Administracinė byla Nr. eA-1842-552/2024

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08149-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: pripažinti 2023 m. rugpjūčio 1 d. vykdytą atranką Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir VTM) direktoriaus pareigoms užimti (toliau – ir Atranka) neteisėta ir nepagrįsta bei panaikinti Atrankos protokolo rezultatus; įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) skelbti naują atranką į VTM direktoriaus pareigas ir vykdyti ją laikantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimų; panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymą dėl A. P. paskyrimo į VTM direktoriaus pareigas.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1       2023 m. balandžio 28 d. Valstybės tarnybos portale buvo paskelbtas konkursas Muitinės departamento VTM direktoriaus pareigoms užimti. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 15 d. pateikė dokumentus dalyvauti Atrankoje. 2023 m. liepos 25 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1BE-536 „Dėl atrankos į Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus (statutinis valstybės tarnautojas, pareigybių grupė – 3) pareigas komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos komisija (toliau – ir Komisija), kuriai buvo pavesta 2023 m. rugpjūčio 1 d. vykdyti pretendentų į VTM direktoriaus pareigas atranką.

2.2       2023 m. liepos 25 d. 13.51 val. pareiškėjas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – ir NBFC) darbuotojos elektroniniu laišku buvo informuotas, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. 10.00 val. vyks Atranka; kitu šio laiško adresatu buvo nurodytas A. P., kuris ir tapo Atrankos laimėtoju (t. y. iš anksto buvo žinomas Atranką laimėsiantis pareigūnas). 2023 m. liepos 28 d. 13.42 val. pareiškėjui paskambino NBFC darbuotoja, prašydama pateikti gyvenimo aprašymą, kad ji galėtų šį dokumentą persiųsti Komisijos nariams; ši NBFC darbuotoja paaiškino, kad pareiškėjui adresuotas elektroninis laiškas buvo persiųstas ir A. P., kadangi jis šiuo metu yra ir laikinasis VTM vadovas. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina, kad A. P. iš anksto buvo informuojamas apie Atrankoje dalyvaujančius asmenis, o kandidatams pristatomas kaip galimas laimėtojas (nors pačiam pareiškėjui net nebuvo nurodytas Atrankos dalyvių skaičius).

2.3       Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje Atrankai pateikti pretendentų dokumentai Komisijos nariams buvo pateikti tik 2023 m. liepos 28 d. po pietų, ir tai prieštarauja Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo 41 punkto nuostatoms, kadangi ne visi Komisijos nariai spėjo susipažinti su pareiškėjo, o galbūt ir su kitų pretendentų dokumentais, kas daro Atranką ir jos pagrindu priimtus kitus sprendimus (Atrankos laimėtojo – trečiojo suinteresuoto asmens – paskyrimą į pareigas) neteisėtais.

2.4       Dauguma Komisijos narių užduodamų klausimų buvo susiję išskirtinai su muitinės veikla, bet ne su gebėjimais tinkamai administruoti VTM, valdyti rizikas ir pan., tuo trečiajam suinteresuotam asmeniui sudarant pranašumą prieš kitus, muitinėje nedirbančius, kandidatus. Komisijos narys V. P. pareiškėjo atsakymus įvertino tik 4 balais, kas byloja, jog šis asmuo galbūt nėra išklausęs mokymo atrankos klausimais programos, o tokie atvejai teismų praktikoje vertinami kaip procedūriniai pažeidimai.

2.5       2023 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas Muitinės departamentui pateikė prašymą iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikti Atrankos komisijos posėdžio protokolo ir įsakymo, kuriuo A. P. buvo paskirtas į VTM direktoriaus pareigas, kopijas. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Muitinės departamentas pateikė pareiškėjui Komisijos posėdžio protokolo Nr. 11P-58 išrašą, o prašomo įsakymo nepateikė, pažymėdamas, jog pareiškėjas nenurodė teisėtų jo gavimo pagrindų. Pasak pareiškėjo, fakto, kad A. P. yra paskirtas VTM direktoriumi, pakaktų atsakymui pateikti bei nepažeistų šio asmens teisių ar teisėtų interesų, kadangi jo pareigos siejamos su viešojo asmens (pareigūno, įstaigos vadovo) statusu.

