Civilinė byla Nr. e2A-135-357/2023
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05442-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.3.1.20
(S)
šiaulių apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skolos ir verslas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. T. ir J. T. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, kredito unija „EBITUM“, uždaroji akcinė bendrovė „Finora Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Skolos ir verslas“, uždaroji akcinė bendrovė „Fasado sprendimai“, J. V., uždaroji akcinė bendrovė „Cela“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. T. ir J. T. prašo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad jų santuoka nutrūko dėl charakterių ir požiūrio į šeimyninį gyvenimą skirtumų. Nurodė, kad šiuo metu santuoka yra formali, jie ilgiau nei vienerius metus nebeveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Mano, kad gyventi kartu ir išsaugoti šeimą neįmanoma, taigi santuokiniai ryšiai yra nutraukti. Patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė visus santuokos nutraukimo klausimus. Patvirtino, jog yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos santuokai nutraukti. Pareiškėjai pastiklintame pareiškime nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7789-772/2015 priimtas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, šioje byloje pareiškėja L. T. nedalyvavo. Mano, kad siekiant modifikuoti minėtoje byloje priimtą sprendimą, įtraukiant L. T. ir pripažįstant prievolę solidaria sutuoktinių prievole, kreditorius turėjo pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, pvz. kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pažymėjo, kad vieno sutuoktinio veiksmais padaryta žala yra laikoma to sutuoktinio asmenine prievole (CK 3.115 str. 1 d.). Atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorė, teigianti, kad neva J. T. gauta nauda iš bendrovės panaudota šeimos poreikiams tenkinti, privalėjo šį teiginį įrodyti, o ne priešingai – perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjams (CPK 178 str.). Paaiškino, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) vadovas 2013-2014 m. Minėta įmonė nebuvo šeimos verslas, šioje įmonėje L. T. nedirbo ir niekaip prie įmonės veiklos neprisidėjo. Be to, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 m. terminas, kuris šiuo metu yra pasibaigęs.
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad L. T. yra skolinga savivaldybių fondų biudžetams 1072,39 Eur, o J. T. – 2,80 Eur. J. T. atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla dėl 1000,00 Eur išieškojimo.
3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolos ir verslas“ pateiktu atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų 4.3 punktu, kuriame nurodyta, jog J. T. įsiskolinimas UAB „Skolos ir verslas“ pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. vykdomąjį raštų Nr. 2-7789-772/2015, kurio pagrindu antstolės V. Š. kontoroje vykdomas išieškojimas v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 3259,60 Eur), yra asmeninio pobūdžio ir po santuokos nutraukimo bus vykdomas asmeniškai pareiškėjo J. T.. Paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7789-772/2015 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui J. T. dėl 2 896,23 Eur nuostolių bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nutarė priteisti iš atsakovo J. T. 2 896,23 Eur nuostolius, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2015-08-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-77-772/2016 pakeitė vykdymo proceso šalį vykdomojoje byloje, t. y. vietoje išieškotojo (duomenys neskelbtini) išieškotoju pripažino UAB „Skolos ir verslas“. (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi) laikotarpiu nuo 2013-05-29 (įmonės įsteigimo) iki 2014-12-10 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) buvo atsakovas J. T.. Žala (nuostoliai) įmonei atsirado atsakovui J. T. praradus bendrovės turtą, t. y. 2014-12-10 balanse (sudarytame nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis) nurodytą bedrovės turtą – 10 000,11 Lt (2 896,23 Eur) pinigines lėšas. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nauda, gauta neperdavus dalies bankrutuojančios įmonės turto paskirtam įmonės administratoriui, nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, bendrai padidinant šeimos turtą. Mano, kad minėtos piniginės lėšos buvo panaudotos pareiškėjų šeimos interesams, todėl prievolė kreditoriui laikytina bendra sutuoktinių prievole, kuri turi būti tenkinama iš bendro sutuoktinių turto. Prašė pareiškėjų prašymą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu suinteresuoto asmens UAB „Skolos ir verslas“ prašymą atmetė, pareiškėjų prašymą tenkino. Nutraukė L. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko pavardę „T.“, pareiškėjui - „T.“. Patvirtino L. T. ir J. T. 2022 m. spalio 13 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
