančios iš nuomos sutarties, neapsiriboja vien tik pareiga perduoti daiktą ir pareiga mokėti už jį nuomos mokestį. CK yra nustatytos ir kitos nuomotojo bei nuomininko bendrosios teisės ir pareigos, taikytinos sudarius bet kokias nuomos sutartis, o specialias nuomos rūšis reglamentuojančiuose CK skyriuose yra nustatytos specialios taisyklės, taikytinos sudarius konkrečios rūšies nuomos sutartį.

22.       Pagal CK nuostatas, tiek nuomotojui, tiek ir nuomininkui nustatyti reikšmingi įsipareigojimai, susiję su būtinybe užtikrinti tinkamą nuomojamo turto kokybę ir būklę. Pavyzdžiui, nuomotojui yra nustatyta pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, taip pat garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo atveju, jeigu įstatymuose ar sutartyje nėra nustatyta kitaip, galiojant nuomos sutarčiai, nuomotojas privalo savo lėšomis daryti ir išnuomoto daikto kapitalinį remontą (CK 6.492 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal CK nuostatas nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, bet jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo (CK 6.483 straipsnio 2 dalis, 6.485 straipsnio 5 dalis). Kitaip tariant, pagal nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nuomotojas turi užtikrinti, kad nuomininkui būtų perduotas tinkamos kokybės daiktas, kurį nuomotojas galėtų naudoti pagal jo numatytą paskirtį visą nuomos laikotarpį ir su kurio trūkumais nuomininkas būtų supažindintas dar sudarydamas nuomos sutartį.

23.       Savo ruožtu nuomininkas, gavęs iš nuomotojo tinkamos kokybės turtą, pagal CK nuostatas turi užtikrinti, kad per nuomos laikotarpį jo būklė nepablogėtų. Todėl nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas turi nuomos sutarčiai pasibaigus grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Taigi, šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). 

24.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos nuomos sutartį, taip pat aptarė joje nuomininkės įsipareigojimus, susijusius su jai perduodamo pastato priežiūra, tinkamos jo būklės užtikrinimu ir išsaugojimu iki grąžinimo ieškovei momento. Be kita ko, jos nustatė, kad nuomininkė privalo tvarkingai naudoti pastatą nuomos sutarties 2 straipsnyje nustatytiems tikslams ir užtikrinti, kad pastato būklė būtų ne blogesnė, nei buvo jį perduodant nuomininkei, atsižvelgiant į normalų pastato nusidėvėjimą. Nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininkė privalo naudotis pastatu laikydamasi priešgaisrinės saugos, sanitarijos, saugos darbe, higienos ir visų kitų galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su naudojimusi pastatu šioje sutartyje nustatyta tvarka; nuomininkė turi teisę perduoti šias pareigas subnuomininkams, tačiau ji pati liks atsakinga prieš nuomotoją dėl šių taisyklių laikymosi (nuomos sutarties 9 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalys nurodė, kad pastatas turi būti grąžintas nuomotojai ne blogesnės būklės, nei buvo pasirašant nuomos sutartį, atsižvelgiant į normalų jo nusidėvėjimą, su visomis nuomininkės atliktomis rekonstrukcijomis (įskaitant priestatus, ploto padidėjimus), remontais ir pagerinimais (nuomos sutarties 5 straipsnio 12 dalis).

25.       Be pirmiau nurodytų bendrų sąlygų, nustatančių nuomininkei pareigą tinkamai eksploatuoti nuomojamą turtą ir apibūdinančių jos turimo ieškovei grąžinti pastato būklę, šalys nuomos sutartyje nustatė sąlygas, įpareigojančias nuomininkę remontuoti pastatą. Nuomos sutarties 7 straipsnio 1 dalyje šalys nurodė, kad šios sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkė įsipareigoja savo sąskaita ir jėgomis organizuoti ir atlikti pastato ar atskirų jo patalpų, įskaitant pastate ar atskirose patalpose įrengtų inžinerinių sistemų ir (ar) komunikacijų, kapitalinio remonto darbus, jeigu toks remontas yra būtinas ir neatidėliotinas. Nuomos sutarties 7 straipsnio 2 dalyje šalys taip pat nustatė, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkė yra atsakinga už pastato ar atskirų jo dalių einamąjį remontą, jei toks remontas bus reikalingas; einamąjį remontą nuomininkė įsipareigoja atlikti savo sąskaita ir jėgomis. Pagal nuomos sutartį, nuomininkė įsipareigojo savo sąskaita atlikti aplink pastatą esančios teritorijos, automobilių parkavimo aikštelių, privažiavimo kelių, greta pastato esančių šaligatvių ir kitos dangos remontą, jeigu paaiškėja, kad toks remontas yra reikalingas (nuomos sutarties 7 straipsnio 4 dalis).

26.       Įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir šalių sudarytoje nuomos sutartyje išdėstytas sąlygas, matyti, kad atsakovė, kaip turto nuomininkė, perėmė iš ieškovės iš esmės visus įsipareigojimus, susijusius su pastato priežiūra ir jo esamos būklės išsaugojimu nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovė įsipareigojo tinkamai naudoti pastatą ir užtikrinti, kad jai perduoto pastato būklė nepablogėtų daugiau, nei dėl jo normalaus nusidėvėjimo, taip pat prisiėmė prievolę pati vykdyti ne tik pastato paprastąjį remontą, bet ir jo kapitalinį remontą. Nuomos sutartyje šalys aiškiai nurodė, kad atsakovės, kaip pastato naudotojos, pareigos neapsiriboja tik nuomos sutartyje nustatytų reikalavimų, susijusių su pastato priežiūra, išpildymu, bet apima ir teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su pastato naudojimu nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Pagal šalių sudarytą nuomos sutartį, atsakovė prisiėmė prievolę vykdyti tokias iš įstatymų kylančias pastato naudotojo pareigas ir atsakyti prieš ieškovę už tinkamą jų įvykdymą.