3.       Atsakovas Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1       Pareiškėjas nei prieš Atranką, nei jos metu Komisijai nepateikė jokių skundų dėl NBFC darbuotojos veiksmų dėl laiško persiuntimo, šis klausimas buvo iškeltas tik po Atrankos.  

3.2       Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad A. P. skirtas elektroninis laiškas buvo persiųstas kandidatams, taip jam atskleidžiant kitus Atrankoje dalyvaujančius kandidatus, kadangi A. P. nematė adresatų, kuriems buvo siųsta informacija apie Atrankos laiką, be to, laiškas buvo siunčiamas A. P., kitiems kandidatams pateikiant nematomas kopijas.

3.3       NBFC darbuotoja 2023 m. liepos 28 d. (pentadienį) 10.56 val. elektroniniu paštu išsiuntė Atrankos medžiagą Komisijos nariams, taigi Komisijos nariai turėjo pakankamai laiko susipažinti su visa Atrankos medžiaga; nei vienas iš Komisijos narių nepareiškė, kad jam trūko laiko susipažinti su turima medžiaga. Be to, ši aplinkybė nėra reikšminga nagrinėjant bylą iš esmės, kadangi neturėjo lemiamos įtakos Atrankos rezultatams. 

3.4       Pretendentų tinkamumas eiti statutinės įstaigos vadovo pareigas prieš pretendentų vertinimą atrankos komisijoje įvertinamas kompleksiškai Viešojo valdymo agentūroje. Kompleksinio vertinimo metu įvertinamos asmens turimos bendrosios ir vadybinės bei lyderystės kompetencijos siekiant įvertinti pretendento tinkamumą eiti statutinės įstaigos vadovo pareigas. Pareiškėjo gebėjimai administruoti įstaigą buvo įvertinti Pretendento į įstaigos vadovo pareigas kompleksinio vertinimo 2023 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. KVIE-15. Atrankos Komisijai šie duomenys buvo žinomi ir jie neabejotinai atsižvelgė į visą turimą informaciją, parašydami pareiškėjui galutinį vertinimo balą. Visi Komisijos narių užduoti klausimai buvo susiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Tik įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigūno pareigas, Komisijos nariai pildė Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelę.

3.5       Tai, kad pareiškėjui buvo neparankūs Komisijos narių užduodami klausimai, nesudaro pagrindo vertinti tų klausimų kaip netinkamų, be to, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasidomėti įstaiga, kurios direktoriaus pareigas pretendavo užimti. Kito pretendento turimos platesnės žinios apie įstaigą neleidžia teigti, kad buvo sudarytos palankesnės sąlygos kitam Atrankoje dalyvavusiam pretendentui.

3.6       Pareiškėjo teiginiai apie Komisijos narių nekompetenciją, neturint tą patvirtinančių įrodymų, yra neetiški, jie neatitinka tikrovės. Visi Komisijos nariai yra kompetentingi ir išklausę atitinkamus kursus. Pareiškėjo nurodytas Komisijos narys V. P. 2023 m. liepos 31 d. išklausė kursą „Muitinės personalo konkurso arba atrankos vykdymas“. Be to, šis Komisijos narys ir kitus pretendentus vertino žemesniu balu nei kolegos, todėl ir šis faktas parodo, kad vertinimas buvo objektyvus, neišskiriant pareiškėjo vertinimo iš kitų pretendentų.

II.

4.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo N. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 28 d. Valstybės tarnybos portale Muitinės departamentas paskelbė konkursą Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pareigoms užimti. 2023 m. gegužės 15 d. pareiškėjas pateikė dokumentus dalyvauti aukščiau minėtame konkurse. 2023 m. liepos 25 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta pretendentų į laisvas VTM direktoriaus pareigas atrankos komisija. 2023 m. rugpjūčio 1 d. vykusioje Atrankoje dalyvavo trys pretendentai, vienas pretendentas į Atranką neatvyko. Atranką laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo A. P..

6.       Teismas byloje įvertino Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 1 ir 3 dalių, Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo 33, 41 punktų nuostatas.

