Administracinė byla Nr. ATP-356-519/2012
Teisminio proceso Nr. 4-07-3-01046-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2; 45.4.7.; 79.1.
(S)
.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. ir A. K. skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimo, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 str., paskirta administracinė nuobauda - 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė su transporto priemonės - automobilio „Mercedes Benz E300", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu,
pagal ATPK 1241 str. 1 d., paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 str. nuobaudos subendrintos, A. A. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė su transporto priemonės - automobilio „Mercedes Benz E300", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
A. A. nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 23 d., apie 930 val. (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Mercedes Benz E300”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas lengvas 1,17 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti. Vairavo neblaivus pakartotinai, kai buvo paskirta administracinė nuobauda. Šiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – K.E.T.)14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130² straipsnyje. Be to, vairuodamas automobilį, pravažiavo reguliuojamą (duomenys neskelbtini) sankryžą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Šiais savo veiksmais A. A. pažeidė K.E.T. 169 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 1241 str. 1 d. straipsnyje.
Apeliantas A. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimą, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – baudą ir panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimo dalį, kuria A. A. skirta papildoma administracinė nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas ir transporto priemonę „Mercedes Benz“ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. K., grąžinti teisėtam valdytojui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodo, kad neteisingai nustatė ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą kvalifikuojančius požymius. Pažymėjo, kad minimas įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teismas turi pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes bei visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Nesutinka su teismo įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, nes 2011 m. kovo 4 d. buvau nubaustas pagal LR ATPK 126 str. l d., o ginčijamą pažeidimą padarė praėjus daugiau nei vieneriems metams (ATPK 36 str.), todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 129 str. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, pagrįstai vertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nuoširdžiai gailisi, tačiau neatsižvelgė į kitas ypatingas aplinkybes, kaip kad 2012 m. gegužės 16 d. jam gimė vaikas, nuo 2012m. birželio 12 d. pradėjo dirbti, o paskyrus administracinį areštą praras darbą, bus neprižiūrėtas turimas namų ūkis, taip pat paskyrus administracinį areštą būtų pažeisti vaiko interesai - gyvenimo draugei vienai tektų pagrindinė atsakomybė pagal jos vienos sugebėjimus ir finansines galimybes už naujagimio priežiūrą. Pasižada laikytis įstatymų ir nenukrypti nuo bendrų moralės ir dorovės normų. Nurodė, kad nepagrįstai nutarta konfiskuoti A. K. priklausančią transporto priemonę. Nesutinka, kad A. K., kaip transporto priemonės savininkė, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nesiėmė jokių priemonių, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, mini, jog suformuotoje teismų praktikoje išanalizuoti atvejai, kai transporto priemonė buvo konfiskuojama nesant savininko kaltės ir LVAT nurodė, kad ATPK 301 straipsnio nuostata gali būti taikoma, atsižvelgiant į situacijos išskirtinumą, kai automobilis buvo panaudotas be savininko valios. Mano, kad šis atvejis būtent toks, nes automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai - transporto priemonė pažeidimo padarymo metu buvo naudojama be savininkės A. K. leidimo. Pabrėžė, kad A. K. savo automobiliu leisdavo naudotis savo dukrai, O. V., jo draugei. Mano, kad dėl jo poelgio neturėtų atsakyti pašalinis asmuo, o be to, jog konfiskavus A. K. automobilį nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
A. K. pateikė apeliacinį skundą prašydama panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės „Mercedes Benz” E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo - netaikyti transporto priemonės „Mercedes Benz” E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir grąžinti automobilį jai kaip teisėtai savininkei. Mano, kad ji, kaip transporto priemonės - automobilio „Mercedes Benz“ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, administracinėje byloje Nr. A2.6-1491-885/2012 turėjo būti pripažinta nukentėjusiąją, o ne liudytoja, jai turėjo būti tinkamai pranešta. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, netinkamai taikytos įstatymo nuostatos, byla išnagrinėta subjektyviai, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų, nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių. Pažymėjo, kad taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės - teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas daro įtaką savininko teisėms, kurias jis turi teisę apginti. Mano, kad teismas nepagrįstai kaip liudytojos neapklausė jos dukros O. V., tinkamai neįvertino aplinkybių. Konfiskuodamas jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Pažymėjo, kad jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, negavo nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas. Pažymėjo, jog jos dukra, gyvenanti su savo sužadėtiniu A. A. ir perdavė jam girtam vairuoti automobilį. Tai, jog A. K. nedavė tiesioginio sutikimo A. A. vairuoti savo automobilio, nepatvirtina, kad ji elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atsakingai. Nurodo, kad A. A. gyvena su jos dukra, tačiau tai nereiškia, kad ji prisiima visą riziką dėl A. A. veiksmų. Mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma individuali administracinė atsakomybė A. A.. Sprendžiant turto nusavinimo klausimą, teismas turi saugoti nuosavybės teises, turi būti analizuojama galimybė taikyti švelnesnę, nei įstatyme numatyta nuobauda. Mano, kad ji, kaip konfiskuoto automobilio savininkė, neatsakinga už jai priklausančio automobilio panaudojimą A. A. administracinio teisės pažeidimui padaryti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą žodine tvarka nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, nors iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A., tiek konfiskuotino automobilio savininkė A. K., todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečiai parodymus teisme davė konfiskuotino automobilio savininkė A. K., koks jos statusas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, ir kokius parodymus davė administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A., kokie asmenys buvo apklausti liudytojais, negali patikrinti jų duotų parodymų išsamumą ir neprieštaringumą, bei apeliaciniame skunde nurodytų teiginių pagrįstumą. Taip pat nėra aišku ar buvo aiškinamasi kaip ir kokiomis aplinkybėmis A. K. automobilis buvo perduotas A. A., ar A. A. juo naudojosi teisėtai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. birželio 4 d. nutarimą A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, neišsiaiškino visų bylai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, neįvertino A. A. vairuoto automobilio perdavimo teisėtumo klausimo, tuo pažeidė procesinės teisės normas, todėl šis teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ir yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui, nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantai galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Gražvydas Poškus