27.       Šiame kontekste pažymėtina, kad jau nuo 2005 m. sausio 1 d. Statybos įstatyme (2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1780 redakcija) buvo nustatyta statinio naudotojo pareiga organizuoti jo techninę priežiūrą (žr., pvz., Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 dalį, 41 straipsnį), kurios tikslas, be kita ko, yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, taip pat profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas (Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. D1-347, 10.2 ir 10.3 papunkčiai). Statybos įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statybos techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 5 dalys). 

28.       Taigi, atsakovė, nuomos sutartyje įsipareigojusi atsakyti prieš ieškovę už tinkamą iš teisės aktų kylančių prievolių, susijusių su pastato naudojimu, įvykdymą, turėjo pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka vykdyti ir pastato techninę priežiūrą, t. y. nuolat stebėti jo būklę ir šalinti pastebėtus defektus. Nuomos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė turi atlikti pastato remontą, kai tai yra reikalinga, todėl vykdydama teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, susijusius su pastato technine priežiūra ir nustačiusi poreikį remontuoti pastatą ar jo dalis, atsakovė turėjo nustatytus trūkumus pašalinti. Atsakovės atsakomybės už tinkamą pastato techninę priežiūrą neeliminuoja jos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad pastato naudotoju buvo trečiasis asmuo (subnuomininkas) ir būtent jis turėjo prižiūrėti pastatą. Kaip matyti iš sutarties turinio, šalys joje nustatė, kad nuomininkė gali sudaryti subnuomos sutartį (nuomos sutarties 9 straipsnio 7 dalis), be to, jos nurodė ir tai, jog nuomininkė gali perduoti subnuomininkams vykdyti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, susijusias su pastato naudojimu, be kita ko, ir pareigą atlikti pastato techninę priežiūrą. Tačiau pagal aptariamą nuomos sutarties nuostatą, net ir tokiu atveju atsakovė liko atsakinga prieš ieškovę už nustatytų taisyklių laikymąsi. Vis dėlto byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo, kaip pastato nuomininkės, prievolių, susijusių su pastato priežiūra ir pastato būklės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu išsaugojimu, todėl pastato būklė pablogėjo.

29.       Šiuo aspektu, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastatas net ir sudarant nuomos sutartį nebuvo naujas ir turėjo tam tikrų trūkumų. Šioje nutartyje jau minėta, kad pastatas buvo pastatytas 1965 metais ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2000 m. balandžio 10 d. (nustatant pastato kadastro duomenis) jo fizinis nusidėvėjimas jau sudarė 44 proc. (žr. šios nutarties 11 punktą). Aplinkybę, kad pastatas nėra naujas, šalys nurodė ir nuomos sutartyje, kartu pažymėdamos, kad minėtas faktas yra žinomas nuomininkei ir kad ji galės įvertinti pastato būklę pasirašydama jo priėmimo–perdavimo aktą, o vėliau negalės reikšti ieškovei jokių pretenzijų dėl pastato trūkumų, išskyrus pretenzijas dėl paslėptų trūkumų (žr. šios nutarties 12 punktą). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, perduodant pastatą pradinei jo nuomininkei AB „Prekybos bazė Urmas“, kurios teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties vėliau perėmė atsakovė, priėmimo–perdavimo akte buvo užfiksuoti tam tikri perduodamo turto trūkumai, o nuomos sutarties sudarymo metu buvę pastato konstrukcijų trūkumai buvo užfiksuoti nuomininkės užsakymu Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto atliktame pastato konstrukcijų techninės būklės tyrime (žr. šios nutarties 13 punktą). Byloje nėra duomenų, kad priimdama pastatą, nuomininkė būtų nustačiusi ir atitinkamai užfiksavusi kitų, minėtuose dokumentuose neaptartų jo trūkumų. Savo ruožtu pasibaigus nuomos sutarčiai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokių anksčiau neužfiksuotų trūkumų buvo nustatyta.

30.       Siekiant įvertinti pastato būklę, buvusią pasibaigus nuomos sutarčiai, nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti teismo ekspertui E. L.. Teismo ekspertas, vertindamas pastato būklę, ekspertizės akte pateikė suvestinę statinio trūkumų lentelę, kurioje susistemino byloje nustatytus pastato neatitikimus, 28 iš kurių teismo eksperto buvo įvertinti kaip pastato trūkumai. Ekspertizės akte teismo ekspertas, be kita ko, nustatė, kad pastato sienų plytos ir (ar) apdaila įvairiose vietose yra pažeistos, pradėjusios irti, aptrupėjusios, dalis pastato metalinių elementų (rampų aprėminimo sijos, laiptų sijos, parapetų apskardinimai, transformatorinės durys) yra surūdiję ar paveikti korozijos, atskirose vietose yra išsinešiojusi vienos iš rampų grindų danga, dalies pastato stogo danga yra įrengta nekokybiškai, todėl ant stogo kaupiasi vanduo, kuris nenuteka į įlajas, ant stogo yra daug šiukšlių ir purvo, keliose vietose vanduo nuo stogo patenka į patalpas, dalyje patalpų reikalingas einamasis remontas, nes sienų ir grindų danga yra sudėvėta, sienos ir grindys yra pažeistos dėl baldų ir įrangos montavimo, šiaurinėje pastato pusėje yra iškritę ir nevalyti lietaus latakai, pietinės rampos sienutės mūras taisytas pripurškiant montavimo putų, sugniuždyta lietvamzdžio alkūnė ir kt.