7.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Komisijos narių galimybės susipažinti su Atrankoje dalyvaujančių pretendentų dokumentais likus mažiau nei 2 darbo dienom iki Atrankos, įvertino aplinkybes, kad NBFC darbuotoja Atrankos medžiagą Komisijos nariams išsiuntė 2023 m. liepos 28 d. (penktadienį) 10.56 val., o Atrankoje dalyvavo tik 4 pretendentai; sprendė, kad Komisijos nariai turėjo pakankamai laiko iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (antradienio) 10.00 val. susipažinti su dokumentais, bei atkreipė dėmesį, jog nei vienas iš Komisijos narių prieš Atranką (ar Atrankos metu) nenurodė, jog jam pritrūko laiko susipažinti su minėtais dokumentais.

8.       Teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sutiko su pareiškėju, jog Komisijos nariams Atrankos dokumentai turėjo būti išsiųsti vėliausiai 2023 m. liepos 27 d., ir pripažino, kad buvo pažeistas Aprašo 41 punktas. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Komisija turėjo galimybę susipažinti su keturių pretendentų dokumentais daugiau nei pusantros dienos, todėl šio pažeidimo nelaikė esminiu procedūros reikalavimų pažeidimu, kuris galėtų lemti Atrankos rezultatų pripažinimą negaliojančiais.

9.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Komisijos narių užduodamų klausimų, jų vertinimo ir kt., pažymėjo, atsižvelgdamas į Aprašo 46 punkte nurodytas nuostatas, kad  šioje byloje nenustatė, jog koks nors Komisijos narys buvo nekompetentingas, nesilaikė Apraše nustatytos tvarkos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pretendavo į VTM direktoriaus pareigas, todėl natūralu, kad Komisijos narių klausimai buvo susiję daugiausia su muitinės veikla. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pretendento į įstaigos vadovo pareigas kompleksinio vertinimo 2023 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. KVIE-15 pareiškėjo gebėjimai administruoti įstaigą jau buvo įvertinti. Teismas pažymėjo, kad Komisijos klausimų (užduočių) parengimas yra susijęs išimtinai su vidiniu Komisijos darbo organizavimu, reikalingu jai pavestai užduočiai atlikti (t. y. atrinkti tinkamiausią kandidatą), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į muitinės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise.

10.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad į Komisijos sudėtį buvo įtrauktas kompetencijų atrankai vykdyti tikriausiai neturintis asmuo, nurodė, jog Atrankos metu kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo ir atsakymo į jį lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus duomenis, jog Komisijos narys V. P. 2023 m. liepos 31 d. išklausė kursą „Muitinės personalo konkurso arba atrankos vykdymas“, pažymėjo, kad pareiškėjo daromos prielaidos ir spėliojimai dėl Komisijos nario V. P. (ar kitų narių) nekompetencijos neturi objektyvaus pagrindo.

11.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, nustatyta tvarka organizavo Atranką, priėmė pagrįstą ir teisėtą Atrankos protokolą. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad, organizuojant Atranką, buvo padaryti esminiai atrankos organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Atranką, bei konstatavo, kad Atranka buvo teisėta bei pagrįsta, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl Atrankos ir Atrankos protokolo panaikinimo kaip nepagrįstą, bei netenkino išvestinių reikalavimų dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo atlikti atranką į VTM direktoriaus pareigas bei panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymą dėl A. P. paskyrimo į VTM direktoriaus pareigas.

III.

12.       Pareiškėjas N. K. apeliaciniame skunde prašo pripažinti Regionų administracinio teismo (apeliaciniame skunde padarytas aiškus rašymo apsirikimas – nurodytas neteisingas teismo pavadinimas – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu ir pareiškėjo skundą tenkinti; bylą nagrinėti iš esmės.

13.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

13.1       Pirmosios instancijos teismas selektyviai ir šališkai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad Atrankos dokumentų pateikimas Komisijos nariams vėliau, nei tai nurodyta Aprašo 41 punkte, nėra laikytinas esminiu procedūros reikalavimų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad vienas pretendentas neatvyko į Atranką, rėmėsi prielaida, jog Komisijos nariai iš anksto žinojo, jog vienas iš pretendentų į Atranką neatvyks, todėl jiems reikia susipažinti tik su trijų kandidatų dokumentais, tam skiriant tik pusantros dienos, nors tai prieštarauja imperatyvioms Aprašo 41 punkto nuostatoms ir leidžia daryti prielaidą, jog Atrankos laimėtojas buvo žinomas iš anksto ir todėl Atranka nebuvo vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka.

