Civilinė byla Nr. e2-172-940/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04127-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;

 (S)

2.6.1.5.; 2.6.4.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

3.1.7.; 3.1.7.8.

                PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Evelinai Urbonaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovei S. J., jos atstovui advokatui Vincui Sebeckiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Sandėjas“ atstovei Jūratei Steponavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. J. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (toliau ir UADBB) „Sandėjas“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 39 089,91 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad su atsakove 2017 m. sausio 13 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 17 d. buvo apdrausta automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo įmokos mokėjimas atsakovės prašymu buvo išskaidytas mokėti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.

3.       Ieškovė pažymi, kad atsakovė nebuvo sumokėjusi įmokos už 2017 m. lapkričio mėnesį. Dėl tos priežasties atsakovės 2017 m. gruodžio 15 d. mokėjimas buvo užskaitytas ne gruodžio mėnesio įmokai dengti, o skolai už lapkričio mėn. Įmoka už gruodžio mėnesį buvo sumokėta tik 2017 m. gruodžio 29 d.

4.       2017 m. gruodžio 23 d. Anglijoje transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui, dėl ko ieškovė išmokėjo nukentėjusiems asmenims 45 605,49 Eur draudimo išmoką. Ieškovė ir atsakovė yra susitarusios dėl 6 515,58 Eur sumos mokėjimo, todėl ieškovė teismo prašo priteisti 39 089,91 Eur (45 605,49 Eur išmokėtų išmokų – 6 515,58 Eur suma, dėl kurios mokėjimo jau susitarta).

5.       Ieškovė tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Vienintelė ieškovės pareiga nusiųsti elektroninę sąskaitą draudėjui, o tik pats draudėjas pasirenka ar jis šią elektroninę sąskaitą apmokės pavedimu, ar sudarys susitarimą su banku dėl automatinio lėšų nurašymo nuo jo sąskaitos. Ieškovė pažymi, kad dėl asmens duomenų apsaugos ji neturi informacijos apie draudėjo susitarimus su banku. Draudėjas (atsakovė) privalėjo kontroliuoti, ar yra sumokėta įmokų mokėjimo grafike nurodytu terminu draudimo įmoka. Draudikas, nors ir negauna laiku įmokos, privalo mokėti išmoką nukentėjusiam asmeniui, nes Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutartis yra sutartis trečiojo asmens (nukentėjusiojo) naudai. Tačiau įmokos vėlavimo atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnį.

6.       Atsakovė S. J. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės advokato atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nuo 2017 m. kovo 12 d. kas mėnesį pati nuskaitydavo nuo atsakovės sąskaitos po 51,69 Eur pagal 2017 m. sausio 13 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovė reikalauja priteisti išmokėtą draudimo sumą motyvuodama tuo, kad atsakovė nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.

7.       Atsakovė yra sumokėjusi visą draudimo sutartyje numatytą draudimo įmokų sumą. Sutiko ir sutarė su ieškove, kad grąžins ieškovei dalį išmokėtos draudimo išmokos, tai yra 6 515,58 Eur. Dalį išmokos sutiko grąžinti, nes eismo įvykis įvyko dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės vairuotojo kaltės ir jos žiniomis ieškovė turėjo teisę susigrąžinti 20 proc. išmokėtos išmokos. Nesitikėjo, kad sutikus dalį išmokos grąžinti ieškovė dar kreipsis į teismą dėl likusios sumos priteisimo.

8.       Neneigia, kad įmoka už 2017 m. lapkričio mėn. galėjo būti nesumokėta dėl lėšų stygiaus. 2017 m. gruodžio mėn. vieną įmoką sumokėjo bankiniu pavedimu, o kitą įmoką per draudimo sutartį sudariusį draudimo brokerį. Per draudimo brokerį iš viso mokėjo tris įmokas. Pirmoji įmoka taip pat buvo sumokėta per draudimo brokerį UADBB „Sandėjas“.

9.       Baigiamųjų kalbų metu 2021 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

10.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UADBB „Sandėjas“ atstovė Jūratė Steponavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. sausio 13 d. su atsakove buvo pasirašyta įprastinė transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis vienerių metų laikotarpiui, kuria buvo apdrausta automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo įmoka – 92,98 buvo sumokėta 2017 m. sausio 18 d. Sutartis 2017 m. vasario 6 d. buvo pakeista (padidinta draudimo įmoka) atsakovei informavus, kad transporto priemonė bus naudojama užsienyje. Per draudimo brokerį atsakovė mokėjo tris įmokas – 2017 m. sausio 18 d. 92,98 Eur, 2017 m. vasario 6 d. 10,40 Eur, ir 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 51,69 Eur, kurie ieškovei buvo pervesti 2017 m. gruodžio 29 d., kadangi pagal galiojantį susitarimą įmokos AB „Lietuvos draudimas“ yra pervedamos vieną kartą savaitėje.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Faktinės bylos aplinkybės

11.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės, atstovaujamos trečiojo asmens UADBB „Sandėjas“ ir atsakovės 2017 m. sausio 13 d. buvo pasirašyta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau ir Sutartis) vienerių metų laikotarpiui, kuria buvo apdrausta automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Sutarties įsigaliojimo diena 2017 m. sausio 18 d., sutarties galiojimo pabaiga – 2018 m. sausio 17 d.