31.       Vertindamas išvardintų trūkumų atsiradimo priežastis, teismo ekspertas nustatė, kad pastato trūkumai, susiję su tuo, kad tam tikrose pastato patalpose sienų ir grindų danga yra atsilupusi, nešvari, sienose ir grindyse palikti pažeidimai dėl baldų ir įrangos montavimo (demontavimo) ir pan., atsirado dėl mechaninių pažeidimų eksploatuojant pastatą, demontuojant technologinę įrangą ir baldus. Kiti pastato trūkumai, eksperto teigimu, atsirado dėl nepakankamos pastato techninės priežiūros, netinkamos pastato eksploatacijos, taip pat dėl to, kad laiku nebuvo atliekamas pastato remontas, nebuvo tvarkomi pažeidimai ir vykdomi atstatymo darbai (išvada 1 klausimu). Teismo ekspertas nurodė, kad pastato trūkumų, atsiradusių dėl netinkamos pastato priežiūros, būtų galima išvengti, jeigu pastato naudotojas nuomos laikotarpiu tinkamai prižiūrėtų pastatą ir organizuotų jo techninę priežiūrą vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis (išvada 2 klausimu). Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad visi išvardyti trūkumai blogina pastato būklę ir neužtikrina pastato naudojimo pagal paskirtį (išvada 5 klausimu), o jų pašalinimo rinkos kaina siekia 139 684,84 Eur (išvada 3 klausimu). Teismo ekspertas nurodė, kad pastato būklė 2019 m. balandžio 1 d., grąžinant jį ieškovei, buvo blogesnė, nei 2004 m. vasario 18 d., kadangi buvo nustatyta daug naujų, anksčiau neįvardytų pastato trūkumų (išvada 8 klausimu).

32.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, pagrįstai rėmėsi teismo eksperto šioje byloje parengtu ekspertizės aktu ir jame padarytomis išvadomis. Įvertinus ekspertizės akto turinį, matyti, kad jis yra išsamus, o teismo eksperto padarytos galutinės išvados yra motyvuotos ir pagrįstos. Teismo ekspertas, atlikdamas tyrimą, apžiūrėjo pastato faktinę būklę ir užfiksavo konkrečius pažeidimus, jų mastą ir užimamą plotą, išsamiai įvertino aktualiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus pastato techninei priežiūrai, išvardijo ir išsamiai pagrindė, kokie darbai yra reikalingi siekiant pašalinti nustatytus pastato trūkumus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto turinį, šiuo atveju neturėjo pagrindo pripažinti, kad ekspertizės aktas yra nemotyvuotas, kad jame padarytos išvados nėra pagrįstos faktiniais duomenimis, kad padarytos išvados yra prieštaringos ir pan., juo labiau kad kiti byloje esantys įrodymai patvirtina eksperto padarytas išvadas. 

33.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, baigiantis nuomos sutarties galiojimo terminui, ieškovės užsakymu UAB „Būsto sprendimai“ patikrino pastato konstrukcijų techninę būklę ir užfiksavo pastato trūkumus. UAB „Būsto sprendimai“ parengtame statinio konstrukcijų techninės būklės įvertinimo akte užfiksuoti trūkumai buvo išvardyti ir pastato priėmimo–perdavimo akte, kuriame, be šių pažeidimų, buvo nurodyti ir kiti apžiūrint pastatą nustatyti jo trūkumai. Pastato būklę įvertino ir dar vienas ieškovės pasitelktas specialistas D. V., kuris 2019 m. lapkričio 4 d. parengtoje išvadoje, be anksčiau užfiksuotų UAB „Būsto sprendimai“ akte ir priėmimo–peravimo akte nustatytų pastato defektų, papildomai nustatė ir kitų jo trūkumų. Aplinkybę, kad pastatas jo perdavimo ieškovei metu turėjo vizualiai matomų trūkumų, patvirtina ir ieškovės pateiktas antstolio 2019 m. balandžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame, fiksuodamas pastato perdavimą ieškovei, antstolis, be kita ko, nurodė, kad pastato rampų sienos yra sutrūkinėjusios ir išdaužytos, metaliniai rampų kampuočiai yra paveikti korozijos, rampų grindinio betonas išdaužytas duobutėmis, sutrūkinėjusios laiptų sienelės. Minėtuose dokumentuose nustatyti trūkumai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atitinka teismo eksperto parengtame ekspertizės akte užfiksuotus ir vertintus pastato trūkumus.