13.2       Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Komisijos narys V. P. 2023 m. liepos 31 d. dalyvavo 4 val. trukmės mokymuose dėl atrankų vykdymo, todėl negalėjo suspėti peržvelgti Atrankos pretendentų dokumentų. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas nesilaikė Aprašo 33 punkte nustatytos tvarkos, kadangi, sudarydamas Komisiją, žinojo, jog V. P. nėra išklausęs reikiamų mokymų ir negali būti skiriamas Komisijos nariu. Galima daryti prielaidą, jog V. P. mokymas buvo tik formalumas, kadangi jis nesuprato vertinimo esmės (ką ir parodė jo pretendentų vertinimo rezultatai).

13.3       Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad neturi duomenų apie Komisijos pirmininko D. Ž. mokymus pagal programą atrankos klausimais, todėl ir šio Komisijos nario dalyvavimas Atrankoje (nors ir kaip būsimo tiesioginio vadovo Aprašo 35 punkto pagrindu), nesudarė jam išlygos dėl tokių mokymų neišklausimo. Tai taip pat priskirtina prie procedūrinių pažeidimų, darančių Atrankos procedūrą neteisėta. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad V. P. mokymus išklausė jau po Komisijos sudarymo ir tik dieną prieš Atranką, nevertino kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, vertino tik atsakovo poziciją, nesivadovavo aktualia teismų praktika.

13.4       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kiekvienas Komisijos narys vertino pretendentų atsakymus tik į savo klausimą, taip pat padarė nepagrįstas išvadas dėl Komisijos nario V. P. (ar kitų narių) nekompetencijos vertinant Atrankoje dalyvavusius pretendentus, šios išvados aiškiai prieštarauja Aprašo 50 punkto reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į Aprašo nuostatas ir netinkamai vertino V. P. kompetenciją, bei nevertino aplinkybės, kad Komisija sudaryta neteisėtai, todėl jos veikla negali būti vertinama kaip teisėta, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, jog Apraše keliamų imperatyvių reikalavimų nesilaikymas laikytinas esminiu procedūrinių taisyklių pažeidimu.

13.5       Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Komisijos nariai nereiškė jokių pretenzijų Atrankos metu, šių klausimų iš esmės nenagrinėdamas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) imperatyviai įtvirtintais principais, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, neužtikrino visų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, bei nepagrindė skundžiamo sprendimo svariais motyvais.

14.       Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepime pakartojami atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai, papildomai akcentuojant:

14.1       Pareiškėjas savo poziciją grindžia tik neargumentuotais pamąstymais ir prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų į bylą nepateikė.

14.2       Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Atrankos dokumentai Komisijos nariams buvo pateikti vėliau, nei yra numatyta Aprašo nuostatose, tačiau šiuo atveju buvo sudarytos vienodos sąlygos visiems Atrankos dalyviams, ir dėl 3 valandomis vėlesnio dokumentų pateikimo Komisijos nariams nei vienas iš pretendentų jokio pranašumo neįgijo, o Komisijos nariams pilnai pakako laiko susipažinti su minėtais dokumentais. Komisijos nariai patys sprendžia, kada jie susipažįsta su atrankos dokumentais, todėl šioje byloje minimas pavėlavimas pateikti Atrankos dokumentus Komisijos nariams nėra esminis pažeidimas, kuris leistų pripažinti Atrankos rezultatus negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad minėtas pažeidimas nėra esminis ir neturėjo jokios įtakos galutiniam Atrankos rezultatui.

14.3       Vadovaujantis Aprašo 36 punktu, į atrankos komisiją privalo būti įtraukiamas į pareigas skiriantis asmuo (šiuo atveju – Muitinės departamento generalinis direktorius D. Ž.), todėl šio asmens įtraukimas į Atrankos Komisijos sudėtį ir jo dalyvavimas yra nekvestionuotinas.

14.4       Byloje įrodyta, kad Komisijos narys V. P. Atrankos metu buvo išklausęs kursą „Muitinės personalo konkurso arba atrankos vykdymas“, ir tai paneigia pareiškėjo prielaidas, kad šis Komisijos narys Atrankos metu neturėjo kompetencijų, kaip turi būti vertinami atrankos dalyviai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl V. P. galimybių susipažinti su Atrankos dokumentais, dėl jo kompetencijos pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs, be to, jos nepaneigia aplinkybės, kad Atrankos dieną šis Komisijos narys buvo išklausęs reikiamus mokymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamente 2023 m. rugpjūčio 1 d. vykdytos atrankos teritorinės muitinės direktoriaus pareigoms užimti bei jos rezultatų ir su tuo susijusių dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas organizuodamas ir vykdydamas Atranką, nes nustatyti Atrankos organizavimo procedūros pažeidimai yra neesminiai, negalėję lemti Atrankos rezultatų pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokolą bei Atrankos rezultatus įgyvendinančius aktus. 

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės tik pritarė atsakovo pozicijai, šių klausimų iš esmės visapusiškai nenagrinėdamas, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, neužtikrino visų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, bei nepagrindė skundžiamo sprendimo svariais motyvais.

18.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19.       Byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos mėnesį Muitinės departamente buvo organizuojama, o rugpjūčio 1 d. įvyko atranka į Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pareigas, kurioje dalyvavo ir pareiškėjas.

20.       Pareigūnų atranką į laisvas pareigūno pareigas reglamentuoja Statuto 28 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.

21.       Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, išskyrus vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas statutinėse įstaigose organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašas. Aprašo 33 punktas nustato, kad atrankai vykdyti atranką organizuojančios įstaigos vadovo įsakymu iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma atrankos komisija. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra išklausę mokymo atrankos klausimais programą. Ši nuostata netaikoma profesinės sąjungos atstovui, kuris skiriamas atrankos komisijos nariu. <...>. Aprašo 36 punkte nustatyta, kad tais atvejais, jeigu organizuojama atranka statutinės įstaigos vadovo pareigoms užimti, į atrankos komisijos narius turi būti paskirtas pareigūną į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo, atitinkamos ministerijos atstovas, profesinės sąjungos atstovas Statuto 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 41 punktą, atrankos komisijos nariams pretendentų pateikti dokumentai susipažinti pateikiami likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki atrankos komisijos posėdžio dienos. Atrankos metu atrankos komisija vertina pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę, einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti (Aprašo 46 p.). Atranka vykdoma žodžiu organizuojant pokalbį pretendentams. Atrankos komisijos sprendimu atrankos metu pretendentams gali būti pateikiama ir vienoda praktinė užduotis, kurią iki atrankos dienos parengia atrankos komisijos narys (-iai). Pokalbio metu kiekvienas atrankos komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai (Aprašo 47 p.). Kiekvienas atrankos komisijos narys pretendentų atsakymus į visų atrankos komisijos narių klausimus pagal Aprašo 46 punkte nustatytus kriterijus vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. <...> (Aprašo 50 p.).

22.       Pareiškėjas skundą teismui grindė aplinkybėmis, jog, organizuojant Atranką, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai sudarant Komisiją, todėl Atranka turėtų būti vykdoma iš naujo. Pareiškėjas atsakovo padarytą procedūrinį pažeidimą sudarant Komisiją siejo su tuo, jog Komisijos narys V. P. į Komisijos, sudarytos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1BE-536, sudėtį buvo įtrauktas pažeidžiant Aprašo 33 punkto nuostatas, kadangi, sudarant Komisiją, jis  dar nebuvo išklausęs mokymo atrankos vykdymo klausimais programos.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 suformuluotą taisyklę, minėta ABTĮ nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Taigi šiuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Siekiant atsakyti į šį klausimą, turėtų būti vertinamos visos faktinės bylos aplinkybės, inter alia (be kita ko, įskaitant) visa procedūros eiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011).