12.       Sutarties šalys susitarė, jog bendra draudimo įmoka už teikiamą pagal sutartį 12 mėnesių apsaugą yra 92,98 Eur.

13.       Atsakovei informavus draudiką, kad transporto priemonė yra naudojama užsienyje, įvertinant draudimo riziką (transporto priemonės naudojimo trukmė užsienyje sutarties galiojimo laikotarpiu neribojama) 2017 m. vasario 6 d. buvo padidinta draudimo įmoka iki 620,28 Eur, o mokėjimas išdėstytas mokėti dalimis – kas mėnesį mokant po 51,69 Eur. Eilinė įmoka turėjo būti sumokėta iki einamojo mėnesio 18 dienos (Sutarties 1.3.2 punktas).

14.       Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovė pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas 2017 m. sausio 18 d. per draudimo brokerį sumokėjo 92,98 Eur (ieškovei įmoka pervesta 2017 m. sausio 24 d.), o 2017 m. vasario 6 d. – 10,40 Eur (ieškovei įmoka pervesta 2017 m. vasario 13 d.). Išankstinio apmokėjimo 2017 m. sausio 18 d. sąskaitoje nurodytas sutarties numeris AEC 6238608, draudimo objektas VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 6 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitoje nurodytas draudimo objektas VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties numeris – AEC 6300361, kuris nurodytas ir atsakovės bei trečiojo asmens teismui pateiktame 2017 m. gruodžio 21 d. mokėjimo kvite serija MOL Nr. 3139.

15.       2017 m. vasario 6 d. atsakovė ieškovei pateikė prašymą gauti e. sąskaitą AB DnB banke (dabar Luminor Bank AS Lietuvos skyrius). Prašymas galiojo nuo 2017 m. vasario 6 d. iki prašymo atšaukimo. 2017 m. gegužės 18 d. nurodymu nustatyta, kad lėšų gavėjui AB „Lietuvos draudimas“ maksimali mokėjimo suma 60 Eur, mėnesio limitas – 60 Eur. E. sąskaita apmokama trečią dieną po e. sąskaitos pateikimo.

16.       Draudimo įmokos, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. spalio mėn. imtinai, ieškovei buvo sumokėtos pagal kiekvieno kalendorinio mėnesio 12 – 13 d. atsakovei banke pateiktas e. sąskaitas. Iš viso buvo pateikta dešimt e. sąskaitų. E. sąskaitos apmokėtos įvairiais terminais nuo jų pateikimo. 2017 m. kovo mėn. sąskaita apmokėta kovo 29 d., balandžio ir gegužės mėn. – apmokėtos atitinkamai 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. birželio ir rugpjūčio mėn. apmokėtos 21 d., 2017 m. liepos mėn. – dvyliktą dieną po pateikimo (tai yra 24 d.), 2017 m. rugsėjo mėn. – 25 d. (dvyliktą dieną po pateikimo), 2017 m. spalio mėn. – vienuoliktą dieną po pateikimo (23 d.). 2017 m. lapkričio 13 d. pateikta e. sąskaita lapkričio mėn. apmokėta nebuvo, kadangi atsakovės sąskaitoje nebuvo pakankamas lėšų likutis. Ši sąskaita (įmoka už 2017 m. lapkričio mėn.) buvo apmokėta atsakovės rankiniu būdu 2017 m. gruodžio 15 d. 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė atsakovei išrašė e. sąskaitą 103,38 Eur sumai (už 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėn.), kuri apmokėta nebuvo dėl atsakovei nustatyto 60 Eur e. sąskaitos apmokėjimo limito.

17.       Pagal sudarytą sutartį eilinė įmoka už 2017 m. gruodžio mėn., turėjo būti sumokėta iki 2017 m. gruodžio 18 d. Dėl šios įmokos sumokėjimo byloje kilo ginčas. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad įmoka sumokėta tik 2017 m. gruodžio 29 d. Atsakovė teigė, kad įmoka buvo sumokėta 2017 m. gruodžio 21 d. per draudimo brokerį UADDB „Sandėjas“.