34.       Pažymėtina, kad ir pati atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija aplinkybės, kad ekspertizės akte nustatyti pastato trūkumai egzistavo perduodant pastatą ieškovei. Be to, bent iš dalies šių trūkumų buvimą patvirtina pačios atsakovės byloje pateikta specialisto S. M. parengta konsultacinė išvada, kurioje specialistas, be kita ko, vertino ekspertizės akte nustatytų trūkumų atsiradimo priežastis. Atsakovė pateikė byloje ir kitą rašytinį įrodymą apie pastato būklę, t. y. UAB „MA projektai“ pastato konstrukcijų tyrimą, kuriame konstatuota, kad pastato konstrukcijos tenkina esminius teisės aktuose išdėstytus reikalavimus. Tačiau, kaip matyti iš pateikto dokumento turinio, jame buvo atliktas tik bendro pobūdžio tyrimas, kuriuo buvo vertinama tik tai, ar pastatas atitinka esminius teisės aktuose keliamus reikalavimus ir plačiau nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su pirmiau minėtuose dokumentuose užfiksuotų trūkumų (ne)buvimu. Taigi, šis tyrimas nepaneigia, kad teismo ekspertizės akte išvardinti pastato trūkumai realiai egzistavo pasibaigus nuomos sutarčiai perduodant pastatą ieškovei. 

35.       Teismo ekspertizės akte padarytas išvadas patvirtina ir kitas byloje esantis rašytinis įrodymas – specialisto D. V. parengta išvada. Susipažinus su šios išvados turiniu, matyti, kad specialistas joje atskirai įvertino kiekvieną nustatytą pastato pažeidimą, aptardamas šio pažeidimo atsiradimo priežastis. Iš specialisto pateiktų paaiškinimų matyti, kad, pavyzdžiui, pastato metalinių elementų korozija buvo nulemta to, kad pastato naudotoja laiku nedažydavo jų antikoroziniais dažais, o pastato sienų, apdailos pažeidimams turėjo įtakos tai, kad pastato naudotoja ilgą laiką jų neremontavo, laiku, vos tik jiems atsiradus, nešalino smulkių defektų (pavyzdžiui, pasibaigus žiemai nedažė ir netinkavo sienų). Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, specialistas nurodė, kad kai kurios pastato dalys ilgą laiką nebuvo prižiūrimos, o tai sudarė joms sąlygas per daug ir per greitai natūraliai nusidėvėti. Specialistas paaiškino, kad laiku atliekant pastato remonto darbus, yra sudaromos sąlygos užtikrinti normalią pastato naudojimo trukmę, tačiau šiuo atveju tokie veiksmai nebuvo atliekami. Specialistas padarė išvadą, kad tinkamai prižiūrint pastatą nustatyti jo trūkumai nebūtų atsiradę, o tai, specialisto teigimu, reiškia, kad šie jo vertinti trūkumai nėra natūralaus pastato nusidėvėjimo pasekmė.

36.       Atsakovė, nesutikdama su išvada, kad pastato defektai atsirado dėl jos netinkamai vykdytos pastato priežiūros, įrodinėja, kad defektai atsirado dėl jo natūralaus nusidėvėjimo ir remiasi specialisto S. M. parengta konsultacine išvada. Iš šios konsultacinės išvados turinio matyti, kad dalį pastato trūkumų (pavyzdžiui, plytų ištrupėjimas ar mūro įskilimai), kuriuos tiek teismo ekspertas E. L., tiek ir ieškovės pasitelktas specialistas D. V. vertino kaip atsiradusius dėl netinkamos pastato techninės priežiūros, specialistas S. M. priskyrė natūraliam pastato nusidėvėjimui, be to, specialistas padarė išvadą, kad pastato būklė jį grąžinant ieškovei buvo net geresnė nei sudarant nuomos sutartį. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pastarasis specialistas, atlikdamas tyrimą, iš esmės tik iš išorės apžiūrėjo pastatą, neatlikdamas išsamesnių jo matavimų ar konstrukcijų apžiūros. Susipažinus su konsultacinėje išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, matyti, kad šis specialistas, kitaip nei E. L. ir D. V., visiškai nevertino ir aplinkybių, ar buvo tinkamai vykdoma pastato techninė priežiūra, taip pat ar netinkama priežiūra galėjo nulemti ar padidinti pastato trūkumus, o išvada, jog pastatas buvo grąžintas ieškovei geresnės būklės, nei buvo sudarant nuomos sutartį, grindė darbais, kurie buvo atlikti ne siekiant palaikyti gerą pastato techninę būklę, bet siekiant pritaikyti pastatą subnuomininkų veiklai ir padidinti pastato plotą. Todėl S. M. konsultacinė išvada nepaneigia kitų specialistų padarytų išvadų, kad tuo atveju, jeigu pastato techninė priežiūra būtų vykdoma tinkamai ir laiku, paminėtų pažeidimų perduodant pastatą nuomotojai nebūtų atsiradę (pastatas taip greitai ir taip smarkiai nenusidėvėtų), taip pat nepagrindė, kad atsakovė tinkamai prižiūrėjo pastatą. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad teismas byloje turėjo remtis būtent S. M. parengta konsultacine išvada, yra deklaratyvūs ir nepašalina pirmiau nurodytų abejonių dėl šios išvados patikimumo. 

37.       Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pastato būklė pablogėjo būtent dėl to, kad atsakovė nuomos sutarties galiojimo metu netinkamai jį prižiūrėjo, nepaneigia ir kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Pavyzdžiui, atsakovė nurodo, kad pastatas buvo naudojamas net 15 metų, tačiau tai, kad pastatas buvo naudojamas pakankamai ilgą terminą, savaime nereiškia, kad visi nustatyti pastato trūkumai yra atsiradę dėl jo natūralaus nusidėvėjimo ir kad tinkamai atliekant pastato techninę priežiūrą jo būklė nebūtų geresnė, nei yra šiuo metu, o pirmiau minėtos byloje pateiktos specialistų išvados sudaro pagrindą vertinti priešingai. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nereiškė jai pretenzijų dėl pastato trūkumų nuomos sutarties galiojimo metu ir pateikė jas tik šalims nesusitarus dėl sutarties pratęsimo. Vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, kad, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė dar 2015 metais, nesibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, buvo pareiškusi atsakovei pretenzijas dėl pastato stogo būklės, reikalaudama pašalinti nustatytus trūkumus. Be to, ta aplinkybė, kad ieškovė papildomai neragino atsakovės tinkamai prižiūrėti pastatą, nepašalina atsakovės pareigos tinkamai vykdyti jos sutartinius įsipareigojimus, o šalys nuomos sutartyje buvo aiškiai susitarusios, kad atsakovė tinkamai prižiūrės pastatą, vykdys jo remontą ir grąžins jį ieškovei ne blogesnės būklės, nei jis buvo sudarant nuomos sutartį.  

38.       Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde neįrodinėja, jog nuomos sutarties galiojimo metu ji tinkamai vykdė savo, kaip nuomininkės pareigas, susijusias su pastato priežiūra, t. y. kad ji teisės aktuose nustatytu periodiškumu vertino pastato būklę, atitinkamuose dokumentuose fiksavo nustatytus pastato defektus, laiku juos šalino ir pan. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad statinio techninės priežiūros žurnalą atsakovė pradėjo pildyti tik 2017 m. rugsėjo 19 d., likus mažiau nei 2 metams iki nuomos sutarties termino pabaigos. Techninės priežiūros žurnale yra užfiksuoti duomenys apie 2 atsakovės atliktas kasmetines pastato apžiūras (2017 m. lapkričio 10 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d.), tačiau žurnale užregistruoti apžiūros aktai byloje nėra pateikti. Nors techninės priežiūros žurnale yra pateikti duomenys, kad nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovė kiekvieną mėnesį vykdė statinio būklės nuolatinį stebėjimą, kelis pastato trūkumus atsakovė užfiksavo tik 2019 m. kovo 26 d. ir pašalino 2019 m. kovo 29 d., prieš pat pasibaigiant sutarties galiojimo terminui, tačiau specialisto D. V. išvadoje yra nurodyta, kad net ir šių trūkumų pašalinimo darbai yra atlikti nekokybiškai. Tokios aplinkybės, vertinant jas kartu su kitais pirmiau aptartais įrodymais, papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo, kaip nuomininkės pareigų prižiūrėti ir remontuoti pastatą, todėl jo būklė nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu pablogėjo. Dėl šios priežasties atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovei nuostolius, reikalingus siekiant atkurti ankstesnę, iki pažeidimo padarymo buvusią pastato būklę.

39.       Teismo ekspertas D. L., atlikęs byloje ekspertizę, nurodė, kad nustatytiems pastato trūkumams pašalinti reikalingų statybos darbų skaičiuojamoji rinkos kaina sudaro 139 684,84 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu, o iš teismo eksperto parengtos lokalinės sąmatos matyti, kad statybos darbų kaina be pridėtinės vertės mokesčio sudaro 115 442,02 Eur. Tokią kainą ekspertas nustatė atsižvelgdamas į byloje nustatytą pastato trūkumų mastą ir įvertinęs šiems trūkumams pašalinti reikalingus darbus savo parengtoje lokalinėje sąmatoje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis eksperto pateiktais skaičiavimais, patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė jai 115 442,02 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija teismo eksperto atliktų skaičiavimų ar konkrečių jo nurodytų turimų atlikti darbų, reikalingų siekiant ištaisyti pastato trūkumus. Tačiau atsakovė nurodo, kad pagal CK 6.492 ir 6.493 straipsnius, kurie, jos vertinimu, yra aktualūs nagrinėjamoje situacijoje, ieškovei negalėjo būti priteista jos prašoma nuostolių suma, nes pastato remonto darbai šiuo metu dar realiai nėra atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta.

40.       CK 6.492 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nuomotojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdo, nuomininkas teismo leidimu įgyja teisę atlikti kapitalinį remontą ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į nuomos mokestį arba nutraukti sutartį ir išieškoti dėl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius. Šiais atvejais nuomininkas privalo pateikti nuomotojui kapitalinio remonto darbų sąmatą ir sąskaitą. CK 6.493 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuomininkas, sužinojęs apie išsinuomoto daikto sužalojimus ar kitus rimtus trūkumus, kuriems pašalinti reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas, privalo nedelsdamas apie tai pranešti nuomotojui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą, daikto trūkumų nepašalina, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus ir be teismo leidimo, kai tai būtina daiktui išsaugoti, apie tai pranešti nuomotojui ir vėliau pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus bei pakeistas daikto dalis.