5. Teismas iš pareiškėjų prašymo nustatė, kad yra visos sąlygos santuokai nutraukti, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje. Teismas nurodė, kad kreditorė UAB „Skolos ir verslas“ byloje pareiškė prieštaravimą dėl pareiškėjų prašomos patvirtinti patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punkto, kuriuo pareiškėjai susitarė, jog prievolė minėtai kreditorei yra laikoma asmenine pareiškėjo J. T. prievole ir ją asmeniškai vykdys pareiškėjas, teigdama, kad piniginės lėšos, kurios buvo priteistos iš pareiškėjo pirminiam kreditoriui (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo, buvo galimai panaudotos pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti, todėl ir prievolė turėtų būti solidari. Tačiau, teismo vertinimu, šio teiginio kreditorė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas nustatė, kad prievolė UAB „Skolos ir verslas“ kilo dėl pareiškėjo J. T. neįvykdytos pareigos (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui perduoti įmonės balanse nurodytas 2 896,23 Eur pinigines lėšas, t. y., žala įmonei padaryta pareiškėjo J. T. neteisėtais veiksmais (neveikimu). Pažymėjo, kad minėta prievolė pagal CK 3.109 straipsnį nėra laikoma solidariąją sutuoktinių prievole, priešingai ji yra laikytina asmenine J. T. prievole (CK 3.115 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad įrodymų, kad minėtos piniginės lėšos buvo panaudotos T. šeimos bendriems poreikiams tenkinti kreditorė nepateikė (CPK 178 str.), pareiškėjai nurodė, kad L. T. nedalyvavo UAB ‚Juloga“ veikloje, nedirbo šioje įmonėje, taigi prievolė taip pat negali būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole. Esant šioms aplinkybėms sprendė, kad kreditorė UAB „Skolos ir verslas“ nepagrįstai reikalauja pakeisti prievolės pobūdį (iš asmeninės į solidarią), todėl kreditorės prašymo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Skolos ir verslas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą dalyje, kuria buvo patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3. p. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – skolinį įsipareigojimą kreditoriui UAB „Skolos ir verslas“ pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-28 vykdomąjį raštą Nr. 2- 7789-772/2015, kurio pagrindu antstolės V. Š. kontoroje vykdomas išieškojimas v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 3259,60 Eur), po santuokos nutraukimo pripažinti bendra L. T. ir J. T. prievole kreditoriui UAB „Skolos ir verslas“, priteisti suinteresuotam asmeniui UAB „Skolos ir verslas“ bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai pritaikė CK 3.109 straipsni, ir 3.115 straipsnio normas, t. y. nesant pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo pripažino, kad pareiškėjų prievolė kreditoriui UAB „Skolos ir verslas“ laikytina asmenine J. T. prievole.
6.2. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7789-772/2015 nebuvo nustatyta prievolės kreditoriams rūšis, t. y. ar prievolė kreditoriui (duomenys neskelbtini) yra solidari ar asmeninė. Todėl, nenustačius prievolės pobūdžio civilinėje byloje Nr. 2-7789-772/2015, teisiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad kreditorė UAB „Skolos ir verslas“ nepagrįstai reikalauja pakeisti prievolės pobūdį (iš asmeninės į solidarią).
6.3. Teismas visiškai netyrė ir nevertino aplinkybės, kam buvo panaudotos lėšos, gautos neperdavus dalies bankrutuojančios įmonės turto paskirtam įmonės administratoriui, tokiu būdu pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad prievolė negali būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole.
6.4. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jeigu iš sutuoktinio, kaip įmonės administracijos vadovo, vykdomos veiklos gautos pajamos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe, tai iš šios veiklos patirta žala negali būti pripažinta tik sutuoktinio asmenine skola. Prievolės atsiradimo pagrindas bankrutuojančiai (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nauda, gauta neperdavus dalies bankrutuojančios įmonės turto paskirtam įmonės administratoriui, buvo panaudota bendriems šeimos interesams, t. y. abu sutuoktiniai kreditoriaus (duomenys neskelbtini) sąskaita bendrai padidino savo šeimos turtą, todėl kitas sutuoktinis laikytinas solidariai atsakingu. Aplinkybė, kad skola priteista tik iš vieno solidaraus skolininko, nelemia prievolės pobūdžio (3.126 str.), todėl iš Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-10 sprendimo civ. b. Nr. 2-7789-772/2015 kylančios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir turi būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).
6.5. Pareiškėjai, nurodydami, kad J. T. prievolė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-8 vykdomąjį raštą Nr. 2-7789-772/2015 yra jo asmeninis skolinis įsipareigojimas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nauda, gauta neperdavus dalies bankrutuojančios įmonės turto paskirtam įmonės administratoriui, nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, bendrai padidinant šeimos turtą (CPK 178 str.).
7. Pareiškėjai L. T. ir J. T. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, priteisti pareiškėjai L. T. apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorius nepagrįstai reikalauja pakeisti prievolės pobūdį iš asmeninės į solidarią. Prievolė, atsiradusi vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais, laikytina asmenine pareiškėjo prievole, o kreditoriaus siekis ją modifikuoti nesant jokio pagrindo yra nepagrįstas. Nors apie prievolės pobūdį nėra nurodyta 2015 m. teismo sprendime, tačiau toks asmeninės prievolės pobūdis įtvirtintas įstatymo nuostatose.
7.2. Skolinių įsipareigojimų kreditoriui klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu 2015 m. teismo sprendimu, kuriuo skola (žala) priteista tik iš pareiškėjo J. T., o ne ir iš jo sutuoktinės L. T., kuri, kaip teisingai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, minėtoje byloje nebuvo įtraukta atsakove ar suinteresuotu asmeniu, bei byloje nedalyvavo.
7.3. Suinteresuotas asmuo turi įrodyti, kad įmonei padalyta žala buvo pinigine išraiška (kaip gauta nauda) panaudota šeimos poreikiams tenkinti, įrodant, kokio dydžio suma (nauda) buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, kada būtent ji buvo panaudota, kokiems būtent šeimos poreikiams tenkinti ji buvo panauda, kad L. T. žinojo apie tokios žalos „naudos“ panaudojimą šeimos interesams ir pan.
7.4. Pareiškėjas J. T. 2013-2014 m. vadovavo (duomenys neskelbtini), tai nėra ir negali būti pagrindas laikyti, kad ši įmonė būtų laikoma pareiškėjų šeimos verslu, kadangi pareiškėja L. T. niekados nedirbo minėtoje įmonėje, bei jokia kita forma (pvz. savo turtu ir/ar savo fiziniu ir/ar savo intelektiniu darbu) prie šios įmonės veiklos niekada neprisidėjo. Šiuo atveju reikšminga būtų tai, kad bendros sutuoktinių prievolės yra tik tos, kurios kyla iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo. Apeliantas šiuo atveju neįrodė (ir net nemėgino įrodinėti) kad (duomenys neskelbtini) galėtų būti laikoma šeimos verslu, todėl dar ir šiuo pagrindu apelianto prieštaravimas yra nepagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
9. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl pareiškėjų prašomos patvirtinti patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punkto pakeitimo, numatant, kad prievolė kreditoriui yra solidari sutuoktinių prievolė.
10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl skundo argumentų
11. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-7789-772/2015 tenkino ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį ir iš atsakovo J. T. priteisė ieškovei 2 896,23 Eur nuostolių bei procesines palūkanas. Šiaulių apylinkės teismas nustatė, kad nuo 2013-05-29 iki 2014-12-10 (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei vieninteliu įmonės akcininku, valdančiu 100 proc. akcijų, buvo atsakovas J. T.. Atsakovas J. T. neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, nurodyto įpareigojimo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės 2014-12-10 balanse nurodytą bedrovės turtą – 10000,11 Lt (2 896,23 Eur) pinigines lėšas, ką teismas laikė įmonės nuostoliais. Minėtoje civilinėje byloje L. T. nedalyvavo, jai apie nagrinėjamą civilinę bylą nebuvo pranešta, ji taip pat nebuvo į minėtą civilinę bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pažymėtina taip pat tai, kad ieškovė byloje neteigė, jog įmonės 2 896,23 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos T. šeimos poreikiams tenkinti ir tokių aplinkybių teismas nenustatinėjo. Sprendimas už akių yra įsiteisėjęs.
12. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. patvirtintos L. T. ir J. T. 2022 m. spalio 13 d. sudarytos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punktas: „J. T. turi asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams: UAB „Skolos ir verslas“, į. k. 303156769, adresas (duomenys neskelbtini), pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-7789-772/2015, kurio pagrindu antstolės V. Š. kontoroje vykdomas išieškojimas v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 3259,60 Eur); UAB „Fasado sprendimai“, į. k. 302710169, adresas (duomenys neskelbtini), pagal 2014-08-20 Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu antstolio R. K. kontoroje vykdomas išieškojimas v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 15582,73 Eur); J. V., gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal 2015-07-16 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. E2-6205-949, kurio pagrindu antstolio A. B. kontoroje vykdomas išieškojimas v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 1516,74 Eur); UAB „Cela”, į. k. 302302452, adresas (duomenys neskelbtini), pagal 2014-08-07 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. GB-6124, kurio pagrindu antstolio R. K. kontoroje vykdomas išieškojimas v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 19296,41 Eur); VMI prie LR FM, į. k. 188659752, adresas (duomenys neskelbtini), ATPK bauda (2,80 Eur), bei pagal VMI sprendimų vykdomojo dokumento Nr. (23.31-08)483-30242, kurio pagrindu antstolės I. K. kontoroje vykdomas išieškojimas v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 1211,93 Eur); UAB „GF bankas“ (buv. UAB „General Financing“), į. k. 300515252, adresas (duomenys neskelbtini), pagal Šiaulių apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-10009-641, kurio pagrindu antstolės I. E. kontoroje vykdomas išieškojimas v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 7198,53 Eur). Po santuokos nutraukimo visi šie skoliniai įsipareigojimai ir toliau lieka asmeninėmis J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis kreditoriams.“ Suinteresuotas asmuo UAB „Skolos ir verslas“ nurodo, kad pareiškėjų prievolė jam yra solidari, o ne asmeninė J. T. prievolė.
13. CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad, nutraukdamas santuoką, teismas turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant klausimą, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles (CK 3.109 straipsnio 4 dalis).
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. T. nedalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, šioje įmonėje nedirbo. Prievolė UAB „Skolos ir verslas“ kilo dėl pareiškėjo J. T. neįvykdytos pareigos (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui perduoti įmonės balanse nurodytas 2 896,23 Eur pinigines lėšas, t. y., žala įmonei padaryta pareiškėjo J. T. neteisėtais veiksmais (neveikimu).
15. CK 3.115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 straipsnio 2 dalis).
16. Esant aptartam įstatyminiam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad prievolė UAB „Skolos ir verslas“ nėra laikoma solidariąją sutuoktinių prievole (CK 3.109 straipsnis), ji yra laikytina asmenine J. T. prievole (CK 3.115 straipsnio 1 dalis).
17. Pažymėtina, kad prievolė UAB „Skolos ir verslas“ pareiškėjui J. T. yra kilusi iš įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, kuriuo iš pareiškėjo buvo priteista skola, palūkanos ir kitos sumos tuometinės kreditorės (duomenys neskelbtini) naudai. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu skola (žala) priteista tik iš pareiškėjo J. T., o ne ir iš jo sutuoktinės L. T., kuri minėtoje byloje nebuvo įtraukta atsakove ar suinteresuotu asmeniu, bei byloje nedalyvavo. Suinteresuotas asmuo nesikreipė dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7789-772/2015.
18. Kaip teisingai nurodo pareiškėjai, J. T. 2013-2014 m. vadovavo (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė negali būti pagrindas laikyti, kad ši įmonė būtų laikoma pareiškėjų šeimos verslu, kadangi pareiškėja L. T. niekada nedirbo minėtoje įmonėje, bei jokia kita forma (pvz. savo turtu ir/ar savo fiziniu ir/ar savo intelektiniu darbu) prie šios įmonės veiklos neprisidėjo. Pažymėtina, kad vien įmonės turto teisinis režimas (t. y., kad įmonės turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams) ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesams negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio įmonės prievoles. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo UAB „Skolos ir verslas“ deklaratyvių teiginių neįrodė, kad BUAB „Juloga“ galėtų būti laikoma šeimos verslu. Jokių įrodymų, kad 2 896,23 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos T. šeimos bendriems poreikiams tenkinti suinteresuotas asmuo nepateikė (CPK 178 str.), pareiškėjai nurodė, kad L. T. nedalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, nedirbo šioje įmonėje, todėl prievolė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole. Būtent suinteresuotas asmuo turi byloje įrodyti, kad įmonei vadovo veiksmais padaryta žala, už kurią numatyta asmeninė bendrovės valdymo organo civilinė atsakomybė, buvo susijusi su šeimos poreikiais ar neteisėtais sutuoktinės veiksmais (solidari atsakomybė). Byloje neįrodyta, kokio dydžio suma (nauda) buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, kada būtent ji buvo panaudota, kokiems būtent šeimos poreikiams tenkinti ji buvo panauda, kad L. T. žinojo apie tokios žalos „naudos“ panaudojimą šeimos interesams ir pan. Tačiau tokių aplinkybių suinteresuotas asmuo net neįrodinėjo. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad kreditorė UAB „Skolos ir verslas“ nepagrįstai reikalauja pakeisti prievolės pobūdį (iš asmeninės į solidarią).
19. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012).
20. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti, tyrė visus byloje pateiktus įrodymus. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus (ar jų nebuvimą), tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai ir priėmė neteisėtą sprendimą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, jo naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra prisiteistinos. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 120 Eur, todėl ši suma priteistina iš apelianto pareiškėjai L. T. (atsiliepime bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti jos naudai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skolos ir verslas“, juridinio asmens kodas 303156769, pareiškėjai L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 120,00 Eur (šimto dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijose teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Bartašienė