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pareiškėjo skundo  argumentais, pakartotais ir apeliaciniame skunde, kad, 2023 m. liepos 25 d. sudarant Komisiją, į jos narius įtrauktas V. P. nebuvo išklausęs mokymo atrankos klausimais programos, ir tai gali būti vertinama kaip procedūrinis Aprašo 33 punkto pažeidimas. Vertinant, ar dėl paminėto procedūrinio pažeidimo galėjo būti neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą (t. y. netinkamą Atrankos rezultatą), pažymėtina, kad pagal Aprašo 2 punktą, Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute įtvirtintą karjeros principą, siekiant atrinkti tinkamiausią pretendentą užimti laisvas pareigūno pareigas, ir Aprašo 33 punkte nurodytas reikalavimas atrankos komisijos nariams būti išklausiusiems mokymo atrankos klausimais programą kaip tik ir siejamas su tinkamu atrankos procedūros Komisijoje vykdymu. Byloje nėra ginčo, kad Komisijos narys V. P. 2023 m. liepos 31 d. išklausė kursą „Muitinės personalo konkurso arba atrankos vykdymas“, t. y. Atrankos vykdymo dieną jis buvo išklausęs Aprašo 33 punkte nurodytus mokymus. Pripažinus, kad V. P. Atrankos vykdymo dieną atitiko teisės aktų reikalavimus, keliamus atrankos komisijos nariams, nėra pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog minimus mokymus šis Komisijos narys išklausė vėliau, nei buvo įtrauktas į Komisijos sudėtį, galėjo lemti neobjektyvią Komisijos vykdomą Atrankos procedūrą, netinkamą pretendentų vertinimą ir kt. Aplinkybė, kad šio Komisijos nario vertinimai Atrankoje dalyvavusiems pretendentams buvo mažesni, nei kitų Komisijos narių, nepagrindžia pareiškėjo keliamos prielaidos, jog tą lėmė būtent V. P. dalyvavimo nurodomuose mokymuose laikas (diena prieš Atranką). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę ir pagrįstai sprendė, kad ji neturėjo įtakos Atrankos objektyvumui.

25.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde kaip galimą procedūrinį pažeidimą taip pat nurodo aplinkybę, kad atsakovas posėdžio metu patvirtino, jog neturi duomenų apie Komisijos pirmininko D. Ž. mokymus pagal programą atrankos klausimais, todėl ir šio Komisijos nario dalyvavimas Atrankoje (nors ir kaip būsimo tiesioginio vadovo Aprašo 35 punkto pagrindu), nesudarė jam išlygos dėl tokių mokymų neišklausimo. Šiuo aspektu pastebėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto naujus argumentus, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, be to, šios aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taip pat nebuvo aptartos 2024 m. kovo 13 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti nauji argumentai ir naujos aplinkybės, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

26.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad, vykdant Atranką, Komisijos nariams pretendentų dokumentai buvo pateikti susipažinti likus mažiau kaip 2 darbo dienoms iki atrankos komisijos posėdžio dienos, taip pažeidžiant Aprašo 41 punktą, nepagrįstai pripažino šį pažeidimą nereikšmingu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Komisijos nariams pretendentų dokumentai susipažinti buvo pateikti likus kiek daugiau nei pusantros darbo dienos iki Atrankos, tačiau tarp dokumentų pateikimo ir Atrankos vykdymo pateko ir savaitgalis, taip pat į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Komisijos nariai būtų nurodę, jog jiems pritrūko laiko susipažinti su minėtais dokumentais, pažymi, kad nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog šis pažeidimas galėjo turėti įtakos tiek Komisijos narių tinkamam pasirengimui vykdyti Atranką, tiek išankstiniam duomenų apie pretendentus analizavimui ir lemti neobjektyvų pretendentų vertinimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Komisijos narių galimybes susipažinti su pretendentų dokumentais, nurodė, jog vienas pretendentas neatvyko į Atranką, nepatvirtina pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų prielaidų, jog Komisijos nariai galėjo iš anksto žinoti, jog vienas iš pretendentų į Atranką neatvyks, ar to, kad Atrankos laimėtojas buvo žinomas iš anksto. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas procedūrinis pažeidimas  taip pat negali būti laikomas  esminiu pagrindinės procedūros pažeidimu, sudarančiu pagrindą priimtą administracinį aktą (Atrankos protokolą) pripažinti neteisėtu.

27.       Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių, susijusių su pretendentų vertinimu Atrankos metu, vertinimu (t. y. teiginiu, kad Atrankos metu kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus), taip pat su Komisijos nario V. P. kompetencijos įvertinimu. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas  sprendime nepagrįstai nurodė, jog Atrankos metu Komisijos nariai vertino tik pretendentų atsakymus į savo klausimus, kadangi Aprašo 50 punktas numato, jog kiekvienas atrankos komisijos narys pretendentų atsakymus į visų atrankos komisijos narių klausimus vertina individualiai.  Tokia teismo išvada nėra pagrįsta jokiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais, todėl pripažintina klaidinga.

28.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad aplinkybė, jog V. P. pretendentus vertino žemesniais balais, nei kiti Komisijos nariai, nepagrindžia šio Komisijos nario nekompetencijos, pažymi, jog pagal Aprašo 46 punktą, atrankos metu atrankos komisija vertina pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę, einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti. Kiekvienas atrankos komisijos narys pretendentų atsakymus į visų atrankos komisijos narių klausimus pagal Aprašo 46 punkte nustatytus kriterijus vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. <...>(Aprašo 50 p.). Aprašo 52 punkte, be kita ko, nustatyta, jog atrankos komisijos sekretorius visų atrankos komisijos narių balus, skirtus pretendentams, įrašo į atrankos protokolo vertinimo suvestinę lentelę. Kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių atrankos komisijos narių skaičiaus. Pagal Aprašo 54 punktą, <...> atranką laimi daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkęs pretendentas. <…>. Jeigu didžiausią vienodą balų skaičių, bet ne mažesnį nei nustatytas Aprašo 54 punkte, surenka keli pretendentai, atrankos laimėtoją pasirenka būsimasis tiesioginis pretendento vadovas arba jį pavaduojantis pareigūnas, nurodydamas tokio pasirinkimo motyvus (Aprašo 55 p.). Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atrankos laimėtojas išrenkamas atsižvelgiant į visų Komisijos narių įvertinimų visumą, o ne į atskirų Komisijos narių vertinimo rezultatus, todėl pareiškėjo nurodytos abejonės dėl Komisijos nario V. P. kompetencijos nesudaro pagrindo abejoti Atrankos rezultatų objektyvumu ir pagrįstumu.

29.       Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas – asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

30.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Atrankos dalyviams užduodami klausimai nebuvo susiję su egzaminavimo tikslais, t. y. neatitiko tarnybos srities, į kurią buvo organizuota atranka, ar kad Komisijos nariai peržengė turimos vertinimo laisvės ribas, t. y. netinkamai naudojosi jiems suteikta konkurso komisijos nario diskrecija. Pažymėtina, kad tokiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012).

31.       Taigi byloje nėra nustatyta, kad Atrankos metu su pretendentais buvo elgiamasi nevienodai, sudarant laimėjusiam asmeniui išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors pareiškėjo (pretendento) teises, taip pat nenustatyta, jog Komisijos nariai nebuvo kompetentingi vykdyti Atranką.

32.       Pažymėtina, kad pareiškėjas Komisijos nario V. P. galimą nekompetenciją sieja būtent su šio Komisijos nario įvertinimais, skirtais pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad minimas Komisijos narys tik išvakarėse mokėsi vykdyti atranką, todėl galbūt nespėjo įsisavinti žinių, taip pat subjektyvi nuomonė dėl netinkamo pareiškėjo įvertinimo siejama su pareiškėjo atsakymu būtent į V. P. klausimą. Tačiau, minėta, Atrankos laimėtojas buvo išrinktas susumavus bendrus visų Komisijos narių vertinimus, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti Komisijos narių objektyvumu ar kompetencija.

33.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai nurodęs, kad Atrankos metu Komisijos nariai vertino pretendentų atsakymus tik į savo klausimus, iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Laimutis Alechnavičius

                Ramūnas Gadliauskas 

                Dalia Višinskienė