41.       Aptariamų teisės normų turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad šios CK nuostatos reglamentuoja kitokias, nei susiklostė nagrinėjamoje byloje, situacijas ir nėra aktualios sprendžiant šalių ginčą. Iš minėtų nuostatų formuluočių matyti, kad jos yra taikomos tuo atveju, kai galiojant nuomos sutarčiai nuomotojas, kuriam yra nustatyta pareiga vykdyti nuomojamo objekto kapitalinį remontą, tokios pareigos nevykdo, tokiu būdu kliudydamas nuomininkui naudoti pagal paskirtį nuomojamą daiktą. Tokiu atveju nuomininkas, gavęs teismo leidimą arba, tuo atveju, jeigu egzistuoja poreikis neatidėliotinai atlikti kapitalinį remontą siekiant išsaugoti nuomos objektą, be teismo leidimo, atlieka remontą savarankiškai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje susiklostė kitokia situacija: šiuo atveju šalys nuomos sutartyje nustatė, kad pareiga atlikti tiek pastato paprastąjį, tiek ir kapitalinį remontą tenka pačiai nuomininkei, šalių sudaryta nuomos sutartis jau yra pasibaigusi ir nuomotoja reiškia nuomininkei reikalavimus atlyginti dėl netinkamo sutarties vykdymo atsiradusias išlaidas. Todėl teismas pagrįstai netaikė šių teisės normų ir vadovavosi civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK nuostatomis.

42.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė ir įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas ir pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės piniginę kompensaciją už nuomos sutarties galiojimo metu atsiradusius pastato trūkumus. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai ir pakankamai motyvuotas, pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prie Olandiją, peticijos Nr. 16034/90). Teismui įvertinus visas ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadas dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, tai, kad teismas išsamiai neaptarė absoliučiai visų dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų, nesudaro pagrindo vertinti, kad sprendimas yra nemotyvuotas ir juo labiau nesudaro pagrindo jį panaikinti. Atsakovei apeliaciniame skunde nepaneigus pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

43.       Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimus, priteisė jai iš atsakovės 17 760,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad šias išlaidas sudaro 9 809 Eur, ieškovės sumokėti už jai suteiktą teisinę pagalbą, 1 841 Eur žyminis mokestis, 2 480,50 Eur, sumokėti už byloje atliktą ekspertizę ir 3 630 Eur, sumokėti už D. V. parengtą specialisto išvadą. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visas jos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė teigia, kad: 1) teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė pradiniu ieškiniu buvo pareiškusi didesnį reikalavimą, o vėliau, atlikus byloje ekspertizę, jį sumažino, ir neįtraukė pradinio reikalavimo sumos skirstydamas bylinėjimosi išlaidas 2) kai kurios ieškovei priteistos atstovavimo išlaidų sumos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), pagrindu apskaičiuotas didžiausias už suteiktas teisines paslaugas galiams priteisti sumas, be to, ieškovei priteistos sumos, kurios pagal Rekomendacijas net negali būti priteisiamos; 3) ieškovės išlaidos, patirtos jai atsiskaičius už specialisto D. V. parengtą išvadą, nelaikytinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės argumentai iš dalies pagrįsti.

44.       Pagrindinės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal šias nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o tuo atveju, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose nėra detalizuota, kokiu būdu turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos tuo atveju, kai ieškovas sumažina savo reikalavimus, iš jų turinio nėra aišku, bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar į patikslintą ieškovo reikalavimą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais. Dėl šios priežasties kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012, 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016).

45.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą, ypač tada, kai pradinė turtinių reikalavimų suma buvo labai didelė, palyginti su suma, kurią buvo reikalaujama priteisti, sumažinus pareikštus reikalavimus. Tokiu atveju atsakovas gali turėti daugiau atstovavimo ir kitų išlaidų, nei gindamasis nuo mažesnio reikalavimo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi, tuo atveju, kai teismas vertina, kad, skaičiuojant išlaidas pagal galutinius ieškinio reikalavimus, nebus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, teismas gali nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą, ieškinyje prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 341 723,40 Eur žalai atlyginti. Vėliau, teismo ekspertui atlikus ekspertizę ir nustačius, kad pastato trūkumų pašalinimo išlaidų kaina yra mažesnė, ieškovė ir toliau prašė teismo atlyginti jos patirtą žalą, tačiau sumažino prašomą priteisti žalos sumą iki 115 442,01 Eur. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, jog, ieškovei sumažinus savo reikalavimus, dėl šios reikalavimų dalies buvo priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas ir atitinkamai proporcingai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo turinio, grįsdama tokią poziciją, atsakovė iš esmės remiasi būtent šios nutarties 45 punkte minėta kasacinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, ir kasacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014. Tačiau pažymėtina, kad, kaip pagrįstai savo atsiliepime į apeliacinė skundą nurodė ieškovė, minėtose bylose faktinės aplinkybės buvo kitokios, nei nagrinėjamoje byloje.

47.       Kaip matyti iš kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, išdėstytų aplinkybių, ieškovas šioje byloje ne kartą tikslino savo reikalavimus, padidindamas pradiniu ieškiniu prašomas priteisti sumas ir jas žymiai sumažindamas, prašymą padidinti ieškinio sumą ieškovas reiškė nepaisant to, kad jam jau buvo grąžintas ieškiniu prašytas išreikalauti turtas ir tik vėliau pateikė prašymą, kuriuo atsisakė dalies reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas vertino, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį byloje susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų bylos dalyvių turtinių interesų pusiausvyros ir skaičiavo bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į didžiausią ieškovo prašytą priteisti sumą. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, kurioje susiklostė panaši situacija ir ieškovas taip pat kelis kartus keitė savo prašomą priteisti sumą, kasacinis teismas vadovavosi anksčiau priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslino savo reikalavimą tik 1 kartą, sumažindama prašomą priteisti sumą iki teismo eksperto išvadoje nustatyto dydžio. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimo sumažinimas turėjo esminės įtakos šalių bylos nagrinėjimo metu patirtų išlaidų dydžiui, šalių bylinėjimosi išlaidos iš esmės buvo nulemtos ne ieškovės pareikšto reikalavimo dydžio, bet atsirado dėl to, kad atsakovė nepripažino netinkamai vykdžiusi nuomos sutartį ir ieškovės reikalavimus dėl viso žalos dydžio vertino kaip nepagrįstus. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgdamas į pradinį, o ne patikslintą ieškinio reikalavimą.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas šiuo atveju neturėjo priteisti ieškovei iš atsakovės 3 630 Eur sumos, sumokėtos už statybos specialisto D. V. parengtą išvadą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos ne tik konkrečios šioje normoje išvardytos išlaidos, bet ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į šios normos taikymo sritį patenka tos išlaidos, kurios nėra tiesiogiai nurodytos kituose CPK 88 straipsnio 1 dalies punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės pateikta specialisto išvada yra susijusi su nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštais reikalavimais ir juos pagrindžia, byloje nebuvo nustatyta, kad šis rašytinis įrodymas yra perteklinis, parengtas netinkamai ar nekvalifikuotai, šiuo dokumentu, nagrinėdami bylą, rėmėsi tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, ieškovės išlaidos, patirtas rengiant šią išvadą, nėra neprotingai didelės ir yra pagrįstos ieškovės pateiktais įrodymais (2019 m. rugsėjo 16 d. ir 2019 m. lapkričio 5 d. sąskaitomis ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančiais banko sąskaitų išrašais). Todėl teismas šias išlaidas pagrįstai priteisė iš atsakovės.

49.       Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visas jos nurodytas teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Byloje pateikti įrodymai apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina, kad ne visos ieškovės patirtos išlaidos atitinka aptartas nuostatas.

50.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės atstovas parengė jos vardu ieškinį, už kurį ieškovė sumokėjo 1 760 Eur, ir dubliką, už kurį ieškovė sumokėjo 1 980 Eur. Ieškovės pateiktų sąskaitų, jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų ir teisinių paslaugų ataskaitos turinys leidžia daryti išvadą, kad už šias teisines paslaugas ieškovė atsiskaitė su savo atstovu 2020 m. vasario mėn., todėl, apskaičiuojant ieškovei atlygintinas išlaidas už jas, turi būti taikomas 2019 m. trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 317,6 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 papunkčiais, didžiausia už ieškinį priteistina suma sudaro 3 294 Eur (1 317,6 Eur x 2,5), už dubliką – 1 976,40 Eur (1 317,6 Eur x 1,5). Ieškovės už ieškinį prašoma priteisti 1 760 Eur suma atitinka Rekomendacijas, todėl teismas pagrįstai ją priteisė. Ieškovės už dubliką prašoma priteisti suma nežymiai viršija didžiausią Rekomendacijų pagrindu priteistiną sumą, todėl ji mažintina ir ieškovei priteistina Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 1 976,40 Eur suma.

51.       Susipažinus su ieškovės pateiktais įrodymais apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat matyti, kad 2020 m. liepos–rugsėjo mėn. ieškovė sumokėjo atsakovei 600 Eur už prašymą paskirti byloje ekspertizę, 480 Eur už papildomus paaiškinimus dėl klausimų ekspertui ir eksperto kandidatūros, 450 Eur už rašytinės pozicijos dėl atsakovės atstovų dalyvavimo atliekant pastato apžiūrą parengimą. Apskaičiuojant atlygintinas išlaidas už šias teisines paslaugas, turi būti taikomas 2020 m. pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 381 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, didžiausia už šiuos procesinius dokumentus priteistina suma sudaro 552,40 Eur (1 381 Eur x 0,4). Ieškovei priteista suma už prašymo skirti byloje ekspertizę parengimą viršija didžiausią pagal Rekomendacijas priteistiną sumą, todėl ji mažinama ir ieškovei už šį procesinį dokumentą priteisiama 552,40 Eur. Kitas pirmiau nurodytas sumas teismas priteisė pagrįstai.

52.       Pagal ieškovės pateiktus duomenis, 2020 m. spalio–gruodžio mėn. ji sumokėjo savo atstovui 270 Eur už prašymą priimti į bylą teismo eksperto pareikalautus įrodymus, 240 Eur už prašymą priimti papildomus rašytinius įrodymus, 1 080 Eur už rašytinius paaiškinimus dėl specialisto S. M. pateiktos išvados. Apskaičiuojant ieškovei atlygintinas išlaidas už šias teisines paslaugas, turi būti taikomas 2020 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 398,5 Eur. Todėl pagal Rekomendacijų 8.16 ir 8.17 papunkčius, didžiausia už ieškovės pateiktus prašymus priimti įrodymus priteistina suma sudaro po 139,85 Eur (1 398,5 Eur x 0,1), už rašytinius paaiškinimus – 559,40 Eur (1 398,5 Eur x 0,4). 2021 m. sausio mėn. ieškovė sumokėjo savo atstovui 300 Eur už dar vieną byloje pateiktą prašymą priimti naujus įrodymus. Šiuo atveju taikytinas 2020 m. trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 454,80 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį, didžiausia už šį prašymą priteistina suma sudaro 145,48 Eur (1 454,8 Eur x 0,1). Pirmosios instancijos teismo priteistos sumos už šias ieškovei suteiktas paslaugas viršija Rekomendacijų pagrindu didžiausias priteistinas sumas, todėl ieškovei priteistinos sumos mažintinos iki rekomenduojamų dydžių.

53.       Ieškovė prašo priteisti jai ir 480 Eur išlaidų, patirtų dėl to, kad jos atstovas dalyvavo 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, sudarė 4 val. 10 min. Iš byloje pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad ieškovės atstovas paskyrė 9 val. 45 min. pasirengti teismo posėdžiams ir už šias paslaugas ieškovė prašo priteisti dar 1 170 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotų didžiausių priteistinų sumų, todėl teismas pagrįstai jas priteisė ieškovei. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė ieškovei 300 Eur išlaidas, susijusias su jos atstovo dalyvavimu ekspertui vykdant pastato apžiūrą ir 75 Eur atstovo kelionės išlaidų, nes iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ieškovės atstovas, kurio buveinė yra Vilniuje, dalyvavo apžiūrint ginčo pastatą. Kitos teisinių paslaugų suvestinėje nurodytos išlaidos ieškovei priteistos nepagrįstai. Dalis paslaugų, už kurias prašoma atlyginti išlaidas, negali būti vertinamos kaip savarankiškos paslaugos, bet sudaro kitų ieškovei suteiktų paslaugų sudėtinę dalį (pvz., susipažinimas su teismo ekspertizės aktu, pasirengimas pastato apžiūrai, teisinės konsultacijos), dalies paslaugų ryšys su šia byla nėra atskleistas (pvz., papildomos kontoros išlaidos) ir pan.

54.       Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą priteisti ieškovei 6 203,38 Eur (1 760 Eur + 1 976,40 Eur + 552,40 Eur + 480 Eur + 450 Eur + 139,85 Eur +139,85 Eur + 559,40 Eur + 145,48 Eur) už procesinių dokumentų parengimą, 1 650 Eur (480 Eur + 1 170 Eur) už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, 300 Eur už atstovo dalyvavimą ekspertui apžiūrint pastatą ir 75 Eur atstovo kelionės išlaidų. Tokiu būdu apskaičiuota bendra ieškovei priteistina atstovavimo išlaidų suma sudaro 8 228,38 Eur (6 203,38 Eur + 1 650 Eur + 300 Eur + 75 Eur), o ne 9 809 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei priteistinos atstovavimo išlaidų sumos dar galėtų būti mažinamos atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, ieškovės interesams joje atstovavo tas pats advokatas, ieškovė teikė perteklinius procesinius dokumentus ir pan., tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad minėtos Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos atstovavimo išlaidos yra neprotingos ir perteklinės ar kad ieškovė sąmoningai nepagrįstai didino savo patiriamas išlaidas. Todėl tokie atsakovės argumentai atmetami.

55.       Kadangi pirmosios instancijos tinkamai teismas neįvertino atsakovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų atitikties Rekomendacijoms ir nepagrįstai priteisė ieškovei visą jos prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą, ši teismo sprendimo dalis patikslintina, nurodant, kad bendra ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 16 179,88 Eur (8 228,38 Eur atstovavimo išlaidų + 1 841 Eur žyminio mokesčio + 2 480,50 Eur ekspertizės išlaidų + 3 630 Eur išlaidų, sumokėtų už specialisto išvadą). Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nurodžiusi jokių argumentų dėl to, kad jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra netinkamos, todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, pažymėtina, kad klausimai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu – tai procesinio pobūdžio klausimai, ir, kaip matyti iš CPK 98 straipsnio 2 dalies, teismas bet kokiu atveju turi pareigą įvertinti, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka Rekomendacijas, net neatsižvelgdamas į tai, ar dalyvaujantys byloje asmenys šias išlaidas kvestionuoja.  

56.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus dėl ginčo esmės, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad patyrė 4 210,80 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šias išlaidas ieškovė grindžia 2021 m. kovo 31 d. sąskaita, išrašu iš 2021 m. kovo mėn. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos ir 2021 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 524,20 Eur, todėl didžiausia ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1,3). Ieškovės prašoma priteisti 4 210,80 Eur suma žymiai viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą didžiausią priteistiną atstovavimo išlaidų sumą.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą reikšmingai nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei jos nurodytas išlaidas. Atsakovės apeliaciniame skunde keliami klausimai nebuvo itin sudėtingi ir nereikalavo iš atsiliepimą į šį skundą rengusio ieškovės atstovo kokių nors specifinių žinių ar didesnių laiko sąnaudų, juo labiau kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengęs ieškovės atstovas atstovavo jos interesams ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jam neabejotinai buvo žinomos visos ginčo aplinkybės. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tinkamai atlygins Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 1 981,46 Eur suma, priteistina iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, priteisiant ieškovei akcinei bendrovei „Nuova“ (juridinio asmens kodas 133698268) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ (juridinio asmens kodas 135527255) 16 179,88 Eur (šešiolika tūkstančių šimtą septyniasdešimt devynis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Nuova“ (juridinio asmens kodas 133698268) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ (juridinio asmens kodas 135527255) 1 981,46 Eur (tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Marius Bajoras

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Romualda Janovičienė