18.       2017 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini) mieste, Anglijoje, transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui, dėl ko ieškovė išmokėjo nukentėjusiems asmenims 45 605,49 Eur draudimo išmoką. Šis eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Ieškovė, kaip atsakovės draudikas, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, sumokėdama: 2018 m. gegužės 16 d. – 1104,23 Eur, 2018 m. birželio 20 d. – 6515,58 Eur., 2018 m. rugsėjo 11 d. – 34670,07 Eur, 2019 m. rugpjūčio 28 d. – 3315,61 Eur. Iš viso buvo išmokėta  45 605,49 Eur draudimo išmoka.

19.       Atsakovė išmokėtos 45 605,49 Eur draudimo išmokos dydžio ir pagrįstumo neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 187 straipsnis), o dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo šalys sutarė ikiteismine tvarka. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė sutiko grąžinti ieškovei dalį išmokėtos draudimo išmokos, tai yra 6 515,58 Eur sumą. 

20.       Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti dalies 39 089,91 Eur išmokėtos draudimo išmokos iš atsakovės remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad ieškovė neįrodė įstatyme numatyto pagrindo reikalauti išmokėtos išmokos dėl įvykusio eismo įvykio, kadangi visos draudimo įmokos pagal sutartį buvo sumokėtos.

Dėl reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą pateikimo

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalą, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui arba atstovui pagal Ketvirtąją transporto priemonių draudimo direktyvą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

22.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). 

23.       Teisė pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

24.       Nagrinėjamu atveju nei atsiliepime į ieškinį, nei pateiktame triplike atsakovė neprašė taikyti senaties termino. Toks prašymas nebuvo pateiktas ir bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu. Tik baigiamųjų kalbų metu, 2021 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, atsakovės atstovas paprašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams, todėl klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo nespręstinas (CPK 253 straipsnis).

25.       Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė paskutinį draudimo išmokos mokėjimą nukentėjusiajam išmokėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d., o ieškinį teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 5 d., tai yra nepraėjus vienerių metų terminui.

Dėl reikalavimo pagrįstumo grąžinti išmokėtą draudimo išmoką

26.       TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

27.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

28.       Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Atsakovė draudimo įmoką už 2017 m. lapkričio mėn. turėjo sumokėti iki 2017 m. lapkričio 18 d., tačiau ją sumokėjo tik 2017 m. gruodžio 15 d. 2021 m. kovo 1 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad e. sąskaita už 2017 m. lapkričio mėn. dėl lėšų stygiaus banko sąskaitoje buvo apmokėta tik 2017 m. gruodžio 15 d., tai yra jau po 2017 m. gruodžio 12 d. e. sąskaitos pateikimo. Ieškovės 2017 m. gruodžio 12 d. pateikta e. sąskaita 103,38 Eur sumai už 2017 m. lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. apmokėta nebuvo dėl nustatyto 60 Eur limito.

29.       Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad nors sutartyje buvo nustatytas terminas sumokėti draudimo įmoką iki aštuonioliktos mėnesio dienos, tik dvi įmokos buvo sumokėtos sutartyje nurodytu terminu pagal ieškovės pateiktas e. sąskaitas, o įmokos už draudimo sutartis buvo mokamos ne pagal numatytus sutartyje grafikus, bet ir vėliau (sprendimo 16 punktas). Tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų teikusi pretenzijas ar prieštaravusi dėl tokios įmokų mokėjimo tvarkos ar būtų tai vertinusi kaip esminį sutarties pažeidimą (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

30.       Tuo pačiu pažymėtina, kad draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas, savaime nėra ribojama (sąlygojama) TPVCAPDĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybe reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimu apie draudimo įmokų draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 27 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

31.       Ieškovė savo reikalavimą susigrąžinti 100 proc. išmokėtą draudimo išmoką grindžia aplinkybe, kad atsakovė 2017 m. gruodžio mėn., įmoką sumokėjo vėliau nei numatyta draudimo sutartyje ir kai jau buvo įvykęs draudžiamasis įvykis. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija. Aplinkybės, kad ieškovei už gruodžio mėnesį įmoka buvo pervesta tik 2017 m. gruodžio 29 d., nepaneigia atsakovės bei trečiojo asmens pateiktų duomenų, kad įmoką per draudimo brokerį atsakovė sumokėjo 2017 m. gruodžio 21 d., tai yra trečią dieną po sutartyje nurodyto termino, tačiau iki draudžiamojo įvykio dienos – 2017 m. gruodžio 23 d. eismo įvykio.

32.       Ieškovės teiginiai, kad 2017 m. gruodžio 21 d. mokėjimo kvitas serija MOL Nr. 3139 neįrodo 51,69 Eur draudimo įmokos sumokėjimo, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pačios ieškovės, kartu su dubliku pateikta FI-07-12 poliso apmokėjimo išklotinė, kurios duomenys sutampa su UADBB „Sandėjas“ pateiktais duomenimis, patvirtina, kad trys įmokos, tarp jų ir įmoka už 2017 m. gruodžio mėnesį buvo sumokėta ne tiesiogiai draudikui (ieškovei), o per draudimo brokerį UADDB „Sandėjas“.

33.       Pirmoji 92,98 Eur draudimo įmoka bei antroji įmoka (10,40 Eur) padidinus draudimo riziką taip pat buvo sumokėtos per draudimo brokerį UADBB „Sandėjas“ pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitas, o 2017 vasario 6 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitoje, kuri buvo išrašyta po sutarties pakeitimo dėl draudimo rizikos padidėjimo, nurodytas numeris AEC 6300361 sutampa su 2017 m. gruodžio 21 d. mokėjimo kvite serija MOL Nr. 3139 nurodytu sutarties numeriu. Pagrindo spręsti, kad 51,69 Eur įmoka pagal 2017 m. gruodžio 21 d. mokėjimo kvitą buvo sumokėta ne pagal ginčo objektu esančią draudimo sutartį, nėra (CPK 185 straipsnis). 

34.       Pagal Lietuvis Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 29 dalį draudimo brokerių įmonė yra draudimo tarpininkas, už atlygį vykdantis draudimo produktų platinimo veiklą.

35.       Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo susiklostę pavedimo (tai yra atstovavimo) santykiai – draudimo brokerių bendrovė UADDB „Sandėjas“, veikdama kaip ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė, sudarė draudimo sutartį su atsakove. Draudimo brokerio, kaip draudimo bendrovės atstovo, prisiimti draudimo bendrovės naudai įsipareigojimai (jų sąlygos) yra galiojantys draudimo bendrovei. Prievolės sumokėti draudimo įmoką įvykdymas draudimo bendrovės atstovui – draudimo brokeriui – laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, kadangi tarpininkas veikia draudiko jam suteiktų įgalinimų ribose (CK 2.133 straipsnis).

36.       Ieškovė yra stipresnioji sutarties šalis, juridinis asmuo, o draudimas yra jos įprasta komercinė veikla, kuriai, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Byloje pateikti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad įmokų mokėjimą per draudimo brokerį ir pati ieškovė laikė tinkamu atsakovės prievolės pagal sutartį vykdymu (CK 6.38 straipsnis). 2017 m. sausio 18 d. sumokėta draudimo įmoka, kuri UADDB „Sandėjas“ buvo sumokėta draudimo sutarties įsigaliojimo dieną, ieškovei trečiojo asmens UADDB „Sandėjas“ buvo pervesta 2017 m. sausio 24 d., o 2017 m. vasario 6 d. sumokėta 10,40 Eur įmoka, ieškovei pervesta 2017 m. vasario 13 d. Be to, 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėta draudimo įmoka per UADDB „Sandėjas“ taip pat buvo ieškovės priimta ir apskaityta 2017 m. gruodžio 29 d. Šios aplinkybės paneigia ieškovės atstovės paaiškinimus, kad įmokos turėjo būti mokamos tik tiesiogiai ieškovei (draudikui), o ne per draudimo brokerį, bei patvirtina trečiojo asmens atstovės teiginius, kad ieškovei sumokėtos draudimo įmokos buvo pervedamos vieną kartą savaitėje.

37.       TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, ji yra santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, o grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-671/2013). 

38.       Teismas sprendžia, kad byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytas pasekmes. Nors įmoka už 2017 m. lapkričio mėn. buvo sumokėta tik 2017 m. gruodžio 15 d., o 2017 m. gruodžio mėn. draudimo įmoka buvo pavėluota sumokėti dvi dienas, tačiau per draudimo brokerį buvo sumokėta iki įvykstant draudžiamajam įvykiui, be to atsakovė dalį draudimo išmokos – 6 515,58 Eur, sutiko grąžinti gera valia, ir tai sudaro apie 14 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šiuo atveju TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytų pasekmių taikymas atsakovei būtų neproporcinga priemonė, neatitinkanti draudimo santykių interesų pusiausvyros bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

39.       Nurodytais motyvais ieškinys atmestinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Ieškovė byloje sumokėjo 811 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė duomenis apie patirtas 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidas, vykimo į teismo posėdį 11,75 Eur kuro išlaidas ir 872,03 Eur dokumentų vertimo išlaidas, iš viso 953,86 Eur.

42.       Atsakovė byloje pateikė duomenis apie patirtas 350 Eur dydžio atstovavimo išlaidas.

43.       Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

44.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaido valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė